Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-252-795/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: 1A-252-795/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12568-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: I. L.
Advokatai: Asta Mačernytė

Kategorijos

1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-795/2022Proceso Nr. 1-01-1-12568-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.23.2.1; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistojo I. L. gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 27 (dvidešimt septynių) parų areštas.

Taip pat I. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė I. L. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir I. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimt) dienų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia I. L. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į I. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. 2021 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė ne mažesnė nei 0,0019 g, ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), maišelyje, iki tol, kol 2021 m. balandžio 21 d., 23.10 val., ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, I. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2021 m. balandžio 21 d., 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė U. Š. šaukštą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetamino milteliai, ir pastarasis juos išgėrė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis I. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o konstatavus, kad veika kvalifikuota teisingai, paskirti švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. I. L. pripažįsta, kad, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį amfetamino, kuris buvo užspaudžiamame maišelyje. Amfetamino niekada nebuvo vartojęs, todėl nežinojo, kaip jį skiesti. Kaimynystėje gyvenantis U. Š. miltelius praskiedė vandeniu, vandenį įpildamas į tą patį maišelį, kur buvo milteliai. I. L. nemoka leistis į veną, todėl paprašė, kad tai padarytų U. Š. U. Š. suleidus jam į veną praskiestus miltelius, pradėjo bėgti kraujas, todėl I. L. nuėjo atsinešti popieriaus, kuriuo norėjo užspausti dūrio vietą ir taip sustabdyti kraujavimą. Ar maišelyje liko narkotinės medžiagos ir, jei liko, tai kiek, I. L. net nepastebėjo, o su U. Š. nebuvo susitaręs, kad kartu vartos narkotikus ir nežadėjo jam duoti narkotikų, t. y. I. L. jokio šaukšto su narkotine medžiaga U. Š. nedavė. Grįždamas atgal į kambarį, I. L. išgirdo beldimą į buto duris, į butą įėję pareigūnai rado švirkštą ir užspaudžiamą maišelį su skysčio likučiais.

3.2. Pirmosios instancijos teismas I. L. pripažino kaltu, remdamasis vien tik U. Š. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo prieštaringi, be to, prieštaravo ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Anot nuteistojo, jeigu būtų buvęs U. Š. minimas šaukštas, tai policijos pareigūnai jį būtų radę ir paėmę, nes jie į butą įėjo iš karto po to, kai I. L. į veną buvo suleisti praskiesti milteliai. Byloje apklausta liudytoja pareigūnė Ž. R. parodė, kad matė, kaip I. L., atsistojęs prie lango, nusimovė kelnes ir, dešinėje rankoje laikydamas švirkštą, leidosi narkotinę medžiagą. I. L. mano, kad pareigūnė suklydo, todėl ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti peržiūrėtas „(duomenys neskelbtini)” kameros įrašas, iš kurio būtų nustatyta, jog tikrai ne jis leidosi narkotines medžiagas. Narkotinę medžiagą – amfetaminą – I. L. įgijo tik savo reikmėms ir nesiruošė su niekuo dalintis. Jis nėra kaltas, kad, jam išėjus ieškoti popieriaus kraujavimui stabdyti, U. Š., matydamas, kad maišelyje likę praskiestos narkotinės medžiagos, sugalvojo ją susileisti į kirkšnį. I. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, t. y. įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas ne šaukštas, o būtent švirkštas.

3.3. Vien tik U. Š. pasakymo „duok ir man” nepakanka, jog būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad I. L. platino narkotines medžiagas, jas neatlygintinai duodamas U. Š., juo labiau, kad U. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir parodymai, duoti teisme, nesutapo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog amfetaminą nurijo tiesiai iš šaukšto, o duodamas parodymus teisme, jau teigė, kad susileido. Pirmosios instancijos teismas pripažino I. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neištyręs visų aplinkybių, neperžiūrėjęs filmuotos medžiagos ir remdamasis liudytojo U. Š. prieštaringais parodymais. I. L. sutinka, kad, išeidamas ieškoti popieriaus, sudarė sąlygas U. Š. pasinaudoti likusia narkotine medžiaga, tačiau jis tai padarė be I. L. leidimo ir pastarajam nežinant. Pas I. L. buvo rastas labai mažas kiekis narkotinės medžiagos, t. y. tik likutis nuo jam suleistos dozės, nebuvo susitarimo dėl narkotinių medžiagų perleidimo U. Š., praeityje I. L. nebuvo teistas nei už narkotikų vartojimą, nei už jų platinimą, todėl visos šios aplinkybės rodo, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas.

