Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovui, jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-08 Lietuvos apeliacinis teismas skubiai vykdytina nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino 2014 m. birželio 17 d. Rytų Londono šeimos (Jungtinės karalystės) teismo sprendimą. Sprendimas dalyje dėl vaiko išlaikymo nebuvo pakeistas.

28,96 Eur (100 Lt) vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Pažymėtina, kad šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis Teismas, be kitų aplinkybių, įvertino ir bylos nagrinėjimo metu A. B. pateiktus įvairius dokumentus, nurodydamas, kad jų buvo pateikta keli šimtai, tai įvairūs dokumentai – skundai, paduoti įvairioms institucijoms ir pareigūnams (policijai, prokuratūrai, advokatų tarybai, teisėjų tarybai, Kauno miesto savivaldybei, Seimui, Seimo Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, Vaiko teisių kontrolieriui, Krašto apsaugos ministrui, Prezidentui, Europos Parlamentui, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir kt.), elektroninių laiškų bei elektroniniu būdu užpildytų formų išrašai, įvairių asmenų pateiktos rekomendacijos dėl A. B. tinkamumo rūpintis V. B., vaiko V. B. medicinos išrašai, vaiko fotografijos su giminaičiais, suinteresuoto asmens būsto fotografijos, įvairūs vaizdo įrašai, J. I. ir A. I. liudijimai, A. B. elektroninio susirašinėjimo išrašai, vaiko piešiniai ir kt. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tiek teismui tiesiogiai adresuotuose raštuose, tiek į bylą pateiktuose kitoms institucijoms siųstuose A. B. raštuose inter alia įrodinėjama, jog A. B. piktnaudžiauja alkoholiu, yra psichopatas, vartoja psichotropines medžiagas ir narkotikus, yra šizofrenikas, turi sadistinių polinkių, serga psichinėmis ligomis, yra pedofilas, nuolat smurtauja (smaugia vaiką, laiko sūnų šaldytuve, bado jį adatomis, bando išdurti berniukui akis, bando išmesti berniuką pro langą, mauna vaikui ant galvos kėdes ir kt.), grasina susidorojimu A. B. ir jos šeimai, yra teistas dėl smurtinių ir seksualinių nusikaltimų, nuolat kėsinasi nužudyti V. B., juo nesirūpina, verčia vaiką vartoti alkoholį, vaistus bei narkotikus ir kt. Suinteresuoto asmens teigimu, vaiko sveikatos ir raidos sutrikimai sąlygoti tėvo A. B. elgesio ir smurto prieš jį. Raštuose taip pat teigiama, jog įvairios Lietuvos Respublikos institucijos (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyrius, Lietuvos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos įvaikinimo tarnyba) sąmoningai kenkia suinteresuotam asmeniui, teikdamos sąmoningai neteisingą informaciją ir kt.

