Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.4.3.3; 1.2.13.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2;

2019 m. lapkričio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D. gynėjo advokato Murado Bakano, E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. D. ir E. K. solidariai priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 9 710,43 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų ir keturiasdešimt trys euro centai) nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš V. D. ir E. K. solidariai priteista 11 117,89 Eur (vienuolika tūkstančių vienas šimtas septyniolika eurų ir aštuoniasdešimt devyni euro centai) turtinės ir 13 333,33 (trylika tūkstančių tris šimtai trisdešimt trys eurai ir trisdešimt trys euro centai) neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur (penki šimtai eurų) atstovavimo išlaidų R. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. D. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, (duomenys neskelbtini) sklype, nelegaliai dirbdamas miško darbininku – pjūklininku, vykdydamas miško kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus reikalavimus, t. y. neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento dirbo motorpjūkliu, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 65 punkto reikalavimą, neįsitikindamas (prieš pradėdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamą medį dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nėra kitų asmenų, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45 ir 51 punktų reikalavimus, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumo tarp dviejų pjovėjų ir tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 46 punkto reikalavimą nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė ją ant R. P. tuo padarė nukentėjusiajam R. P. dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. E. K. nuteistas už tai, kad jis vykdydamas individualią veiklą (veiklos rūšis – miškininkystė ir medienos ruoša) ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu (nustatyta įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29–30 dienomis (duomenys neskelbtini) esančiame miške, (duomenys neskelbtini) sklype, nelegaliai įdarbinęs miško darbininkais – pjūklininkais R. P. ir V. D., pažeidė Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjūklininku V. D., neturintį darbui su motorpjūkliu reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 6 ir 65 punktų reikalavimus, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugą darbo vietose, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 68 punkto reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V. D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 69 ir 70 punktų reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje būtų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų būtų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44 ir 46 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame miške, (duomenys neskelbtini) sklype, vykdant miško kirtimo darbus, V. D., dėl neatsargumo, pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45, 46, 51 ir 65 punktų reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m. ilgio eglę užvertė ją ant R. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas, advokatas Muradas Bakanas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepriteisiant nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo bei atstovavimo išlaidų.

3.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, jo ginamojo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

3.2. Dėl apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų nesilaikymo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Be to, gynėjo manymu, apkaltinamasis nuosprendis iš esmės nemotyvuotas, nes apylinkės teismas apsiribojo nukentėjusiojo, nuteistųjų, liudytojų parodymų, specialistų išvadų ir kitų rašytinių įrodymų perrašymu, nepateikdamas šių įrodymų analizės bei teisinio vertinimo, todėl neaišku, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 3 dalį. Nepagrįstos apylinkės teismo išvados dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo, kuriais civiliniai ieškiniai solidariai priteisti iš V. D. ir E. K. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl taikoma būtent solidarioji darbuotojo V. D. ir darbdavio E. K. atsakomybė bei kodėl solidarioji atsakomybė taikoma priteisiant nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas.

3.3. Dėl nuteistojo V. D. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. D. dirbo nelegaliai. Apylinkės teismas pripažino, kad tiek V. D., tiek nukentėjusysis R. P. buvo darbuotojai, o E. K. jų darbdavys. Esant konstatuotiems darbo santykiams, gynėjo manymu, turėjo būti taikytinos Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 20, 25, 27, 33 straipsnių nuostatos. Be to, 2018 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nagrinėjamu atveju V. D. miške dirbo ne kaip fizinis asmuo savarankiškai, o darbdavio naudai, todėl su Taisyklėmis jį turėjo supažindinti ir darbo saugą darbo vietoje turėjo užtikrinti darbdavys – E. K.. Darbdavys E. K. ne tik nesudarė su V. D. darbo sutarties, bet ir nesupažindino su Taisyklių reikalavimais, neinstruktavo apie darbų saugą, leido jam dirbti nepaprašęs kvalifikacijos pažymėjimo. Gynėjo manymu, E. K., kaip darbdavio, funkcijos nagrinėjamu atveju, apsiribojo tuo, kad darbuotojams leido traukti burtus dėl to, kurioje vietoje jie dirbs. Po nelaimingo atsitikimo E. K., siekdamas išvengti atsakomybės, nurodinėjo V. D. ir nukentėjusiajam R. P., kokius paaiškinimus duoti, taip visą kaltę nepagrįstai „perkeldamas“ V. D.

3.4. Pažymi, kad apylinkės teisme apklaustas kaltinamasis E. K. pripažino, kad V. D. leido dirbti nepatikrinęs, ar jis turi atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tai, kad E. K. neva žinojo, jog V. D. yra dirbęs tą darbą, nešalina jo, kaip darbdavio pareigos tinkamai instruktuoti darbuotoją. Kaltinamasis E. K., turintis ilgą tokio verslo patirtį, negalėjo nežinoti, kad negalima pasikviesti žmogų dirbti, ypač pavojingų darbų. Su samdomu darbuotoju turi būti sudaroma darbo sutartis ir darbuotojas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją. Rangos sutartys, anot gynėjo, buvo tik faktinių darbo santykių priedanga, ir tos pačios, kai nurodė R. P., už kelis metus su juo buvo surašytos jau po nelaimingo atsitikimo. E. K. parodymai, neva V. D. 2017 m. kovo 30 d. neturėjo dirbti, yra jo mėginimas išvengti atsakomybės. Liudytoju apklausimas P. G. parodė, kad E. K. jam nurodė kovo 30 d. iš namų paimti V. D.

3.5. Svarbu įvertinti ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. D. R. P. sužalojusią eglę pjovė nesilaikydamas jam inkriminuotų Taisyklių reikalavimų. Šioje byloje nėra objektyviai nustatyta, kad V. D. buvo tinkamai instruktuotas ir nesilaikė Taisyklių 45 punkte numatytų atstumų ir reikalavimų, net jei turėjo tik bendrą supratimą apie saugų miško kirtimą. Pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo R. P., liudytojo P. G., paties kaltinamojo V. D. paaiškinimai apie biržę, valksmas, tarpuvalksmius nesudaro galimybės nustatyti įvykio vietos faktinių aplinkybių, nes, anot gynėjo, tai yra subjektyvūs aiškinimai. Pats nukentėjusysis R. P. negalėjo paaiškinti, ar nupjautą medį tvarkė savo valksmoje, ar ne; liudytojas P. G. negalėjo aiškiai pasakyti, ar R. P. gulėjo savo, ar V. D. darbo teritorijoje. Pagal P. G. parodymus, R. P. medžius leido į V. D. valksmą. Pažymi, kad V. D. paaiškino, kad, prieš pjaunant eglę jis palipo ant kalniuko, pažiūrėjo, kad R. P. yra pakankamai toli ir tuomet pjovė. Jis negalėjo numatyti, kad R. P. ateis į pjaunamos eglės kritimo trajektoriją.

