Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Urbo banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Auto pirkliai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“ ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Urbo banko prašymus dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo mažosios bendrijos „Auto pirkliai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – ir LMB) „Auto pirkliai“ (toliau – ir bendrija) kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Urbo bankas (toliau – ir kreditorė) bendrijos nemokumo administratorei UAB „Valdsita“ (toliau – ir nemokumo administratorė) pateikė prašymą patikslinti patvirtinto jos 18 653,43 Eur antrosios eilės reikalavimo tenkinimo etapą, t. y. nurodyti, kad šis reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu. Kreditorė nurodė, kad ji, gavusi iš hipoteka įkeisto turto pardavimo 201 511,63 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. su LMB „Auto pirkliai“ sudarytos kreditavimo sutarties Nr. LOAN_290478 (toliau – kreditavimo sutartis) bendrosios dalies 5.3 papunkčio sąlygas iš gautų lėšų pirmiausia padengė visas patirtas išieškojimo ir turto draudimo išlaidas, delspinigius, palūkanas ir didžiąją dalį negrąžinto kredito, todėl likusi neatlyginta 18 653,43 Eur reikalavimo suma yra negrąžinto kredito likutis, kuris tenkinamas pirmuoju etapu. Kreditorės reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, todėl jai neturi būti ribojama iš gautų lėšų padengti reikalavimą taip, kaip numatyta kreditavimo sutartyje. Kreditorės reikalavimas tenkinamas be eilės, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais, netaikoma. Taip pat kreditorė pažymėjo, kad į jos pradinį reikalavimą įtrauktos palūkanos pagal teismų praktiką yra priskiriamos prie pagrindinio reikalavimo, kuris tenkinamas pirmuoju etapu.

LMB „Auto pirkliai“ nemokumo administratorė prašė sprendimą dėl kreditorės UAB Urbo banko prašymo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nėra išskirtos kompensuojamosios ir mokėjimo (pelno) palūkanos. Pagal teismų praktiką, kurią nurodo kreditorė, teismai, spręsdami dėl kompensuojamųjų ir mokėjimo (pelno) palūkanų patvirtinimo, jas atskiria, todėl 14 838,88 Eur palūkanų suma turėtų būti tenkinama pirmuoju etapu, o 3 814,55 Eur delspinigių suma – antruoju etapu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi MB „Auto pirkliai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valdsita“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtintas BMB „Auto pirkliai“ kreditorių reikalavimų sąrašas, įskaitant kreditorės UAB Urbo banko 220 165,06 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą (188 622,52 Eur pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas ir 31 542,54 Eur antruoju etapu tenkinamas reikalavimas). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 29 d.

Kreditorės UAB Urbo banko reikalavimo pagrindas – kreditavimo sutartis ir hipotekos sutartis. UAB „Urbo bankas“ 2023 m. spalio 13 d. nutraukė kreditavimo sutartį, nes MB „Auto pirkliai“ tinkamai nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, ir 2023 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB Urbo banko 220 165,06 Eur reikalavimą sudarė: 185 237,82 Eur negrąžinta kredito suma, 5 210,79 Eur nesumokėtos palūkanos, 3 814,55 Eur nesumokėti delspinigiai, 22 517,20 Eur nesumokėtos palūkanos nuo 2023 m. lapkričio 3 d., 508,38 Eur išlaidos už vykdomuosius įrašus, 399,52 Eur išlaidos už antstolio paslaugas, 2 476,80 Eur išlaidos už turto draudimą.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi MB „Auto pirkliai“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas turtas buvo parduotas ir patenkinta kreditorės UAB Urbo banko 201 511,63 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo dalis, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi kreditorių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas, kreditorės UAB Urbo banko finansinis reikalavimas sumažintas – patvirtintas 18 653,43 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas, nurodant, kad šis reikalavimas tenkinamas antruoju etapu. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 15 d.

Kreditorė UAB Urbo bankas 2026 m. liepos 21 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu kreiptis į teismą dėl kreditorės reikalavimo tenkinimo etapo patikslinimo, nurodant, kad reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu. Nemokumo administratorė, perduodama kreditorės prašymą teismui, prašyme nurodė jį išspręsti teismo nuožiūra, tačiau pateikė nuomonę, kad 14 838,88 Eur reikalavimo dalis turėtų būti tenkinama antrąja eile pirmuoju etapu, o 3 814,55 Eur delspinigiai – antrąja eile antruoju etapu. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kreditorės prašymą patenkino iš dalies, nustatė, kad antrosios eilės kreditorės UAB Urbo banko patvirtintą 18 653,43 Eur reikalavimą sudaro 14 838,88 Eur pirmuoju etapu tenkinama mokėjimo palūkanų suma ir 3 814,55 Eur antruoju etapu tenkinama delspinigių suma. Kreditorė UAB Urbo bankas (toliau – ir apeliantė) dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo

JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

Aptarti JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų patikslinimas taip pat yra galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021,12 punktas).

