Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduota uždaroji akcinė bendrovė „Lithuanian glass recycling“, ,,Lloyd's insurance company S. A.“, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo efektas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Verenta“ 2023 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo R. B. 210 671,61 Eur žalos, patirtos netinkamai vykdant bankroto administratoriaus pareigas, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 4 d., trečiajam asmeniui UAB ,,Lithuanian glass recycling“ iškėlė bankroto bylą, o jos nemokumo administratore paskyrė trečiąjį asmenį UAB ,,Verslo efektas“ (pastaba: UAB ,,Lithuanian glass recycling“ veikla Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-941-392/2026, įsiteisėjusio 2026 m. gegužės 7 d., pagrindu yra pripažinta pasibaigusia, o pati, kaip matyti iš viešai prieinamų valstybės įmonės Registrų centro duomenų, jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino trečiąjį asmenį UAB ,,Verslo efektas“ iš nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė atsakovą R. B. likviduotos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriumi.

Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai vykdė nemokumo administratoriaus pareigas ir tai lėmė žalos, susijusios su negautu patalpų nuomos mokesčiu, jai padarymą. Ieškovė nuo 2014 m. lapkričio 12 d. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias savo veiklai naudojo LUAB ,,Lithuanian glass recycling“, savininkė, o nuo 2014 m. lapkričio 14 d. šios patalpos buvo išnuomotos trečiajam asmeniu LUAB ,,Lithuanian glass recycling“. Ieškovė ir trečiasis asmuo LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pasirašė ne vieną nuomos sutarties pakeitimą. Nuomos teisiniai santykiai ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d. Trečiasis asmuo LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ privalėjo sumokėti ieškovei, bet nesumokėjo, 136 245,03 Eur patalpų nuomos mokestį pagal nuomos sutartį, 45 645,78 Eur delspinigius, 15 548,09 Eur už patalpų naudojimą po sutarties nutraukimo (jų negrąžinimą laiku) ir 13 232,71 Eur atliekų sutvarkymo išlaidas, iš viso – 210 671,61 Eur.

Ieškovės vertinimu, atsakovas netinkamai vykdė nemokumo administratoriaus pareigas ir dėl to ieškovei liko nesumokėtas nuomos mokestis bei neatlyginti kiti jos patirti nuostoliai, susiję su ginčo nuomos sutartimi, nors visa tai turėjo būti kompensuota iš bendrovės administravimui skirtų lėšų. Iš trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ buvusių vadovų ir akcininkų buvo priteistas žalos atlyginimas, o priteistų iš šių asmenų sumų būtų pakakę padengti įsiskolinimą ieškovei. Tačiau atsakovas gautas lėšas panaudojo neracionaliai, didžiąją jų dalį panaudodamas atliekų sutvarkymui, o likusios administravimui skirtos lėšos, pažeidžiant ieškovės teises, buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais subjektais. Jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas ir administravimui skirtas lėšas skirstęs racionaliai ir proporcingai, ieškovei būtų sumokėtas tiek nuomos mokestis, tiek ir padengti kiti jos nuostoliai. Taigi, egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinio dalį dėl 15 548,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Verenta“ ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 14 d. išnuomojo 3 107,12 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui LUAB „Lithuanian glass recycling“, ši sutartis galiojo iki 2021 m. lapkričio 14 d. Ieškovė pateikė atsakovui prašymą įtraukti ją į LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą, nurodydama, kad jos reikalavimo pagrindu yra trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ mokėtinas nuomos mokestis už patalpas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1539-560/2021 ieškovės finansinio reikalavimo nepatvirtino, konstatavęs, kad trečiojo asmens po nemokumo bylos iškėlimo patirtos nuomos mokesčio išlaidos yra susijusios su bankroto administravimu, todėl jos turi būti dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditoriai 2022 m. vasario 22 d. – 2022 m. gruodžio 8 d. susirinkimuose priėmė sprendimus netvirtinti administravimo išlaidų dalies, skirtos patalpų nuomos mokesčiui apmokėti, tačiau patvirtino 422 290 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (349 000 Eur be PVM) išlaidas 4 458,117 t kiekio atliekų, buvusių ieškovei priklausančiose patalpose ir teritorijoje, sutvarkymui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, veikdamas kaip trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorius, su UAB ,,Ekobazė“ sudarė nepavojingų atliekų sutvarkymo sutartį, pagal kurią atliekos pradėtos tvarkyti 2022 m. rugpjūčio 25 d. Patikrinimo akte, surašytame 2022 m. spalio 28 d., yra nurodyta, kad atliekos sutvarkytos.

Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovas netinkamai atliko LUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus pareigas. Atsakovas R. B. naudojo lėšas bankroto procedūroms vykdyti pagal kreditorių susirinkimų nutarimus, taip pat teismuose ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nepatvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai prioritetą teikė būtent atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymui. Tai, kad nemokumo administratoriui tenkančios pareigos sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą vykdymas tampa prioritetiniu, nes tuo yra siekiama užtikrinti tiek viešąjį interesą, tiek visuomenės interesą į saugią ir švarią aplinką, likviduojant teršėją, savo praktikoje yra konstatavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, 45 punktas). Atitinkamai, prioritetas nuomos mokesčio skolai padengti pagrįstai nebuvo teikiamas, nes visų pirma buvo dengiami atliekų tvarkymo kaštai bei kitos bankroto administravimo išlaidos, kurių nepadengus nebūtų įmanomas ir viso bankroto proceso vykdymas. Teismas pažymėjo ir tai, kad kuo ilgiau būtų netvarkomos atliekos, tuo ilgiau būtų užimtos ir ieškovės patalpos, todėl jos nuostoliai tik didėtų.

Nepagrįstais teismas pripažino ir ieškovės argumentus, kad atsakovas bankroto administravimui skirtas lėšas naudojo neracionaliai, už atliekų sutvarkymą sumokėdamas daugiau, nei faktiškai reikėjo. Iš į bylą pateiktos trečiojo asmens LUAB „Lithuanian glass recycling“ pinigų išmokėjimo suvestinės laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2025 m. liepos 31 d. teismas nustatė, kad atsakovas naudojo lėšas bankroto procedūroms vykdyti pagal kreditorių susirinkimų nutarimus. Vien nuoroda Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020, kuriuo tos bylos ieškovei LUAB „Lithuanian glass recycling“ solidariai iš tos bylos atsakovų V. Č., O. B., A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), „Krynicki Recycling S.A.“ buvo priteistas 679 558,61 Eur žalos atlyginimas, kad pagal UAB ,,Ekobzė“ pateiktą pasiūlymą atliekų sutvarkymas kainuos 355 666,63 Eur, o faktiškai kainavo daugiau – 439 236,02 Eur, atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrindžia.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tik sutvarkius visas atliekas paaiškėjo faktinis išlaidų dydis. Juo labiau kad atliekos dėl objektyvių priežasčių buvo sutvarkytos tik praėjus dvejiems metams nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo priėmimo, o per dvejus metus atliekų sutvarkymo kaina padidėjo, tai patvirtina gauti kitų bendrovių, tvarkančių atliekas, kainų pasiūlymai. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditorė UAB ,,Oreva“, kurios direktorius D. U. yra ir ieškovės direktoriumi, 2022 m. birželio 14 d. pateikė teismui skundą dėl 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo patvirtintas 422 290 Eur atliekų tvarkymo išlaidų dydis, pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2432-560/2022 patenkino kreditorės UAB ,,Oreva“ prašymą ir sustabdė skundžiamo 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta 4 458,117 t kiekio atliekų sutvarkymui ir jų utilizavimui skirti iki 422 290 Eur su PVM bankroto administravimo išlaidų, vykdymą iki bus išspręstas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Taigi, pačios ieškovės vadovas prisidėjo prie didėjančių jos nuostolių. UAB ,,Ekobazė“, pasiūliusi žemiausią kainą atliekų tvarkymui, darbus sutiko pradėti tik gavusi avansą ir juos faktiškai pradėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d. Be to, į bylą pateikti vaizdo įrašai bei nuotraukos patvirtina ir tokius atsakovo argumentus, kad pats ieškovės direktorius 2022 m. rugpjūčio 26 d. trukdė atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su pradėtu atliekų tvarkymu, neįleisdamas į teritoriją, kurioje tos atliekos buvo laikomos, ir tik atvykus policijos pareigūnams buvo atidaryti teritorijos vartai.

Teismas pažymėjo, kad tik sutvarkius atliekas tapo aišku, jog gali nepakakti bendrovei priteistų ir jos turimų lėšų administravimo išlaidoms apmokėti, todėl 2023 m. vasario 24 d. LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimas 3 darbotvarkės klausimu nutarė turimas ir gautas lėšas skirstyti LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti tokia tvarka: pirma eile administratoriaus atlyginimui iki 7 965,50 Eur; antra eile pagal 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą: administratoriui už teisines paslaugas 868,86 Eur per mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 29 d.; trečia eile ūkio išlaidoms iki 11 772,05 Eur; ketvirta eile kitoms išlaidoms. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant bendrovės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas, o kreditorių susirinkimo nutarimai, kol jie nėra panaikinti teismo ar pakeisti paties kreditorių susirinkimo, yra galiojantys, privalomi ir turi būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju faktą, kad atliekos buvo sutvarkytos, ir sutvarkytų atliekų kiekius pagrindžia Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2022 m. spalio 28 d. patikrinimo aktas Nr. PA-5814 ir Vilniaus valdybos Vilniaus apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4768. Šiuose patikrinimo aktuose nurodyta, kokie atliekų kiekiai yra sutvarkyti. Teismas padarė išvadą, kad visos LUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekos buvo sutvarkytos neviršijant kreditorių susirinkimuose patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatų.

