- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- 1-72-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15137-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas, Muradas Bakanas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau - BK) 137 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, o būtent – 2017 m. kovo 30 d. apie 08.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, vykdant E. K. individualiai įmonei miško kirtimo darbus, neatsargiai nupjaudamas eglę, ją užvertė ant R. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamojo V. D. gynėjas pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui, nes surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK ) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o būtent: kaltinimo formuluotė „...neatsargiai nupjaudamas eglę, ją užvertė ant R. P....“ yra neaiški, nesuprantama ir užkertanti kelią gintis nuo pareikšto kaltinimo. R. P. buvo sužalotas vykdant specifinę veiklą - miško kirtimą, kurią reglamentuoja specialios taisyklės, todėl tam, kad inkriminuoti neatsargumą nupjaunant eglę, būtina išanalizuoti teisinio reguliavimo kontekstą, nes tik tokiu atveju taptų aišku, kokių draudimų ir įpareigojimų V. D. turėjo laikytis. Be to neaišku, kas turėjo užtikrinti saugų norminių aktų reikalavimus atitinkantį miško kirtimą, nes Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu konstatuotas nelegalus darbas - V. D. ir R. P. nelegaliai įdarbino individualią veiklą vykdantis E. K., nelegalaus darbo konstatavimas sudaro pagrindą spręsti dėl darbdavio E. K. atsakomybės už R. P. sužalojimą, nes jis turėjo pareigą užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių laikymąsi kirtavietėje. Kad nustatyti kas ir kokių taisyklių turėjo laikytis ir jeigu nesilaikė, tai kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė, turėtų būti atlikta darbų saugos ekspertizė. Esant dabartiniam kaltinimui kaltinamasis nežino nuo ko jam gintis.
Prokurorė prašo netenkinti prašymo, nurodo, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis visų sąlygų, skirti darbų saugos ekspertizę nėra pagrindo, nes R. P. nebuvo socialiai draustas ir todėl vadovaujantis nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatomis, nelaimingas įvykis nepriskirtas darbo inspekcijai. Darbo santykių tarp E. K. ir V. D., taip pat tarp E. K. ir R. P. nebuvo, buvo tik privatūs santykiai. Veika kvalifikuota teisingai, ir kol neapklausti byloje dalyvaujantys asmenys kaltinimo koreguoti nėra reikalo.
Nukentėjusiojo atstovas prašo netenkinti prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas perduoti bylą prokurorui tenkintinas.
BPK 219 straipsnis nustato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma:1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų.
BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
V. D. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų. Kaltinimas V. D. apsiriboja vien fakto konstatavimu, kad V. D. neatsargiai nupjaudamas eglę, ją užvertė ant R. P., taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal tokį nusikalstamos veikos aprašymą, manytina, kad V. D. sunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo pažeisdamas kažkokias bendrąsias elgesio taisykles, tačiau sutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad kaltinimas yra nekonkretus ir apsunkina kaltinamojo teisę į gynybą, nes nėra aišku kuo pasireiškė neatsargus kaltinamojo veiksmas ar neveikimas, ko kaltinamasis nepadarė arba ką privalėjo padaryti.
