- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-22402-964/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17575-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., T. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Rokas Janauskas, Natalja Filipova
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. A. (J. A.), valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. A. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po V. A. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad jos tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną valstybės registruose registruojamo turto jis neturėjo. Nekilnojamojo turto registre registruotas uzufruktas (turtinė teisė) pasibaigė jam mirus. Galvodama, kad tėvas neturi turto, pareiškėja palikimo nepriėmė. V. A. įpėdiniai pagal įstatymą yra ji, pareiškėja, ir J. A. – vaikai iš pirmos velionio santuokos.
Tėvas mirė būdamas našlys. Vėliau paaiškėjo, kad mirties dieną jam priklausė ½ dalis piniginių lėšų, esančių jo mirusios sutuoktinės L. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytose banko sąskaitose (bendra jose esančių lėšų suma - 46 225,33 Eur. 2011 metais tėvas susirgo, jį ištiko insultas, nuo to laiko jis beveik neišeidavo iš namų, tapo visiškai priklausomas nuo žmonos iš antrosios santuokos ir pastarosios dukros. Tėvas vengdavo kalbėti apie piniginius reikalus, kalbėjo tik apie savo sveikatą, buitį, šeimos narius. Iki sveikatos pablogėjimo tėvas turėjo nekilnojamojo turto, kurį vėliau pardavė. Dalis šių lėšų buvo panaudota perkant butus pareiškėjai ir jos broliui. Dalį lėšų gavo tėvo sutuoktinės L. A. dukra T. Ž. ir anūkai. Dalis lėšų buvo investuota sudarant terminuoto indėlio sutartis su bankais, gautos palūkanos pervestos į L. A. vardu atidarytą sąskaitą banke. Banko sąskaitoje esantys pinigai buvo abiejų sutuoktinių nuosavybė. Apie tai, kad tėvas savo mirties dieną turėjo turto, pareiškėja sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje T. Z. reiškia reikalavimą pripažinti, kad visos L. A. bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos priklauso L. A. asmenine nuosavybe bei pripažinti T. Z. teisę paveldėti likusią ½ lėšų dalį. Pareiškėjos nuomone T. Ž. nėra V. A. įpėdinė pagal įstatymą ar testamentą. Pareiškėja žinojo, kad L. A. 1999-04-12 testamentu visą savo turtą paliko savo dukrai T. Ž. Taip pat žinojo, kad sunkiai sirgęs tėvas buvo priverstas surašyti testamentą savo sutuoktinės naudai, tačiau L. A. buvo jau mirusi V. A. mirties momentu, todėl ji nėra jo įpėdinė.
Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jokio turto palikėjas nepaliko. Informacijos apie turtą prašė iš tėvo sutuoktinės dukros T., kuri kategoriškai atsakė, kad tėvas nieko neturėjo. 2021-02-24, dar nesuėjus palikimo priėmimo terminui, pareiškėja kreipėsi pagalbos į advokatę. Pastaroji, patikrinusi registrus, nenustatė, kad būtų kokio nors turto. Apie tai, kad miręs tėvas galėjo turėti pinigų banko sąskaitose, pareiškėja nežinojo. Buvo įsitikinusi, kad jo sutuoktinė perėmė visą tėvo turtą, tame tarpe ir lėšas, esančias bankų sąskaitose. Be to, 2020-03-16 – 2022-05-01 karantino sąlygos, buvusios tėvo mirties dieną, trukdė rinkti informaciją iš visų šaltinių apie palikimą. Todėl pareiškėja negalėjo laiku atlikti juridiškai reikšmingą veiksmą – pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad yra V. A. sūnus. Su tėvu ir jo kita šeima ilgą laiką nebendravo. Tėvui mirus negavo jokios informacijos apie tėvo turimą turtą, visa informacija buvo slepiama ir teigiama, kad tėvas visą savo turtą yra palikęs savo antrai žmonai.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl palikėjo V. A. palikimo perėjimo valstybei.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad iki 2022-04-25 teismo pranešimo nebuvo informuota apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Palikimo priėmimo procedūros nėra pradėtos.