Teismas ieškovės poziciją, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti dengiamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą tvarką, taip pat pripažino nepagrįsta. Nurodė, kad bankroto administravimo išlaidų paskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), o CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių teisėms ginti.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neįžvelgė prielaidų sutikti su ieškove, kad atsakovas neteisingai paskirstė administravimo išlaidas ar, administruodamas LUAB „Lithuanian glass recycling“, elgėsi nerūpestingai. Ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, teismas jos ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakydamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Verenta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, atmesdamas ieškinį, perrašė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nepateikdamas savarankiško ir išsamaus ieškovės argumentų bei įrodymų vertinimo, nenurodė jų atmetimo pagrindų. Teismo sprendimas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų.

Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad bankroto administratorius yra atsakingas už teisingą bendrovės turto ir lėšų paskirstymą bei privalo atsiskaityti kreditoriams už atliktus mokėjimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnis). Nebuvo įvertinta ir tai, ar kreditoriams laiku ir tinkamai buvo pateikiama informacija apie realų lėšų panaudojimą, ar administravimo išlaidų paskirstymas nebuvo faktiškai atliktas dar iki bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, ar nebuvo selektyviai atsiskaityta tik su dalimi tos pačios kategorijos kreditorių. Šios aplinkybės sudarė ginčo esmę, tačiau teismas jų nepagrįstai netyrė ir nevertino.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki sprendimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-560/2023 priėmimo ir įsiteisėjimo, teismui pripažinus, kad jis turės prejudicinę ar įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-176-464/2025, t. y. galutiniame procesiniame sprendime Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-560/2023, nustatytų prejudicinių faktų. Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė, kad nemokumo administratorė, siekdama įvykdyti savo pareigą sutvarkyti atliekas ir užtikrinti sklandų bankroto procesą, privalėjo sudaryti patalpų, kuriose buvo laikomos stiklo atliekos, nuomos sutartį, nes objektyvių galimybių atliekas sandėliuoti kitur ekonomiškai naudingesnėmis sąlygomis nebuvo (minėtos nutarties 87, 100–101 punktai). Tai reiškia, kad nuomos išlaidos šiuo atveju nebuvo alternatyvios ar antrinės, nes be jų atsakovo deklaruojamas prioritetinis atliekų sutvarkymo tikslas objektyviai nebūtų įmanomas.

Teismas neteisingai interpretavo ir vertino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 nustatytas aplinkybes, konstatuodamas, kad toje byloje buvo sprendžiamas administravimo išlaidų paskirstymo klausimas. Tame teismo sprendime nebuvo paneigta nuomos išlaidų, kaip administravimo išlaidų, prigimtis, priešingai, buvo konstatuota, kad reikalavimą dėl administravimo išlaidų teismui turi teisę reikšti nemokumo administratorius, o ne bankrutuojanti bendrovė.

Teismas nepasisakė dėl ieškovės ieškinio argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad didžioji dalis mokėjimų administravimo išlaidoms buvo atlikta iki 2023 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka, priėmimo. Teismas nevertino, ar tokie veiksmai atitiko naujųjų kreditorių lygiateisiškumo principą, neanalizavo, ar egzistavo teisinis pagrindas suteikti prioritetą vieniems administravimo išlaidų kreditoriams kitų sąskaita. Teismas taip pat nepasisakė, ar šios aplinkybės galėjo lemti ieškovės patirtą žalą.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė nemokumo administratorius. Ieškovė savo reikalavimą grindė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia bankroto administravimo išlaidų apmokėjimą, taip pat bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis – CK 6.38 ir 6.245 straipsniais.

Teismas nepasisakė dėl 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nemokumo administratorius buvo įpareigotas pateikti 679 558,61 Eur sumos panaudojimo planą bei administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, turinio ir jo reikšmės, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku – administravimo išlaidų paskirstymo teisėtumu.

Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės neatskleidimo, visų reikšmingų faktinių aplinkybių neištyrimo bei neįvertinimo, teismo sprendimo turinio trūkumų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-464/2025 buvo išspręstas ginčas dėl 2014 m. lapkričio 12 d. nuomos sutarties galiojimo, o ne dėl nuostolių atlyginimo. Toje civilinėje byloje Nr. e2A-176-464/2025 nebuvo sprendžiamas nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas.

Administravimo išlaidų mokėjimai buvo vykdomi pagal kreditorių susirinkimų sprendimus. Bankroto administravimo išlaidų paskirstymas pagal galiojančius kreditorių susirinkimų sprendimus negali būti laikomas nesąžiningu, neprotingu ir prieštaraujančiu gero administravimo principams veiksmu. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir nesielgė pasyviai, priešingai, jis siekė kuo operatyviau organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą tam, kad ieškovė galėtų naudotis savo turtu ir patalpų nuomos išlaidos nedidėtų.

