- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- I1-7374-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01452-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 15 584 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2020-04-01 iki 2021-05-03 nebuvo sudaryta galimybė darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo ir lankė dailės studijas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o pasivaikščioti lauke buvo galima pagal grafiką nuo 8 iki 12 val. arba nuo 13 val. iki 17 val. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė po darbo valandų pasivaikščioti gryname ore, dėl to jis jautėsi suirzęs, piktas, nesusikalbantis, neišsimiegojęs, dėl to kentėdavo darbo kokybė. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją raštu, tačiau buvo priverstas atsisakyti raštiško atsakymo, nes pareigūnas jam pagrasino, kad jei neatsiims prašymo, bus pašalintas iš dailės studijos.
Dėl nesudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 128 str. 1 d. yra numatytos nuteistųjų darbo sąlygos: Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nuo 2020-04-28 iki 2021-05-03 dirbo Marijampolės pataisos namuose 0,5 etato, nustatant 0,36 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punktas nustato, kad lengvos grupės nuteistiesiems, suteikiama 4 valandų pasivaikščiojimas kasdien. Marijampolės pataisos namai pripažįsta, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, kas galėjo pareiškėjui sukelti šiokių tokių nepatogumų, tačiau negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties prašymą be to pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į MPN administraciją bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščiojimui gryname ore). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Marijampolės pataisos namų administracija iš dalies užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore. Marijampolės pataisos namuose sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Akcentuotina ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymu dėl galimybės pasivaikščioti sudarymo kreipėsi, tačiau vėliau, dėl Marijampolės pataisos namams nežinomų priežasčių, šio prašymo atsisakė.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 str. prasme.
Teismas turi įvertinti, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės padarytų įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 15 584 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų nesudarant galimybės darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, o pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Darytina išvada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-462-756/2020). Atsakovės atstovo argumentai, kad pareiškėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties prašymą, pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės pataisos namų administraciją bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščiojimui gryname ore), nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore ir atsakovės atstovas turėjo imperatyvią pareigą suteikti pareiškėjui teisę pasivaikščioti gryname ore ir minėtą pareigą Marijampolės pataisos namai turėjo vykdyti. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjui jo darbo dienomis nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės pataisos namai pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, kas galėjo pareiškėjui sukelti šiokių tokių nepatogumų. Taip pat nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija iš dalies užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore.
Pareiškėjas R. P. skunde nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. gegužės 3 d. dirbo Marijampolės pataisos namuose siuvėju bei lankė dailės studiją. Pareiškėjo darbas prasidėdavo 8.00 val., o baigdavosi 17.00 val. Iš Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021-07-07 pažymos Nr. 14/07K-1021 „Dėl nuteistojo R. P. darbo laiko“ matyti, kad pareiškėjas 2020-04-28 buvo įdarbintas siuvėju 0,5 etato, darbo grafikas įprastas, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Iš Marijampolės PN 2021-10-12 rašto Nr. 9/07-10953 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ bei Nuteistųjų dalyvaujančių socialinės reabilitacijos priemonėje „Meninė kūrybinė veikla“ Medžio dirbinių drožimo užsiėmimų grafiko matyti, kad pareiškėjas dalyvavo dailės studijoje, kur užsiėmimai vyko pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.30 val. iki 17.00 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 15.00 val. dailės studijos grafikuose keisdavosi tik nuteistųjų sąrašai, bet ne numatytos valandos. Taip pat nurodė, jog dailės studijos grafikai nebuvo saugomi, todėl jų pateikti negali.
Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo judėjimo laisvė yra apribota. Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).
Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad jis dirbo bei lankė dailės studiją darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Remiantis anksčiau pateiktais argumentais atsakovui kyla pareiga pateikti įrodymus ar paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Tai, kad atsakovas nepateikė grafiko kada pareiškėjas dalyvavo dailės studijos veikloje, ši abejonė aiškintina pareiškėjo naudai ir konstatuotina, kad pareiškėjas dirbo bei lankė dailės studiją laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-05-03 darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Iš 2020-02-24 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtinto Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad 5 būrio nuteistiesiems, kuriame buvo pareiškėjas, numatytas pasivaikščiojimo laikas kiekvieną savaitę pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį nuo 8.00 iki 12.00 val., o antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį – nuo 13.00 iki 17.00 val.
Iš 2021-04-28 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-351 patvirtinto Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad dirbantiems 5 būrio nuteistiesiems, kuriame buvo pareiškėjas, numatytas pasivaikščiojimo laikas kiekvieną savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.00 iki 19.00 val., o antradienį ir ketvirtadienį – nuo 19.00 iki 21.00 val.
Įvertinus anksčiau paminėtus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-04-27 darbo dienomis nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore nebuvo sudaryta, tačiau nuo 2021-04-28 pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore po darbo valandų.
Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymu dėl galimybės pasivaikščioti sudarymo kreipėsi, tačiau vėliau, dėl Marijampolės pataisos namams nežinomų priežasčių, šio prašymo atsisakė. Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2020-10-15 prašymas (reg. Nr. 49/0765-878) adresuotas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktoriui, kuriame pareiškėjas nurodė: „Prašau raštiško atsakymo dėl dirbančiųjų, kurie dirba, ar bus sudaryta galimybė po darbo pasivaikščioti, pasimankštinti lauke, kas pagal įstatymus numatyta, bet čia to kol kas nesulaukiame“. Tame pačiame prašyme padarytas įrašas: „Prašymo atsisakau. Raštiško atsakymo nereikia. R. P.. 2020-10-29“. Atsakovas 2020-11-03 raštu Nr. 20/07-1656 atsakė pareiškėjui į prašymą, jog jo prašymas nagrinėjamas nebus, kadangi pareiškėjas prašymo atsisakė ir raštiško atsakymo nepageidauja. Iš šių dokumentų matyti, jog atsakovui buvo žinoma situacija, kad pareiškėjui nėra sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Nors pareiškėjas atsisakė prašymo nagrinėjimo, tačiau pareiškėjas neatsisakė eiti pasivaikščioti. Tuo tarpu, kaip buvo minėta anksčiau, teisė pasivaikščioti gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais arba pareiškėjui pačiam atsisakius ar sutinkant neiti pasivaikščioti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs eiti pasivaikščioti, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo BVK nustatyti pagrindai, numatantys pasivaikščiojimų ribojimą pareiškėjui. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Todėl atsakovas žinodamas apie pareiškėjo pažeidžiamas teises dėl nesudarytos galimybės pasivaikščioti lauke, nesiėmė jokių priemonių pašalinti šį pažeidimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nes Marijampolės pataisos namai neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą priteisiant jos atlyginimą pinigais.
Teismas vertina, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvieną darbo dieną pareiškėjas negavo galimybės pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-04-27, taip pat atmetus poilsio ir švenčių dienas. Be to, pažymėtina, kad pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 800 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 15 584 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo už nesuteikimą galimybės pasivaikščioti gryname ore nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 27 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.