Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui M. T. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Ingai Titovai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. T. patikslintame skunde prašo teismo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 3681 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Vilniaus m. VPK VP EPT) 2007-12-12 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 4 d., taip pat vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 130 str. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per metus surinkus 10 baudos balų, jam buvo skirta 410 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Nuo 2008-01-01 įsigaliojus ATPK 130 str. pakeitimui, nebeliko jame įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2008-02-21 buvo sulaikytas Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnų dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-04-10 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d. padarymą, jam buvo paskirta 2000 Lt bauda, kurią sumokėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-07 nutarimu apylinkės teismo nutarimą panaikino.

Policija savo veikloje vadovaujasi įstatymais, jos veikla grindžiama pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo principais. Policijos pareigūnams taikomi aukštesni atidumo standartai, todėl policijos pareigūnai privalėjo vadovautis ATPK 250 str. 6 p. kuriame yra įtvirtinta, kad kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas nutarimo vykdymą nutraukia. Taip pat turėjo vadovautis imperatyvia ATPK 307 str. 3 p. nuostata. Taigi nuo 2008-01-01 policijos pareigūnai privalėjo nutraukti 2007-12-12 nutarimo vykdymą ir grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Tačiau tai buvo padaryta tik 2008-02-21 Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimu Nr. 293 ir tik jam paprašius. Sulaikiusiems jį pareigūnams aiškino, kad teisę vairuoti jis turi ir tai tik formalumas, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad būtent važiuoja darbo metu (pertraukos metu) vairuotojo pažymėjimo atsiimti. Buvo sustabdytas vos už 20 metrų nuo darbo vietos važiuojant link Giraitės g. 3, esantį komisariatą atsiimti pažymėjimo. Prašė, kad pareigūnai nefiksuotų jų manymu padaryto pažeidimo, taip pat, kad automobilis nebūtų nutemptas, kad jį leistų pastatyti už 20 metrų esančioje aikštelėje prie jo darbo. Tačiau pareigūnai atsisakė tai daryti, o paklausus, kaip galėtų susigrąžinti automobilį, paaiškino, kad automobilį susigrąžinti galima tik po teismo, kuris įvyks po 3 savaičių, ir tik sumokėjus baudą bei stovėjimo aikštelės išlaidas. Jis prašė, kad pareigūnai, jei jie važiuoja į komisariatą, galėtų ir jį nuvežti, o jis pateiktų jiems savo vairuotojo pažymėjimą. Tačiau pareigūnai jo nenuvežė, todėl jis nuvyko į policijos komisariatą, esantį Giraitės g. 3 ir kreipėsi į pareigūną E. T., su prašymu dėl 2008-02-21 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei automobilio gražinimo. E. T. jam paaiškino, kad ir atsiėmus vairuotojo pažymėjimą, jis gali vairuoti tik po 24 val. nuo pažymėjimo išdavimo. Taip pat paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo jau yra paskirtas bylos nagrinėjimas, o atsiimti automobilį galima bus tik po teismo sprendimo ir sumokėjus baudą bei automobilio saugojimo išlaidas.