Atsakovas neturėjo teisės mokėti ieškovei už patalpų nuomą iki 2025 m. kovo 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Tik išsprendus šalių ginčus buvo nustatyta, kad nuomos sutartis yra teisėta, galiojanti ir ieškovė turi teisę gauti atitinkamo dydžio nuomos mokestį. Be to, atsakovui negali kilti atsakomybė už pirmosios bankroto administratorės UAB ,,Verslo efektas“, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydinta iš pareigų, atliktus ir (ar) neatlikus veiksmus.

Atsakovas pagrįstai teikė prioritetą atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymui. Šiai pareigai įvykdyti iki 2023 m. vasario 8 d. buvo panaudoti 439 236,02 Eur, be to, nemokumo administratorius gavo 13 756 Eur atlyginimą už atliekų, užteršto dirvožemio, grunto tvarkymo organizavimą, ūkio išlaidoms buvo panaudoti 4 762,95 Eur. Atsakovas pagal kreditorių susirinkimo nutarimus gavo 25 606,58 Eur atlygį už teisines paslaugas, o 11 523,20 Eur buvo skirta bylinėjimosi išlaidoms padengti. Visos šios išlaidos buvo patvirtintos kreditorių sprendimais, atsakovas savo iniciatyva jokių mokėjimų neatliko.

Tik kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl ieškovės teiginiai, kad po bankroto bylos iškėlimo patirtos nuomos išlaidos, kurios priskirtinos bankroto administravimo išlaidomos, turėjo būti skirstomos ne ĮBĮ, o CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nėra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl sąlygų nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei kilti

Nemokumo administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu ex officio (savo iniciatyva). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nemokumo (bankroto) administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Nemokumo administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-823/2023, 26 punktas).

Pasisakydamas dėl nemokumo administratoriui galinčios kilti civilinės atsakomybės, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia atsakomybė gali būti taikoma CK pagrindu, o JANĮ ir (ar) ĮBĮ normos taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti ((mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais)) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2023 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-823/2023, 28 punktas; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31, 33 punktai). Nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl civilinė atsakomybė nemokumo administratoriui gali kilti ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas). Kadangi įstatyme įtvirtintos bendrosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos taip pat ir nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, bylose, kuriose nemokumo administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024, 34 punktas).

Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė nenustatęs vienos iš kumuliatyvių sąlygų nemokumo administratoriaus (atsakovo) civilinei atsakomybei kilti –veiksmų neteisėtumo. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad yra neatskleista šios bylos esmė, nes nebuvo ištirtos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės bei įrodymai, kuriais buvo grindžiamas jos ieškinys, skundžiamą sprendimą motyvuojant iš esmės vien atsakovo atsikirtimų teiginiais, kad buvo ignoruojami prejudiciniai faktai, nustatyti nagrinėjant kitas civilines bylas. Visi šie pažeidimai, apeliantės nuomone, ir lėmė neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.

Pritartina apeliantei, kad šioje konkrečioje byloje sprendžiant klausimus, susijusius su administravimo išlaidų tvirtinimu bei jų paskirstymu, aktualios ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ, bet prieš tai galiojusio specialaus teisės akto, t. y. ĮBĮ, normos. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 28 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo byla trečiajam asmeniui LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 4 d., o administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2014 m. vasario 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime, t. y. administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ĮBĮ nuostatoms, atsakovo veiksmų atitikties įstatymo reikalavimams įvertinimui yra aktualus ĮBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Administravimo išlaidų tvirtinimo tvarka ir pagrindinės taisyklės įtvirtintos ĮBĮ 36 straipsnyje: pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (1 dalis); administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (2 dalis); bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (3 dalis).

Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, atsakovas, kaip teismo paskirtas nemokumo administratorius, turėjo pareigą laikytis galiojančių (teismų nepanaikintų) kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmata, administravimo išlaidų apmokėjimo eile bei tvarka, ir juos vykdyti, nes būtent kreditoriams įstatymų leidėjas suteikė specialią diskreciją tokius klausimus išspręsti. Pažymėtina, kad apeliantė neįrodinėjo, jog atsakovas savarankiškai priėmė sprendimus, su kuriuo konkrečiai subjektu, kurio reikalavimai turi būti tenkinami iš kreditorių patvirtinto dydžio administravimo išlaidų sąmatos, ir kokia apimtimi bus atsiskaitoma ar kad bendrovės turėtas administravimo išlaidoms apmokėti lėšas paskirstė savo paties nuožiūra. Dar daugiau, apeliantė, būdama su LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pasirašytos nuomos sutarties šalimi, negalėjo nežinoti ir tokios aplinkybės, kad atsakovas R. B. pakeitė teismo atstatydiną nemokumo administratorių, trečiąjį asmenį UAB ,,Verslo efektas“. Nepaisant to, įrodinėdama atsakovo veiksmų neteisėtumą, apeliantė nepagrįstai remiasi ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo dar iki paskiriant nemokumo administratoriumi atsakovą ir nepriklausė nuo jo valios ar veiksmų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankroto byla trečiajam asmeniui LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 4 d., šia nutartimi bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Verslo efektas“ (3 t., b. l. 38–40). 2014 m. lapkričio 14 d., t. y. tik po vienerių metų nuo bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, apeliantė su LUAB ,,Lithuanian glass recycling“, atstovaujama UAB ,,Verslo efektas“ įgalioto asmens G. M., sudarė 3 107,12 kv. m bendro ploto patalpų (5 pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sulygstant, kad ji galios iki 2015 m. lapkričio 14 d. (1 t., b. l. 17–20). 2018 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties šalys pasirašė susitarimą prie 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t., b. l. 10), kuriame nurodyta, kad LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nėra atlaisvinusi nuomojamų patalpų ir neturi tam lėšų, todėl apeliantė negali jų naudoti pagal paskirtį; dėl šių priežasčių šalys susitaria pratęsti sutarties terminą dar dvejiems metams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Jeigu viena iš šalių ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki sutarties termino pabaigos raštu neinformuos kitos šalies, kad nori nutraukti sutartį, sutarties terminas automatiškai pratęsiamas dar vieneriems metams – iki 2021 m. lapkričio 14 d.

