- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-922-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02372-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Investolima“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Investolima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investolima“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aganus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investolima“, prašydama priteisti 41 872,21 Eur skolos, 7 149,25 Eur palūkanų, 10,25 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Taip pat ieškovė prašė ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 49 021,46 Eur sumai areštuoti UAB „Investolima“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove BUAB „Aganus“), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti UAB „Investolima“ turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį UAB „Investolima“ bei esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 49 021,46 Eur sumai, bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui, taip pat padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant UAB „Investolima“ savo nuožiūra disponuoti butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodoma, kad ieškovės darbuotoja B. Z. savo naujai įsteigtai įmonei persileido ieškovei priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, nesumokėdama už jį pilnos kainos, ir taip savo esme pasipelnė ieškovės sąskaita. Atsakovė liko skolinga 41 872,21 Eur skolos, 7 149,25 Eur palūkanų. Ieškinio prima facie pagrįstumą patvirtina tai, kad atsakovės direktorei esant ir ieškovės darbuotojai, jai buvo žinomos aplinkybės apie ieškovę ir pareigą atsiskaityti su ieškove, taip pat atsakovė veikė tiesiogine tyčia ir suprato savo veiksmų pasekmes ir tiesiogiai to siekė, tai yra žinodama, kad nėra atsiskaičiusi su ieškove vis tiek teikė patvirtinimus dėl atsiskaitymo su bendrove. Nurodė, kad grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui yra dėl to, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, o būtent nurodė, kad su ieškove yra atsiskaityta, nors tai ir nebuvo padaryta, tai akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama patenkinti savo paties poreikius bei interesus; atsakovė atlieka sąmoningus veiksmus, kad būtų nuslepiamas atsiskaitymo faktas su ieškove, t. y. ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į atsakovę, kad būtų pateikti duomenys apie atsiskatimą, tačiau atsakovė jokios informacijos nepateikė, taip pat 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pateikė paklausimą notarui Gintautui Butkui, kad bendrovei būtų pateiktos nekilnojamojo turto objektų perleidimo sutarčių kopijas ir (ar) kiti dokumentai, notaras pateikė 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8394, PVM sąskaitą – faktūrą bei pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. skolos padengimo sutartį Nr. 4224 tvirtino ne notaras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės BUAB „Aganus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, t. y. areštavo atsakovei UAB „Investolima“ priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 49 021,46 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotos turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ir / ar atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su ieškove. Piniginių lėšų atsakovo kredito įstaigų sąskaitose esant nepakankamai, arba jų nesant, trūkstamai sumai areštuotinas kitas atsakovės turtas. Areštavus pinigines lėšas, leista atsakovei atsiskaityti su ieškove BUAB „Aganus“.
Šalies argumentai
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovės direktorei, esant ir ieškovės darbuotojai, buvo žinomos aplinkybės apie ieškovę ir pareigą atsiskaityti su ja. Atsakovė veikė tiesiogine tyčia ir suprato savo veiksmų pasekmės ir tiesiogiai to siekė, tai yra žinodama, kad nėra atsiskaičiusi su ieškove vis tiek teikė patvirtinimus dėl atsiskaitymo. Todėl ieškovė daro išvadą, jog ieškinio turinys ir prie jo pateikti įrodymai tikėtinai patvirtina reikalavimų pagrįstumą, t. y. leidžia konstatuoti tikimybę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas bei sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, bendra ieškiniu reiškiamo turtinio reikalavimo suma sudaro 49 021,46 Eur – laikytina didele. Ieškovės nuomone, atsakovė gali bandyti nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir, tikėtina, jog dės visas pastangas, kad atsakovės turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktais argumentais, sprendė, jog pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti.
3.2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovei bei kitiems su ja susijusiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, pirmiausiai areštuojamas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su ieškove, piniginių lėšų atsakovės kredito įstaigų sąskaitose esant nepakankamai, arba jų nesant areštuotinas kitas atsakovės turtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
4. Atsakovė UAB „Investolima“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė teigia, kad yra sumokėjusi prašomas priteisti sumas pagal pirkimo pardavimo sutartį ieškovei, o pareikštas ieškinys pagrįstas melu bei prielaidomis. Nurodo, kad 2020 m. spalio 16 d. pardavėja UAB ,,Aganus“ ir pirkėja UAB ,,Investolima“ pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1016-01 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo už 35 064,12 Eur. Pagal šią sutartį buvo sumokėta 16 150 Eur avansas 2020 m. spalio 16 d., likusi kainos dalis, t. y. 18 914,12 Eur sumokama pagal pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nustatytas sąlygas. Taip pat ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 19 d. pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1019-01 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo už 67 771,16 Eur. Pagal šią sutartį buvo sumokėta 27 190 Eur avansas, sumokėtas trylika pavedimų laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., likusi kainos dalis, t. y. 40 581,16 Eur, sumokama pagal pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nustatytas sąlygas. Taigi pagal preliminariąsias sutartis atsakovė viso sumokėjo atsakovei 43 340 Eur, t. y. net daugiau nei patvirtintoje Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodomą kaip iš anksto sumokėtą sumą 41 872,21 Eur.