Jis 2008-03-06 kreipėsi į Vilniaus m. VPK VP EPT, kadangi pareigūnai jį suklaidino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydami, kad bylos nagrinėjimas Vilniuas m. 3 apylinkės teisme paskirtas 2008-03-06 8.30 val., nes nuvykus į teismą, jam buvo įteiktas kvietimas į bylos nagrinėjimą 2008-03-20. 2008-03-06 jis dirbo, todėl atsiprašęs iš darbo, neteko pusės dienos pajamų. Atvykus 2008-03-20 į bylos nagrinėjimą Vilniaus 3 apylinkės teisme, teismas nustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ir grąžino policijos komisariatui. Jis 2008-03-20 vėl nuvyko į Vilniaus m. VPK VP EPT ir kreipėsi į pareigūną E. T. prašydamas išsiaiškinti dėl kokių priežasčių buvo grąžintas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir prašė grąžinti automobilį. Automobilis jam nebuvo grąžintas, paaiškinta, kad nesant teismo sprendimo ir nesumokėjus paskirtos baudos, neturi teisės grąžinti automobilį. Teismui 2008-04-10 išnagrinėjus bylą ir gavus nutarimą, kreipėsi į teisėją N. V. su prašymu grąžinti automobilį, kadangi priimtą nutarimą jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jam buvo paaiškinta, kad atsiimti automobilį jis galės tik sumokėjęs paskirtą baudą ir neatsižvelgiant į tai, kad nutarimas yra apskųstas. Jis į pareigūnus dėl automobilio grąžinimo kreipėsi 4 kartus. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala: 320 Lt negautas darbo užmokestis (į teismą jam teko važiuoti 4 kartus vidutiniškai po 4 val., kas sudaro 16 darbo valandų. Per vieną darbo valandą vidutiniškai uždirbdavo 20 Lt, todėl nedirbdamas prarado iš viso 320 Lt); 24 Lt kelionės išlaidos (6 Lt vienam kartui į abi puses - į teismą ir iš teismo - iš viso keturi kartai); 1 145 Lt automobilio remontas (pagal 2008-06-27 užsakymo lapą ir pateiktą 2010-03-04 sąskaitą faktūrą LK Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderio kvitą LK Nr. (duomenys neskelbtini), šalinant nuo stovėjimo atsiradusias pasekmes); 692 Lt automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos, kurios susidarė nuo 2008-02-22 iki 2008-05-15 (už pirmą mėnesio saugojimą pagal įkainius 30 d. po 15 Lt, iš viso 450 Lt ir likusios 55 d. po 4,4 Lt, iš viso 242 Lt); 1 651,02 Lt mokėjimai lizingui už automobilį, kai juo negalėjo naudotis nuo 2008-02-22 iki 2008-05-15, iš viso jam padaryta 3681 Lt turtinė žala. Dėl šio įvykio jis patyrė ir 15 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis pasekmėmis sveikatai bei psichikai: dėl pastovios įtampos, nervų, dėl automobilio netekimo, teismų, nepasitikėjimo LR pareigūnais, atsirado nemiga, pykinimas, kiti susirgimai, išsekimas, atsirado skausmai pilvo bei krūtinės srityje, neteko apie 10 kg svorio, negalėjo laiku bei kokybiškai atlikti darbo, teko mesti darbą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Gydėsi. Jį labai nuvylė bei papiktino valstybės pareigūnai, kurie gynė vienas kitą, dangstė vienas kito klaidas, o ne paprastą pilietį, bei nesivadovavo LR įstatymais. Panašūs pareigūnų veiksmai ugdė jo nepasitikėjimą panašiomis instancijomis bei LR įstatymų veiksnumu. Jautėsi bejėgis prieš pareigūnus, tai vertė jį manyti, kad tikrai Lietuvoje egzistuoja tam tikri pareigūnų klanai, kurie gina vienas kitą, o ne piliečius bei jų teises. Jis jautėsi morališkai sužlugdytas, teko pastoviai skolintis pinigų pragyvenimui, baudai sumokėti ir žemintis prieš artimuosius. Dėl pareigūnų netinkamų (neteisėtų) veiksmų jo patirta žala sudaro 18 681 Lt (b. l. 115-117).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad 2008-02-21, kai buvo sulaikytas pareigūnų Žirnių g. vairuojant automobilį, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tą dieną iš darbo važiavo jo atsiimti ir tai paaiškino jį sulaikiusiems pareigūnams. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paimtas automobilis. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydį nurodė patikslintame skunde. Automobilis buvo laikomas policijos automobilių stovėjimo aikštelėje nuo 2008-02-21 iki 2008-05-17 ir grąžintas tik tada, kai sumokėjo paskirtą baudą, nors dėl automobilio grąžinimo kreipėsi į pareigūnus ne vieną kartą. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Lt, nes dėl įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata, prasidėjo depresija, pykino, dingo apetitas, buvo silpna. Jis kreipėsi į gydytojus, buvo išrašyti vaistai ir gydėsi ambulatoriškai, nedarbingumo pažymėjimo išduoti neprašė. Kadangi dėl pablogėjusios sveikatos jis negalėjo tinkamai atlikti jam pavesto darbo, praėjus 2 savaitėms po įvykio, išėjo iš darbo paties prašymu. Pareigūnas, sulaikęs jį, turėjo objektyviai išsiaiškinti, ar jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, ir tik tada spręsti dėl automobilio nuvežimo.

