- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2-351-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01431-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal mažosios bendrijos „Auto pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Auto pirkliai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Valų mechaninės dirbtuvės“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Auto pirkliai“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad MB „Auto pirkliai“ yra skolinga pareiškėjai 734 418,14 Eur pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4140-443/2024 (369 418,14 Eur) ir pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį Nr. VA-AP (365 000 Eur). Priteistos skolos išieškojimą vykdo antstolis, tačiau mažoji bendrija net ir priverstine tvarka neturi galimybės įvykdyti prievolių pareiškėjai.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urbo bankas“ sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Auto pirkliai“. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. su mažąją bendrija sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią suteikė 258 735 Eur kreditą iki 2027 m. gruodžio 5 d. investicijoms. Prievolių užtikrinimui su mažąja bendrija 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, kuriuo buvo įkeistas bendrijai priklausantis žemės sklypas su pastatu. MB „Auto pirkliai“ nevykdant įsipareigojimų, UAB „Urbo bankas“ 2023 m. spalio 13 d. nutraukė sutartį ir pagal notaro 2023 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį įrašą pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Bendrijai priklausančio turto nepavyko parduoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių už 1 090 400 Eur ir 817 800 Eur pradinę pardavimo kainą.
4. MB „Auto pirkliai“ su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad dėl LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ suteiktos paskolos sutarties teisme vyksta ginčas. Be to, pagal paskolos sutartį paskolos mokėjimo terminas sueis tik 2028 m. liepos 15 d. Taigi, pareiškėja neturi teisės reikalauti viso paskolos grąžinimo. Be to, MB „Auto pirkliai“ nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 1 363 000 Eur ir kurio pakanka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė MB „Auto pirkliai“ nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valdsita“.
6. Teismas nenustatė, kad teismuose būtų nagrinėjamas MB „Auto pirkliai“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre MB „Auto pirkliai“ įregistruota 2014 m. balandžio 17 d., jos veikla – automobilių ir lengvųjų variklių transporto priemonių pardavimas, kitų variklinių transporto priemonių pardavimas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ yra MB „Auto pirkliai“ kreditorė ir turi teisę inicijuoti skolininkei bankroto bylą, kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. teismo įsakymu Nr. eL2-4140-443/2024 iš MB „Auto pirkliai“ išieškoma 315 000 Eur skola, 54 418,14 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
8. Teismas nurodė, kad pagal viešus duomenis MB „Auto pirkliai“ nuo 2025 m. sausio 11 d. neturi nei vieno darbuotojo, jos skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nuo 2025 m. vasario 2 d. buvo 37 699,48 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2025 m. vasario 3 d. – 4 669,86 Eur. MB „Auto pirkliai“ nuosavybės teise transporto priemonių neturi. MB „Auto pirkliai“ nuosavybės teise priklauso 1,9017 ha ploto žemės sklypas ir gamybos paskirties pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), ir 1,4600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruota hipoteka ir areštas. Teismas nustatė, kad MB „Auto pirkliai“ atžvilgiu vykdoma 18 vykdomųjų bylų. Bendra išieškomų skolų suma – 1 053 030,19 Eur. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-767-1012/2025 pagal ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 365 000 Eur priteisimo iš atsakovės MB „Auto pirkliai“.
9. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie bendrijos finansinę atskaitomybę, teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 2 200 987 Eur vertės turtą, kurį sudarė 1 948 888 Eur materialusis turtas, 252 099 Eur trumpalaikis turtas (191 291 Eur atsargos, avansai ir vykdomi darbai, 58 235 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2 573 Eur grynieji pinigai), o įsipareigojimai – 1 295 340 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2023 metus MB „Auto pirkliai“ gavo 77 754 Eur grynąjį pelną. Pagal 2025 m. sausio 20 d. balansą bendrija 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 211 964 Eur, kurį sudarė 1 158 962 Eur ilgalaikis turtas (134 000 Eur vertės žemė, 1 022 870 Eur vertės pastatai ir 2 092 Eur vertės įrenginiai) ir 53 002 Eur trumpalaikis turtas (36 695 Eur prekės, 14 486 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 821 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Įsipareigojimų suma – 1 282 895 Eur, iš kurių 780 954 Eur mokėtini per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2024 metus bendrija negavo pelno, patyrė 547 505 Eur nuostolių. Teismas taip pat nustatė, kad MB „Auto pirkliai“ iš viso turi 28 kreditorius, bendra skolų suma – 1 347 510,67 Eur. Pagal byloje pateiktą debitorių sąrašą bendrija turi 13 skolininkų, bendra finansinių reikalavimų suma – 78 227,40 Eur.
