Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovams bendrijos pirmininkui A. L., advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje Nr. eB2-250-544/2018 išnagrinėjusi ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau - BUAB) „DS Statyba“ dėl 2017 m. gegužės 16 d. pranešimo apie vienašalį 2015 m. gruodžio 31 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pripažinimo negaliojančiu, 154 670,73 Eur nuostolių nustatymo, atliktų ir neapmokėtų darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo pagal rangos sutartį ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuostolių priteisimo bei atsakovės BUAB „DS Statyba“ priešieškinį ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Byloje nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais vienašališką Rangos sutarties nutraukimą

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sutarčių teisės normose.

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CPK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CPK 217 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu, jei jis laikomas esminiu pagal įstatymą arba jei šalys pačios susitarė, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2012). Esant sutartyje nustatytiems vienašališko sutarties nutraukimo pagrindams, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-114/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-143-690/2015).

Kadangi byloje nustatyta, kad rangovė pažeidė esminę rangos sutarties sąlygą - terminus, ir ši aplinkybė buvo numatyta Rangos sutartyje kaip vienašališkas Rangos sutarties nutraukimo pagrindas, tai ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytu savo teisių gynimo būdu ir, laikydamasi sutartyje numatytos tvarkos, teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad atsakovės UAB „DS Statyba“ reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės 2017 m. birželio 16 d. pareiškimu atliktą vienašalį Rangos sutarties nutraukimą yra visiškai nepagrįstas, nes sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Padarius aptariamas virš išvadas, pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės UAB „DS Statyba“ 2017 m. gegužės 16 d. atliktas vienašališkas Rangos sutarties nutraukimas.

Dėl ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo nustatyti jos patirtų nuostolių sumą, ja sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl atsakovės reikalavimo iš ieškovės pagal šį aktą priteisti 29977,35 Eur už atliktus darbus

Ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas nustatyti, kad atsakovės jai padarytų nuostolių suma yra 154670,73 Eur, sumažinti atsakovės atliktų ir neapmokėtų darbų kainą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuostolių suma, o likusią nuostolių sumą priteisti iš atsakovės tenkinamas iš dalies: pripažįstama, kad ieškovės nuostoliai dėl atsakovės netinkamo ir pažeidžiant sutartyje numatytus terminus Rangos sutarties vykdymo yra 94680,27 Eur, atsakovei už atliktus rangos darbus mokėtina suma 21977,35 Eur, todėl ieškovei priteistina suma, viršijanti atliktų darbų pagal minėtą aktą vertę, yra 72702,92 Eur. Ši išvada daroma dėl šių argumentų ir vadovaujantis šiais motyvais.

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į virš nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas sprendžiant reikalavimus dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovė įrodė, kad atsakovė UAB“ DS Statyba“ pažeidė tiek pirminėje Rangos sutartyje su vėlesniais pakeitimais, tiek 2016 m. gruodžio 20 d. Susitarime dėl sutarties atnaujinimo numatytus rangos darbų atlikimo terminus, taigi, ir esminę Rangos sutarties sąlygą.

Rangovė UAB „DS Statyba“, sudarydama 2016 m. gruodžio 20 d. Susitarimą dėl jau prieš tai nutrauktos Rangos sutarties (pakeista 2016 m. kovo 23 d. papildomu susitarimu ir 2016 m. gruodžio 20 d. susitarimu) atnaujinimo ir naujo termino darbams atlikti nustatymo, aptarto Susitarimo 10.11 punkte pripažino, kad pažeidė 2015 m. gruodžio 31 d. sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą (iki 2016 m. birželio 31 d. ), todėl, jei užsakovė praras dalį paramos (kompensaciją) energiją taupančioms priemonėms, dėl to, kad projektas nebus įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d., įsipareigojo sumažinti atliktų rangos darbų kainą suma, kurią sudarys užsakovės prarastos paramos dalis. Šalys numatė, kad darbų kaina bus mažinama pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktus, kurie bus pagrindu užsakovei atsiskaityti už darbus. Rangos sutartis 2016 m. gruodžio 20 susitarimu buvo papildyta sąlyga, kad dėl to, kad rangovė neįvykdė sutarties 3 dalyje nurodytais terminais, užsakovė patyrė ir patirs nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos projekto administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ir kitos, todėl rangovė įsipareigoja šių išlaidų suma, kurios dydį užsakovė pagrės pasirašius paskutinį aktą, sumažinti atliktų statybos rangos darbų kainą. Darbų kaina bus mažinama pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktus, kurie bus pagrindu užsakovei atsiskaityti už darbus.