3.6. Gynėjo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymu, kad būtent V. D. veiksmai buvo pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui kilti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, V. D. negali būti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, subjektas, todėl yra pagrindas jį išteisinti, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

3.7. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio netinkamo išsprendimo, nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, taikė solidariąją darbuotojo V. D. ir darbdavio E. K. atsakomybę. Nagrinėjamu atveju žalos priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad V. D. yra darbuotojas, o E. K. samdantis darbdavys.

3.8. Įstatymas numato samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacine nutartis Nr. 2K-134/2010). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką bei aiškindamas CK 6.246 straipsnio nuostatas, taip pat yra nurodęs, kad už žala, atsiradusią dėl jo darbuotojo nusikalstamų veiksmu yra atsakingas darbdavys (kasacinės nutartys Nr. 2K-434/2009, 3K-3-114/2011).

3.9. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusysis būtų gavęs per savo nedarbingumo ir dalinio darbingumo laiką nurodytas pajamas, nes dirba su verslo liudijimu ir jokios sutarties, jog tokias pajamas pasibaigus paskutinei sutarčiai būtų gavęs toliau. Nurodo, jog pats nukentėjusysis R. P. nurodė, jog sutartį pasirašė nuteistojo E. K. prašymu atgalinėmis datomis. Todėl nesant jokių įrodymų, jog šios pajamos buvo numatytos iš anksto ir nukentėjusysis pagrįstai galėjo jų tikėtis, jokios negautos pajamos negalėjo būti priteistos.

3.10. Gynėjo manymu, tiek turtinė, tiek neturtinė žala galėjo būti priteista tik iš E. K., kaip V. D. darbdavio, bet ne iš V. D. ir E. K. solidariai.

3.11. Mano, kad nukentėjusiojo elgesys, šiuo atveju, iš esmės turėtų būti vertinamas kaip esminis, kuris ir sąlygojo jo paties sužalojimą.

3.12. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo R. P. patirtos atstovavimo išlaidos, negalėjo būti priteistos iš V. D. ir E. K. solidariai. Pažymi, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai. BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdi, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo nustatyti konkrečias iš kiekvieno kaltinamojo priteistinas proceso išlaidų dalis.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

4.2. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, jis neatitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymio – subjekto (darbdavio). Nurodo, kad jis nelaiko savęs darbdaviu bei neturėjo pareigos instruktuoti kartu dirbusius asmenis, ar paskirti pavojingų darbų vadovą. Pažymi, kad jis pats vykdo individualią veiklą, samdomų darbuotojų neturi. Be to, apylinkės teismas, aiškindamas darbdavio sąvoką, vadovavosi įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo nubaustas dėl nelegalaus darbo. Minėtame apylinkės teismo nutarime buvo nustatyta, kad P. G. darbas pagal rangos sutartį, turint galiojantį verslo liudijimą, neprieštarauja valstybės nustatytai darbo formai, o už tai, kad R. P. dirbo turėdamas pasibaigusio galiojimo verslo liudijimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta nelegaliu darbu.

4.3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad vykdydamas individualią veiklą, t. y. miškotvarkos darbus, pagal rangos sutartį įsipareigojęs atlikti miško kirtimo darbus A. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, ir būdamas darbdaviu V. D., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, leido pjūklininku dirbti V. D., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti su motopjūklu. Nepagrįsta apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nesilaikant MDST DT 1-96 6, 44, 46, 65, 68–70 punktų reikalavimų, V. D. kirsdamas medį ir dėl neatsargumo pažeisdamas saugos reikalavimus, užvertė medį ant R. P., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, bei kad sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, yra jo (darbdavio) pareiga.

4.4. Paaiškina, kad su nukentėjusiuoju R. P. dirbo keletą metų, tačiau jo jis nebuvo įdarbinęs. R. pirkdavosi verslo liudijimą, jis pats teikdavo ir deklaracijas apie pajamas mokesčių inspekcijai. Jam (nukentėjusysis) minėjo, kad rodo didesnes gaunamas pajamas nei pavyksta uždirbti, nes nori pasididinti būsimą pensiją. Jų bendrą darbą siedavo rangos sutartis. R. turėjo nemažą šio darbo patirtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. jis nežadėjo įdarbinti. V. sakė, kad ieško panašaus darbo, kad turi patirties, nes dirbo miškuose su savo tėvu. Jis (E. K.) jam (V. D.) buvo sakęs, kad su juo dirbantys vyrai dirba pagal verslo liudijimus ir juos gali sieti rangos sutartis. V. D. jam minėjo, kad registruojasi darbo biržoje, kad tikisi gauti paramą verslui pradėti. 2017 m. kovo 29 d. V. D. kartu su juo ir kitais vyrais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pjūklais dirbo jis, P. G. ir R. P., o V. D. rinko šakas. V. D. papasakojo kaip jie dirba, saugosi. Kadangi su užsakovu A. Š. dėl miško kitimo sudarė rangos sutartį, buvo pasiskaičiavęs, kad už 1 m³ subrangovams, dirbantiems pagal verslo liudijimus, gali mokėti po 3,50 (tris eurus penkiasdešimt euro centų) Eur. Dėl V. D. darbo 2017 m. kovo 30 d. jokių konkrečių planų nebuvo, nes nežinojo, ar jis dirbs. Jis jokių nurodymų 2017 m. kovo 30 d. V. D. pjauti medžius – nedavė. Vyrai, burtų keliu, pasirinko savo darbo objektą.