Kita vertus pažymėtina, kad nelaimingas įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas R. P. įvyko ne buityje, o atliekant miško ruošos darbus, kur naudojami specialūs darbo įrankiai, technika bei apsaugos priemonės. Miško pjovimas priskiriamas prie pavojingų darbų, kuriuos reglamentuoja specialios saugos darbe taisyklės. Bendrojo atsargumo taisyklės neapima reikalavimų dėl specialiųjų saugos taisyklių vykdant specifinę ir pavojingą medienos ruošos veiklą, tokie klausimai yra reglamentuoti specialiaisiais teisės aktais, kuriuose nustatytų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip bendrųjų, buities lygmens, atsargumo taisyklių nesilaikymas. Kaltinimas V. D. suformuluotas neaiškiai ir neišsamiai dar ir dėl to, kad nenurodytas joks teisės aktas, kuris yra pažeistas kai kaltinamojo veiksmai galimai buvo susiję su veikla, kuri reglamentuota teisės aktais.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos dokumentų matosi, kad miško, kuriame įvykį nelaimingas įvykis, savininkas ir pjovimo užsakovas yra A. Š., kuris turi leidimą kirsti mišką ir su E. K., užsiimančiu individualia veikla, 2017 m. kovo 24 d. yra sudaręs Rangos sutartį dėl miško kirtimo. Pagal šią sutartį rangovas( E. K.) yra įsipareigojęs nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonėmis ir technika, laikantis sutartyje numatytų reikalavimų, tame tarpe ir miško saugos taisyklių ( sutarties 3.1.p.) Pagal Rangos sutarties 4p. atsakomybė už sutartyje nurodytų taisyklių pažeidimus tenka rangovui, įvykus nelaimingam atsitikimui už jo pasekmes atsako rangovas, kuris taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad darbų atlikimo objekte nebūtų pašalinių žmonių, nelegalių darbuotojų( 7 p.). Įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A5-108-471/2017 nustatyta, kad E. K. miško ruošos darbus pavedė atlikti pjūklininkams R. P. ir P. G., visas su darbu susijusias aplinkybes ( vietą, darbų apimtį, funkcijas, darbo užmokesčio dydį, saugos priemones) sprendė E. K., o ne dirbantys asmenys savarankiškai. V. D. ir R. P. dirbo be jokių dokumentų. Esant šioms aplinkybėms teismas E. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties 2017 m. kovo 29 d. ir 30 d. (duomenys neskelbtini) miške, įdarbino miško darbininkais (pjūklininkais) R. P. ir V. D..
Dėl nurodytų aplinkybių nesutiktina su kaltinimą byloje palaikančios prokurorės pozicija, kad darbinių santykių tarp E. K. ir kaltinamojo V. D. bei tarp E. K. ir nukentėjusiojo R. P. nebuvo. Kirtavietėje vykdomi darbai aiškiai yra pripažinti darbo santykiais, todėl yra pagrindo manyti, kad E. K. galimai pažeidė atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių tokio pobūdžio darbų vykdymą, nustatytas elgesio saugumo taisykles.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatinėjama nelaimingo atsitikimo kilimo pagrindinės priežastys, nebuvo aiškinamasi kokie saugą miško ruošos darbe reglamentuojantys aktai buvo pažeisti, kas turėjo užtikrinti saugos taisyklių vykdymą ir kontrolę. Tokiam tyrimui atlikti yra būtinos specialios žinios, tačiau užduotis specialistui nebuvo suformuluota, darbų saugos ekspertizė nepaskirta.
Netyrus anksčiau nurodytų reikšmingų aplinkybių ir nenustačius ar nebuvo pažeistos, o jeigu buvo, tai kokios specialios elgesio saugumo taisyklės ir kas atsakingas už jų laikymąsi, nėra galimybės nustatyti kaltus asmenis ir tinkamai kvalifikuoti jų veiką. Nustačius specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimus galimai veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 3 dalį).
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui prokuroro prašymu byla gali būti perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 straipsnio 3 dalis). Kaltinimą palaikanti prokurorė neprašo grąžinti bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau anksčiau aptartos aplinkybės užkerta kelią teisingam procesui ir teisingumo įgyvendinimui, todėl darytina išvada, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl bylą perduotina prokurorui.
Ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016).Pabrėžtina, kad tiek kaltinamasis aktas tiek byloje esantys duomenys jau šioje bylos stadijoje leidžia pagrįstai abejoti duomenų pakankamumu sėkmingam bylos nagrinėjimui ir pagrįsto bei objektyvaus galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Teismo nuomone, anksčiau aptartas neišsamus ir nekonkretus nusikalstamos veikos aprašymas ir kvalifikavimas yra pagrindiniai kaltinamojo akto trūkumai, kurie akivaizdžiai pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas savo iniciatyva šio trūkumo pašalinti negali, tai trukdo bylos nagrinėjimui ir teisingumo įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi
nutaria:
Baudžiamąja bylą, kurioje kaltinamas V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį perduoti prokurorui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.