- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- e2-397-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00182-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Pikelienė (pran.)
- Ieškovas
- "Sotega"
- Atsakovas
- Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai dėl pripažinimo neteisėtu reikalavimą dėl netesybų. Ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėta (panaikinti) sprendimo dalį dėl baudos taikymo už: savitarnos principo netaikymą; maisto atliekų nefiksavimą; mokamo maisto įkainių netinkamą taikymą už 2025 m. spalio 23 d. – 2026 m. sausio 21 d.; aplinkos apsaugos kriterijų netinkamą išpildymą 2025 m. lapkričio – 2026 m. vasario laikotarpiu; nemokamų komercinių patiekalų netiekimą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Sotega“ ieškinį atsakovei Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai dėl pripažinimo neteisėtu reikalavimą dėl netesybų. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekia, jog teismas pripažintų neteisėtu atsakovės 2026 m. kovo 12 d. rašte nurodytą reikalavimą sumokėti 62 100 Eur netesybų sumą, kurios sutartos pagal 2024 m. gegužės 22 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. CPO300256 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteisingai nustatė tariamus Sutarties pažeidimus ir jų trukmę, o remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis pritaikytos netesybos yra neobjektyvios, nepagrįstos ir neleistinos pagal Sutarties nuostatas bei galiojančius įstatymus. Sprendime nurodyti pagrindai ir netesybų skaičiavimas neatitinka Sutarties nuostatų, faktiškai nebuvo padaryti pažeidimai, o atsakovės pozicija grindžiama vien tik subjektyviu vertinimu. Ieškovė siekia teismo pripažinimo, kad netesybų taikymas yra neteisėtas bei atsakovė negali reikalauti jų sumokėjimo (ieškovei netaikytina civilinė atsakomybė). Teismas konstatavo, kad ieškovės byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pripažinti nebuvus netesybomis užtikrintos sutarties vykdymo pažeidimo, kartu siekiant užkirsti kelią atsakovei gauti netesybas iš ieškovės. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – yra susijęs su subjektinės teisės konstatavimu ir sukelia asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovė ne reikalauja jai pripažinti kokią nors teisę, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą, o prašo pripažinti juridinį faktą – kad atsakovė neįgijo teisės į sutarties įvykdymo užtikrinimą (baudą), t. y. kad neatsirado jos teisė reikalauti mokėti sutartyje numatytas netesybas. Toks ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad neatsirado aplinkybės, dėl kurių taikytina bauda, yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, kad 2026 m. kovo 12 d. neegzistavo faktinės aplinkybės, suteikiančios atsakovei teisę pagal Sutartį reikalauti netesybų. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovės teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jos teisių bei pareigų apimties. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė – sutarties pažeidimo nebuvimas – galėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl ieškovės civilinės atsakomybės pagal sutartį ir galėtų sudaryti atsikirtimų į tokį reikalavimą pagrindą, tačiau jie nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Atitinkamai ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama vien fakto, paneigiančio civilinės atsakomybės sąlygas, nustatymo, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas civiliniame procese. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas tokia forma, kaip jis yra suformuluotas, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku, teismas ieškovės ieškinį atsakovei dėl pripažinimo neteisėtu reikalavimą dėl netesybų atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Sotega“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ieškinio pagrindą (Sutarties vykdymo aplinkybes) supainiojo su jo dalyku (sprendimo panaikinimu) ir neįvertino, jog Sutartis bei iš jos kylančios netesybos yra tiesiogiai grindžiamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis ir jų taikymu. Atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo Sutarties vykdymo metu priimtas sprendimas sukelia tiesiogines neigiamas teisines pasekmes ieškovei (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Pateikdama ieškinį ir jame suformuluodama reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą atitinkamoje apimtyje, ieškovė siekė apginti savo pažeistas teises, atkuriant iki teisės pažeidimo, t. y. iki sprendimo priėmimo, buvusią padėtį ir pašalinant iš ginčijamo sprendimo kylančias teisines pasekmes: ne tik pačias pritaikytas netesybas, bet visų pirma – VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įvardyto pašalinimo pagrindo sukūrimą, galimai lemsiantį jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei su tuo susijusį teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ribojimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime atsakovė įvardijo visą eilę ieškovės tariamai pažeistų reikšmingų Sutarties sąlygų ir už įvardytus pažeidimus pritaikė Sutartyje nurodytas netesybas (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto terminologija – sankciją), kurių skaičiavime akivaizdžiai atsispindi tariamų pažeidimų nuolatinumas. Sprendimu yra sukuriamos sąlygos konstatuoti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo atsiradimą bei inicijuoti ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas atitinkamai ribos ieškovės teisę sudaryti kitas viešojo pirkimo sutartis. Taigi, ginčijamas sprendimas sukuria ieškovei teisines pasekmes, nuo kurių ieškovė gali gintis vieninteliu būdu – ginčydama sprendimą ir taip siekdama atkurti iki sprendimo priėmimo buvusią padėtį (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas). Nepanaikinus skundžiamos nutarties, būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė ginti savo pažeistas teises iš esmės, nes būtų eliminuota galimybė teismui vertinti, ar egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas Sutartyje įtvirtintų sankcijos (netesybų), kaip vieno iš privalomų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintų pašalinimo pagrindo sudėties elemento, taikymui ir su tuo susijusių teisinių pasekmių kilimui. Toks teismo vertinimas yra ne faktinių aplinkybių deklaratyvus nustatymas, o savarankiškas ginčo išsprendimas dėl materialinių teisinių pasekmių atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. birželio 11 d. gautas ieškovės UAB „Sotega“ prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – 2026 m. birželio 9 d. atsakovės raštą. Nurodo, kad pridedamu 2026 m. birželio 9 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog ginčijamo sprendimo pagrindu, kuriame, ieškovės vertinimu, neteisėtai paskaičiuotos netesybos, buvo atlikti įskaitymai bei ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė minėtą raštą gavo jau po ieškinio ir atskirojo skundo pateikimo byloje, todėl objektyviai neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kartu su atskiruoju skundu. Ieškovės nuomone, raštas yra reikšmingas byloje nagrinėjamiems klausimams, kadangi jame aiškiai įtvirtintos neigiamos ginčijamo sprendimo teisinės pasekmės ieškovei, kuriomis grindžiami tiek ieškinio, tiek atskirojo skundo argumentai. Šio įrodymo pateikimas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo vilkinimu, o priešingai – sudaro prielaidas išsamiai ir teisingai įvertinti ginčo esmę.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir turi šį prašymą pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
Nagrinėjamu atveju prielaidų nurodytos išimties ieškovės taikymui ir naujų įrodymų priėmimui nenustatyta. Prašomas priimti kaip naujas rašytinis įrodymas visų pirma neatitinka įrodymų ryšio su byla reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti šiam teismui nustačius, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėtinas teisme, nes reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Taip pat ieškovės pateiktas raštas dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nėra aktualus bylai, nes šioje byloje nėra pareikšto reikalavimo, susijusio su ieškovės (ne)įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl papildomai teikiami įrodymai neprijungiami ir nevertinami.
Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo
Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą; 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 60, 61 punktus ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės rašte priimtą sprendimą dėl Sutarties vykdymo pažeidimo, kartu siekiant užkirsti kelią atsakovei gauti netesybas iš ieškovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, 2008 m. spalio 13 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, pasisakydama dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo pripažinti sprendimą neteisėtu, pažymėjo, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. Reikalavimo pripažinimas neteisėtu nesukelia realių teisinių pasekmių, neapgina ieškovės teisių. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad neatsirado aplinkybės, dėl kurių taikytina bauda, yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, kad 2026 m. kovo 12 d. neegzistavo faktinės aplinkybės, suteikiančios atsakovei teisę pagal Sutartį reikalauti netesybų, o tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovės teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jos teisių bei pareigų apimties.
Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada, kad pagal jos pateiktą ieškinį priimtas sprendimas nesukeltų jai teisinių pasekmių, atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė siekė apginti savo pažeistas teises, atkuriant iki teisės pažeidimo, t. y. iki sprendimo priėmimo, buvusią padėtį ir pašalinant iš ginčijamo sprendimo kylančias teisines pasekmes: ne tik pačias pritaikytas netesybas, bet visų pirma – VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įvardyto pašalinimo pagrindo sukūrimą, galimai lemsiantį jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei su tuo susijusį teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ribojimą. Su tokiu ieškovės argumentu nėra pagrindo sutikti.
Nors asmuo gali pasinaudoti tokiu civilinėje teisėje įtvirtintu teisių gynimo būdu kaip užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys, CK 1.138 straipsnio 3 punktas), tačiau šis teisių gynimo būdas siejamas su specialiomis įgyvendinimo sąlygomis. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Ieškovės atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovės atlikti veiksmai sukels jai neigiamas pasekmes, t. y. ji bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra tik perkančiosios organizacijos VPĮ įtvirtinta teisė įtraukti tiekėjus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau toks veiksmas nėra neteisėtas, todėl ši aplinkybė, susijusi su ieškovės įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, negali būti laikoma sukeliančia ieškovei neigiamas pasekmes. Tuo labiau, kad ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.
Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas sukuria ieškovei teisines pasekmes, nuo kurių ieškovė gali gintis vieninteliu būdu – ginčydama sprendimą ir tokiu būdu siekdama atkurti iki sprendimo priėmimo buvusią padėtį (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013). Nagrinėjamos bylos atveju ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu sprendimą, kuriuo atsakovė nustatė sutartinių nuostatų pažeidimų ir tuo pagrindu pritaikė baudą. Tačiau neprašoma taikyti restituciją ar kitus teisinius mechanizmus, kurie sugrąžintų šalis į buvusią iki ieškovės įvardijamo kaip neteisėto atsakovės sprendimo dėl šalių sudarytos Sutarties pažeidimo. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, ieškinio reiškiamu reikalavimu nėra siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo.
Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovės reiškiamas reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, jog neegzistavo faktinės aplinkybės atsakovei konstatuoti netinkamą Sutarties vykdymą ir atitinkamai už šios Sutarties nevykdymą paskirti ieškovei baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovės teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jų teisių bei pareigų apimties. Ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai dėl jos tinkamo Sutarties vykdymo ir sutarties pažeidimo nebuvimo galėtų būti vertinami kaip atsikirtimai, jei ieškovė kreiptųsi į teismą dėl baudos pagal Sutartį priteisimo, tačiau jie nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą.
Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas tokia forma, kaip jis yra suformuluotas, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku, todėl ieškovės ieškinį pagrįstai atsisakė priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.