Pareiškėjo paaiškinimai, kad pareigūnas galėjo leisti nuvairuoti ar pats nuvežti transporto priemonę į stovėjimo aikštelę, nelaikytini reikšmingais, nes teisės aktai neįpareigoja vykdyti įtariamų pažeidėjų reiškiamų pageidavimų. Konkrečioje situacijoje policijos pareigūnas turi veikti teisės aktuose numatytu būdu. Tai, kad nustačius vieną iš ATPK 269 str. 7 d. nurodytų pažeidimų, vairuotojas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o pati transporto priemonė nuvežta į tam skirtas saugojimo aikšteles, nurodoma ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-02-13 rašte Nr. 5-S-1156. Taigi, įtarus, kad M. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. ir 269 str. 7 d., galėjo būti taikoma administracinė teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Be to, pažymėjo, kad M. T. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nušalintas nuo automobilio vairavimo ir jo transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugomą aikštelę nepažeidžiant tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK 269 str. 7 d. bei LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nuostatų, tiksliai vykdant Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-02-13 rašte Nr. 5-S-l 156 išdėstytas rekomendacijas.

Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarime taip pat pripažino, kad ATPK 269 str. 7 d. (2008-07-03 redakcija) nuostata „nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtą baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1,2 d. bei konstitucinės teisinės valstybės principui. Taigi, po šio nutarimo paskelbimo, vadovaujantis Konstitucijos 107 str. 1 d., ATPK 269 str. 7 d. nuostata, numatanti, jog nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta bauda, negali būti taikoma. Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima. Įvertinus tai, kad M. T. atsisakyta grąžinti automobilį iš saugojimo aikštelės iki paskirtos baudos sumokėjimo iki Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo, daro išvadą, kad tokie veiksmai atitiko tuo metu galiojančio ATPK 269 str. 7 d. nuostatas. Tokia teisės aiškinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartyje (adm. byla Nr. A822-256/2008). Taigi, sprendžiant, kad Vilniaus AVPK pareigūnas veikė bei sprendimus priėmė vadovaudamasis šių sprendimų priėmimo metu galiojančiomis ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Be to pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad jis kreipėsi dėl automobilio grąžinimo. Taigi, nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų kilti bei priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui reikalaujamą žalą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nuvežant automobilį, buvo teisėti ir atitiko ATPK nuostatas. Pareigūnas, objektyviai įvertinęs įvykio aplinkybes, priėmė sprendimą nuvežti pareiškėjo automobilį. Nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas ir žalos atlyginimo klausimas. Neginčija aplinkybės, kad automobilis pareiškėjui buvo grąžintas tik sumokėjus nutarimu paskirtą baudą, tačiau tuo metu toks buvo teisinis reglamentavimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad M. T. buvo sulaikytas Žirnių g., automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. M. T. aiškino, kad automobiliu važiuoja į darbą, nes kitaip pasiekti darbovietę sudėtinga. Pagal pateiktą asmens dokumentą patikrinęs duomenis duomenų bazėje nustatė, kad M. T. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinęs situaciją bei tai, kad nebuvo kito asmens, kuris galėjo nuvairuoti automobilį, taip pat tai, kad automobilio savininkas buvo ne M. T., automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, manydamas, kad M. T. ir toliau darys pažeidimus bei vairuos automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nusprendė paimti transporto priemonę. Tuo metu galiojo ATPK nuostatos, suteikiančios teisę tam tikrais atvejais paimti automobilį ir tokie jo veiksmai buvo teisėti. Atsiimti vairuotojo pažymėjimo M. T. galėjo vykti ir visuomeniniu transportu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip nustatyta pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovų bei trečiojo suinteresuotojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjui M. T. Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis vyresnysis policininkas 2007-11-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 720773 dėl to, kad M. T., 2007-11-26 apie 00.30 val., Raudondvario gyvenvietėje, Kauno rajone, vairuodamas automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 101 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 174 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 124 str. 5 d., 130² str. Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-12-12 nutarimu Nr. E 720773 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotą veiką, vadovaudamasis ATPK 124 str. 4 d. paskyrė 410 Lt baudą, pažeidimą įvertinant 6 balais. Kadangi M. T. per metus surinko 10 balų, vadovaujantis ATPK 124 str. 4 d., 130² str., M. T. paskirta 410 Lt bauda su papildoma nuobauda - atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 10 mėn. (M. T. ATP byla Nr. A-6-82-576/08 (toliau – ir ATP byla), b. l. 36, 37). Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyr. patrulis A. J. 2008-02-21 M. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2008-02-21 10.50 val. Žirnių g., Vilniuje, vairavo automobilį „VolvoS70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET 59 ir 275 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 128 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. Taip pat iš M. T. buvo paimtas automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ATP byla, b. l. 2, 7).

Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus postinė, išnagrinėjusi, Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyboje 2008-02-21 gautą M. T. 2008-02-20 prašymą nutraukti jam paskirtos nuobaudos – atimtos teisės vairuoti transporto priemones vykdymą, 2008-02-21 nutarimu Nr. 293 nuo 2008-02-21 nutraukė M. T. atžvilgiu priimto nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą ir grąžino M. T. vairuotojo pažymėjimą (ATP byla, b. l. 40).

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-04-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-6-82-576/08, M. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d. ir skyrė jam 2000 Lt baudą (ATP byla, b. l. 43-44). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-07 nutarimu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-04-10 nutarimą panaikino ir M. T. atžvilgiu pagal ATPK 128 str. 2 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė (ATP byla, b. l. 58-60).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą (2007-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-300/2007; 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008). CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pareiškėjas M. T. jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su policijos pareigūnų veiksmais, kuriais jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., padarymo, jo valdyto automobilio paėmimu ir atsisakymu grąžinti iki administracinės baudos sumokėjimo, dėl ko jis turėjo sumokėti 692 Lt automobilio saugojimo išlaidas, 1145 Lt automobilio remonto išlaidas, negavo 320 Lt darbo užmokesčio laikotarpiu, kuriuo 4 kartus vidutiniškai po 4 val. praleido vykdamas į teismo posėdžius, 24 Lt kelionės į teismą ir iš teismo išlaidas, 1651 Lt, kuriuos sumokėjo bankui, kada negalėjo naudotis automobiliu, taip pat su šiais įvykiais ir vėliau vykusiais teismais susijusiomis neigiamomis pasekmėmis jo sveikatai, atsiradusioms dėl pastovios įtampos, nervų, nemigos, išsekimo ir t. t.

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad skundas yra pagrįstas iš dalies: nuo 2008-01-01 iki 2008-07-16 galiojusios redakcijos ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numatė, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyr. patrulis 2008-02-21 M. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl pažeidimų, padarytų vairuojant automobilį „Volvo S70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008-02-21, 10.50 val., kelyje, esančiame prie Žirnių g., Vilniuje, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 123 str. 5 d., 128 str. 2 d., 134 str. 1 d. (b. l. 52-53). Už pažeidimų, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 123 str. 5 d. ir 134 str. 1 d., padarymą M. T. nubaustas 2008-02-25 ir 2008-03-06 nutarimais (b. l. 54-55), šie nutarimai yra galiojantys, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-04-10 nutarimas, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d., panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-07 nutarimu (ATP byla, b. l. 43-44, 58-60). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-07 nutarime nurodė, kad nuo 2008-01-01 įsigaliojus atitinkamiems ATPK pakeitimams, atsisakant baudos balų sistemos ir sankcijos už tam tikros jų sumos surinkimą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-12-12 nutarimo vykdymas dalyje, kuria M. T. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 130² str. pažeidimą, turėjo būti nutrauktas. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad 2008-02-21 M. T. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Tai, kad tuo metu asmeniui vairuotojo pažymėjimas nebuvo sugrąžintas, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti imperatyvios ATPK 307 str. nuostatos, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimą susiejančios su administracinę atsakomybę nustatančio akto panaikinimu. Kolegija konstatavo, kad M. T. veiksmuose 2008-02-21 vairuojant transporto priemonę nėra ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties ir apeliantui pagal ATPK 128 str. 2 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. veiksmuose 2008-02-21 vairuojant transporto priemonę nebuvo ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties, o ATPK 269 str. 7 d. nenumatė, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 123 str. 5 d. ir 134 str. 1 d., policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, galima teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai, dėl kurių 2008-02-21 M. T. valdytas automobilį „Volvo S70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, buvo neteisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 692 Lt automobilio saugojimo išlaidas, yra pagrįstas. Atsakovės atsiliepime į skundą ir jo atstovės teismo posėdyje nurodyti teiginiai dėl pareiškėjo skundo šioje dalyje yra nepagrįsti: kadangi, kaip konstatuota teismo sprendimu, M. T. veiksmuose 2008-02-21 vairuojant transporto priemonę nėra ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties, valstybė atsiradusią žalą privalo atlyginti visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; pareiškėjo M. T. paaiškinimas, kad automobilis jo prašymu policijos pareigūnų jam nebuvo grąžinamas motyvuojant tuo, kad to negalima padaryti iki nebus sumokėta bauda, atsižvelgiant į iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo galiojusią ATPK 269 str. 7 d. nuostatą, jog nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, yra įtikinamas, kadangi policijos pareigūnai kitaip ir negalėjo pasielgti; duomenų apie tai, kad po minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo M. T. būtų informuotas apie galimybę susigrąžinti automobilį nesumokėjus baudos, nėra, automobilis susigrąžintas tik sumokėjus baudą, todėl turi būti atlyginamos automobilio saugojimo išlaidos už visą laikotarpį (b. l. 10-11, 67). Taip pat pagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl 24 Lt išlaidų, kurias jis patyrė vykdamas į teismą ir iš jo: policijos pareigūnų pagal ATPK 128 str. 2 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, kuri teismo nutarimu buvo nutraukta, buvo skirta nagrinėti dviejuose teismo posėdžiuose, be to, policijos pareigūnai, neturėdami jokio pagrindo, nurodė atvykti pareiškėjui M. T. į administracinės bylos nagrinėjimą teisme 2008-03-06 ir 2008-03-20 (ATP byla, b. l. 2, 12), nors teismo posėdį byloje skiria ją nagrinėjantis teismas. Nors pareiškėjas M. T. negalėjo pateikti transporto išlaidas patvirtinančių dokumentų, atsižvelgiant į Vilniaus mieste 2008 m. 03-04 mėn. buvusius važiavimo viešuoju transportu įkainius, pareiškėjo paaiškinimas apie patirtas išlaidas, teismo vertinimu, yra pakankamas įrodymas aplinkybei dėl tokio pobūdžio išlaidų turėjimo patvirtinti.

