- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-191-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24439-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B., prašant priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, taip pat priteisti iš atsakovės 2014-06-17 – 2014-11-30 laikotarpiu vaiko išlaikymui ieškovo sumokėtą 494,09 Eur (1 706 Lt) sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Atsakovė A. B. 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atskirti nepilnametį V. B. nuo tėvo A. B. ir skubiai jį perduoti motinai A. B., apriboti A. B. tėvo valdžią.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b. l. 69-70).
Teismas motyvuose nurodė, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovė priešieškinio byloje nei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nei dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvo, nepareiškė. Nesant byloje pareikštiems reikalavimams teismas vertina, jog negalimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atsakovės laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir kaip laikinai sureguliuojančios ginčo situaciją, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kadangi, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, 2014-06-17 Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimų bylų teismas nusprendė nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. B.. 2014-08-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimų bylų teismo 2014-06-17 nutartis Lietuvos Respublikoje pripažinta vykdytina skubiai. Atsakovės A. B. prašymas peržiūrėti 2014-08-08 nutartį atmestas. Atsakovės nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 71-77).
Motyvuose nurodė, kad A. B. serga paveldėta progresuojančia liga – šizofrenija. Vaikas nori gyventi su mama. Dėl žiauraus ieškovo elgesio vaikui sutriko psichika, atsirado specialieji poreikiai, atsirado sudėtingos vidaus ligos, širdies sutrikimai, vaikui yra grasinama. Ieškovas netrukdomai naudojasi savo tėvo šaunamuoju ginklu. A. B. buvo pateikti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo, jis buvo įrašytas į socialinę riziką dėl smurto prieš vaiką, jis teistas daug kartų dėl lytinių organų rodymo viešoje vietoje. Vaikas gyveno su atsakove Anglijoje, turėjo daug draugų, laisvai kalbėjo trim kalbom, tačiau dabar jam sutriko kalba, pasidarė uždaras, dėl nuolatinės priežiūros ir neveiksnaus šizofreniko ieškovo smurto beveik nelanko mokyklos. V. (sūnus) nesaugus pas A. B., kuris jį tyčia žaloja. Kauno apylinkės teismas nesiaiškino ieškovo psichinės būklės. Teismas ieškovės priešieškinio, kuriame prašyta sūnų V. atskirti nuo psichikos liga sergančio A. B. ir vaiką skubiai perduoti atsakovei, nenagrinėjo. Apeliantė prašo kuo greičiau jai grąžinti sūnų V.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Skirti A. B. baudą, numatytą CPK 95 straipsnio ribose. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundu parengimu (b. l. 85-89).
Motyvuose nurodė, kad atsakovės pateiktas dokumentas neatitinka CPK procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, neaišku, koks prašymas reiškiamas dėl nurodytos nutarties, nėra prašoma teismo priimti procesinį sprendimą pagal CPK 337 straipsnio numatytas alternatyvas. Reikalavimai dėl tėvystės apribojimo negali būti reiškiami atskirajame skunde dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės argumentai dėl vaiko tėvo ir vaiko sveikatos sutrikimų yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. A. B. neserga nei viena iš atsakovės nurodytų ligų. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovas vaiku rūpinasi, aktyviai bendrauja su Vaikų teisių apsaugos institucijomis, kurios yra informuojamos apie vaiko būklę ir jo pasiekimus. Tėvas užtikrina vaikui reikiamų specialistų pagalbą, deda pastangas, kad vaikas įgytų visus reikiamus įgūdžius. Vaikas jau adaptavosi, turi draugų, aktyviai leidžia laisvalaikį. Vaiko mama nepilnai ir neatsakingai suvokia vaiko poreikius, jos vertybės neatitinka vaiko intereso turėti saugią aplinką. Atsakovė šmeižia ieškovą, ji susikūrusi savo istoriją ir sunkiai suvokia ribas tarp vaizduotės ir tikrovės. Visa tai tęsiasi jau 6 metus ir yra pačios atsakovės fantazijų rezultatas. Apeliantė, nurodydama ATPK bylą Nr. 446-317/2011, teikia melagingus duomenis apie ieškovą, kadangi byloje minimas visai kitas asmuo. Pareiškėja teikia nepagrįstą procesinį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Juo labiau, kad ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. B. ir A. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekant atitinkamai B. ir B.pavardes; patvirtinta sutartis tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: sūnaus V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. B.; vaikui V. B. priteistas 800 Lt išlaikymas iš tėvo A. B., periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės motinai A. B.; nustatyta bendravimo tvarka ir kt. 2014 m. birželio 17 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimų bylų teismas nusprendė nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. B.. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimų bylų teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Lietuvos Respublikoje pripažinta vykdytina skubiai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. B. išlaikymą su juo gyvenančiam nepilnamečiam vaikui V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 100 Eur (345 Lt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į ieškovo A. B. sąskaitą, taigi ieškinio dalykas – išlaikymo vaikui priteisimas. Atsakovė laikotarpiu, kai byla iš esmės buvo išnagrinėta (2015-09-22) ir atidėtas sprendimo paskelbimas (2015-10-12), teikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atskirti nepilnametį V. B. nuo tėvo A. B. ir skubiai jį perduoti motinai A. B., apriboti A. B. tėvo valdžią. Kaip minėta, pagal savo procesinę esmę, laikinoji apsaugos priemonė skirta materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Šiuo atveju, įvertinus civilinės bylos medžiagą, matyti, kad atsakovė, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytoje byloje taikymo, byloje jokio priešieškinio su materialiais reikalavimais (vaiko gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, A. B. tėvo valdžios apribojimo ir kt.), kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškė (tokie reikalavimai byloje nebuvo nagrinėjami), todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas iš esmės negalimas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, reikšdama atskirąjį skundą dėsto aplinkybes apie ieškovo asmenybę, jo sveikatos būklę ir, atsakovės nuomone, ieškovo netinkamus veiksmus vaiko V. atžvilgiu, tačiau nurodytos aplinkybės nepagrindžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties neteisėtumo, o parodo šalių santykių konfliktiškumą ir egzistuojančios situacijos atsakovės emocinį vertinimą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo motyvų pagrindu, nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl piktnaudžiavimo teise. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei A. B. baudą CPK 95 straipsnio numatytose ribose. Nurodė, kad atsakovės skundai nepagrįsti. Atsakovė sąmoningai teikia melagingus duomenis apie tai, kad ieškovas nuolat teisiamas dėl ekshibicionizmo, kai atsakovas niekad tokios bylos nėra turėjęs. Apeliantė jau ne pirmą kartą teikia nepagrįstą procesinį dokumentą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą atskirti nepilnametį vaiką nuo ieškovo, jį skubiai perduoti atsakovei ir apriboti ieškovo A. B. tėvo valdžią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pateiktas atskirasis skundas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė, naudodamasi bylos nagrinėjimo procese jai suteikta teise į apeliaciją, kreipėsi į teismą siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį.
Ieškovo interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavimo advokatė J. S. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovas patyrė 120 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas sprendžia, kad patirtų išlaidų dydis pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.