4.5. Mano, kad jo veiksmai įtakos atsiradusioms pasekmėms – neturėjo, nes jie nebuvo darbiniuose santykiuose nei su nukentėjusiuoju R. P., nei su V. D., todėl nėra ir priežastinio ryšio bei jo kaltės. Jis nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, stengėsi bent kuo nors padėti nukentėjusiojo šeimai, lankė R. P., ir tai darė iš žmogiškų paskatų, nes jie kartu dirbo nemažą laikotarpį.

4.6. Dėl švelnesnės bausmės rūšies nurodo, kad už nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys: bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nelaimingo atsitikimo metu galiojo BK 47 straipsnio (2011 m. balandžio 21d. redakcija), kai už neatsargų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio.

4.7. Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę atsižvelgė į tai, kas jis yra teisiamas pirmą kartą, neturi administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Mano kad bausmės tikslai, šioje byloje, gali būti pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Nurodo, kad jis turi pasiūlymų darbui užsienyje, kur dirbdamas galėtų gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje, sumokėti baudą bei atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistą žalą nukentėjusiajam. Tokiu atveju tenkinus jo prašymą dėl baudos bausmės skyrimo, prašo baudos mokėjimą arba žalos atlyginimą išdėstyti dalimis. Teigia, kad stengsis sąžiningai vykdyti jam paskirtą bausmę.

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį ir R. P., iš nuteistųjų E. K. ir V. D., solidariai priteisti 16 676,84 (šešiolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) Eur turtinės, 20 000 (dvidešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 000 (vieną tūkstantį eurų) Eur advokato atstovavimo išlaidų.

5.1. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatė neteisingą, t. y. per mažą, turtinės ir neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Taip pat, nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį kas prieštarauja ne tik įrodymų vertinimo taisyklėms, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5.2. Dėl nepagrįsto turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo dydžių sumažinimo 1/3 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingą atsitikimą nepagrįstai nustatė, kad jo veiksmuose buvo didelis neatsargumas, kad „egzistuoja trečdalis jo kaltės“ ir dėl to nepagrįstai sumažino atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį vienu trečdaliu.

5.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

5.4. Be to, atlyginant turtinę žala galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jam vienu trečdaliu sumažino priteistiną turtinę žalą.

5.5. Nukentėjusysis prieštarauja apylinkės teismo išvadai, kad jis pats yra kaltas dėl jo atžvilgiu kilusio nelaimingo atsitikimo, nes jis stovėjo virstančio medžio trajektorijoje. Nurodo, kad minėtoje trajektorijoje jis stovėjo netyčia, o dėl to, kad tuo metu dirbo jam pavestus darbus (genėjo medį). Teigia, kad V. D. kirto medį, nesilaikydamas ne tik Miško darbų saugos taisyklėse numatytų minimalių atstumų, tačiau nesant geram matomumui, nuvertė medį į kalnelio pusę, nepamatęs, kad už minėto kalnelio jis genėjo medį.

5.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395(18) padarytą išvadą, jog nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Mano, kad pagrindinė sąlyga, nulėmusi nelaimingo atsitikimo kilimą, buvo V. D. aplaidumas, jog kertamo medžio teritorijoje nėra žmonių – jis privalėjo nueiti už kalniuko arba paprašyti kitų asmenų tą padaryti, jog įsitikintų, kad 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumu nėra kitų darbininkų, tačiau to nepadarė.

5.7. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akivaizdu, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas vienu trečdaliu sumažinti priteistinos turtinės ir neturinės žalos dydį, vadovaudamasis ne tik išvada apie neva egzistavusį jo nerūpestingumą nelaimingo atsitikimo metu, bet ir faktu, jog abu nuteistieji išlaiko mažamečius vaikus (t. y. vertindamas jų turtinę padėtį), nepagrįstai pažeidė pusiausvyrą tarp jo, kaip nukentėjusio asmens, teisės į neturtinės žalos atlyginimą, ir nuteistųjų turtinių interesų, bei nevertino sveikatos sužalojimo masto ir pasekmių, kas yra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

5.8. Dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016 išaiškino, jog nukentėjusiosios atstovų pagal įstatymą turėtos išlaidos dėl teisinės pagalbos turi būti atlygintos iš dalies tokia apimtimi, kuri patvirtinta dokumentais (kasos čekiu, banko sąskaitos ataskaita bei išrašu) ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 pateiktų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio. Taigi, minėtose Rekomendacijose nustatytos proceso išlaidų atlyginimo taisyklės taikytinos ir baudžiamajame procese.

5.9. Nagrinėjamu atveju apelianto patirtos 1 000 (vieno tūkstančio eurų) Eur dydžio proceso išlaidos susidarė dėl to, kad jo atstovas atstovavo jį ikiteisminiame tyrime, rengė civilinį ieškinį bei atstovavo visuose apylinkės teismo posėdžiuose. Be to, apelianto atstovas privalėjo atvykti į apylinkės teismo posėdžius iš Kauno.

5.10. Mano, kad nuosprendyje apylinkės teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų dydžio, netinkamai vadovavosi Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2, 8.19 punktais ir papunkčiais bei nepagrįstai sumažino jam priteistinas procesines išlaidas, kurios neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, be to, jo atstovas privalėjo vykti į pirmosios instancijos teismą, nors jo darbovietė yra Kauno mieste.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. D., jo gynėjas, advokatas Muradas Bakanas, nuteistasis E. K. ir jo gynėja, advokatė Raimonda Klimienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. D. gynėjo advokato M. Bakano, nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliacinių skundų argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl V. D. ir E. K. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, 176 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.

11. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą buvo apklausta specialistė J. R.

