- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2815-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17575-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. Z., J. A., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. A.
- Advokatai
- Rokas Janauskas, Natalja Filipova
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. A. (J. A.), valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. A. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po V. A. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad:
1.1. Tėvo mirties dieną valstybės registruose registruojamo turto jis neturėjo. Nekilnojamojo turto registre registruotas uzufruktas (turtinė teisė) pasibaigė jam mirus. Galvodama, kad tėvas neturi turto, pareiškėja palikimo nepriėmė. V. A. įpėdiniai pagal įstatymą yra ji, pareiškėja, ir J. A. – vaikai iš pirmos velionio santuokos;
1.2. Tėvas mirė būdamas našlys. Vėliau paaiškėjo, kad mirties dieną jam priklausė ½ dalis piniginių lėšų, esančių jo mirusios sutuoktinės L. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytose banko sąskaitose (bendra jose esančių lėšų suma – 46 225,33 Eur). (duomenys neskelbtini) metais tėvas susirgo, jį ištiko insultas, nuo to laiko jis beveik neišeidavo iš namų, tapo visiškai priklausomas nuo žmonos iš antrosios santuokos ir pastarosios dukros. Tėvas vengdavo kalbėti apie piniginius reikalus, kalbėjo tik apie savo sveikatą, buitį, šeimos narius. Iki sveikatos pablogėjimo tėvas turėjo nekilnojamojo turto, kurį vėliau pardavė. Dalis šių lėšų buvo panaudota perkant butus pareiškėjai ir jos broliui. Dalį lėšų gavo tėvo sutuoktinės L. A. dukra T. Ž. ir anūkai. Dalis lėšų buvo investuota sudarant terminuoto indėlio sutartis su bankais, gautos palūkanos pervestos į L. A. vardu atidarytą sąskaitą banke. Banko sąskaitoje esantys pinigai buvo abiejų sutuoktinių nuosavybė;
1.3. Apie tai, kad tėvas savo mirties dieną turėjo turto, pareiškėja sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje T. Z. reiškia reikalavimą pripažinti, kad visos L. A. bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos priklauso L. A. asmenine nuosavybe bei pripažinti T. Z. teisę paveldėti likusią ½ lėšų dalį. Pareiškėjos nuomone T. Ž. nėra V. A. įpėdinė pagal įstatymą ar testamentą. Pareiškėja žinojo, kad L. A. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko savo dukrai T. Ž. Taip pat žinojo, kad sunkiai sirgęs tėvas buvo priverstas surašyti testamentą savo sutuoktinės naudai, tačiau L. A. buvo jau mirusi V. A. mirties momentu, todėl ji nėra jo įpėdinė;
1.4. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jokio turto palikėjas nepaliko. Informacijos apie turtą prašė iš tėvo sutuoktinės dukros T., kuri kategoriškai atsakė, kad tėvas nieko neturėjo. 2021 m. vasario 24 d., dar nesuėjus palikimo priėmimo terminui, pareiškėja kreipėsi pagalbos į advokatę. Pastaroji, patikrinusi registrus, nenustatė, kad būtų kokio nors turto. Apie tai, kad miręs tėvas galėjo turėti pinigų banko sąskaitose, pareiškėja nežinojo. Buvo įsitikinusi, kad jo sutuoktinė perėmė visą tėvo turtą, tame tarpe ir lėšas, esančias bankų sąskaitose. Be to, 2020 m. kovo 16 d. – 2022 m. gegužės 1 d. karantino sąlygos, buvusios tėvo mirties dieną, trukdė rinkti informaciją iš visų šaltinių apie palikimą. Todėl pareiškėja negalėjo laiku atlikti juridiškai reikšmingą veiksmą – pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad yra V. A. sūnus. Su tėvu ir jo kita šeima ilgą laiką nebendravo. Tėvui mirus negavo jokios informacijos apie tėvo turimą turtą, visa informacija buvo slepiama ir teigiama, kad tėvas visą savo turtą yra palikęs savo antrai žmonai.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl palikėjo V. A. palikimo perėjimo valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad iki 2022 m. balandžio 25 d. teismo pranešimo nebuvo informuota apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Palikimo priėmimo procedūros nėra pradėtos.