10. Teismas padarė išvadą, kad pagal naujausius bendrijos finansinės atskaitomybės duomenis, bendrijos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, o 2024 metais bendrijos veikla buvo nuostolinga. Teismas konstatavo, kad MB „Auto pirkliai“ šiuo metu nėra veikiantis juridinis asmuo. Bendrovės galimas gyvybingumas grindžiamas tik aplinkybe, kad jos turimo turto vertė viršija skolas, t. y. turimo nekilnojamojo turto vertė yra 1 363 000 Eur, kurių užtenka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad bendrija pateikė 2024 m. gegužės 29 d. gamybos paskirties pastato su 1,9017 ha žemės sklypu vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad turto rinkos vertė 2024 m. gegužės 23 d. yra 1 363 000 Eur. Tačiau, anot teismo, šios aplinkybės nepatvirtina MB „Auto pirkliai“ 2025 m. sausio 20 d. balansas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų ir pastatų bendra vertė yra 1 156 870 Eur. Teismas pažymėjo, kad bendrija nuosavybės teise turi dar vieną 1,4600 ha žemės sklypą, kuris nebuvo vertinamas pateiktoje ataskaitoje.
11. Teismas akcentavo, kad 1,9017 ha žemės sklypas su gamybos paskirties pastatu yra įkeistas, užtikrinant MB „Auto pirkliai“ prievoles pagal kreditavimo sutartį su UAB „Urbo bankas“. Šiuo metu vykdomojoje byloje Nr. 0092/23/01871 yra vykdomas išieškojimas UAB „Urbo bankas“ naudai iš įkeisto turto, kurio nepavyko parduoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad bendrijos turimo nekilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė, nei nustatyta turto vertinimo ataskaitoje ir bendrijos balanse. Tik vykdymo procese paaiškės, už kokią sumą pavyks parduoti MB „Auto pirkliai“ turimą nekilnojamąjį turtą ir įrangą, ir ar jos užteks kreditorių finansiniams reikalavimams ir antstolių vykdymo išlaidoms atlyginti.
12. Teismas konstatavo, kad bendrijos finansinė padėtis atitinka nemokumo apibrėžimą, nes bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas MB „Auto pirkliai“ iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantė MB „Auto pirkliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Apeliantė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė pagal turto vertinimo ataskaitos duomenis yra 1 363 000 Eur. Šio turto pakanka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Tai įrodo kartu su atsiliepimu pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. gegužės 29 d. ataskaita. Sutiktina su teismu, kad šio turto nepavyko parduoti varžytynėse, tačiau pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, tikėtina, turtą būtų galima parduoti.
13.2. Apeliantės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad bendrovė 2024 metais gavo 586 445 Eur pajamas, o tai reiškia, kad bendrija vykdo veiklą ir gauna pajamas. Apeliantė galėtų grąžinti skolas ir toliau vykdyti veiklą, todėl bankroto bylos iškėlimas nėra tikslingas.
14. Pareiškėja LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad bendrija pateikė itin lakonišką ir nemotyvuotą atskirąjį skundą, kuriame iš esmės neginčija jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, neneigia nemokumo fakto.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Urbo bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nors UAB „Urbo bankas“ įkeistas bendrijos nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 1 363 000 Eur rinkos verte, tačiau vykdant priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0092/23/01871 nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių. Pirmosios varžytynės vyko nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 1 090 400 Eur, antrosios varžytynės vyko nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. ir pradinė pardavimo kaina jose buvo nustatyta 817 800 Eur, tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Reali atsakovės turto rinkos vertė yra daug mažesnė. Už nurodytas kainas turtą atsisakė perimti ir trečiasis asmuo. Bendrija į bylą nepateikė įrodymų, kad per pakankamai trumpą laiką nuo antrųjų varžytynių pabaigos iki skundo pateikimo dienos būtų įvykę kokių nors objektyvių ekonominių pasikeitimų, galinčių turėti esminės įtakos turto kainai, dėl kurių reali turto vertė būtų tokia, kokia buvo nustatyta turto vertinimo metu.
15.2. Iš 2025 m. sausio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrija per 2024 metus gavo 586 445 Eur pardavimo pajamas, tačiau matyti ir tai, kad per tą patį laikotarpį bendrija patyrė net 547 505 Eur nuostolius. Taigi, bendrijos veikla 2024 metais buvo nuostolinga. Apeliantė nepateikė duomenų, kad situacija keistųsi į gerąją pusę. 2025 m. vasario 28 d. bendrovė neturėjo nei vieno apdraustojo darbuotojo, skolos VSDFV ir VMI toliau didėja. Bendrija nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. yra įtraukta į VMI sudaromą ilgalaikių skolininkų (pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, turėjusių deklaruotą skolą, kuri yra didesnė nei 10 000 Eur ir nesumokėta daugiau nei 2 mėnesius) sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria MB „Auto pirkliai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Urbo bankas“ pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. rugpjūčio 5 d. antstolio patvarkymą; 2) 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolio patvarkymą; 3) 2024 m. rugpjūčio 6 d. banko raštą; 4) 2024 m. rugsėjo 11 d. banko raštą; 5) 2025 m. vasario 28 d. išrašus iš portalo „rekvizitai.lt“ apie MB „Auto pirkliai“ darbuotojus, skolas. Trečiojo asmens teigimu, poreikis pateikti naujus įrodymus iškilo gavus atskirąjį skundą, be to, kai kurių priedų pateikti anksčiau nebuvo objektyvių galimybių.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo nepagrindė, dėl kokių priežasčių antstolių patvarkymai ir banko raštai nebuvo savalaikiai pateikti į bylą. Iš bylos elektroninės kortelės matyti, kad trečiasis asmuo procesinius dokumentus teismui teikė 2025 m. sausio 17 d. ir 2025 m. sausio 21 d., be to, teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl spręstina, jog trečiasis asmuo turėjo objektyvią galimybę laiku pateikti aptartus įrodymus. Dėl 2025 m. vasario 28 d. išrašų iš portalo „rekvizitai.lt“ apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų viešų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui turi galimybę susipažinti su portalo „rekvizitai.lt“ duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens pateiktus įrodymus atsisako priimti, kadangi jų pateikimas neatitinka CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių.