1.1. Specialistė J. R. apklausta teismo posėdyje parodė, kad patvirtina savo surašyta specialisto išvadą. Nurodo, kad darbdavys (E. K.) neturėjo teisės leisti asmenims dirbti pjovėjais, jeigu jie neturėjo atitinkamos kvalifikacijos ir tai patvirtinančio pažymėjimo. Specialistė pažymėjo, kad jai pateiktuose dokumentuose ji nerado kito paskirto asmens, kuris būtų pavojingų darbų vadovu vietoj darbdavio. Taip pat, baudžiamojoje byloje ji nematė ir pjovėjų kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų. Jeigu žmogus pats turi reikiamos kvalifikacijos pažymėjimą, taip pat turi žinoti saugos taisykles. Jei pjovėjas neturi kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo, darbdavys neturi leisti jam dirbti ar jį samdyti. Jei V. D. nebuvo apmokytas dirbti pjovėju, jis neturėjo eiti dirbti. Specialistės manymu, priežastinį ryšį sąlygojo tai, kad netinkamai buvo organizuotas darbas. Jeigu įvykio metu, miško pjovimo darbuose būtų dalyvavęs pavojingų darbų vadovas, jis kontroliuotų ir matytų, ar tikrai tas žmogus, kuris pjovė situacijoje minimą medį, moka atlikti jam pavestą darbą. Atkreipia dėmesį į tai, kad saugos taisyklės yra taikomos visiems, t. y. ir fiziniams asmenims. Darbdavys ar pavojingų darbų vadovas turėjo supažindinti pjovėjus su darbų saugos reikalavimais bei instruktuoti kaip reikia saugiai dirbti. Teigia, kad abu pjovėjai turėjo išlaikyti tarpą (atstumą) vienas nuo kito. Pjovėjas prieš pjaudamas medį turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. Specialistės manymu, pagrindinė sąlyga lėmusi įvykio kilimą buvo tai, kad pjovėjai buvo vienas arti kito.

Dėl nuteistojo V. D. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinio skundo

2. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nesilaikė BK 20 straipsnio bei BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nemotyvavo savo išvadų dėl jo ginamojo kaltės bei nesusiejo nagrinėjamų įrodymų į visumą, juos įvertinant tiek atskirai, tiek visumoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. D. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, o E. K. – kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra išsamiai apklausė nuteistuosius V. D., E. K., liudytojus A. Š., P. G., P. P., nukentėjusiojo R. P. parodymus, įvertino kitą baudžiamojoje byloje surinktą rašytinę medžiagą, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nuteistųjų V. D. ir E. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

3. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

4. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Ši straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina tai, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, numatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.

5. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo nuteistojo V. D. veikoje, būtina patikrinti ir įvertinti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei norminius aktus, kuriuos savo veiksmais pažeidė V. D.

6. Kaltinamajame akte V. D. buvo inkriminuoti šie teisės akto pažeidimai: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatyti reikalavimai, t. y. 44–46, 51 ir 65 punktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisės aktas nagrinėjamu atveju laikytinas specialiuoju teisės aktu, nes būtent jis nurodo, kaip saugiai vykdyti miško darbus (šiuo atveju miško kirtimo darbus). Tai, kad minėtas teisės aktas numato specialius miško darbų saugos reikalavimus ir šiuo atveju, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus nelaimingo įvykio tyrimo aktas, specialisto duoti paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

7. Iš 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-395(18) nustatyta, kad 1.Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miško ruošos darbai (darbų saugos požiūriu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. 2.Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R. P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimuose valksmuose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) – R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo. 3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu – virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis. 4. Kadangi tiriamuoju atveju buvo vykdomi miško kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymą reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96. Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju. 5.Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3]51 punkto reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. 6. Jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų. 8. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3]46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, Taisyklių [3] 6 punkto ir 65 punkto reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjūklu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. 9.Nukentėjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. išvados 1 punktą). 10.V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. išvados 1 punktą). 11.Nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (4 t., b. l. 9-13).

8. Iš 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. G 692/2017(04) matyti, jog R. P. padaryti sužalojimai: dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimas. Sužalojimai lokalizuoti dešinėje galvos pusėje, nugaroje ir abiejose kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. užvirtus medžiui. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu didelės energijos trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. užvirtus eglei. R. P. dėl dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinių lūžių, kaukolės pamato kaulų lūžių dešinėje, galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simptomatika bei kraujo išsiliejimo galvos smegenyse su spaudimo reiškiniais, remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 92-93).

9. Tiek minėtoje 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395(18), tiek įvertinus byloje esantį 2017 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, nustatyta, kad V. D. genėta eglė užvirto ant nukentėjusiojo R. P. bei tokiu būdu jam buvo padaryti 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 692/2017(04) nustatyti sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo V. D., liudytojo P. G. ir nukentėjusiojo R. P. parodymų matyti, kad nuteistasis V. D. tiek apylinkės teisme, tiek ikiteisminiame tyrime pripažino, kad dirbo miške su motorpjūkliu miško kirtimo darbus nesilaikydamas Miško darbų saugos taisyklių, t. y. neturėdamas tam reikiamos kvalifikacijos nei jo įgytą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, nežinojo ir nebuvo supažindintas su jokiomis miško darbų saugos taisyklėmis, nes nėra baigęs jokių motorpjūklininko kursų. Nieko nežinojo apie saugius, leistinus minimalius atstumus, kurie yra privalomi tarp dviejų pjovėjų bei pjovė medį (eglę) pagal bendrą supratimą, „iš patirties“. V. D. paaiškino, kad prieš ruošdamasis kirsti medį matė R. P., jam mojavo, buvo įsitikinęs, kad R. P. jį matė (ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jam nukentėjusysis pamojo ranka, tačiau šių nuteistojo parodymų nepatvirtino nukentėjusysis, kuris nurodė, kad jam V. D. nemojavo). V. D. atrodė, kad R. P. yra pakankamai toli nuo jo. Po įvykio jis (nuteistasis) negalėjo suprasti kaip R. P. priartėjo prie pavojingos zonos – jo pjaunamas medis nuvirto į valksmą, pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 (šešis) metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. Viršūnė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o šakos nuvirto ant valksmos. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad V. D. nežinodamas koks turi būti saugus atstumas tarp dviejų pjovėjų, nežinodamas kas yra pavojinga zona, kad joje gali būti tik medį pjaunantys pjovėjai. Akivaizdu tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, V. D. Miško darbų saugos taisyklėse nurodyto 2,5 pjaunamo medžio aukščio atstumo tarp pjovėjų nesilaikė, be to, jam matomumą užstojo kalnelis ir suverstos nugenėtos šakos valksmoje.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. P., pažeisdamas teisės akte nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:

Miško darbų saugos taisyklių Nr. DT 1–96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miško ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208, 44 punktą „pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai“; Taisyklių 45 punktą „pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 (dešimt) m. Statesniuose nei 15 (penkiolikos) laipsnių šlaituose nuolydžio kryptimi pavojinga zona yra iki šlaito papėdės. Įstrigusio medžio pavojinga zona – skritulio pusė įstrigusio medžio pasvyrimo kryptimi ir 5 (penkių) m priešinga kryptimi“; Taisyklių 46 punktą „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“; Taisyklių 51 punktą „prieš pjaudamas medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas turi būti prie pjaunamo medžio“; Taip pat taisyklių 65 punktą „motorpjūkliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems nei 18 (aštuoniolikos) metų, turintiems reikiamą kvalifikaciją ir tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą“.