Suinteresuotas asmuo T. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos nurodymas, jog ji galimai buvo įsitikinusi, kad V. A. nepaliko jokio paveldimo turto, negali būti pagrindas atnaujinti terminą palikimo priėmimui. Pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo šio termino pabaigos. Pareiškime nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios ar dėl ko būtų negalėjusi atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nors nurodė, kad nesuėjus terminui kreipėsi į advokatę ir pati rinko informaciją apie turtą, tačiau ši funkcija pavesta atlikti notarui arba antstoliui. Pareiškėja neprivalėjo pati rinkti informacijos. Be to, tai, kad nesuėjus terminui kreipėsi į advokatę, patvirtina, kad apie terminą žinojo. Advokatė turėjo informuoti, kad gali kreiptis į notarą ar antstolį dėl informacijos apie turtą paieškos. Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir itin aplaidžiai. Ji nepateikė jokių įrodymų, kad T. Z. būtų tariamai melavusi ar neteikusi informacijos apie pareiškėjos tėvo turtą, taip pat nenurodė, kada tokie pokalbiai vyko, ką T. Z. atsakė į konkrečius pareiškėjos klausimus. Pareiškėja nenurodė, kokią informaciją dėl karantino buvo sunkiau rinkti ir kaip pasireiškė trukdymai tai daryti. Jos teiginiai, kad tėvas V. A. neva buvo priverstas surašyti testamentą savo sutuoktinės L. A. naudai niekuo nepagrįsti, kadangi jokių įrodymų, jog V. A. būtų buvęs pripažintas neveiksniu ar kad jo veiksnumas būtų apribotas, nėra. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja S. A. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad bėgant metams su tėvu bendravo vis mažiau. (duomenys neskelbtini) buvo tėvo gimtadienis. Bendravo su juo, padėjo susitvarkyti. Jis paprašė dviejų rublių. Tada ji nuėjo į parduotuvę, nupirko produktų, padarė valgyti. Iš šios aplinkybės ji suprato, kad tėvas pinigų neturi. Tėvo sveikata buvo labai prasta, jam skirtus pinigus gaudavo jo žmona arba jos dukra. Todėl nemanė, kad po mirties gali būti likę jo pinigų ir kad juos galėtų paveldėti. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Šio mėnesio pabaigoje pareiškėja kreipėsi į advokatę dėl paveldėjimo. Tikėjosi, kad po tėvo mirties kažkiek turto liko. Advokatė netrukus paaiškino, kad visas tėvo turtas perrašytas, nieko padaryti negalima. Apie pinigus pareiškėja nieko nežinojo, nes tėvas draudė apie tai kalbėti. (duomenys neskelbtini), per tėvo gimtadienį, paklausė T. Z., ar ji ką nors žino apie palikimą. Pastaroji atsakė, kad reikėjo su tėvu bendrauti anksčiau, o dabar nieko negaus. Po tėvo mirties savaitės laikotarpiu kreipėsi į T. Z., prašė tėvo mirties liudijimo, bet pastaroji nedavė. Apie tėvo pinigus antros žmonos sąskaitose sužinojo tik šių metų liepą, kad gavo T. Z. ieškinį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. A. atstovė advokatė Natalja Filipova pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad pareiškėja į ją dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021-02-24. Sakė, kad darbdavys, mirus tėvams, moka išmoką, tačiau tam reikia gauti mirties liudijimą. Taip pat pareiškėja domėjosi, ar po tėvo mirties liko namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Iš Valstybės registro nustačius, kad jokio nekilnojamojo turto neliko, pareiškėja prarado viltį, kad kokio nors turto po tėvo mirties liko, juo labiau, kad tėvas jos prašydavo smulkių pinigų. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes, neturėdama informacijos apie likusį turtą, nenorėjo patirti išlaidų mokesčiams notarui. Ji manė, kad jei neliko namo dalies, vadinasi, neliko ir pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. A. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad tik šiais metais sužinojo, kad tėvas mirties dieną turėjo pinigų.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. Z. prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad kelis kartus siūlė S. pakalbėti su tėvu. Ką jis sakė, nežino, bet pareiškėja su tėvu bendravo. Nieko nuo jų neslėpė, nedraudė atvažiuoti. S. per tėvo gimtadienį nieko neklausė. Žinojo, kad namas, kuriame gyveno J. A., jau seniai padovanotas jos mamos anūkams, t.y. J. A. savo namo dalį padovanojo sutuoktinei, o pastaroji anūkams. Paskutinius 10 metų iki mirties V. A. labai sirgo. Ji juo nuolat rūpinosi. Pensiją paštininkė atiduodavo V. Jis sakydavo žmonai, kad ji pinigus paimtų. V. mirties dieną manė, kad jis turto nepaliko.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens T. Z. atstovas advokatas Rokas Janauskas prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nėra aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjai priimti tėvo palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Advokatė turėjo išaiškinti pareiškėjai palikimo priėmimo aplinkybes. Nežinojimas apie turtą nėra pagrindas pareiškimui tenkinti. Įpėdinis turi ne ieškoti turto, o įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą. Tai pareiškėja turėjo padaryti iki (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 7). Gyventojų registro pažymos duomenimis palikėjas V. A. mirė būdamas našliu, sutuoktinė L. A. mirė (duomenys neskelbtini). Velionio vaikai: pareiškėja S. A. ir suinteresuotas asmuo J. A. (el. b. t. I, l. 9).