3.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų visiškai neišanalizavo ir nemotyvavo, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu neteisingai I. L. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad I. L. dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, turi (duomenys neskelbtini) dukrą, kurią išlaiko, nes, atlikdamas bausmę, dirba, o gautą atlyginimą siunčia draugei.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo I. L. gynėja advokatė A. Mačernytė nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą, ir pažymėjo, kad bausmė turėtų būti sumažinta, nes I. L. nėra teistas už narkotinių medžiagų vartojimą. Be to, I. L. narkotines medžiagas turėjo tik savo reikmėms, todėl nepakanka vien tik liudytojo tvirtinimo, kad jis irgi vartojo narkotines medžiagas, nes nuteistasis jam davė. Taigi gynėja prašė I. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti ir paskirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą, nes nėra pagrindo keisti nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei švelninti paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas), o I. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliamas I. L. nubaudimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas, todėl plačiau I. L. nuteisimas ir bausmės jam pagal minėtą straipsnį paskyrimas šiame procesiniame sprendime neaptariami. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo I. L. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. I. L. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2021 m. balandžio 21 d., 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė U. Š. šaukštą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetamino milteliai, ir pastarasis juos išgėrė.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas pardavė ar kitaip platino. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2011). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad kitokio platinimo veika gali pasireikšti įvairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2010, 2K-124/2011).

7. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai yra nustatytos tokios aplinkybės: 1) 2021 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, I. L. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė ne mažesnė nei 0,0019 g, ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), maišelyje, iki tol, kol 2021 m. balandžio 21 d., 23.10 val., ją rado ir paėmė policijos pareigūnai; 2) U. Š. šlapime rasta amfetamino, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio, pėdsakų metadono, pėdsakų EDDP (metadono metabolitas), nustatyta mažiausia koncentracija 1,10 promilės etilo alkoholio; 3) I. L. šlapime rasta amfetamino. Taigi matyti, jog abiejų asmenų šlapime rasta psichotropinių medžiagų, be to, nustatyta, kad I. L. psichotropinių medžiagų buvo įgijęs asmeniniam vartojimui, tačiau be abejonių nėra nustatyta ir dėl to kyla ginčas, ar I. L. įsigytas spichotropines medžiagas platino U. Š.

8. Nuteistasis I. L. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl disponavimo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, tačiau jo parodymai dėl psichotropinės medžiagos platinimo kito.

8.1. 2021 m. balandžio 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, I. L. apskritai neigė savo kaltę, tvirtino, jog narkotinių medžiagų nevartojo, ir negalėjo paaiškinti, kaip jo namuose atsirado narkotinės medžiagos, kurias rado policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 119-120). 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu I. L. parodė, jog po psichotropinių medžiagų įsigijimo grįžus namo U. Š. dalį baltos spalvos miltelių sumaišė su vandeniu, pritraukė į švirkštą ir suleido I. L., nes nuteistasis pats to padaryti nemoka. Likusią narkotinės medžiagos dalį U. Š. suleido sau į šlaunį, tuo metu, kai į duris pradėjo belsti policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 126-128). Duodamas parodymus teisme, I. L. paaiškino, kad 2021 m. balandžio 21 d. sutiko kaimyną U. Š. ir pakvietė išgerti alaus, tačiau vartoti narkotikų nesitarė. Jie kartu nuvažiavo pas I. L. seserį, I. L. įsigijo miltelių su narkotine medžiaga, o U. Š. laukė mašinoje. I. L. namuose U. Š. jam suleido narkotikus į veną, nes nuteistasis to padaryti pats nemokėjo. I. L. išėjus iš kambario, liudytojas U. Š. galėjo pats pasiimti ir suvartoti likusią narkotinę medžiagą. Teisiamajame posėdyje pagarsinus I. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis jų nepatvirtino, paaiškindamas, kad U. Š. narkotikų nedavė, plastikinį maišelį su milteliais turėjo su savimi, įsigijo asmeniniam vartojimui (t. 2, b. l. 184). Matyti, jog nors I. L. parodymai skirtingais proceso etapais kito, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis aiškiai neišreiškė ir nepatvirtino savo siekio pasidalyti psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu – su liudytoju U. Š., t. y. savo siekio platinti psichotropines medžiagas I. L. neišreiškė, o teisiamojo posėdžio metu apskritai tokį siekį griežtai paneigė, tvirtindamas, jog amfetaminą įsigijo tik asmeniniam vartojimui.