Nagrinėjant kitus apeliantės, kaip nuomotojos, ir LUAB ,,Lithuanian glass recycling“, kaip nuomininkės, ginčus buvo nustatyta, kad LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ deklaravo ginčo patalpose, kurių savininke apeliantė tapo 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (3 t., b. l. 118–129), vykdanti stiklo atliekų rūšiavimo ir saugojimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento 2009 m. gegužės 18 d. jai išduotą taršos integracijos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 4/40. Faktą, kad stiklo atliekos buvo kaupiamos ir laikomos tiek patalpose, tiek ir šalia jų esančioje teritorijoje anksčiau, nei apeliantė tapo šio turto savininke, patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akto turinys (7 t., b. l. 67–69).

Akivaizdu, kad 2014 m. lapkričio 12 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu patalpose ir jų teritorijoje jau buvo sukauptos atliekos, o patalpų nuomininkei LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apeliantė 2013 m. rugpjūčio 13 d. tapo paskirtosios LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratore UAB ,,Verslo efektas“ 50 proc. akcijų savininke (3 t., b. l. 4), o apeliantės vadovas D. U. nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. buvo ir tuometinės nemokumo administratorės UAB ,,Verslo efektas“ darbuotoju (3 t., b. l. 5–7, 13–16).

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi UAB ,,Verslo efektas“ buvo atstatydinta iš LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus pareigų ir nauju administratoriumi paskirtas atsakovas R. B.. Iš byloje esančių teismų procesinių sprendimų (4 t., b. l. 22–36, 37–71), priimtų nagrinėjant kitus šioje byloje dalyvaujančių asmenų ginčus, matyti, kad iš karto po to, kai atsakovas buvo paskirtas naujuoju LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriumi, apeliantė 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ dėl patalpų nuomos mokesčio priteisimo. Atitinkamai, atsakovas, veikdamas trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ vardu ir interesais, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė priešieškinį dėl nuomos sutarties dalių, kuriomis nustatyti nuomos mokesčio ir delspinigių dydžiai, pripažinimo negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Verenta“ ieškinį atmetė; atsakovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ priešieškinį patenkino ir pripažino 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimą Nr. 2 negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-464/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeitė – ieškinį ir priešieškinį patenkino, priteisdamas apeliantei iš LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ administravimui skirtų lėšų 159 080,15 Eur nuomos mokesčio skolą, 5 386,64 Eur delspinigius ir procesines palūkanas.

Aptartų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovo civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tik už laikotarpį nuo jo paskyrimo nemokumo administratoriumi 2021 m. birželio 28 d., bet ne nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria iškelta nemokumo byla, įsiteisėjimo 2013 m. lapkričio 4 d., be kita kito, atsižvelgiant ir į tai, kad šalių ginčas dėl nuomos mokesčio sutarties nuostatų galiojimo bei šio mokesčio dydžio buvo galutinai išspręstas Lietuvos apeliaciniame teisme tik 2025 m. kovo 14 d. nutartimi. Taip pat nėra teisinių prielaidų pritarti ir tokiai apeliantės pozicijai, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomos mokesčio dydžio ir jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, buvo nustatytos prejudicinės nagrinėjamai bylai aplinkybės, susijusios su atsakovo pareigų (ne)atlikimu (t. y. jo veiksmų neteisėtumu), o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime į prejudicinius faktus nepagrįstai neatsižvelgė.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 182 straipsnio 2 punktą, suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 44 punktas; 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024, 28 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, kad administravimui skirtos lėšos buvo paskirstytos netinkamai, nepagrįstai prioritetą suteikiant atlyginimo nemokumo administratoriui išmokėjimui, atliekų tvarkymui, o ne nuomos mokesčiui už patalpas sumokėti. Vadinasi, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro atsakovo (nemokumo administratoriaus) konkrečių veiksmų, atliktų skirstant nemokios bendrovės administravimui skirtas lėšas, teisėtumo įvertinimas. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-176-464/2025 instancine tvarka buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. nuomos objekto, nuomos mokesčio ir netesybų dydžio, išvadų teisingumas. Toje civilinėje byloje nebuvo vertinami nei atsakovo, kaip nemokumo administratoriaus, atlikti veiksmai, juolab kad ne jis bankrutavusios bendrovės vardu buvo sudaręs toje byloje ginčytą nuomos sutartį, nei kreditorių priimtų nutarimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu bei šių išlaidų paskirstymu, t. y. jų apmokėjimo eiliškumu bei tvarka, teisėtumas. Taigi, abiejose bylose įrodinėjimo dalykas skyrėsi iš esmės.