5. Suinteresuotas asmuo T. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjos nurodymas, jog ji galimai buvo įsitikinusi, kad V. A. nepaliko jokio paveldimo turto, negali būti pagrindas atnaujinti terminą palikimo priėmimui. Pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo šio termino pabaigos. Pareiškime nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios ar dėl ko būtų negalėjusi atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nors nurodė, kad nesuėjus terminui kreipėsi į advokatę ir pati rinko informaciją apie turtą, tačiau ši funkcija pavesta atlikti notarui arba antstoliui. Pareiškėja neprivalėjo pati rinkti informacijos. Be to, tai, kad nesuėjus terminui kreipėsi į advokatę, patvirtina, kad apie terminą žinojo. Advokatė turėjo informuoti, kad gali kreiptis į notarą ar antstolį dėl informacijos apie turtą paieškos. Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir itin aplaidžiai. Ji nepateikė jokių įrodymų, kad T. Z. būtų tariamai melavusi ar neteikusi informacijos apie pareiškėjos tėvo turtą, taip pat nenurodė, kada tokie pokalbiai vyko, ką T. Z. atsakė į konkrečius pareiškėjos klausimus. Pareiškėja nenurodė, kokią informaciją dėl karantino buvo sunkiau rinkti ir kaip pasireiškė trukdymai tai daryti. Jos teiginiai, kad tėvas V. A. neva buvo priverstas surašyti testamentą savo sutuoktinės L. A. naudai niekuo nepagrįsti, kadangi jokių įrodymų, jog V. A. būtų buvęs pripažintas neveiksniu ar kad jo veiksnumas būtų apribotas, nėra. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja S. A. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad bėgant metams su tėvu bendravo vis mažiau. (duomenys neskelbtini) buvo tėvo gimtadienis. Bendravo su juo, padėjo susitvarkyti. Jis paprašė dviejų rublių. Tada ji nuėjo į parduotuvę, nupirko produktų, padarė valgyti. Iš šios aplinkybės ji suprato, kad tėvas pinigų neturi. Tėvo sveikata buvo labai prasta, jam skirtus pinigus gaudavo jo žmona arba jos dukra. Todėl nemanė, kad po mirties gali būti likę jo pinigų ir kad juos galėtų paveldėti. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Šio mėnesio pabaigoje pareiškėja kreipėsi į advokatę dėl paveldėjimo. Tikėjosi, kad po tėvo mirties kažkiek turto liko. Advokatė netrukus paaiškino, kad visas tėvo turtas perrašytas, nieko padaryti negalima. Apie pinigus pareiškėja nieko nežinojo, nes tėvas draudė apie tai kalbėti. (duomenys neskelbtini), per tėvo gimtadienį, paklausė T. Z., ar ji ką nors žino apie palikimą. Pastaroji atsakė, kad reikėjo su tėvu bendrauti anksčiau, o dabar nieko negaus. Po tėvo mirties savaitės laikotarpiu kreipėsi į T. Z., prašė tėvo mirties liudijimo, bet pastaroji nedavė. Apie tėvo pinigus antros žmonos sąskaitose sužinojo tik šių metų liepą, kad gavo T. Z. ieškinį.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. A. atstovė advokatė Natalja Filipova pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad pareiškėja į ją dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021 m. vasario 24 d. Sakė, kad darbdavys, mirus tėvams, moka išmoką, tačiau tam reikia gauti mirties liudijimą. Taip pat pareiškėja domėjosi, ar po tėvo mirties liko namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Iš Valstybės registro nustačius, kad jokio nekilnojamojo turto neliko, pareiškėja prarado viltį, kad kokio nors turto po tėvo mirties liko, juo labiau, kad tėvas jos prašydavo smulkių pinigų. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes, neturėdama informacijos apie likusį turtą, nenorėjo patirti išlaidų mokesčiams notarui. Ji manė, kad jei neliko namo dalies, vadinasi, neliko ir pinigų.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. A. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad tik šiais metais sužinojo, kad tėvas mirties dieną turėjo pinigų.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. Z. prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad kelis kartus siūlė S. pakalbėti su tėvu. Ką jis sakė, nežino, bet pareiškėja su tėvu bendravo. Nieko nuo jų neslėpė, nedraudė atvažiuoti. S. per tėvo gimtadienį nieko neklausė. Žinojo, kad namas, kuriame gyveno J. A., jau seniai padovanotas jos mamos anūkams, t.y. J. A. savo namo dalį padovanojo sutuoktinei, o pastaroji anūkams. Paskutinius 10 metų iki mirties V. A. labai sirgo. Ji juo nuolat rūpinosi. Pensiją paštininkė atiduodavo V. Jis sakydavo žmonai, kad ji pinigus paimtų. V. mirties dieną manė, kad jis turto nepaliko.