Tuo tarpu pareiškėjo M. T. reikalavimas dėl turinės žalos atlyginimo kitoje dalyje, t. y. dėl 320 Lt negauto darbo užmokesčio, 1145 Lt automobilio remonto išlaidų, 1651 Lt, kuriuos sumokėjo bankui, kada negalėjo naudotis automobiliu, yra atmetamas kaip nepagrįstas: pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad 2008-03-06 ir 2008-03-20 kur nors dirbo, kadangi UAB „Progresyvios statybos“ pradėjo dirbti tik 2008-03-27 (b. l. 26), o teismo posėdžio metu nurodė, kad jo darbo sutartis su UAB „Argsta“ buvo nutraukta kelių savaičių eigoje po 2008-02-21, taip pat nepateikė įrodymų, jog į teismą vyko darbo metu ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokas darbo užmokestis, įrodymų apie darbo užmokesčio dydį UAB „Argsta“, apie gautą darbo užmokestį UAB „Progresyvios statybos“, kadangi pateiktoje darbo sutartyje nurodytas tik darbdavio įsipareigojimas mokėti ne mažesnį nei valstybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį; nepateikti įrodymai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių 1145 Lt automobilio remonto išlaidų, t. y. būtinybės remontuoti automobilį dėl to, kad automobilis buvo privestinai nuvežtas ir grąžintas tik 2008-05-16: automobilio remontas, už kurį sumokėta 1145 Lt (b. l. 84, 86), užsakytas praėjus daugiau nei mėnesiui po automobilio grąžinimo (b. l.85), todėl defektai galėjo atsirasti ir šiuo metu, be to, nepateikti įrodymai, kad būtinybė atlikti tokius remonto darbus atsirado dėl to, kad jis nebuvo eksploatuojamas apie 3 mėn. (priekinis dešinės pusės guolis), o kitų automobilio dalių ir jį eksploatuojant naudojamų medžiagų, kurios periodiškai turi būti keičiamos dėl nusidėvėjimo, ir iki priverstinio automobilio nuvežimo nebuvo būtina pakeisti; nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl priverstinio automobilio nuvežimo pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su paskolos, suteiktos automobilio įsigijimui ir remontui (b. l. 118-131), grąžinimu. Be to, policijos pareigūnų nuvežtas automobilis „Volvo S70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjui M. T., o visai kitam asmeniu (ATP byla, b. l. 2).

Pareiškėjo reikalavimas priteisti 15 000 Lt neturtinę žalą tenkinamas iš dalies: pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą susieja su policijos pareigūnų veiksmais, dėl kurių buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, priverstinai nuvežta jo valdoma transporto priemonė, taip pat apribota galimybė ją naudoti apie 3 mėn., dėl ko, jam buvus nuolatinėje nervinėje įtampoje, atsirado nemiga, pykinimas, skausmai pilvo ir krūtinės srityje, neteko daug svorio, negalėdamas laiku ir kokybiškai atlikti darbo, buvo privestas mesti darbą, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis ir įstatymų veiksmingumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 (procesinio sprendimo kategorija 15.2; 16.2; 16.4; 16.6.) nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Teisėjų kolegija, aiškindama neturtinės žalos sampratą, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Byloje pateikti rašytiniais įrodymai (b. l. 91-93) patvirtina pareiškėjo M. T. paaiškinimus dėl jo emocijų ir išgyvenimų dėl 2008-02-21 įvykio, kurie nelaikyti nereikšmingais ar trumpalaikiais, procesas administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 12 d., padarymo užsitęsė ir buvo pakankamai sudėtingas, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjui M. T. padaryta neturtinė žala, kurią teismas įvertina 300 Lt suma. Nustatant atlyginamos neturtinės žalos dydį, teismas atžvelgia į tai, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių, su kuriomis jis sieja neturtinės žalos atsiradimą – negalėjimas tinkamai ir laiku atlikti pavestą darbą, dėl ko buvo privestas nutraukti darbo sutartį, išgyvenimai itin neigiamai įtakojo jo sveikatos būklę – nėra patvirtintos kitais įrodymais, taip pat į tai, kad pareiškėjo nurodytų išgyvenimų ir emocijų dydis yra akivaizdžiai neadekvatus veiksmams, kurie įvardijami šių išgyvenimų ir emocijų priežastimi, be to, į paties pareiškėjo veiksmus, kurie iš dalies įtakojo žalos atsiradimą: nors teismo sprendimu pripažinta, kad 2008-02-21, 10.50 val., Žirnių g., Vilniuje, vairuojant automobilį „VolvoS70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties, akivaizdu, kad pareiškėjas, kuris nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už ką nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d., vairavo transporto priemonę, kurios savininkas yra kitas asmuo, fiziškai neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veika iš esmės atitinka ATPK 124¹ str. 6 d. numatyto pažeidimo sudėtį.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei, tačiau duomenų apie turėtų išlaidų dydį šioje byloje nėra pateikta, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendž i a:

pareiškėjo M. T. skundą tekinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjui M. T. 1016 Lt (vieną tūkstantį šešiolika litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.