Esant tokioms sutarties sąlygoms, atsakovei (rangovei) kyla pareiga atlyginti ieškovei (užsakovei) nuostolius, kurių kilimas yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovės veiksmais, pasireiškusiais esminiu sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimu ir kitų pareigų nesilaikymu.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės įrodinėjamu nuostoliu dydžiu, visumą teismas sprendžia, jog ieškovės pagrįsti nuostoliai tuo pagrindu, kad atsakovė pažeidė sutarties įvykdymo terminą, sudaro 82649,71 Eur ir susideda iš:

31642,57 Eur, nes ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neįgyvendino namo modernizavimo projekto iki 2017 m. liepos 1 d., dėl ko valstybės teikiama parama sumažėjo 5 procentais. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. spalio 16 d. rašto duomenys patvirtina, kad, jeigu modernizavimo projektas būtų įgyvendintas iki 2017 m. liepos 1 d., bendrija būtų gavusi 40 procentų valstybės paramą. Bendrijos nariai 2013 m. lapkričio d. patvirtino investicijų planą ir numatė, kad investicijos energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms yra 632 851,49 Eur. Todėl minėta valstybės parama būtų sudariusi 253 140,59 Eur, o nuo šios sumos 5 procentai sudaro 31 642,57 Eur;9782,56 Eur, nes, atsakovei pavėlavus baigti darbus iki sutartyje numatyto termino, šildymo sezono metu šiai sumai energijos namas mažiau nesunaudojo. Kadangi pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti baigti per 7 mėnesius nuo 2016 m. kovo 14 d., t. y. iki 2016 m. spalio 14 d. ir iki šildymo sezono pradžios, tai, įgyvendinus namo modernizavimo projektą, daugiabutis gyvenamasis namas pagal projektą turėjo sunaudoti 59,76 procentais mažiau šilumos energijos (VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. spalio 16 d. rašto duomenys). Pagal AB „Kauno energija“ pateiktus duomenis rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nuo per 2016 - 2017 metų šildymo sezoną namo sunaudotos 16 369,76 Eur vertės energijos 40 procentų šilumos energijos sudaro 9782,56 Eur vertės energija, ir tai yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovės padaryto sutarties pažeidimo pažeidžiant sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus;1847,66 Eur, nes rangovei UAB „DS Statyba“ bendrija apmokėjo iš 221 980,97 Eur suteiktų kredito lėšų, gautų iš Swedbank, AB, už kurias nuo kredito sumos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. sumokėjo 3 procentus metinių palūkanų. Bankui ši palūkanų suma nebūtų buvusi sumokėta, jei projektas būtų įgyvendintas laiku ir ieškovei būtų suteikta 40 procentų valstybės parama. Rangos sutarties 10.10 punkte šalys susitarė, kad, rangovei dėl jos kaltės neužbaigus visų pagal Rangos sutartį darbų iki sutarties 3.1 punkte nurodyto termino (3.1 punktas) ir tinkamai neperdavus jų užsakovei, rangovė privalo mokėti užsakovei priskirtas palūkanas. Palūkanų sumokėta 4619,17 Eur, todėl bankui sumokėta 1847,66 Eur palūkanų daugiau, nei bendrija būtų sumokėjusi, jei projektas būtų įgyvendintas laiku ir ieškovei būtų suteikta valstybės parama;