8.2. Liudytojo U. Š. parodymai viso proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2021 m. gegužės 19 d. liudytojas U. Š. parodė, kad jam telefonu paskambino I. L. ir pasiūlė pabandyti susileisti narkotikų. I. L. namuose turėjo amfetamino ir švirkštų. Jis įpylė miltelių į valgomąjį šaukštą ir padavė U. Š., tačiau liudytojas jų atskiesti vandeniu nespėjo. Išgirdęs, kad į buto duris beldžia policijos pareigūnai, miltelius greitai nurijo (t. 1, b. l. 65-66). 2021 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu U. Š. nurodė, kad I. L. jam davė į valgomąjį šaukštą subertus miltelius su narkotine medžiaga – amfetaminu. U. Š. miltelius užpylė vandeniu, tačiau nespėjo jų įtraukti į švirkštą ir susileisti, nes tuo metu pasibeldė policijos pareigūnai. Liudytojas miltelius sumaišytus su vandeniu nurijo (t. 1, b. l. 68-69). Teisiamojo posėdžio metu U. Š. parodė, kad I. L. jį pasikvietė atsigerti alaus, o namuose išsitraukė maišelį su amfetaminu. U. Š. pasakė „duok ir man“ ir pats nedidelę dalį miltelių įbėrė į šaukštą, atskiedė vandeniu ir švirkštu susileido sau į šlaunį. Liudytojas U. Š. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoptų parodymų, paaiškindamas, kad tokius parodymus davė, norėdamas „padėti“ I. L. (t. 2, b. l. 184-185). Visos šios aplinkybės yra esminės įvykių dinamikos aplinkybės, todėl jų neatitikimas viena kitai niekaip negali būti paaiškinamas tuo, kad laikui bėgant kai ko liudytojas U. Š. galėjo tiksliai ir neatsiminti. Vis tik, liudytojas nepatvirtino, jog nuteistasis I. L. aiškiai išreiškė savo sutikimą, kad U. Š. vartotų psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią I. L. buvo įsigijęs savo reikmėms, t. y. iš liudytojo U. Š. parodymų galima spręsti, kad jis daugiau veikė savo nuožiūra arba kad I. L. net nematė, kaip jo kaimynas vartojo amfetaminą. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo U. Š. parodymai be abejonės nepatvirtina, kad I. L. turėjo tikslą platinti jam psichotropinę medžiagą – amfetaminą, o to nepatvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.

8.3. Liudytoja Ž. R. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 23.10 val., ji dirbo ekipaže pagal numatytą grafiką kartu su pareigūnu M. R. Pagal iš anksto gautą informaciją buvo vykstama į įtariamojo, galimai padariusio nusikalstamą veiką, I. L. namus, jį sulaikyti. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, buvo akivaizdu, kad asmuo yra namuose, degė šviesa, girdėjosi balsai, tačiau durų niekas neatidarė. Kolega M. R. beldė į duris, tuo tarpu ji stovėjo prie antro lango nuo įėjimo durų, kur degė šviesa. Matė du asmenis, vienas iš jų – I. L. Pastarasis vilkėjo tamsiai pilkus marškinėlius ir, atsistojęs prie lango, pasiėmė kažkokį daiktą bei nusimovė savo apatines kelnes. Tada liudytoja pamatė, kad vyras kairėje rankoje laiko lytinį organą, o su dešine ranka laiko švirkštą ir leidžiasi medžiagą (t. 1, b. l. 59-61). Tokie liudytojos parodymai patvirtino, jog ji matė faktą, kaip I. L. vartojo psichotropinę medžiagą – susileido amfetaminą, tačiau nematė, kad psichotropinę medžiagą būtų vartojęs ir liudytojas U. Š., tuo labiau, kad nuteistasis būtų savo įsigytą amfetaminą išplatinęs U. Š. Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad U. Š. šlapime rasta amfetamino, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio, pėdsakų metadono, pėdsakų EDDP (metadono metabolitas), nustatyta mažiausia koncentracija 1,10 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 100). Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. L. šlapime rasta amfetamino (t. 1, b. l. 102). Taigi faktas, jog nuteistojo I. L. organizme buvo rasta mažiau rūšių psichotropinių medžiagų (tik amfetaminas), o liudytojo U. Š. organizme rasta įvairesnių psichotropinių medžiagų (ne tik amfetaminas), neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog psichotropines medžiagas šie asmenys vartojo kartu ir liudytojas U. Š. negalėjo būti jų vartojęs anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados nepatvirtina amfetamino išplatinimo fakto, t. y. nepatvirtina fakto, kad U. Š. amfetaminą įvykio metu platino būtent I. L.

8.4. Pažymėtina, kad kaltinamo asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai jo paties ar vieno liudytojo parodymais, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nė vienas iš byloje esančių įrodymų tiesiogiai nepatvirtina, kad I. L. platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą – U. Š. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis jis galėtų liudytojo U. Š. parodymus apie amfetamino platinimą patikrinti ir jais neabejodamas vadovautis. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

9. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl I. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su I. L. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad I. L. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2021 m. balandžio 21 d., 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė U. Š. šaukštą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetamino milteliai, ir pastarasis juos išgėrė, t. y. šioje byloje neįrodyta, kad I. L. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11. Aptarus įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos sudėties inkriminavimo klausimą, būtina įvertinti taip pat ir tai, ar nebuvo nagrinėjamu atveju padaryta esminių proceso teisės pažeidimų.