Dėl pagrindo MB „Auto pirkliai“ iškelti bankroto bylą (ne)buvimo
23. Apeliantė MB „Auto pirkliai“ atskirajame skunde teigia, kad turi nekilnojamojo turto, kurio vertė pagal turto vertinimo duomenis yra 1 363 000 Eur ir kurio užtektų visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Anot apeliantės, nors turto nepavyko parduoti varžytynėse, tačiau pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, tikėtina, turtą būtų galima parduoti. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2024 metais gavo 586 445 Eur pajamas, o tai reiškia, jog bendrija vykdo veiklą ir gauna pajamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
25. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
27. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
29. Remiantis MB „Auto pirkliai“ Juridinių asmenų registrui pateiktais 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad bendrija nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 2 200 987 Eur, iš kurio 1 948 888 Eur buvo ilgalaikis turtas, 252 099 Eur trumpalaikis turtas (191 291 Eur atsargos, avansai ir vykdomi darbai, 58 235 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 573 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Remiantis pelno (nuostolių) ataskaita, per 2023 metus bendrija gavo 77 754 Eur grynąjį pelną. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme MB „Auto pirkliai“ pateikė 2025 m. sausio 20 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. bendrija turėjo turto už 1 211 964 Eur, kurį sudarė 1 158 962 Eur ilgalaikis turtas (134 000 Eur vertės žemė, 1 022 870 Eur vertės pastatai ir 2 092 Eur vertės įrenginiai) ir 53 002 Eur trumpalaikis turtas (36 695 Eur prekės, 14 486 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 821 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Skolas ir įsipareigojimus sudarė 1 282 895 Eur, iš kurių 780 954 Eur mokėtini per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2024 metus bendrija negavo pelno, patyrė 547 505 Eur nuostolių.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal aktualiausius apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis, bendrija pagal balanso testą gali būti laikoma nemokia, nes turimi įsipareigojimai viršija turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad 2024 metais gavo 586 445 Eur pardavimo pajamas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2024 metais bendrija negavo pelno, kadangi remiantis pačios apeliantės pateiktais naujaisiais bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentais, 2024 metais grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 547 505 Eur. Bylos duomenimis, nuo 2025 m. sausio 11 d. bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie vykdomą veiklą, šios veiklos perspektyvas ir rezultatus. Pažymėtina, kad bendrijos finansiniai rodikliai sudaro pagrindą išvadai, jog bendrovė nevykdo veiklos ir negeneruoja pajamų, jog galėtų tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.
31. Remiantis aktualia teismų praktika, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad ji nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš paminėtų alternatyvių sąlygų, bendrovei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi, nėra pagrindo apie bendrovės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti iš bendrovės skolas.
32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bendrijos likvidumo problema galėtų būti išspręsta pardavus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė pagal MB „Auto pirkliai“ į bylą pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. gegužės 29 d. parengtą gamybos paskirties pastato su 1,9017 ha žemės sklypu vertinimo ataskaitą yra 1 363 000 Eur.
33. Jau minėta, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad jog bendrija aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams. Apeliantė turi 47 658,52 Eur skolą VMI, taip pat 4 742,31 Eur skolą VSDFV. Tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje nebeliko, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Be to, apeliantė iš esmės visus teigiamus pokyčius dėl bendrovės veiklos, jos mokumo atstatymo sieja tik su nekilnojamojo turto, įkeisto kreditorei UAB „Urbo bankas“, pardavimu. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti, kad apeliantės nekilnojamajam turtui yra taikomi apribojimai – turtas yra įkeistas, jam taikomas areštas, o tai reiškia, jog bendrija neturi teisės laisvai nuspręsti dėl disponavimo šiuo turtu. Akcentuotina ir tai, kad šio įkeisto turto nepavyko parduoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių už atitinkamai 1 090 400 Eur ir 817 800 Eur pradines pardavimo kainas. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bendrijos turimo nekilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė, nei nustatyta pateiktame turto vertinime. Nepaisant to, apeliantė, dėstydama bendrijos veiklos perspektyvas, į šias aplinkybes neatsižvelgia ir nevertina jų įtakos bendrijos mokumo atstatymui.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, jai priklausantis turtas galėtų būti parduotas už didesnę kainą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie bendrijos mokumo atstatymą. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina MB „Auto pirkliai“ vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrijos nemokumą.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad apeliantės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iškėlė bendrijai bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas apskųstos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, o šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.