12. Dėl minėtų taisyklių nesilaikymo, V. D. nupjaudamas 25,8 m. aukščio eglę užvertė ją ant kito pjovėjo R. P. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė šiais sužalojimais: dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimas. Nuteistojo V. D. veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.

13. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik V. D. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, juos išdėstant, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais. Vien tai, kad apelianto gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo

14. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016 ir kt.).

15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

17. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu (DK 21 straipsnio 4 dalis).

18. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio specialisto A. Š. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Leidimas galioja iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52). Pagal 2017 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. 1 E. K. (Rangovas) ir A. Š. (Užsakovas) susitarė, kad (duomenys neskelbtini), pagal A. Š. išduotą leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), bus kertamas miškas. Minėtos rangos sutarties 3 punkto 3.1. papunktyje nurodyta, kad Rangovas įsipareigoja nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonėmis bei technika laikantis: miško saugos taisyklių. Sutarties 4 punkte aiškiai nurodoma, kad atsakomybė už minėtų taisyklių pažeidimus tenka Rangovui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, už jo pasekmes atsako Rangovas (1 t., b. l. 55). Iš nuteistojo minėtų 2017 m. sausio 2 d. rangos sutarčių tarp E. K. (Užsakovas) bei nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo P. G. (Vykdytojai) matyti, kad sutarties objektu yra medienos kirtimas. Rangos sutarčių 3.4. punkte nurodyta tai, kad atsakomybė už minėtų taisyklių pažeidimus tenka vykdytojui (1 t., b. l. 59-60). Pažymėtina, kad vertinant paties E. K. ikiteisminiame tyrime pateiktas rangos sutartis nėra aišku kurioje konkrečioje vietoje atliekant medienos kirtimo darbus ji galioja (t. y. kokiam medienos kirtimui ji yra skirta). Tokios pačios nuomonės laikosi ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimdamas nutarimą, kuriuo E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies padarytą nusižengimą nelegaliai įdarbinęs V. D. ir R. P. (2 t., b. l. 136-138). Minėtame įsiteisėjusiame apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų apygardos teismas plačiau nekomentuoja, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu gana išsamiai išdėstė minėtos administracinio nusižengimo bylos esmę. Iš byloje esančio nukentėjusiojo R. P. 2017 m. verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. įvykio dieną, t. y. kovo 30 d. neturėjo galiojančio ir individualią veiklą leidžiančio leidimo kirsti mišką. Paskutinė leistina užsiimti šia veikla diena buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71). Liudytojo P. G. pateiktame 2017 m. verslo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu jis galėjo atlikti miško kirtimo darbus, t. y. turėjo tam galiojanti leidimą (1 t., b. l. 65). VMI prie FM pateiktoje pažymoje matyti, kad E. K. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini). Pažymos galiojimo pabaiga (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 73). Priešingai nei nuteistasis E. K., V. D., pagal 2018 m. liepos mėnesio VMI prie FM pateiktą informaciją, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo (4 t., b. l. 74).

19. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad žemesnės instancijos teismas motyvuotai ir išsamiai išanalizavo nuteistųjų E. K., V. D., nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo P. G. parodymus juos įvertinęs atskirai bei visumoje sudarydamas vientisą loginę grandinę. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria šių parodymų vertinimui ir jų nebekartoja.

20. 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395(18) nurodyta: 1. tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miško ruošos darbai (darbų saugos požiūriu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. 2. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R. P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimose valksmose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) – R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo. 3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu – virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis. 4. Kadangi tiriamuoju atveju buvo vykdomi miško kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymą reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96. Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju. 5. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. 6. Jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų. 8. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, Taisyklių [3] 6 punkto ir 65 punkto reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjūklu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. 9. Nukentėjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. išvados 1 punktą). 10. V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. išvados 1 punktą). 11. Nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (4 t., b. l. 9-13). Minėtą specialisto išvada patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausa specialistė J. R., kuri nurodė, kad priežastinį ryšį įvykiui kilti sąlygojo tai, kad netinkamai buvo organizuotas darbas. Jeigu įvykio metu, miško pjovimo darbuose būtų dalyvavęs pavojingų darbų vadovas, jis kontroliuotų ir matytų, ar tikrai tas žmogus, kuris pjovė situacijoje minimą medį, moka atlikti jam pavestą darbą. Be to, pjovėjas prieš pjaudamas medį turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. Todėl įvykio kilimą sąlygojo ir tai, kad pjovėjai buvo vienas arti kito (nesilaikė Taisyklėse numatyto saugaus atstumo).

21. Taigi, nors nukentėjusysis R. P. ir V. D. nebuvo saistomi darbiniais santykiais su E. K. (dirbo nelegaliai), tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad E. K. nėra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme ir todėl reikia panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 176 straipsnio dispozicija nereikalauja, jog veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis būtų siejami darbiniais (pavaldumo) santykiais ar dirbtų toje pačioje įmonėje (įstaigoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-320/2014).

22. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad E. K. buvo rangovas (darbdavys bei pavojingų darbų vadovas), kito už darbų saugą atsakingo asmens įvykio metu paskirta nebuvo. Todėl E. K. buvo atsakingas už miško kirtimo darbų vykdymą, duodamus nurodymus pjovėjams kertant miške augančius medžius, tvarkos, darbų saugos užtikrinimą ir pjovėjų instruktavimą darbų saugos klausimais.