Todėl, priešingai nei apeliantė tvirtina apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties 87, 100–101 punktuose nurodyti argumentai ir konstatuoti faktai, kad patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta pagrįstai ir teisėtai, siekiant užtikrinti sklandų bankroto procesą, ekonomiškiausiu būdu užtikrinti stiklo atliekų sandėliavimą, neturi prejudicinių faktų reikšmės sprendžiant nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimą. Pirma, nuomos sutarties sudarymo bei jos sąlygų teisėtumo klausimas nagrinėjamoje byloje nekeliamas. Antra, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad patalpos buvo reikalingos ir po bankroto bylos iškėlimo ar kad apeliantė turi teisę gauti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį. Trečia, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus dėl patalpų nuomos mokesčio ir nuomos sutarties sąlygų teisėtumo bei galiojimo, nenustatinėjo, kokia tvarka ir eile turi būti išmokama nuomos mokesčio skola apeliantei.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl tokių aplinkybių, kad: atsakovas neįvykdė 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų įpareigojimų pateikti gautų 679 588,61 Eur lėšų panaudojimą; pagrindinės administravimo išlaidos buvo paskirstytos iki 2023 m. vasario 24 d., t. y. iki kreditorių sprendimo dėl jų eilės ir tvarkos nustatymo priėmimo; kreditoriams nebuvo teikiama aktuali informacija.

Kaip minėta, apeliantė nepagrįstai ignoruoja faktą, kad atsakovas į ginčo bankroto procesą įstojo praėjus aštuoneriems metams nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydinus trečiąją asmenį UAB ,,Verslo efektas“ iš bankroto administratoriaus pareigų ir nauju administratoriumi paskyrus atsakovą. Iš byloje esančių įrodymų (žr. DOK-11245 priedą ,,protokolas“) matyti, kad 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimas 6 darbotvarkės klausimu patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: 724,05 Eur (2 500 Lt) bankroto administratoriaus atlyginimą, mokamą kas mėnesį; 434,43 Eur (1 500 Lt) finansininko atlyginimą, mokamą kas mėnesį; 868,86 Eur (3 000 Lt) teisinių paslaugų išlaidas per mėnesį; 868,86 Eur (3 000 Lt) kitas išlaidas per mėnesį, vienkartines 7 240,50 Eur (25 000 Lt) išlaidas auditams atlikti; 5 proc. dydžio sėkmės mokestį, mokamą už išieškotas ir (ar) priteistas skolas.

Pirmoji administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankrotą administruojant trečiajam asmeniui UAB ,,Verslo efektas“ ir joje nenumatant išlaidų, susijusių su nuomos mokesčiu už patalpas, kurių nuomos poreikis išliko ir po bankroto bylos iškėlimo. Klausimai, susiję su lėšų paskirstymu, buvo iškelti ir svarstomi 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime (5 t., b. l. 141–143), kurio 2 darbotvarkės klausimu nuspręsta įpareigoti tuometinę bankroto administratorę UAB ,,Verslo efektas“ parengti ir pateikti kitam kreditorių susirinkimui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (1 t., b. l. 44–74) solidariai iš LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ akcininkų ir valdymo organų priteistų 679 558,61 Eur panaudojimo planą, kuriame būtų nurodyta, kokia dalis sumos bus skirta atliekų sutvarkymui, administratorės atlyginimui, kitoms administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti.

Taigi, viena vertus, apeliantė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorių pateikti planą, kaip bus naudojamos gautos lėšos, be kita ko, ir kokia jų dalis bus skirta administravimo išlaidoms padengti. Kita vertus, iš karto po minėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi UAB ,,Verslo efektas“ buvo atstatydinta iš pareigų, nustačius, kad jos direktoriui yra iškelta baudžiamoji byla dėl jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto, t. y. LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ priklausiusių stiklo atliekų, pasisavinimo. Taigi, LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditoriams abejonių buvo kilę dėl trečiojo asmens UAB ,,Verslo efektas“ pareigų atlikimo ir turimų bendrovės lėšų paskirstymo, o ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Būtent trečiasis asmuo UAB ,,Verslo efektas“ buvo įpareigotas pateikti lėšų paskirstymo planą tvirtinti kreditorių susirinkimui, ir toks poreikis, pakeitus nemokumo administratorę UAB ,,Verslo efektas“ nauju nemokumo administratoriumi – atsakovu – išnyko. Duomenų, kad po atsakovo paskyrimo bankroto administratoriumi kreditoriai būtų priėmę sprendimus, įpareigojančius atsakovą pateikti lėšų paskirstymo planą, kurio atsakovas nebūtų įvykdęs, nagrinėjamoje byloje nėra.