AB SEB banko 2021-03-27 pažymos Nr. 07.04.05.03-2912 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis mirusiosios L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 14 501,67 Eur (el. b. t. I, l. 12). Luminor Bank AS 2021-04-09 pažymos Nr. 19.25-L301/2506 duomenimis L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2 508,78 Eur (el. b. t. I, l. 13). AB Šiaulių bankas 2021-03-24 pažymos Nr. S-21-05074 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 9 086,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 9 033,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur (el. b. t. I, l. 14). AB „Swedbank“ 2021-03-29 pažymos Nr. SPAMKT-21-2513 „Dėl informacijos pateikimo apie L. A. turtą ir įsipareigojimus“ duomenimis L. A. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis -1,56 Eur ir terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2021-03-29 dienai 11 096,96 Eur (el. b. t. I, l. 15).
2022 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro pateikta informacija patvirtina, kad V. A. paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, valstybės atstovas į notarą nesikreipė (el. b. t. I, l. 16). Pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2022-08-25.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą po V. A. mirties suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki minėto laiko į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Ji pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2022-08-25, t.y. terminą praleido (duomenys neskelbtini) mėnesių.
Remiantis CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011).
Nagrinėjamu atveju 2021-02-24 VĮ Registrų centro išrašas, gautas pareiškėjos atstovės iniciatyva, patvirtina, kad pareiškėja, po tėvo mirties praėjus vos savaitei, kreipėsi į advokatę, siekdama išsiaiškinti, ar liko tėvo turto (el.b.l. 25-27). Taigi pareiškėja su teisininkės pagalba siekė išsiaiškinti, ar prasminga jai kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjos nurodyta pozicija, jog nesant palikimo, nėra prasminga eikvoti laiką ir finansus kreipiantis į notarą, nelaikytina prieštaraujančia protingo asmens elgesiui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja elgėsi aktyviai kreipdamasi į savo atstovę, kad išsiaiškintų dėl palikimo buvimo/nebuvimo ir pagal gautą informaciją, kad jokio nekilnojamojo turto po tėvo mirties neliko, priėmė sprendimą į notarą nesikreipti. Pareiškėja buvo ne tik konsultuota advokatės, bet ir pati, spręsdama iš to, kad tėvas paskutiniu metu prieš mirtį prašė jos smulkių pinigų, be to, jam skirtas išmokas iš esmės valdė juo besirūpinusi antroji žmona ir jos dukra, padarė išvadą, kad jokio kito turto po tėvo mirties neliko. Teismo vertinimu aukščiau nurodyti pareiškėjos veiksmai ir išvados yra pakankami spręsti, kad pareiškėja turėjo valią priimti tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo faktui išsiaiškinti ir tik nepakankama informacija sąlygojo jos sprendimą įstatymo nustatytu terminu nesikreipti į notarą. Taigi, teismo vertinimu, egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apie galimą tėvo palikimą, t.y. jo lėšų dalį L. A. banko sąskaitose, pareiškėja sužinojo tik 2022-06-15, kai gavo T. Z. ieškinį dėl visų L. A. bankų sąskaitose esančių lėšų pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir naujos jos tėvo sutuoktinės santykiai nebuvo geri, su pačiu savo tėvu pareiškėja bendravo nedaug, nurodė buvusi nepageidaujama jų namuose, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja neturėjo jokios informacijos apie galimą jos tėvo