11.1. Nagrinėjamoje byloje U. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas du kartus: 1) 2021 m. gegužės 19 d., įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 63-64), U. Š. parodė, kad I. L. yra jo kaimynas, pas kurį nuėjo susileisti narkotikų, tačiau nespėjo, nes, atvykus policijos pareigūnams, išgėrė miltelius, kurie buvo supilti į valgomąjį šaukštą (t. 1, b. l. 65-66); 2) 2021 m. rugpjūčio 10 d., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, U. Š. parodė, kad I. L. davė jam į valgomąjį šaukštą subertus miltelius, t. y. amfetaminą, kuriuos liudytojas, pasibeldus policijos pareigūnams, nurijo (t. 1, b. l. 68-69). Teisiamojo posėdžio metu 2022 m. balandžio 26 d., įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (t. 2, b. l. 182), U. Š. parodė, kad įvykio dieną jis susileido I. L. jam duotą amfetaminą (t. 2, b. l. 184-185). Taigi matyti, jog U. Š., tiek liudydamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytdamas teisiamojo posėdžio metu, davė parodymus apie galbūt savo padarytą nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnis) arba savo padarytą administracinį nusižengimą (ANK 71 straipsnis) dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir vartojimo (disponavimo), priklausomai nuo medžiagos kiekio, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas.

11.2. Draudimo versti duoti parodmus prieš save principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-495/2019). BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Teismas pripažįsta, kad situacija, kai galbūt nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padaręs U. Š. buvo apklaustas kaip liudytojas, įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip nesuteikiant procesinės garantijos neduoti parodymų prieš save (BPK 80 straipsnio 1 punktas), neatitinka baudžiamojo proceso reikalavimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog U. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (liudijimai prieš save), negali būti pripažįstami leistinu ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, ir jais pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis. Kadangi šiais parodymais skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir jai grindė nuteistojo I. L. kaltę, laikytina, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

11.3. Tokia situacija visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje išaiškintus kriterijus, kai apklausiamam asmeniui nėra suteikiamas įtariamojo procesinis statusas, bet asmuo faktiškai turėtų būti įtariamasis, tai, suteikus jam liudytojo statusą, toks asmuo yra verčiamas duoti parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Formalus įtarimų nepareiškimas savaime nereiškia, jog asmens procesinis statusas gali būti vertinamas kaip neutralus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-183/2009, 2K-168/2011). Vėliau prieš tokį asmenį inicijavus baudžiamąjį ar administracinį procesą būtų remiamasi jo, kaip liudytojo parodymais, nes anksčiau priimtas sprendimas būtų traktuojamas kaip turintis prejudicinę galią, nors toks proceso organizavimas paneigia asmens įstatymų jam suteiktas teises ir procesines garantijas.

12. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, be to, įvertindamas, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, daro išvadą, kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl I. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jį pagal šį kaltinimą išteisinti, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nuteistajam I. L. paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo

13. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. išteisinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš naujo spręstinas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Nors gynėja posėdžio metu nurodė, kad I. L. bausmė turėtų būti sumažinta, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau pažymėtina, jog apeliaciniame skunde I. L. išdėstė prašymą sušvelninti jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad veika buvo kvalifikuota tinkamai ir nėra pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl bausmės švelninimo I. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi toks prašymas nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo subendrintos I. L. paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, naikintina.

14. Nuteistasis I. L. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2021 m. balandžio 21 d., t. y. prieš priimant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo jam už 2021 m. balandžio 20 d. padarytą nusikaltimą paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 2, b. l. 16). Taigi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam I. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 27 parų arešto bausmė prilygintina laisvės atėmimo bausmei, santykiu 1:1, kai viena arešto para atitinka vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), subendrintina su laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys). Taigi prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis švelnesnės I. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir jam skirtina subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

15. Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad I. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį jau yra atlikęs ir iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo paleistas 2022 m. gegužės 26 d. Į nuteistajam I. L. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalį).

Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

16. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 116,67 Eur. Šis prašymas netenkinamas.

16.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėja (duomenys neskelbtini) A. M. nuteistajam I. L. buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (t. 3, b. l. b. l. 39).

16.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

16.3. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis I. L. apeliacinį skundą buvo padavęs dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir būtent šia apimtimi yra keičiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendis, t. y. I. L. išteisinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

I. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, I. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį I. L. paskirtą 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu I. L. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, ir I. L. paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į I. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo visiškai atliktą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo I. L.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėEduardas Maškevičius