Nepagrįsti ir apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimai, susiję su lėšų paskirstymo tvarkos nustatymu, turėjo ir galėjo būti priimti anksčiau, o ne po to, kai turimų lėšų nebepakako administravimo išlaidoms padengti. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi iš trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ administravimui skirtų lėšų priteista 159 080,15 Eur nuomos mokesčio skola ir 5 386,64 Eur delspinigiai turėjo būti jai atlyginami pirmumo tvarka, t. y. pirmiau nei kitos administravimui priskirtinos išlaidos. Kaip minėta, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, o ne administratorius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po to, kai atsakovas buvo paskirtas nemokumo administratoriumi, kreditorių susirinkimui buvo pateiktas nutarimo projektas dėl 13 973,26 Eur administravimui skirtų nuomos mokesčio išlaidų patvirtinimo. Kreditorių susirinkimas 2022 m. vasario 22 d. (1 t., b. l. 80–81) 2 darbotvarkės klausimu nutarė netvirtinti 13 973,26 Eur administravimo išlaidų, skirtų nuomos mokesčiui už apeliantės patalpas sumokėti. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tokį kreditorių priimtą sprendimą ir atsakomybė dėl to jam negali kilti. Juo labiau kad tuo metu Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio ir nuomos sutarties sąlygų teisėtumo ir galiojimo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą ir, atitinkamai, civilinės atsakomybės jam taikymą lemia ir tokia aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos buvo priimtas 2023 m. vasario 24 d., t. y. jau po to, kai didžioji dali lėšų jau buvo paskirstytos. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorių susirinkimas 2023 m. vasario 24 d. (3 t., b. l. 156–159) 3 darbotvarkės klausimu nutarė nustatyti turimų ir gautų lėšų administravimo išlaidoms apmokėti eilę: pirmąja eile išmokėti administratoriui atlyginimą iki 7 965,50 Eur; antrąja eile išmokėti 868,86 Eur (3 000 Lt) per mėnesį atlyginimą administratoriui už teisines paslaugas pagal 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą; trečiąja eile apmokėti ūkio išlaidos iki 11 772,05 Eur; ketvirtąja eile padengti kitas išlaidas. Kaip nurodyta pirmiau, priimti sprendimus, susijusius su administravimo išlaidų mokėjimo eilės nustatymu, yra pačių kreditorių diskrecija, o naudojimąsi ja tinkamumas gali būti patikrintas atskirame teismo procese. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad iki 2023 m. vasario 8 d. iš administravimui skirtų lėšų jų dalis, sudaranti 439 236,02 Eur, buvo skirta bei panaudota apeliantės patalpose ir aplink ją esančioje teritorijoje buvusių stiklo ir kitų atliekų sutvarkymui pagal kreditorių susirinkimų sprendimus. Kreditorių susirinkime 2022 m. gegužės 30 d. priimtu sprendimu 2 darbotvarkės klausimu (1 t., b. l. 82) 4 458,117 t atliekų sutvarkymui ir utilizavimui buvo patvirtinta iki 422 290 Eur su PVM bankroto administravimo išlaidų sąmata, 2022 m. spalio 3 d. sprendimu (1 t., b. l. 121) 2 darbotvarkės klausimu patvirtintos papildomos 9 488,22 Eur išlaidos 25,140 t atliekų frakcijos, kurioje yra pavojingų medžiagų, tvarkymui, o 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu (1 t., b. l. 80–81) 2 darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti papildomą 7 457,20 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą už 105,49 t užteršto dirvožemio ir grunto tvarkymą. Tai, kad visos nurodytos lėšos buvo faktiškai sumokėtos atliekas tvarkiusiai UAB ,,Ekobazė“, patvirtina UAB ,,Ekobazė“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, trečiojo asmens LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti mokėjimai UAB ,,Ekobazė“ (žr. DOK-11245 priedus). Ginčo, kad visos atliekos buvo sutvarkytos, byloje nekilo, be to, šį faktą patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2022 m. spalio 28 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 117–120) išvados, kad teritorija ir pastatai yra sutvarkyti.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą, LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ iš akcininkų, valdybos narių ir buvusio vadovo solidariai priteisė 323 891,98 Eur žalos, patirtos laiku nesikreipiant į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, atlyginimą bei 355 666,63 Eur žalos, susijusios su atliekų sutvarkymu, atlyginimą. Taigi, priteistos 355 666,63 Eur sumos net nepakako atliekoms, buvusioms apeliantei priklausančiame pastate bei žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklausė valstybei, sutvarkyti. Siekiant visgi sutvarkyti šias atliekas, o tai neabejotinai atitiko tiek viešą interesą, tiek iš dalies ir apeliantės privatų interesą (nes atliekos buvo sukauptos jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose), buvo priimti atitinkami kreditorių sprendimai, kuriais pirmumas buvo suteiktas būtent atliekų sutvarkymui, o ne išimtinai privačiam apeliantės interesui – nuomos mokesčio jai sumokėjimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, pagrįstai rėmėsi ir tokiu faktu, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, 2022 m. liepos 4 d. nutartyje (1 t., b. l. 85–88), be kita ko, jau yra konstatavęs, kad šiuo konkrečiu atveju atliekų sutvarkymas buvo prioritetinis klausimas, nes tik jas utilizavus galės būti pabaigtos bankroto procedūros.