23. Pažymėtina, kad byloje sprendžiant dėl E. K. kaltės, apylinkės teismas tinkamai aiškino Miško darbų saugos taisykles Nr. DT 1–96, jas analizuodamas situacijos ribose, bei pagrįsdamas E. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad vadovaujantis 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro įsakymu Nr. 208 Miško darbų saugos taisyklių Nr. 1–96 reikalavimais nustatyta, kad E. K. pažeidė taisyklių 6 punktą, t. y. „asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos [...] draudžiama dirbti“. (E. K. nelegaliai įdarbino V. D. neturintį reikiamos kvalifikacijos dirbti, be to, nuteistasis V. D., nukentėjusysis R. P. ir pats E. K. nurodė, kad nereikalavo nei iš vieno kvalifikaciją patvirtinančio dokumento). Be to, E. K. pažeidė taisyklių 44 punktą „[...] dirbdami darbus visi turi būti instruktuoti, [...] paskirtas vyresnysis, kurio nurodymus reikia vykdyti“ (atsakingas asmuo) Nagrinėjamu atveju E. K. įvykio metu nebuvo įvykio vietoje (tai patvirtino liudytojas P. G., nukentėjusysis R. P., nuteistieji V. D. ir E. K.) Kito atsakingo asmens, kurio nurodymus yra būtina vykdyti be E. K. nebuvo. Tiek V. D., tiek nukentėjusysis R. P., liudytojas P. G. apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime duodami parodymus patvirtino, kad prieš pradedant darbus jie E. K. nebuvo instruktuoti ar apmokyti kaip tinkamai (saugiai) atlikti miško pjovimo darbus. Taip pat, E. K. pažeidė taisyklių 46 punktą numatantį, kad „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pjovėjai V. D. ir R. P. nesilaikė taisyklėse nustatyto saugaus atstumo vienas nuo kito pjaudami biržes (Patvirtina eksperto išvada, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo įvykio apžiūros aktas, nukentėjusiojo R. P. parodymai) dėl ko ir kilo minėtas įvykis. E. K., būdamas atsakingu už miško kirtimo darbus pavojingų darbų vadovu bei nepaskirdamas kito atsakingo asmens už atliekamų miško kirtimo darbų saugumą, pažeidė Miško darbų saugos taisykles. Taisyklių 65 punktas numato, kad „motorpjūkliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems kaip 18 (aštuoniolika) metų, turintiems reikiamą kvalifikaciją ir tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą“. Kaip numatyta taisyklių 6 punkte, taip ir šiuo atveju E. K. neįsitikino, kad V. D. turi kvalifikaciją dirbti su motorpjūkliu, t. y. tinkamai atestuotas ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą, kurio E. K. net nereikalavo iš V. D. ir vis tiek leido dirbti miško kirtimo darbuose. Nuteistasis E. K. pažeidė ir taisyklių 68–70 punktų reikalavimus, t. y. „medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams – [...] medžių – ir šakų genėjimui, stiebų supjaustymui biržėje bei medienos ištraukimui – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietoje“ (68 punktas). „Pavojingų darbų vadovas, pradedant kirtimą turi apžiūrėti biržę, [...] supažindinti darbuotojus su darbų organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus toje biržėje“ (69 punktas). „Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“ (70 punktas). E. K., būdamas darbdaviu (rangovu) bei kartu ir pavojingų darbų vadovu (nesant kito paskirto asmens, atsakingo už darbų saugą) privalėjo įvykio metu ne tik užtikrinti darbų saugumą, bet ir būti darbo vietoje, kontroliuoti atliekamus darbus, duoti pjovėjams būtinus nurodymus ir pan. Nagrinėjamu atveju, įvykio metu E. K. nebuvo (patvirtino ir pats E. K., nukentėjusysis, nuteistasis V. D. ir liudytojas P. G.). Taigi minėtų taisyklių nesilaikymas vertinimas kaip sąlyga kilti sunkiems padariniams, sunkiai sutrikdant R. P. sveikatą ant jo užvertus nupjautą biržę (eglę).

24. Tiek E. K., tiek V. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė neatsargios kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. jie tinkamai nesilaikydami jiems kaltinime inkriminuotų miško darbų saugos taisyklių tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nenumatė, kad dėl to gali atsirasti kokie nors neigiami padariniai, tačiau pagal savo darbines funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti neigiamų padarinių kilimo.

25. Taigi baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad E. K., kaip nuteistąjį V. D. ir nukentėjusįjį R. P. nelegaliai įdarbinęs asmuo, ėjęs pavojingų darbų vadovo pareigas, nesant kito paskirto atsakingo asmens, šiuo atveju pavojingų darbų vadovo, atsakingo už pavojingų darbų saugumą, pažeidė teisės akto (Miško darbų saugos taisyklių) reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis R. P.

26. Apeliantas E. K. apeliaciniame skunde ginčija jam paskirtą bausmę – laisvės atėmimą – ir prašo jam paskirti straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-123-697/2019 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos dviejų rūšių bausmės: bauda arba laisvės atėmimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam E. K. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bei skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, atsižvelgė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas sunkus neatsargus nusikaltimas, į E. K. asmenybę – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 164; 4 t., b. l. 180), baustas administracine tvarka, taip pat Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) Eur bauda (1 t., b. l. 165; 4 t., b. l. 176-179). Jis vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 166; 4 t., b. l. 162), Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (1 t., b. l. 167). 2018 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje nuteistojo E. K. charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai: yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs ir turi šeimą. (duomenys neskelbtini) seniūnija iš gyventojų negavo nusiskundimų dėl gyventojo E. K. netinkamo elgesio (4 t., b. l. 164). Jis augina mažametę dukrą (4 t., b. l. 165). 2018 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 3 (trims) mėnesiams jam priklausančiam turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apribojimo terminą nustatant nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. (4 t., b. l. 191-192, 194-198). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistajam E. K. skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, kad jis po įvykio ne kartą lankė nukentėjusįjį ligoninėje bei teikė jam materialinę pagalbą.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, atsižvelgdama į teismų praktiką, konstatuoja, kad nuteistajam E. K. už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatomos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskyrus jo prašomą bausmės rūšį, bausmės vykdymas bus apsunkintas, nebus tinkamai užtikrintas civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteistų turtinės ir neturtinės žalų atlyginimas. Tokiu atveju, nuteistasis ne tik turėtų mokėti teismo jam paskirtą baudą bet ir nukentėjusiajam atlyginti turtinę, neturtinę žalas bei proceso išlaidas, nuteistajam būtų per sunki finansinė našta. Be to, nuteistajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistojo prašymas skirti švelnesnę bausmės rūšį yra netenkinamas, apeliacinio skundo argumentai dėl baudos mokėjimo išdėstymo yra paliekami nenagrinėtini.