IV.2980,00 Eur, nes laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. techniniam prižiūrėtojui KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. sutartį laikotarpiu, kai darbai turėjo būti baigti nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., sumokėta 2500 Eur daugiau, o namo modernizavimo projekto administratoriui MB „Bendrijų valdymas“ pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartį sumokėta 480 Eur daugiau, ką patvirtina prie bylos pridėtos PVM sąskaitos - faktūros ir išrašas iš ieškovės banko sąskaitos. Kaip jau buvo nurodyta, 2016 metų gruodžio 20 d. šalys pasirašė susitarimą dėl sutarties atnaujinimo, kurio 5 punkte numatyta, kad dėl rangovės kaltės neįvykdžius sutarties 3 dalyje nurodytais terminais, užsakovė patyrė ir patiria nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos projekto administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ir kita. Rangovė įsipareigojo šių išlaidų suma, kurios dydį užsakovė pagrįs pasirašius paskutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, sumažinti atliktų statybos rangos darbų kainą.

Teismo nuomone, ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jos nuostolius, kilusius dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo, sudaro ir 15 593,54 Eur suma. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė yra sudariusi statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su naująja rangove UAB „Lankuva“, pagal kurią, kad nepadidėtų likutinė kredito suma, ieškovė nurodo turėjusi atsisakyti ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymo keitimo darbų, kurie pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą prie rangos sutarties sudaro 67 584 Eur, o pagal UAB „Lankuva“ sudarytą sąmatą būtų sudarę 51 990, 46 Eur, todėl skirtumas tarp rangos sutarčių kainos laikytinas atsakovės nuostoliu. Tačiau ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kuo remiantis tvirtina, kad taip elgtis buvo būtina, kad dėl to tikrai būtų padidėjusi kredito suma ir kad skirtumas tarp minėtų lokalinių sąmatų sumų tikrai yra ieškovės nuostoliai, esantys priežastiniame ryšyje būtent su atsakovės padarytu Rangos sutarties pažeidimu nesilaikant joje nustatytų darbų atlikimo terminų (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškinio reikalavimą pripažinti, kad aptariamu pagrindu padarytų nuostolių dydį sudaro ir 15593,54 Eur suma, yra pagrindas atmesti.

Pagal Rangos sutarties 5.3.15 punktą darbų atlikimo laikotarpiu užsakovė UAB „DS Statyba“ buvo įsipareigojusi apmokėti ieškovei darbų atlikimui sunaudotos elektros energijos, vandens, šildymo išlaidas pagal pačios įsirengtų skaitiklių parodymus ar kitą metodiką. Pateikti įrodymai patvirtina, kad šios sutartinės pareigos atsakovė nėra pilnai įvykdžiusi, nes už elektros energiją ieškovei yra skolinga 1313,56 Eur. Reikalavimo dydį patvirtina keturių PCM sąskaitų – faktūrų duomenys už laikotarpį nuo 2017 m. vasario – gegužės mėnesius.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės įrodinėjamu nuostoliu dydžiu, visumą teismas sprendžia, jog ieškovės 47113,92 Eur nuostolius tuo pagrindu, kad atsakovės atlikti statybos rangos darbai buvo netinkamos kokybės, sudaro:

I.37683,99 Eur atsakovės UAB „DS Statyba“ nekokybiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios paaiškėjo naujosios rangovės UAB „Languva“ pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų metu. 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimu atsakovė UAB „DS Statyba“ buvo informuota, kad naujosios rangovės atliekamų darbų metu paaiškėjo nekokybiškai atlikti darbai: ašyse E-E ir 6-3 sumontuotų plytelių siūlės nesutampa nei vertikaliai, nei horizontaliai, kabliukai laikantys plyteles deformuoti, todėl nėra galimybės kokybiškai nuvesti atskirų plokštumų plytelių siūles. Fasade C-D profiliai sumontuoti nesilaikant vertikalės, to pasekoje nėra galimybės kokybiškai sumontuoti angokraščių apdailos. Visų pastato kampų ir angokraščių kampiniai profiliai sumontuoti nesilaikant montavimo instrukcijos, nes panaudoti ne tie profiliai. Lėšų trūkumams ištaisyti dydį ir pagrįstumą patvirtina UAB „Lankuva“ sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią trūkumų ištaisymo darbai sudarys 37683,99 Eur, taip pat fotofiksacijos duomenys apie reikalingus atlikti darbų kiekius.

