Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos A. B. pareiškimu dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-350-601/2016 pradėta pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3009-752/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

N. K. apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė A. B. pateikė nušalinimo pareiškimą visam Kauno apygardos teismui.

Pareiškus nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nušalinimo pareiškimo priėmimo ir jame pareikštų nušalinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetenciją buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti A. B. pareikšto nušalinimo klausimą.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. gali būti artimai susijęs su buvusia A. B. atstove, advokate R. N., kuri veikia priešingai pareiškėjos interesams, ir gali nulemti jai nepalankią bylos baigtį. Be to, M. Š. buvo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininku, o jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai (sekretorės) paveiktos atsakovės advokatės, ne kartą pažeidė jos teises. M. Š. nepagrįstai netenkino A. B. nušalinimo, pareikšto bylą Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjantiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Kauno apygardos teismas tyčia nepersiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovės skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties bei ją nuslėpė nuo atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjančiais teisėjais nenurodo, nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjais reiškiamas dėl to, kad pareiškėja nepasitiki Kauno apygardos teismo pirmininku M. Š. dėl jo, kaip teigiama nušalinimo pareiškime, galimų ryšių su buvusia pareiškėjos atstove – advokate. Nušalinimo pareiškime ryšių, pareiškėjos teigimu, sudarančių prielaidas kilti abejonėms dėl tinkamo ir teisėto jos inicijuotos bylos Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, nenurodo ir nedetalizuoja. Pagrindą nušalinti teisėją sudarytų ne bet koks teisėjo ryšys su byloje dalyvaujančiais asmenimis, o artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes dėl galimų nurodytų asmenų ryšio, laikytina, kad aptartos aplinkybės dėl kurių atsakovė nepasitiki teismu, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

Nesudaro nušalinimo pagrindo ir ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas įvertinęs A. B. bylą Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pareikštą nušalinimą, jo netenkino, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Nušalinimo pareiškime A. B. taip pat teigia, kad nepasitiki Kauno apygardos teismu ir todėl, kad teismas neatsiunčia jai 2016 m. sausio 26 d. nutarties. Sprendžiant nušalinimo klausimą nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-191-601/2016 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nutarties kopija 2016 m. sausio 27 d. buvo išsiųsta pareiškėjai elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad elektroninį paštą, kaip procesinių dokumentų įteikimo būdą pareiškėja yra nurodžiusi apeliaciniame skunde, kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2A-350-601/2016 (CPK 111 str. 2 d. 3 p.).

A. B. nuo civilinės bylos Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjimo siekia nušalinti visą Kauno apygardos teismą. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Šiuo atveju pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančių teisėjų ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali tinkami ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-350-601/2016 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pareiškėjai išaiškintina, jog asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos A. B. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-350-601/2016 nagrinėjimo.