Dėl nukentėjusiojo R. P. apeliacinio skundo

29. Nukentėjusysis R. P. apeliaciniu skundu prašo jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti visiškai. Iš byloje pateikto nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio matyti, jog iš nuteistųjų V. D. ir E. K. solidariai yra prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti 16 676,84 (šešiolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) Eur turtinės ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimą (Patikslintas civilinis ieškinys – 5 t., b. l. 181-213). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti reikalavimai yra nepagrįsti.

30. Įvertinusi skundžiamą žemesnės instancijos teismo nuosprendį, Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniame ieškinyje numatytų turtinės ir neturtinės žalų dydžių nustatymo klausimai išspręsti tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priteistos civilinio ieškinio sumos parinktos protingos, duomenų, kad priteistos sumos yra aiškiai per mažos ar neproporcingos, nėra.

Dėl turtinės žalos, negautų pajamų ir kitų išlaidų

31. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį byloje prašydamas iš nuteistųjų V. D. ir E. K. priteisti jo (nukentėjusiojo) patirtą 16 676,84 (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo mėnesio (16 602,84 Eur – šešiolika tūkstančių šeši šimtai du eurai ir aštuoniasdešimt keturi euro centai) kelionės išlaidų bei medikamentų pirkimo (574 Eur – penki šimtai septyniasdešimt keturi eurai) Eur, kurias sudaro 545 – penkių šimtų keturiasdešimt penki Eur už kurą ir 29 (dvidešimt devyni eurai) Eur už medikamentus). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad nuteistasis V. D. jam atlygino 500 Eur (penkis šimtus eurų), todėl galutinis turtinės žalos dydis yra pateiktas minusuojant iš nuteistojo gautą turtinės žalos atlyginimą (500 Eur – penkis šimtus eurų). Taip pat, nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pridėjo savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 102-125, 193-213), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl nuteistųjų V. D. ir E. K. nusikalstamų veikų, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, todėl nukentėjusysis turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-585/2006; Nr. 3K-3-62/2008).

35. Sprendžiant, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga.

36. Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo, vertinamos jo gaunamos pajamos, o esant reikalui – ir pajamos, kurias jis galėtų gauti, būdamas iš dalies nedarbingas. Tuo tikslu turi būti įvertintas ieškovo po sužalojimo gaunamas darbo užmokestis, taip pat asmens gaunamos socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Siekiant nustatyti, kokias pajamas ieškovas galėtų gauti po to, kai buvo sužalota jo sveikata, gali būti vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškovo galimybe įsidarbinti, atsižvelgiant į netektą darbingumą, taip pat darbo rinkos galimybėmis toje vietoje, kur asmuo gyvena, ir kitos reikšmingos aplinkybės. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019)

37. Iš baudžiamojoje byloje esančių ir prie civilinio ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad negautos pajamos yra pagrįstos prie bylos pridėtais dokumentais. 2017 m. rugsėjo 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – VSDF) pateiktoje pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo draudimo įmokų (2016 m. – 313,55 (trys šimtus trylika eurų ir penkiasdešimt penkis euro centus) Eur, o 2017 m. – 67,83 (šešiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) Eur. (5 t., b. l. 102-105). Pagal 2018 m. gruodžio 13 d. VSDF pateiktą pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (mokamas po sunkaus sveikatos sutrikdymo) matyti, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 579,25 (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai ir dvidešimt penki euro centai) Eur netekto darbingumo pensija (5 t., b. l. 106-108). Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – NDNT) išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 8 d. nustatytas 40 (keturiasdešimties) proc. darbingumo lygis (5 t., b. l. 109). Kitoje 2018 m. liepos 3 d. NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. nustatytas 55 (penkiasdešimt penkių) proc. darbingumo lygis, esant nustatytai diagnozei: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 110-114). Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 3 d. R. P. išmokėta netekto darbingumo išmoka siekė 977,05 (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir penki euro centai) Eur, o pasikeitus nedarbingumo nustatymo lygiui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. R. P. netekto darbingumo išmoka siekė (602,20 – šešis šimtus du eurus ir dvidešimt euro centų (iki 2018 m. gruodžio mėnesio). Pagal nukentėjusiojo pateiktas metines 2015–2016 m. pajamų deklaracijas matyti, kad buvo gaunamos pajamos (atskaičius privalomus mokėti mokesčius) (5 t., b. l. 118-119). Apylinkės teismui VMI prie FM pateiktoje nukentėjusiojo R. P. 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje matyti, kad jo 2017 m. gautos pajamos už verslo liudijimus sudarė 900 (devynis šimtus eurų) Eur (5 t., b. l. 175-178). 2019 m. vasario 26 d. apylinkės teismui pateiktoje Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje informacijoje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruotas, darbo pasiūlymai jam nebuvo pateikti (5 t., b. l. 179). Taip pat byloje pateikti medicininiai ir kiti dokumentai (5 t., b. l. 184-213).

38. Taigi, sprendžiant nukentėjusiojo negautų pajamų klausimą matyti, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nukentėjusysis negavo jokių pajamų, nes gydėsi. Minėtoje 2018 m. balandžio 23 d. NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nukentėjusiajam nustatytas 40 (keturiasdešimties) proc. darbingumo lygis. Nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 8 d. jam buvo skirta netekto darbingumo pensija, t. y. išmokėta kita nei civiliniame ieškinyje nurodyta suma – 993,51 (devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai ir penkiasdešimt vienas euro centas Eur (806,89 (aštuoni šimtai šeši eurai ir aštuoniasdešimt devyni euro centai) Eur + 170,16 (vienas šimtas septyniasdešimt eurų ir šešiolika euro centų) Eur + laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 8 d. (įskaičiuojant tris dienas, t. y. 16,46 (šešiolika eurų ir keturiasdešimt šeši euro centai) Eur. Vėlesnėje NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. nustatytas 55 (penkiasdešimt penkių) proc. darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki dabar išmokėta 796,66 (septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir šešiasdešimt šeši euro centai) Eur netekto darbingumo pensija (patvirtina byloje esančios VSDF pažymos apie valstybinį socialinį draudimą ir kt. dokumentai pateikti su civiliniu ieškiniu). Bendra negautų pajamų suma yra 16 602,84 (šešiolika tūkstančių šeši šimtai du eurai ir aštuoniasdešimt keturi euro centai) Eur, t. y. 799 (septyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai) Eur x 23 (dvidešimt trys) mėnesiai = 18 377 (aštuoniolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt septyni eurai) Eur, t. y. (993,51 (devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai ir penkiasdešimt vienas euro centas) Eur + 796,66 (septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir šešiasdešimt šeši euro centai) Eur = 1 790,17 (vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt eurų ir septyniolika euro centų) Eur. Todėl iš 18 377 (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų) Eur – 1 790,17 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų ir septyniolika euro centų) = 16 586,83 (šešiolika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai ir aštuoniasdešimt trys euro centai) Eur, t. y. gaunasi visiškai kita suma, nei nurodyta civiliniame ieškinyje.