II.9429,93 Eur atsakovės UAB „DS Statyba“ nekokybiškai atliktų stogo renovacijos darbų defektų pašalinimo išlaidos pagal pateiktą UAB „Lankuva“ lokalinę sąmatą. Lokalinės sąmatos ir pateiktos stogo nuotraukos (tripliko priedas) patvirtina, kad stogo darbai atlikti nekokybiškai.

Dėl virš išdėstyto pripažįstama, kad ieškovės nuostoliai dėl atsakovės netinkamos kokybės darbų atlikimo ir pažeidžiant sutartyje numatytus terminus, yra 94680,27 Eur.

Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 29977,35 Eur skolą už atliktus statybos darbus, nurodytus 2017 m. kovo mėnesio Statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 7 už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 27 d. pripažįstamas pagrįstu 21 977,35 Eur sumai. Ši išvada daroma dėl šių argumentų ir vadovaujantis šiais motyvais.

Atsakovė BUAB „DS Statyba“ prašo priteisti skolą už atliktus darbus, nes Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (ataskaitinis laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 27 d.) perduoti Atliktų darbų akte nurodyti šiuo laikotarpiu tinkamai atlikti 29 977,35 Eur vertės statybos darbai: 7,49 procentai atliktų fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą, darbų, kurių kaina – 22 244,74 Eur (be PVM) ir 11,39 procentų atliktų stogo šiltinimo, naujos dangos įrengimo darbų, kurių vertė – 2 529,93 Eur (be PVM).

Byloje nustatyta, kad atsakovė (rangovė) nėra pateikusi ieškovei (užsakovei) išpildomosios medžiagos, o be jos nėra objektyvios galimybės patikrinti atliktų darbų kokybės ir patikrinti atliktų darbų kiekius ir įvertinti darbų kainas (Rangos sutarties 4.5, 5.1.2., 5.3.17 punktai), darbai nebuvo suderinti su techniniu prižiūrėtoju, nors jis nustatė nukrypimus nuo techninio darbo projekto ir defektus. Pagal rangos sutarties 4.7 punktą, Statybos darbai, kurie buvo atlikti su defektais, laikomi tinkamai priimtais tik tuomet, kai užsakovė išduoda pažymą, patvirtinančią defektų ištaisymą. 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. birželio 13 d. atsakovei (rangovei) siųstų raštų turinys patvirtina, kad ieškovė (užsakovė) reikalavo pateikti papildomą išpildomąją dokumentaciją statybos akto įforminimui dėl darbų priėmimo ir darbų kainos sumažinimo pagal 2016 m. gruodžio 20 d. susitarimo 4 ir 5 punktus, kvietė atstovą į gamybinius susirinkimus, bet rangovė į šiuos raginimus neatsiliepė, į susirinkimus ne visada atvykdavo. Kadangi rangovė nepateikė Akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymui būtinų dokumentų, nėra dokumentų, pagal kuriuos ieškovė, o ir teismas, galėtų patikrinti realiai atliktų darbų kiekius ir kokybę pagal minėto Akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.

Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad yra pagrindas 8000 Eur sumažinti pagal Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų vertę, nes atsakovė (rangovė) panaudojo ne Techniniame projekte nurodytas ispaniškas, o pigesnes lenkiškas plyteles, naudojo netinkamą plytelių tvirtinimo būdą (Rangos sutarties 5.3.23 punktas). Ieškovė nurodo, kad, kadangi atsakovė dalį lenkiškų plytelių jau buvo sumontavusi, po įvykusių derybų, kad nereikėtų ardyti visų atliktų darbų, bendrija sutiko, kad būtų klojamos lenkiškos plytelės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos ženkliai pigesnės, rangovė įsipareigojo papildomai atlikti darbų už 8000 - 9000 Eur, kurių jau neatliks, nes sutartis nutraukta, o bendrovė bankrutuoja. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad jai buvo pareikštos pretenzijos dėl to, kad panaudotos ne techninėje specifikacijoje nurodytos pigesnės plytelės, kad dėl to ginčas truko kelis mėnesius, kad buvo deramasi dėl nuostolių atlyginimo, kurių dydis svyravo nuo 12000 Eur iki 8000 Eur. 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „DS Statyba“ direktorius įsipareigojo renovacijos metu atlikti papildomus darbus už 8000 – 9000 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ispaniškų plytelių kaina už 1 kv. m. buvo 22,15 Eur, o lenkiškų - 13, 55 Eur. Iš UAB „DS Statyba“ darbų atlikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad darbams buvo panaudota 359,04 kv. m. plytelių (30.1, 34.1, 38.1 punktai), todėl kainų skirtumas tarp panaudotų plytelių kainos ir kainos pagal šalių sudarytą sąmatą bei Techninį darbo projektą sudaro 2200,39 Eur.