10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens T. Z. atstovas advokatas Rokas Janauskas prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nėra aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjai priimti tėvo palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Advokatė turėjo išaiškinti pareiškėjai palikimo priėmimo aplinkybes. Nežinojimas apie turtą nėra pagrindas pareiškimui tenkinti. Įpėdinis turi ne ieškoti turto, o įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą. Tai pareiškėja turėjo padaryti iki (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai S. A. įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. A. (V. A.) mirties (duomenys neskelbtini).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes : iš medicininio mirties liudijimo nustatė, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 7). Gyventojų registro pažymos duomenimis palikėjas V. A. mirė būdamas našliu, sutuoktinė L. A. mirė (duomenys neskelbtini) Velionio vaikai: pareiškėja S. A. ir suinteresuotas asmuo J. A. (el. b. t. I, l. 9). AB SEB banko 2021 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 07.04.05.03-2912 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis mirusiosios L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 14 501,67 Eur (el. b. t. I, l. 12). Luminor Bank AS 2021 m. balandžio 9 d. pažymos Nr. 19.25-L301/2506 duomenimis L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2 508,78 Eur (el. b. t. I, l. 13). AB Šiaulių bankas 2021 m. kovo 24 d. pažymos Nr. S-21-05074 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 9 086,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 9 033,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur (el. b. t. I, l. 14). AB „Swedbank“ 2021 m. kovo 29 d. pažymos Nr. SPAMKT-21-2513 „Dėl informacijos pateikimo apie L. A. turtą ir įsipareigojimus“ duomenimis L. A. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis - 1,56 Eur ir terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. kovo 29 d. dienai 11 096,96 Eur (el. b. t. I, l. 15).
13. Teismas konstatavo, jog 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono 1 - ojo notarų biuro pateikta informacija patvirtina, kad V. A. paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, valstybės atstovas į notarą nesikreipė (el. b. t. I, l. 16). Pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 25 d.
14. Teismas pripažino, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą po V. A. mirties suėjo (duomenys neskelbtini) Pareiškėja iki minėto laiko į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Ji pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. terminą praleido 15 mėnesių.
15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, vertino pareiškėjos elgesį, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ir nagrinėjamu atveju priėjo išvados, joga 2021 m. vasario 24 d. VĮ Registrų centro išrašas, gautas pareiškėjos atstovės iniciatyva, patvirtina, kad pareiškėja, po tėvo mirties praėjus vos savaitei, kreipėsi į advokatę, siekdama išsiaiškinti, ar liko tėvo turto (el. b. l. 25-27). Taigi pareiškėja su teisininkės pagalba siekė išsiaiškinti, ar prasminga jai kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjos nurodyta pozicija, jog nesant palikimo, nėra prasminga eikvoti laiką ir finansus kreipiantis į notarą, nelaikytina prieštaraujančia protingo asmens elgesiui.
16. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja elgėsi aktyviai kreipdamasi į savo atstovę, kad išsiaiškintų dėl palikimo buvimo/nebuvimo ir pagal gautą informaciją, kad jokio nekilnojamojo turto po tėvo mirties neliko, priėmė sprendimą į notarą nesikreipti. Pareiškėja buvo ne tik konsultuota advokatės, bet ir pati, spręsdama iš to, kad tėvas paskutiniu metu prieš mirtį prašė jos smulkių pinigų, be to, jam skirtas išmokas iš esmės valdė juo besirūpinusi antroji žmona ir jos dukra, padarė išvadą, kad jokio kito turto po tėvo mirties neliko. Teismo vertinimu aukščiau nurodyti pareiškėjos veiksmai ir išvados yra pakankami spręsti, kad pareiškėja turėjo valią priimti tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo faktui išsiaiškinti ir tik nepakankama informacija sąlygojo jos sprendimą įstatymo nustatytu terminu nesikreipti į notarą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą.
17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad apie galimą tėvo palikimą, t. y. jo lėšų dalį L. A. banko sąskaitose, pareiškėja sužinojo tik 2022 m. birželio 15 d., kai gavo T. Z. ieškinį dėl visų L. A. bankų sąskaitose esančių lėšų pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir naujos jos tėvo sutuoktinės santykiai nebuvo geri, su pačiu savo tėvu pareiškėja bendravo nedaug, nurodė buvusi nepageidaujama jų namuose, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neturėjo jokios informacijos apie galimą jos tėvo piniginių lėšų dalį jo antros žmonos sąskaitose. Teismas priėmė domėn posėdžio metu duotus T. Z. paaiškinimus, ji buvo įsitikinusi, kad mamos sąskaitose esančios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Nesant jokių duomenų apie tyčinius T. Z. veiksmus slepiant informaciją apie V. A. turtą, juo labiau jai pačiai manant, kad V. A. turto nepaliko, o visos lėšos L. A. sąskaitose yra jos asmeninė nuosavybė, teismas pripažino nesant pagrindo išvadai, kad T. Z. po V. A. mirties pareiškėjai melavo, kad tėvas neturėjo jokio turto. Visgi, teismo vertinimu, pastarosios veiksmai neįtraukus į ieškinį S. A., sąlygojo tai, kad pastaroji apie ieškinį dėl lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, t. y. ir apie galimą tėvo palikimą, sužinojo tik 2022 m. birželio 15 d., kai teismas civilinėje byloje Nr. e2-11685-984/2022 2022 m. birželio 10 d. nutartimi VMI prašymu S. A. įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Taigi 15 mėnesių termino praleidimas yra iš dalies sąlygotas ir T. Z. veiksmų. Kita vertus, tiek pareiškėjos veiksmai praėjus savaitei po tėvo mirties kreipiantis dėl informacijos apie palikimą, tiek jos aktyvūs veiksmai, gavus T. Z. ieškinį, 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikiant pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, rodo, kad ji buvo aktyvi, rūpestinga ir sąžininga, savo teisėmis nepiktnaudžiavo ir jei būtų turėjusi informacijos apie tėvo palikimą, kuris nebuvo akivaizdus (priešingai dėl jo buvimo vyksta ginčas, T. Z. bandant paneigti prezumpciją, kad jos motinos sąskaitose esančios lėšos yra bendra jungtinė jos ir V. A. nuosavybė), termino jam priimti nebūtų praleidusi.