Teismų praktikoje pažymėta, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Ar egzistuoja pagrindas patikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju prašymas patikslinti finansinį reikalavimą siejamas ne su kreditorės reikalavimo dydžiu, bet su jo tenkinimo etapu, todėl taip pat gali turėti reikšmingos įtakos ne tik prašymą pareiškusios kreditorės, tačiau ir kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybei.

Pagal JANĮ 96 straipsnio 1 dalį, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis (JANĮ 96 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 94 straipsnio 1 dalį, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pagal JANĮ 4 dalį, kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Apeliantė atskirajame skunde suformulavo alternatyvius reikalavimus, t. y., prašo nustatyti, kad antrosios eilės UAB Urbo banko patvirtintas 18 653,43 Eur reikalavimas yra pirmuoju etapu tenkinamas pagrindinis reikalavimas – negrąžintas kreditas, o netenkinus šio prašymo, nustatyti, kad antrosios eilės UAB Urbo banko patvirtintą 18 653,43 Eur reikalavimą sudaro 14 838,88 Eur pirmuoju etapu tenkinamas negrąžintas kreditas ir 3 814,55 Eur antruoju etapu tenkinama delspinigių suma.

Pirmiau aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad finansinio reikalavimo sudėtis (negrąžintas kreditas, mokėjimo palūkanos, delspinigiai, atitinkamos patirtos išlaidos ir kt.) yra aplinkybės, kurios reikšmingos atitinkamos reikalavimo dalies tenkinimo etapo nustatymui, tačiau reikalavimą priskyrus konkrečiam etapui, jo pobūdis nebeturi savarankiškos teisinės reikšmės. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, taip pat įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas 14 838,88 Eur reikalavimo dalį laikė mokėjimo palūkanų suma, tenkinama pirmuoju etapu ir ginčo tarp bylos dalyvių dėl paminėtos reikalavimo dalies priskyrimo pirmajam tenkinimo etapui nekilo, o apeliantės alternatyvaus prašymo dalis – nustatyti, jog 14 838,88 Eur pirmuoju etapu tenkinama būtent negrąžinto kredito suma, nesukels teisinių pasekmių (atskirajame skunde apeliantė pati nurodo, kad JANĮ nenumato, kokiu eiliškumu turi būti dengiamos skolos, kurios sudaro pagrindinį reikalavimą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės kilęs ginčas dėl hipoteka užtikrinto kreditorės reikalavimo tenkinimo tvarkos po įkeisto turto pardavimo ir, atitinkamai, likusios 3 814,55 Eur reikalavimo dalies tenkinimo etapo nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatytas kreditorių reikalavimų pagal JANĮ 94 straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinimas dviem etapais yra taikomas visų kreditorių reikalavimams, nepriklausomai nuo to, kokia eile būtų tenkinamas jų reikalavimas. Teismas kreditorės argumentą, kad jai JANĮ 94 straipsnio 3 dalis netaikoma, laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad, tvirtinant kreditorių reikalavimus, jų tenkinimo etapai nustatomi, nepriklausomai nuo jų finansinio reikalavimo eilės, taip pat ir nuo to, ar jų reikalavimas yra užtikrintas hipoteka. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai pritaria tik iš dalies.

Visų pirma, nėra pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimas iš įkeisto turto turi būti suprantamas kaip įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimas iš įkeisto turto be eilės.

Šios nutarties 21 punkte pacituotos JANĮ 96 straipsnio nuostatos, leidžia padaryti išvadą, kad tik turtą pardavus už mažesnę kainą negu hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal kreditorių eilę ir etapus. Tokią išvadą patvirtina ir 94 straipsnio 1 dalies lingvistinė formuluotė „įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto“. Tai, kad paminėtuose straipsniuose nėra nurodyta, jog iš įkeisto turto tenkinami tik atitinkamo etapo reikalavimai, patvirtina, kad įkaito turėtojas turi prioritetinę teisę patenkinti visą savo reikalavimą be eilės (jeigu, atlikus JANĮ numatytas išskaitas, iš įkeisto turto paradavimo gautų pajamų pakanka). Dar ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto procese kreditoriaus reikalavimas tenkinamas (paskirstomas) ne pagal kreditoriaus ir bankrutuojančio juridinio asmens sudarytos sutarties nuostatas, o pagal JANĮ 94 straipsnio 3–4 dalių nuostatas, nelaikytina pagrįsta. Minėta, kad JANĮ 94 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Šios normos taikymas ribotų galimybę iš parduoto įkeisto turto patenkinti hipotekos kreditorės reikalavimus dėl delspinigių ar kompensuojamųjų palūkanų (t. y. antrojo etapo reikalavimus).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto byloje įkaito turėtojas yra privilegijuotas kreditorius; jo reikalavimas iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų tenkinamas be eilės; įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę; kitų kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas tik viršijančių įkaito turėtojo kreditoriaus reikalavimą lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likutis (ĮBĮ 34 straipsnis) <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, 35 punktas).