Teismo nuomone, atsakovė (rangovė) nepagrįstai tvirtina, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) jos pasirašytas vienašališkai laikantis CK numatytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijai (užsakovei) buvo atsiųstas 2017 m. kovo 30 d. jau pasirašytas statybos vadovo A. A.. Atliktų darbų aktas Nr. 7 nebuvo suderintas su techniniu prižiūrėtoju, nes nustatyti nukrypimai nuo techninio darbo projekto: 1-3 aukštuose plytelės buvo pritvirtintos ne projekte nurodytu būdu, panaudotos kitos rūšies plytelės, nei buvo nurodytos projekte. Be to, be išpildomosios dokumentacijos ir paslėptų darbų aktų neįmanoma patikrinti atliktų darbų kokybės. Pažymėtina, kad rangovas po techninio prižiūrėtojo išvadų į užsakovą dėl raštiško suderinimo nesikreipė. Ant Akto Nr. (duomenys neskelbtini) yra techninės priežiūros vadovo V. J. tą pačią dieną 2017 m. kovo 30 d. padarytas įrašas apie tai, kad darbai nepriimti, o pastabas dėl jų reikia žiūrėti atliktų darbų akte už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 27 d. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 30 d. technikos direktorius E. J. 6 punktuose nurodė pastabas dėl atliktų darbų ir jų įforminimo trūkumų. Šie įrašai reiškė, kad užsakovė atsisakė priimti Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, nes jie turėjo trūkumų ir nebuvo tinkamai atlikti. Iš 2017 m. kovo 21 d. pasitarimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad atsakovei (rangovei) buvo išsamiai nurodyta, kokie yra nustatyti trūkumai, kliudantys pasirašyti aktą. Byloje nepateikti įrodymai, kad po to užsakovė būtų nurodžiusi rangovei, kad nesutinka su pastabomis, kad ištaisė trūkumus ar kitaip būtų stengusis išspręsti ginčą ir tik po to vienašališkai pasirašiusi Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai pranešusi rangovei.

Liudytojas V. J., dirbęs statybos objekte techniniu prižiūrėtoju, nurodė, kad statybos darbų aktas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 27 d. buvo nepasirašytas, nes buvo netvarkingas. Rangovas netinkamai atliko savo darbą, neturėjo kvalifikuotos darbo jėgos, ne visada atvykdavo į pasitarimus. Rangovui 2017 m. kovo 21 d. protokole buvo nurodyta, kodėl aktas nepasirašomas. Po to vyko klausimų derinimas. 2017 m. lapkričio 2 d. pasitarimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos tos pačios akto nepasirašymo priežastys, bet yra ir 3.9 punktas, kuriame nurodyti trūkumai, apie kuriuos rangovas buvo įspėtas prieš darbų pridavimą ir buvo įsipareigojęs juos ištaisyti. Tačiau po to rangovas kviečiamas nebeatvyko ir su užsakove nebebendradarbiavo. Ištaisyti darbo trūkumus kainavo apie 1,5 karto brangiau.

Todėl atsakovė BUAB „DS Statyba“ nepagrįstai tvirtina, jog neįrodyta, kad nustatyti atliktų darbų trūkumai ir statybos objekto defektų priežastys yra rangovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas ir kad techninis prižiūrėtojas V. J. ir užsakovė tyčia nepasirašė Akto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami formalaus pobūdžio pastabas dėl dokumentų nesuderinimo, nors darbų rezultatu naudojasi.