18. Teismas nustatė, jog 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro pateikta informacija patvirtina, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. l. 16). Sprendžiat iš Gyventojų registro pažymos, V. A. įpėdiniai – jo vaikai: pareiškėja S. A. ir jos brolis suinteresuotas asmuo J. A. Nei vienas iš jų palikimo nepriėmė. Palikimo nėra priėmusi ir valstybė. Taigi, tenkinus pareiškimą, jokio kito įpėdinio interesai nebūtų pažeisti, juo labiau, kad pareiškėja nurodė, kad atnaujinus jai terminą palikimui priimti, ji neprieštarautų, kad palikimą priimtų ir brolis, taip pat praleidęs šį terminą. Teismas priėjo prie išvados, jog egzistuoja ir trečioji sąlyga pareiškimui tenkinti. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškimui prieštarauja suinteresuotas asmuo T. Z., esminės reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti neturi, nes ji nėra nei įstatyminė, nei testamentinė V. A. įpėdinė. Taigi sprendimas šioje byloje jai nesukurtų įpėdinio teisių ar pareigų. Esminę įtaką jos teisėms ir pareigoms turi kita byla, pradėta jos pačios iniciatyva, dėl jos motinos sąskaitose esančių lėšų nuosavybės rūšies, t. y. ar šios lėšos jos motinai priklausė asmenine ar bendra jungtine nuosavybe. Kol prezumpcija dėl T. Z. motinos lėšų banko sąskaitose priklausymo bendra jungtine nuosavybe nėra paneigta, egzistuoja ir teisinis pareiškėjos interesas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei tėvo palikimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Apeliantė T. Z. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-22402-964/2022, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują nutartį – pareiškėjos S. A. pareiškimą atmesti, tuo nepratęsiant termino palikimo priėmimui. Taip pat prašo priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.
20. Apeliantė skundą motyvuoja iš esmės netinkamu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu apie pareiškėjos tėvo palikimą sudarančio turo buvimo/nebuvimo nežinojimą, apie aktyvių veiksmų palikimui priimti fakto buvimą/nebuvimą bei kasacinio teismo praktikos taikymu. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas negalėjo atnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti, kadangi nebuvo pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
22. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodo, jog pirmos instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir nėra jokio teisinio pagrindo ją naikinti.
23. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad kaip apdairus ir racionalus žmogus, ji ėmėsi aktyvių veiksmų teisei į palikimą įgyvendinti, t. y. nepraleidusi 3 mėnesių termino po tėvo mirties, iš jai prieinamų šaltinių surinko informaciją apie tėvo turėtą turtą: paklausė apeliantės apie tėvo turtą ir kreipėsi į advokatę. Apeliantė, turėjusi visus V. A. dokumentus ir žinojusi apie jo ir savo motinos sandorius ir finansines operacijas, nurodė pareiškėjai, kad V. A. neturėjo jokio turto. Advokatei 2021 m. vasario 24 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registre kaupiamą informaciją taip pat paaiškėjo, kad pareiškėjos tėvas savo mirties dieną registruotino turto neturėjo. Pareiškėja nurodė pirmosios instancijos teismui, kad jos sprendimas nesikreipti į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo pagrįstas įsitikinimu, kad tėvo antroji sutuoktinė ir jos dukra (apeliantė) pasirūpino tėvo turto įforminimu savo vardu. Pažymi, kad apeliantė V. A. mirties dieną taip pat buvo įsitikinusi, kad lėšos banko sąskaitose priklauso jos mirusiai motinai L. A. Tai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-11685-984/2022, kurioje apeliantė prašo teismo pripažinti, kad visos L. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos yra L. A. asmeninė nuosavybė, medžiagos. Todėl, net jeigu apeliantė ir norėtų teisingai informuoti pareiškėją apie V. A. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, negalėtų to padaryti dėl savo pačios suklydimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pažymi, jog pareiškėja negalėjo žinoti apie tėvo turtą dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių.: tėvo sveikatos būklės, jo nenorą kalbėti apie turtą; palikėjo šeimos narių klaidinančio elgesio. Mano, kad šas individualias termino praleidimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos medžiagos vertinimu.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjos teigimu, bankų pažymos patvirtina, kad L. A. vardu atidarytose banko sąskaitose yra 46 225,33 Eur lėšų, įgytų santuokoje su V. A. ir priklausančių abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymi, kad ½ dalį šių lėšų apeliantė jau yra gavusi kaip L. A. testamentinė įpėdinė. Tai patvirtina 2021 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 4169. Byloje nustatyta, kad apie tai, kad V. A. savo mirties dieną turėjo turto pareiškėja sužinojo 2022 m. birželio 15 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), nepraleisdama 3 mėnesių termino. Pareiškėjos veiksmai ((duomenys neskelbtini) kreipimasis į advokatę su prašymu patikrinti ar tėvas turėjo turto mirties dieną, (duomenys neskelbtini), tik sužinojus apie tėvo palikimą, kreipimasis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo) rodo pareiškėjos siekį priimti tėvo palikimą. Pažymi, kad įstatymai nesuteikia asmenims, jų atstovams teisės gauti informaciją apie lėšas, esančias banko sąskaitose, atidarytose trečiųjų asmenų vardu. Priešingai negu teigia apeliantė, notaras, išsiuntęs bankams paklausimus dėl lėšų, esančių V. A. vardu atidarytose sąskaitose, gautų informaciją, kad bankuose nėra sąskaitų, atidarytų palikėjo vardu. Mano, kad pareiškėja veikė aktyviai, apdairiai, rūpestingai. Tinkamai priimti tėvo palikimą jai sutrukdė individualios bendravimo su tėvu ir jos šeima aplinkybės, kurias nulėmė tėvo liga ir jo antros šeimos priešiškumas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329, 338 straipsniai).
27. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria teismas atnaujino pareiškėjai S. A. įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. A. mirties (duomenys neskelbtini), teisėtumas.
28. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą, kadangi jos nuomone, pirmos instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, nepagrįstai pripažino pareiškėjos įstatymu nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis svarbiomis bei terminą atnaujino. Pareiškėjos nuomone, atskirasis skundas netenkintinas, nes pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
29. CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Pareiškėja neginčija, kad ji žinojo apie terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Sutiktina, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti paveldėtojos teises ir tik susiklosčiusios faktinės aplinkybės bei iš dalies, galimai ir pačios apeliantės sąžiningas suklydimas, nulėmė tai, kad pareiškėja nepareiškė pareiškimo notarui dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo mirties, priėmimo. Kaip nustatyta, ir apeliantė šios aplinkybės neginčija, kad tik po pareiškėjos tėvo sutuoktinės L. A. mirties (duomenys neskelbtini), atsirado prielaida sužinoti, kad jos vardu atidarytose banko sąskaitose galimai yra ir pareiškėjos mirusio tėvo dalis (bendra jose esančių lėšų suma – 46 225,33 Eur).
33. Pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, vertino pareiškėjos elgesį, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ir nagrinėjamu atveju priėjo išvados, jog pareiškėja turėjo valią priimti tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo faktui išsiaiškinti ir tik nepakankama informacija sąlygojo jos sprendimą įstatymo nustatytu terminu nesikreipti į notarą.
34. Savo ruožtu, apeliantė šios kategorijos bylų teismų praktiką rinko selektyviai, todėl atskirajame skunde, teismo vertinimu, padarė klaidingas išvadas.
35. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų šių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad: pirma, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, ji turėjo teisę paveldėti palikėjo V. A. turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais (suinteresuotu asmeniu J. A. (J. A.); antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, įvertinus terminą, kad pareiškėja sužinojo apie tėvo pinigines lėšas bankuose tik 2022 m. birželio 15 d., kai teismas civilinėje byloje Nr. e2-11685-984/2022 2022 m. birželio 10 d. nutartimi VMI prašymu S. A. įtraukė trečiuoju asmeniu, laikytinas praleistu nežymiai, todėl išlaikomas pareiškėjos ir apeliantės interesų pusiausvyros balansas; trečia, duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo būtų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz. perleista nuosavybės teisė), nėra; ketvirta, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, apeliantė vis tiek netaps mirusio V. A. turto paveldėtoja, todėl darytina išvada, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nesukels apeliantei jokių teisinių pasekmių ir nepažeis jos interesų.
36. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo
37. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, susijusias su įstatymu nustatyto termino atnaujinimu, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti apeliacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja teismui pateikė įrodymus apie jos apeliacinėje instancijoje patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos jos naudai iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas
nutarė:
apeliantės (suinteresuoto asmens) T. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš apeliantės T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti pareiškėjos S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.