Nagrinėjamame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš įsigyjant statinius iš ankstesnių jų savininkų bei prieš sudarant nuomos sutartį apeliantei buvo arba turėjo būti žinoma apie žemės sklype bei jame esančiuose statiniuose nemokios nuomininkės (bankrutavusios bendrovės) sukauptus didžiulius kiekius stiklo ir kitų pavojingų aplinkai atliekų. Neabejotina, kad apeliantei dar iki minėtų sandorių sudarymo turėjo būti suprantama rizika, jog bankrutavusios bendrovės lėšų gali nepakakti visoms šioms atliekoms sutvarkyti arba jas pašalinti iš jos ketinamo įsigyti turto bei žemės sklypo, kuriame šis turtas yra, ir kartu mokėti nuomos mokestį už iki jai tampant turto savininke jame jau sukauptas ir laikomas atliekas.

Apeliantės argumentai, kad bankroto administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka turėjo ir galėjo būti nustatytos anksčiau, nei 2023 m. vasario 24 d., ar kad nepagrįstai pirmiausia buvo mokamas atlyginimas nemokumo administratoriui, o ne nuomos mokesčio skola, teisiškai neaktualūs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad, atitinkamą sprendimą priėmus anksčiau, nuomos mokestis apeliantei būtų sumokėtas. Sutvarkius atliekas, kreditoriai 2023 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą pirmiausiai sumokėti atlyginimą nemokumo administratoriui, dengti bylinėjimosi išlaidas pagal kreditorių sprendimą, priimtą iki atsakovo paskyrimo nemokumo administratoriumi, ir tik vėliau kitas išlaidas. Ankstesniais kreditorių sprendimais buvo atsisakyta tvirtinti nuomos mokesčio išlaidas, teikiant pirmumą atliekų tvarkymo išlaidų dengimui ir atlyginimo administratoriui mokėjimui. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditorių susirinkime, vykusiame 2022 m. vasario 22 d. (1 t., b. l. 80–81), 3 darbotvarkės klausimu patvirtintas 21 721,50 Eur administratoriaus atlyginimas nuo 2021 m. birželio 28 d. iki bendrovės išregistravimo, patvirtintos 16 535 Eur ūkio išlaidas be atliekų sutvarkymo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. iki bendrovės išregistravimo. Kreditorių susirinkimo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (1 t., b. l. 112) 1 darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti 23 000 Eur atsakovo atlyginimą už teisines paslaugas nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2022 m. birželio 29 d. Taigi, būtent kreditorių susirinkimas, o ne pats atsakovas nustatė ir patvirtino atlyginimą bei jo mokėjimo tvarką. Duomenų, kad šie kreditorių sprendimai buvo teisme nuginčyti, nėra. Todėl pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kitu atveju (t. y. pirmumą suteikus nuomos mokesčio išlaidų kompensavimui) bankroto procesas, pažymėtina, prasidėjęs Vilniaus apygardos teismui 2013 m. spalio 21 d. priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, neabejotinai būtų užsitęsęs dar ilgiau.

Apeliantės teiginiai, kad atsakovas neteikė informacijos kreditoriams apie lėšas ir jų naudojimą, ir faktiškai nepagrįsti, ir nagrinėjamo ginčo kontekste (sprendžiant klausimą dėl nemokumo administratoriaus asmeninės pareigos atlyginti bankrutavusios bendrovės kreditorei negautas pajamas kaip jos nuostolius) neaktualūs. Atsakovas į bylą pateikė devynias veiklos ataskaitas už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (žr. DOK-11245 priedus), kuriose detaliai nurodytos tiek visos gautos lėšos, tiek ir jų panaudojimas, ir kurios buvo pateiktos kreditorių susirinkimams. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (7 t., b. l. 119–126), palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi (7 t., b. l. 105–117), atmetė skundą dėl 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo pritarta galutinei bankroto administravimo ataskaitai, patvirtintos administravimo išlaidos.

Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl ir pagrindo tenkinti jos ieškinį, nenustačius bent vienos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantės apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantei Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi (8 t., b. l. 29–31) buvo atidėtas 2 555 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, atidėtas žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš apeliantės (CPK 84, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 2 555 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.