Lietuvos apeliacinis teismas šiuose atsakovės pateiktuose dokumentuose dėstomą informaciją vertino geriausių vaiko interesų apsaugos principo padiktuotų poreikių ir jų įgyvendinimo galimybių aspektu, todėl prie bylos prijungė ir dokumentus, neatitinkančius bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų visumos teismas padarė išvadą, kad „A. B. kuriama atmosfera yra pagrįsta pykčiu, neapykanta ir įtikėjimu faktiškai niekuo nepagrindžiamais teiginiais apie A. B.. Vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas pranešimus apie pareiškėjo tariamai atliekamas nusikalstamas veikas, inicijavo ikiteisminius tyrimus, teikė įvairioms institucijoms skundus ir raštus, o vėliau juos pateikė ir Lietuvos apeliaciniam teismui, savaime nepatvirtina pareiškėjo kaltės dėl suinteresuoto asmens nurodomų nusikalstamų veikų padarymo. Tai nesuteikia suinteresuotam asmeniui jokių teisinių privilegijų, Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo Lietuvos Respublikoje. A. B., J. I. ir jos sutuoktinio, S. S. P., R. J., G. D., J. Č. D. ir kitų su suinteresuotu asmeniu susijusių asmenų liudijimai, raštai bei rekomendacijos dėl A. B. tinkamumo ir A. B. netinkamumo rūpintis vaiku yra teisiškai nereikšmingi, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali išspręsti klausimą dėl to, kas yra geriausia vaikui. Lietuvos apeliacinis teismas, pirmą kartą gavęs suinteresuoto asmens dokumentus, kuriuose išdėstyti aptarti kaltinimai, išanalizavo visus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius Lietuvos Respublikos teismų procesinius sprendimus, priimtus bylose, kuriose dalyvaujantys byloje asmenys yra A. B. ir (arba) A. B.. Nė viename iš minėtų teismo procesinių sprendimų nėra informacijos, kurios pagrindu galima būtų daryti net prielaidą dėl minėtų teiginių atitikimo tikrovei. Teismas, siekdamas maksimaliai išsamiai patikrinti suinteresuoto asmens teiginius, kreipėsi ir į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkytoją dėl duomenų apie A. B. pateikimo. Minėtame registre esantys duomenys rodo, jog suinteresuoto asmens kaltinimai pareiškėjui pripažinti nepagrįstais, o tyrimai, kurie buvo pradėti dėl suinteresuoto asmens pareiškėjui mestų kaltinimų, buvo nutraukti. Minėtos aplinkybės išanalizuotos ir dėl jų pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje priimtose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teisėjų kolegija papildomai minėtų aplinkybių neaptaria. Teismas išanalizavo ir A. B. į bylą pateiktus vaiko sveikatos dokumentų išrašus, tačiau šiuose dokumentuose nėra informacijos, patvirtinančios suinteresuoto asmens dėstomus teiginius. Šių aplinkybių visumos kontekste teismas neturi objektyvių duomenų išvadai dėl suinteresuoto asmens kaltinimų buvusiam sutuoktiniui pagrįstumo. Teismui nekyla abejonių, jog nepilnamečio vaiko gyvenimas aplinkoje, persmelktoje pykčio, kurio galimam pateisinimui objektyvių duomenų nėra pateikta, būtų kardinaliai priešingas ne tik geriausių vaiko interesų principui, bet ir patiems fundamentaliausiems augančio žmogaus poreikiams. Kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe“. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad „byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. 19-6-676, kurioje konstatuota, kad A. B., gyvendama su vaiku Lietuvoje, nebendradarbiavo su specialistais, nesilaikė jų teikiamų rekomendacijų, neleido vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, neužtikrino vaiko teisės į bendravimą su abiem tėvais. Todėl teisėjų kolegija į šią išvadą atsižvelgia. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių abejoti Jungtinės Karalystės teisme vykusio proceso metu teismo ir kitų institucijų atliktų tyrimų rezultatais. Taigi tiek Jungtinės Karalystės specialistų ir teismo, tiek išvadą teikiančios institucijos, stebinčios šią buvusią šeimą nuo 2009 m., pateiktos išvados, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, išanalizavus bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, padarytos išvados sutampa – geriausių vaiko interesų principą atitinka tik gyvenimas su A. B.. Ankstesni Lietuvos Respublikos teismų priimti procesiniai sprendimai šios išvados nekeičia. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog faktinės aplinkybės yra kardinaliai pasikeitusios, lyginant su tomis, kurias vertino ir dėl kurių pasisakė Lietuvos Respublikos teismai ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, todėl realią faktinę situaciją ir vaiko poreikius geriausiai atitinka Jungtinės Karalystės teismo sprendimas. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. B. kaltinama atlikusi nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje (melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą) (2 epizodai) ir 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), padarymu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta kaltinamosios A. B. paieška. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas dėl A. B. ir J. I. galbūt atliktų nusikalstamų veikų (smurtas prieš policijos pareigūnus) pradėtas ir Jungtinėje Karalystėje (c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 36). Taigi, tuo atveju, jei A. B. būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jos ir taip itin abejotinos galimybės tinkamai rūpintis vaiku sumažėtų dar labiau. Visų šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti neprieštarauja viešajai tvarkai ir geriausių vaiko interesų apsaugos principui. Nustačius šias aplinkybes, suinteresuoto asmens A. B. prašymas nepripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimo Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio a) punkto pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas. (1 t. b. l. 113-114).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su 2015-01-07 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, taip pat nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su smurtautoju A. B. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teigė, kad V. paverstas neįgaliu dėl žiauraus sistemingo ieškovo smurto, kad yra labai nelaimingas, ieškovas su vaiku užsidirbinėja narkotikams, duoda jam narkotikų, daro su vaiku baisias nuotraukas ir kuria baisius filmus, taip pat išdėstė eilę kitų panašaus pobūdžio kaltinimų ieškovui, prašė nušalinti jo atstovę, reiškė nepasitikėjimą Įvaikinimo tarnybos vadove, psichologe, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, teikė įvairius jos teiginius tariamai patvirtinančius su nagrinėjama byla nesusijusius dokumentus, kurie nepašalinus nustatytų skundo trūkumų jai buvo grąžinti (b.l.142-147, 150-151). Analogiško turinio raštus, paaiškinimus, įvairius su byla nesusijusius prašymus ir prašymus nušalinti visą Kauno apylinkės teismą bei bylą nagrinėjančią teisėją ieškovė teikė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, o taip pat ir po bylos išnagrinėjimo, prašydama imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirti V. nuo ieškovo, teigdama, kad gyvendamas su ieškovu, V. patiria fizinį ir seksualinį smurtą, tyčia atiminėjama jo gyvybė, ieškovas 2014-06-30 prievarta parsivežė V. į Lietuvą, neleidžia su ja susitikti. Taip pat nurodė, kad vaikui stipriai pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata, yra grėsmė jo gyvybei.