piniginių lėšų dalį jo antros žmonos sąskaitose. Kaip posėdžio metu paaiškino T. Z., ji buvo įsitikinusi, kad mamos sąskaitose esančios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Nesant jokių duomenų apie tyčinius T. Z. veiksmus slepiant informaciją apie V. A. turtą, juo labiau jai pačiai manant, kad V. A. turto nepaliko, o visos lėšos L. A. sąskaitose yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo išvadai, kad T. Z. po V. A. mirties pareiškėjai melavo, kad tėvas neturėjo jokio turto. Visgi pastarosios veiksmai neįtraukus į ieškinį S. A., sąlygojo tai, kad pastaroji apie ieškinį dėl lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, t.y. ir apie galimą tėvo palikimą, sužinojo tik 2022-06-15, kai teismas civilinėje byloje Nr. e2-11685-984/2022 2022 m. birželio 10 d. nutartimi VMI prašymu S. A. įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Taigi 15 mėnesių termino praleidimas yra iš dalies sąlygotas ir T. Z. veiksmų. Kita vertus, tiek pareiškėjos veiksmai praėjus savaitei po tėvo mirties kreipiantis dėl informacijos apie palikimą, tiek jos aktyvūs veiksmai, gavus T. Z. ieškinį, 2022-08-25 pateikiant pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, rodo, kad ji buvo aktyvi, rūpestinga ir sąžininga, savo teisėmis nepiktnaudžiavo ir jei būtų turėjusi informacijos apie tėvo palikimą, kuris nebuvo akivaizdus (priešingai dėl jo buvimo vyksta ginčas, T. Z. bandant paneigti prezumpciją, kad jos motinos sąskaitose esančios lėšos yra bendra jungtinė jos ir V. A. nuosavybė), termino jam priimti nebūtų praleidusi.
2022 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro pateikta informacija patvirtina, kad
po V. A. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. l. 16). Sprendžiat iš Gyventojų registro pažymos, V. A. įpėdiniai – jo vaikai: pareiškėja S. A. ir jos brolis suinteresuotas asmuo J. A. Nei vienas iš jų palikimo nepriėmė. Palikimo nėra priėmusi ir valstybė. Taigi, tenkinus pareiškimą, jokio kito įpėdinio interesai nebūtų pažeisti, juo labiau, kad pareiškėja nurodė, kad atnaujinus jai terminą palikimui priimti, ji neprieštarautų, kad palikimą priimtų ir brolis, taip pat praleidęs šį terminą. Darytina išvada, kad egzistuoja ir trečioji sąlyga pareiškimui tenkinti. Aplinkybė, kad pareiškimui prieštarauja suinteresuotas asmuo T. Z., esminės reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti neturi, nes ji nėra nei įstatyminė, nei testamentinė V. A. įpėdinė. Taigi sprendimas šioje byloje jai nesukurtų įpėdinio teisių ar pareigų. Esminę įtaką jos teisėms ir pareigoms turi kita byla, pradėta jos pačios iniciatyva, dėl jos motinos sąskaitose esančių lėšų nuosavybės rūšies, t.y. ar šios lėšos jos motinai priklausė asmenine ar bendra jungtine nuosavybe. Kol prezumpcija dėl T. Z. motinos lėšų banko sąskaitose priklausymo bendra jungtine nuosavybe nėra paneigta, egzistuoja ir teisinis pareiškėjos interesas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei tėvo palikimo priėmimo.
Nustačius, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.
Tenkinus pareiškimą suinteresuoto asmens T. Z. patirtos atstovavimo išlaidos neatlyginamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Jos priteisiamos iš bylą iniciavusios pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. A. (V. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. A. (V. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Priteisti iš pareiškėjos S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,40 Eur (dvidešimt du eurus, 40 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.