Teismo nuomone, ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai tvirtina, kad ji nėra valstybės ar savivaldybės institucija, jos kontroliuojama įstaiga, veikla nėra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, todėl ji nelaikytina perkančiąja organizacija Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme (2 straipsnio 25, 37 punktai), o atsakovė, remdamasi šio įstatymo normomis, nepagrįstai tvirtina, kad ji galėjo naudoti bet kokio gamintojo medžiagas, jei tik jos atitiko projekto techninę specifikaciją, nes GNSB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nurodyti konkretaus plytelių gamintojo, kainos ar gaminio rūšies.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą ir rangos darbus reglamentuojančius norminius aktus. Plytelių specifikacija buvo nurodyta gyvenamojo namo modernizavimo Techniniame darbo projekte, kuriuo atsakovė (rangovė) privalėjo vadovautis. Rangos sutarties 5.1.2 punkte taip pat numatyta, kad užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas darbus vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių reikalavimų. Jeigu rangovas nukrypsta nuo projekto, šalių patvirtinto įkainuotos veiklos grafiko, nesilaiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir/arba statybos darbų vykdymo protokoluose nurodytų ir rangovo prisiimtų įsipareigojimų, užsakovas turi teisę nemokėti už tokį darbą.

Rangos sutarties 11.10 punkte numatyta, kad, nutraukus sutartį bet kuriuo 11 sutarties skirsnyje nurodytu pagrindu, rangovei apmokama jos iki sutarties nutraukimo dienos kokybiškai bei tinkamai atliktų statybos darbų vertė; kad kiekviena sutarties šalis kitai šaliai privalo atlyginti padarytus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (10.1. punktas); jeigu užsakovė nutraukia sutartį dėl priežasčių, nurodytų Rangos sutarties 11.4 punkte, rangovė privalo atlyginti užsakovei visas dėl šio nutraukimo susidariusias papildomas išlaidas bei kompensuoti dėl šio nutraukimo patirtus nuostolius, įskaitant Sutartyje numatytą statybos darbų rinkos kainos padidėjimą (10.13 punktas); kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo (11.9 punktas).

Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu dėl to paties teisių pažeidimo ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi,6.666, 6.678 straipsniais, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Todėl aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, kaip kad yra šiuo atveju, nereiškia, jog už darbus nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2013 metų gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-679/2013). Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja sumažinti darbų kainą, o tą nuostolių dalį, kuri viršija atsakovės atliktų darbų vertę, priteisti iš atsakovės (rangovės).

Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Šioje byloje atsakovė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių neįrodė.

Teismo nuomone, ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai tvirtina, kad šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos vartojimo sutarties nuostatos, kadangi ji, nors ir yra juridinis asmuo, tačiau sutartį su rangove sudarė tik atstovaudama namo butų savininkus, fizinius asmenis, darbai skirti jų poreikių tenkinimui. Vien tai, kad juridinio asmens dalyviais yra fiziniai asmenys, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Daugelio juridinių asmenų dalyviais yra fiziniai asmenys ir kiekvienas toks dalyvis siekia, kad juridinis asmuo, kurio dalyviu jis yra, veiktų taip, kad tenkintų jo poreikius. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad valstybės parama, banko kreditas yra suteiktas ieškovei, kuri teisiniuose santykiuose atstovauja savo narius.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 2404,48 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, ši ieškovės sumokėta suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas ~80 procentų, tai ieškovei iš atsakovės priteisiama 1924 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės BUAB „DS Statyba“ 2017 m. gegužės 15 d. pranešimą apie vienašalį 2015 m. gruodžio 31 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su ieškove Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, nutraukimą.

Nustatyti, kad atsakovės BUAB „DS Statyba“ ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. gruodžio 31 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių suma yra 94680,27 Eur.

Sumažinti atsakovės BUAB „DS Statyba“ atliktų ir neapmokėtų darbų kainą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 21977,35 Eur.

Priteisti iš atsakovės BUAB „DS Statyba“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 72702,92 Eur nuostoliams, kilusiems iš netinkamo rangos sutarties vykdymo, atlyginti ir 1924 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.