39. Kitos baudžiamojoje byloje pateiktos išlaidos – 545 (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) Eur už degalus vykstant į gydymo įstaigas + 29 (dvidešimt devyni eurai) Eur išlaidos už medikamentus ir medicinines priemones = 574 (penki šimtai septyniasdešimt keturi eurai) Eur. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių išrašų matyti, kad R. P. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) laikėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikose (5 t., b. l. 207-213).

40. Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio 545 (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) Eur susidarė jo artimiesiems jį vežant automobiliu į gydymo įstaigas bei perkant degalus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių ir nukentėjusiojo prie bylos pateikto žemėlapio bei jame pavaizduoto kelionės maršruto, atstumų nuo jo gyvenamosios vietos iki gydymo įstaigų (www.maps.lt duomenys) matyti, kad minėtu laikotarpiu, nukentėjusįjį vežant į gydymo įstaigas, buvo nuvažiuota – 6 539 (šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt devyni kilometrai) km. Iš pateiktų degalų pirkimo kvitų matyti, kad yra pirkta kuro už 527,98 (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) Eur, o pilta degalų nedideliais kiekiais, po 20 (dvidešimt) l., kas 2-3 dienos. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad kitų degalų pirkimo kvitų jis neišsaugojo ir prašo priteisti patirtas išlaidas už degalų pirkimą, t. y. 545 (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) Eur. Atsižvelgiant į atstumą, kurį teko vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigas, į tuo metu galiojusias degalų kainas, automobilio techninę specifikaciją bei byloje esančius degalų pirkimo kvitus, teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiojo prašoma 545 (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteistina.

41. Kita nukentėjusiojo prašoma priteisti suma už medikamentų ir medicinos priemonių pirkimą yra 29 (dvidešimt devyni eurai) Eur. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų medikamentų ir medicinos priemonių pirkimo kvitų (4) matyti, kad už prekes buvo mokėta 23,26 (dvidešimt trijų eurų ir dvidešimt šešių euro centų) Eur suma. Kitų dokumentų, įrodančių, kad nukentėjusysis mokėjo būtent 29 (dvidešimt devynis eurus) už medikamentus ir medicinos priemones byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusiajam gali būti priteistos išlaidos tik 23,26 (dvidešimt trijų eurų ir dvidešimt šešių euro centų) Eur sumai.

42. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis V. D. nukentėjusiajam atlygino 500 (penkis šimtus eurų) Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis šią sumą civiliniame ieškinyje pripažino ir jos neįtraukė į bendrą jam padarytos turtinės žalos sumą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo negali būti tenkinama visa apimtimi dėl to, nes iš baudžiamosios byloje esančių pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde patirtas turtinės žalos dydis nėra tapatus prie civilinio ieškinio pateiktiems dokumentams, įrodantiems patirtos turtinės žalos dydį, o prašomos turtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.

44. Atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą, į 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395(18) pateiktą išvadą – tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje), liudytojo P. G., nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo R. P. parodymus, priteistinos turtinės žalos dydis apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo sumažintas iki 11 117,89 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų ir aštuoniasdešimt devynių euro centų) sumos, ją solidariai priteisiant iš nuteistųjų V. D. ir E. K.

45. Atsakant į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą dėl visiško žalos atlyginimo priteisimo ir nepagrįsto turtinės ir neturtinės žalų dydžių sumažinimo pastebėtina tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis, nagrinėjimu atveju, nustačius ir nukentėjusiojo neatsargius veiksmus pavojingoje zonoje, taip pat sąlygojusį jam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Dėl neturtinės žalos

46. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

47. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, jog pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

48. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl neatsargumo, nesilaikant specialiųjų elgesio saugumo taisyklių. Sutiktina su civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, sužalojimų pasekmės yra jaučiamos iki šiol. Pažymėtina, kad nuteistasis V. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus. Nuteistasis E. K. niekur nedirba, augina mažametį vaiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų priteista 13 333,33 (trylikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų ir trisdešimt trijų euro centų) Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.

49. Atsakant į nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentą pažymima, kad turtinė ir neturtinė žalos priteistinos solidariai iš abiejų nuteistųjų, kadangi pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2008).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

50. Nukentėjusysis R. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą iš nuteistųjų solidariai priteisti jo turėtas nukentėjusiojo atstovo ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme, patirtas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) Eur išlaidas už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajam. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pateikti 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atlikti vieno tūkstančio eurų mokėjimo pavedimai į advokato Andrejaus Zavitrakovo banko sąskaitą už R. P. teikiamas teisines paslaugas (2018 m. gruodžio 14 d. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie mokami skirtingų asmenų (5 t., b. l. 95, 126-129). Tai patvirtina, jog nukentėjusysis sumokėjo minėtą pinigų sumą advokato paslaugoms apmokėti.

51. BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta: jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo kaltinamojo V. D. gynėjas, šioje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad proceso išlaidos iš kiekvieno kaltinamojo išieškomos subsidiariai, o ne solidariai, todėl žemesnės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų už advokato pagalbą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

52. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio suma laikytina neproporcingai didele. Apylinkės teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam klausimą parinko tinkamą atstovavimo išlaidų dydį pagrįstai jį sumažindamas, todėl nukentėjusiojo R. P. naudai iš nuteistųjų V. D. ir E. K. priteistina po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį:

iš nuteistųjų V. D. ir E. K. nukentėjusiojo R. P. naudai priteisti po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.