Tokio turinio ieškovės teiginiai bei prašymai yra nesusiję su nagrinėjama byla. Be to, teismas atsižvelgia ir į minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytas išvadas vertinant analogiško turinio atsakovės raštus ir teikiamus dokumentus, kad V. gyvenimas su atsakovu neprieštarauja viešajai tvarkai ir geriausių vaiko interesų apsaugos principui. (II t. b.l. 5-28, 47).

Taigi, byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 17 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo sprendimo pagrindu nuo 2014-06-30 gyvena su ieškovu. Pasikeitus 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytai vaiko gyvenamajai vietai, yra pagrindas išlaikymą vaikui priteisti iš kartu negyvenančios ir išlaikymo neteikiančios atsakovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Ieškovo paskaičiavimu, vaiko būtiniesiems poreikiams reikia 350,44 Eur (1210 Lt) per mėnesį, kuriuos sudaro apie 130,32 Eur (450 Lt) maisto produktai; 28,96 Eur (100 Lt) vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 43,44 Eur (150 Lt) drabužiai, avalynė; 14,48 Eur (50 Lt) laisvalaikis, ugdymo priemonės; 28,96 Eur (100 Lt) vaistai, higienos priemonės, gydymas (nesusijęs su jam nustatytu sveikatos sutrikimu); 14,48 Eur (50 Lt) kiti nenumatyti poreikiai; 7,24 Eur (25 Lt) kirpimas; 24,61 Eur (85 Lt) dienpinigiai mokyklai, mokyklos rinkliavos, popamokinė grupė, 57,92 Eur (200 Lt) specialieji poreikiai (akinukai, specialistų konsultacijos). Nepilnametis V. B. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 121).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, nurodyti V. B. poreikiai yra realūs, neišdidinti. Ieškovas nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių, tačiau duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prisiima didžiąją vaiko išlaikymo dalį sau, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovo nurodyta vaiko poreikių suma yra mažesnė,nei nurodyta.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas savo vardu turi nekilnojamojo turto (b.l. 118-119). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės (b. l. 120). Ieškovo pajamos vidutiniškai yra apie 822 Eur (b.l. 123).

Atsakovė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Nurodė, kad turto, pajamų neturi. Tačiau įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovė nepateikė. Be to, turto ir pajamų neturėjimas nelaikytinas pagrindu dėl kurio atsakovė neturėtų teikti išlaikymo savo vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra nedarbinga. Ji yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi. Todėl ji turi imtis visų jos amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikui pakankamą išlaikymą. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai, laikydamas, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Be to teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Kaip minėta atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Be to, atsakovė neįrodinėjo, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų nuolatines jos amžių, sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkančias pajamas. Atsakovei neįrodžius, kad jos materialinė padėtis sunki ir nepaneigus ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji išlaikymo vaikams neteikia, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės A. B. nepilnamečiui V. B. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-12-22) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas vaiko įstatyminis atstovas A. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2015-01-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 494,09 Eur sumą, sumokėtą vaiko išlaikymui 2014-10-13 ir 2014-11-28, kaip nepagrįstai atsakovės įgytas lėšas, kurių atsakovė negrąžino, nors vaikas jau gyveno su tėvu.

LR CK 6.237 str. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. LR CK 6.241 str. numato, kad negalima išreikalauti išlaikymo, jeigu gavėjas veikė sąžiningai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamoji vieta su ieškovu nustatyta 2014-06-27 Rytų Londono Šeimų bylų teismo. Ieškovas ir po teismo sprendimo priėmimo atsakovei pervedinėjo iš jo priteistas lėšas vaiko išlaikymui ( I t. b.l. 122). 2014-06-30, 2014-07-29, 2014-08-30.2014-09-30 pervestas išlaikymo sumas atsakovė grąžino (1 t., b.l. 122). Todėl darytina išvada, kad atsakovė pripažino, jog išlaikymo lėšos buvo pervestos nepagrįstai, tačiau 2014-10-31 ir 2014-11-28 pervestų sumų (po 853 Lt, kas sudaro 494,09 Eur), ieškovui negrąžino.

Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 494,09 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str.)

Ieškovas A. B. šioje byloje patyrė 173,77 Eur atstovavimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovės A. B..

Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 50,82 Eur žyminio mokesčio (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 494,04 Eur x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodamas ieškinį atleistas taip pat 15,58 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 66,40 Eur (CPK 79 str.; 83 str. 1 d. 2 p.; 85 str. l d. 1 p., 3 p.; 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-12-22) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 494,09 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur atstovavimo išlaidų

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-01-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.