4.2. Taip pat teigiama, kad priešingai nei nurodo ieškovė, jog darbuotoja B. Z. savo naujai įsteigtai įmonei persileido ieškovei priklausančius butus, tikėtina už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, iš tikrųjų darbuotoja B. Z. savo naujai įsteigtai įmonei perleido ieškovei priklausančius butus, už 12 535,28 Eur didesnę nei rinkos kainą, kadangi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 35 064,12 Eur, nors rinkos kaina 19 300 Eur, taip pat butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 67 771,16 Eur, rinkos kaina 71 000 Eur.
4.3. Kadangi pateikti įrodymai, kad ieškovei buvo sumokėta 41 872,21 Eur už įsigytus butus, todėl akivaizdu, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovei. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagal melu pagrįstą ieškinį, yra pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai kenkia UAB ,,Investolima“ turtiniams ir neturtiniams interesams ir turi tiesioginę įtaką įmonės kredito istorijai.
5. Ieškovė BUAB ,,Aganus“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB ,,Investolima“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo neįvykdymas arba jo įvykdymas gali pasunkėti ar atsirasti tokia rizika ir tai nesudarė pagrindo atsisakyti taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė tik ginčiją tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
5.2. Nagrinėjamu atveju, ieškovės įsitikinimu, negalima padaryti išvados, jog reikalavimas, kuris pareikštas atsakovei, yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Pažymėta, kad sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamos visos aplinkybės, kokiu pagrindu atsakovė yra mokėjusi pinigines sumas ieškovei. Ieškovės pažymėjo, kad kiek jam paaiškino tretieji asmenys, tai atsakovės direktorei esant ir ieškovės darbuotoja, tarp ieškovės ir atsakovės vyko neteisėtos ūkinės operacijos, dėl ko buvo siekiama perimti ieškovės turtą, todėl visos šios aplinkybės bus vertinamos tik bylos nagrinėjimo metu, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5.3. Ieškovės vertinimu, nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad atsakovė lėšas mokėjo ieškovei pagal preliminariąją sutartį, kuri nėra pasirašyta ieškovės vadovo ir kuri, ieškovės įsitikinimu, yra sukurta šiai civilinei bylai, todėl bet koks atsakovės manipuliavimas atskirais dokumentais, nelaikytinas teisėtu veikimu. Išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad atsakovės nurodomų dokumentų teikimas tik šiuo metu, kai yra iškelta civilinė byla, o ne tada, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę, tik dar kartą patvirtina faktą, kad galimai atsakovė simuliuoja atskirais dokumentais ir tai nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškinio prima facie pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovė UAB ,,Investolima“ kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2020 m. spalio 16 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1016-01; 2020 m. spalio 19 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1019-01; 2020 m. spalio 16, 19, 20 ir 29 d., lapkričio 29 ir 30 d., gruodžio 2, 3, 8, 9, 11, 15 ir 21 d. mokėjimo nurodymus; 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį; 2020 m. gruodžio 29 d. pažymos apie atsiskaitymą bendrijai ir UAB Mano Būstas Vilnius; el. laiškų kopijas. Tačiau prašymo priimti tokius įrodymus nepateikė.
10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas atsakovei UAB ,,Investolima“ nepranešus (147 straipsnio 2 dalis), atsakovės naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu su atskiruoju skundu (2020 m. spalio 16 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1016-01; 2020 m. spalio 19 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. PRELIM1019-01; 2020 m. spalio 16, 19, 20 ir 29 d., lapkričio 29 ir 30 d., gruodžio 2, 3, 8, 9, 11, 15 ir 21 d. mokėjimo nurodymai; 2020 m. gruodžio 29 d. pažymos apie atsiskaitymą bendrijai ir Mano būstas Vilnius, UAB; el. laiškų kopijos), yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė galėjo pasisakyti dėl tokių dokumentų atsiliepimu į atskirąjį skundą, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Paminėtina, kad 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis yra pateikta su ieškiniu, todėl papildomai nepriimama.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atskiruoju skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi tik ieškovės reikalavimų prima facie nepagrįstumu. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos atsakovė nepasisakė, jos neginčijo.
15. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės negali būti vertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022).
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkinamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad ieškinys šiose stadijoje yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
18. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė nesąžiningai nurodo, kad už įsigytus butus nebuvo atsiskaityta. Kaip minėta, sprendžiant tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Šiuo atveju į klausimą, ar atsakovė pagal sandorį atsiskaitė, kokia tikslia apimtimi (ne)atsiskaitė, bus atsakyta išnagrinėjus ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išsamiai vertinti atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, be to, pateiktuose mokėjimo nurodymuose nėra konkrečiai nurodoma, pagal kokią sutartį atsiskaitoma, todėl, ar buvo atsiskaityta, ar nebuvo, bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
19. Antroji pirmosios instancijos teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – atsakovės nekvestionuojama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad B. Z. buvo ieškovės BUAB „Aganus“ darbuotoja iki 2021 m. birželio 4 d., taip pat ji yra atsakovės UAB „Investolima“ direktorė ir vienintelė akcininkė nuo 2020 m. birželio 22 d., butai parduoti 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Investolima“, ieškinio suma ganėtinai didelė (49 021,46 Eur), atsakovė neneigė tokių aplinkybių, neginčijo antrosios sąlygos buvimo fakto. Nors atsakovė įrodinėja, kad atsiskaitė pagal sutartį, dėl ko galima spręsti, kad neigia savo nesąžiningumą, tačiau, kaip minėta, atsiskaitymo faktas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo dėl tokio fakto pasisakyti.
20. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
21. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti nurodyti principai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra pagrįsta ir padarytos teisingos teisinės išvados. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.