Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. S. 2016 m. gruodžio 19 d. teismui pateiktu skundu (b. l. 6) skundžia antstolio M. P. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0123/16/01548 ir Nr. 0123/16/01549. Pareiškėjas nurodo, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose negauna jokių darbinių pajamų, o lėšos, kurias gauna, yra jo artimųjų pašalpa jam nusipirkti būtiniausių prekių, kuriomis pataisos namai neaprūpina, taip pat reikmenims bendrauti su artimaisiais (pašto ženklai ir vokai, taksofono kortelės). Nurodo, kad antstolis, nuskaičiuodamas visas jo gaunamas pinigines perlaidas, atima teisę į bendravimą ir teisę nusipirkti būtiniausių higienos prekių, kas žemina pareiškėjo, kaip žmogaus orumą. Be to, pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kad antstolis negali nuskaityti lėšų, jeigu jos neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA). Prašo nuimti areštą nuo sąskaitos įkalinimo įstaigoje.

Antstolis M. P. 2016 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu dėl skundo vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01548 (4 b. l.) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad vykdydamas 2015 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. N1-73-348/2014 dėl 1 487 Eur ir 17 377 Eur skolos (nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, I eilės išieškojimas) išieškojimo iš skolininko P. S. išieškotojo R. S. naudai, vadovaujantis LR CPK 688 straipsniu, 2016 m. lapkričio 28 d. Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nukreipė išieškojimą į esamas ar būsimas skolininko lėšas esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. 2016 m. gruodžio 14 d. gautas P. S. skundas dėl antstolio veiksmų. Skunde nurodoma, kad antstolis pažeidžia skolininko teises ir orumą, riboja skolininko galimybę už artimųjų pervedamas lėšas nusipirkti higienos prekių, pašto ženklų, telefono kortelių, antstolio veiksmai pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką Nr. 3K-3-154-313/2016, nes antstolis negali nuskaityti lėšų, jei jos neviršija 1 MMA. Skolininko P. S. skundas atmetamas. Skolininkas skunde nurodo, kad skolininkas gauna iš artimųjų pinigines perlaidas ir antstolio areštas pažeidžia skolininko teisę gauti tokias pinigines perlaidas. Tačiau antstolio 2016 m. lapkričio 28 d. Patvarkymu skolininkui neuždrausta gauti piniginių lėšų iš kitų asmenų. Antstolio patvarkymu areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos. Skolininko teisė gauti lėšas iš kitų asmenų negali būti suabsoliutinama ir paneigti skolininko pareigos atlyginti dėl nužudymo ir sunkaus kūno sužalojimo padaryta žala. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu ir išaiškino, kad minėto straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo šioje byloje taikyti CPK 688 straipsnyje nustatytą ribojimą. Taip pat CPK 688 straipsnio nuostatos būtų taikomos, jei antstolis pas skolininką, jo gyvenamojoje vietoje surastų ir areštuotų grynųjų pinigų sumą. Tokiu atvejus skolininkui būtų palikta CPK 688 straipsnyje numatyta 1 MMA. suma, iš kurios išieškojimas yra draudžiamas. Vykdymo proceso metu antstolis neatliko jokių grynųjų piniginių lėšų arešto, skolininkas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio antstolio veiksmų atlikimą ir lėšų areštą. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis. Antstolis, įvertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuotą laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose - pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas. Ta aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas yra aprūpinamas apranga ir maistu, nėra pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Antstolis pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs išieškojimo apribojimus. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą. Teismai esant analogiškiems skundams ir analogiškoms aplinkybėms pareiškėjų skundus atmetė. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 d. nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas paskirsto ir išmoka išieškotojams. Per 14 dienų terminą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas apskritai gauna kokias nors lėšas, ar kad iš įkalinimo įstaigoje esančių lėšų negalima išieškoti.

Pareiškėjas, antstolis bei suinteresuoti asmenys apie šios civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0123/16/01548 ir Nr. 0123/16/01549 matyti, kad antstolio M. P. kontoroje yra vykdomi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. išduoti vykdomieji raštai baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 dėl 5 136,92 Lt (1 487 Eur) turtinės žalos (v. b. Nr. Nr. 0123/16/01548) ir 60 000 Lt (17 377 Eur) neturtinės žalos (v. b. l. Nr. 0123/16/01549) išieškojimo solidariai iš skolininko P. S. bei P. D. ir L. B. išieškotojo R. S. naudai. 2016 m. lapkričio 9 d. Patvarkymais vykdomieji dokumentai priimti vykdyti ir skolininkui P. S. išsiųsti 2016 m. lapkričio 11 d. Raginimai įvykdyti sprendimą. Taip pat 2016 m. lapkričio 28 d. priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-12329 (v. b. Nr. Nr. 0123/16/01548) ir Nr. S-12330 (v. b. Nr. Nr. 0123/16/01549).

Antstolis Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai nusiųstame 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkyme Nr. S-12357 nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 18 864 Eur skolos ir 1 496,49 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 20 360,49 Eur iš skolininkui P. S. priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skolininkas P. S. 2016 m. gruodžio 12 d. skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti areštą nuo sąskaitos įkalinimo įstaigoje.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, iš esmės teigia, kad antstolis yra areštavęs skolininko lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams; laidojimo pašalpa; kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pareiškėjas nurodo, kad negauna jokių darbinių pajamų, pareiškėjas nurodė, kad pinigines lėšas gauna iš artimųjų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Pažymėtina, kad nei civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 punktas).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, antstolis pagrįstai skundžiamu 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymu areštavo bei nukreipė išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios nėra darbo užmokestis, todėl pagrįstai šioms lėšoms netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyto vienos MMA apribojimo; minėtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių iš artimųjų gaunamų lėšų. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.