Atskirajame skunde taip pat pagrįstai atsižvelgta į ankstesnį teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 34–35 straipsnio nuostatas) bei aiškinamajame rašte pateiktus paaiškinimus, kad reguliavimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo pagal du etapus nėra keičiamas. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo klausimus reglamentavo ĮBĮ 34 straipsnis (jame numatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą). Pagal ĮBĮ 35 straipsnio, nustačiusio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, 1 dalį, kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Taigi, pacituota teisės norma aiškiai apibrėžia, kad reikalavimų tenkinimas etapais taikytinas tik pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą. ĮBĮ 35 straipsnyje įkaito turėtojo reikalavimai į atitinkamas eiles nebuvo įtraukti. JANĮ projekto aiškinamajame rašte (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789, reg. 2018 m. spalio 23 d.) nurodyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo pagal du etapus nėra keičiamas. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad tai, jog įkaito turėtojo ir kitų kreditorių reikalavimų tenkinimas JANĮ buvo aprašytas tame pačiame straipsnyje, iš esmės nepakeičia galiojusios nuostatos, kad įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimui nuostatos dėl reikalavimo tenkinimo etapais netaikomos.

Taigi, JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nurodytas finansinių reikalavimų tenkinimas etapais kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, taikytinas tik po įkeisto turto pardavimo likusiam tokio kreditoriaus reikalavimui. Kita vertus, likusio reikalavimo pobūdis (ir atitinkamai priskyrimas pirmajam ar antrajam etapui) priklauso nuo to, kaip buvo paskirstyta iš įkeisto turto pardavimo kreditoriui tekusi suma. Nei JANĮ 96 straipsnyje, nei 94 straipsnyje tokio paskirstymo tvarka nenustatyta, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinos CK 6.54 straipsnyje arba šalių sutartyje nustatytas įmokų paskirstymas.

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.3 papunktyje įtvirtinta, kad kredito gavėjas sutinka, jog bankas gautą sumą paskirstytų šia arba kita bankui priimtina eile: banko išlaidoms, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu, netesyboms, kitiems mokesčiams pagal sutartį, palūkanoms, kreditui.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl gautų lėšų už įkeisto turto pardavimą paskirstymo (apeliantė nurodė, kad pirmiausia padengė išieškojimo ir turto draudimo išlaidas, delspinigius, palūkanas ir didžiąją dalį negrąžinto kredito) ir likusio nepadengto reikalavimo pobūdžio (negrąžintas kreditas) yra pagrįsti, todėl prašymas nurodyti, kad jos patvirtintas 18 653,43 Eur antrosios eilės reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu, tenkinamas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias įkaito turėtojo reikalavimo tenkinimą, kreditorių reikalavimų tenkinimo etapus, nepagrįstai nurodė, kad 3 814,55 Eur likusio kreditorės reikalavimo dalį sudaro delspinigių suma, todėl nepagrįstai nusprendė, kad šis antrosios eilės reikalavimas tenkinamas antruoju etapu. Dėl šios priežasties yra pagrindas patenkinti apeliantės atskirąjį skundą, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nurodant, kad antrosios eilės kreditorės UAB Urbo banko patvirtintas 18 653,43 Eur reikalavimas (t. y. ir 3 814,55 Eur reikalavimo dalis ) tenkinamas pirmuoju etapu.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 5 dalimi, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad antrosios eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Urbo banko patvirtinto reikalavimo dalis – 3 814,55 Eur, yra antruoju etapu tenkinama delspinigių suma, ir nustatyti, kad antrosios eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Urbo banko patvirtintas 18 653,43 Eur (tai yra ir 3 814,55 Eur reikalavimas) yra tenkinamas pirmuoju etapu, bei tai nurodyti nutartimi patvirtintame likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Auto pirkliai“ kreditorių sąraše.

Grąžinti kreditorei (apeliantei) uždarajai akcinei bendrovei Urbo bankui (juridinio asmens kodas 112027077) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo dokumento Nr. 0005966/8.