Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui BUAB „D. C.“ (atstovas bankroto administratorius UAB „Vermosa“) dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas kilnojamojo turto (medicininės įrangos, 4 vienetai) įkeitimu (Kreditavimo sutarties 12.1 punktas, tačiau BUAB „D. C.“ bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ įkeistas turtas nebuvo pilnai perduotas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), nes nėra pilnai išlikęs. Bankroto administratoriaus ataskaita patvirtina, kad jam buvo perduota tik įkeista odontologinė įranga SIGER S60, tačiau nebuvo perduotas įkeistas rentgeno aparatas Carestream CS 2200, rentgenoviziografijos sistema ErSensor 1.5, autoklavas E9-24 Inspection. Buvo pareikšta pretenzija dėl turto perdavimo arba likutinės vertės padengimo. Pagal buvusio BUAB „D. C.“ vadovo E. M. paaiškinimą, neperduotas įkeistas bankui turtas dar 2014 m. lapkritį buvo paimtas ir išvežtas UAB „Vilimekso servisas“ atstovų. Bankroto administratorius pateikė pretenziją UAB „Vilimekso servisas“, tačiau gavo atsakymą, kad įmonė tokios įrangos nėra paėmusi. Bankroto administratorius 2015-09-11 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dingusios įrangos. 2015-09-24 Vilniaus apygardos prokuratūra atsakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. 2015-09-22 įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta išlikusį įkeistą turtą - naudotą odontologinę įrangą SIGER S60, kurios balansinė vertė 8379,05 Eur, pardavinėti dvejose varžytinėse nustatant pirmų varžytinių kainą – 6500 Eur, antrų – 4500 Eur. Nepardavus varžytinėse, turtą toliau pardavinėti vieną mėnesį už 3000 Eur kainą, o nepardavus tokiu būdu, vėliau parduoti už kiek įmanomą didesnę kainą. Ieškovo duomenimis, įkeistas turtas dar nėra parduotas. Po kreditorių susirinkimo paaškėjo, kad odontologinė įranga neveikia (sugedusi), jos remonto kaina nežinoma, todėl bankroto administratorius ruošiasi siūlyti įkeisto turto pardavimą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkime ir sumažinti anksčiau pasiūlytą pradinę varžytynių kainą bent per pusę, o neatsižvelgus į šį pasiūlymą ir pralaukus kurį laiką, įrangą pardavinėti dar pigiau. Taigi darytina išvada, kad bankui įkeistas turtas beveik nėra išlikęs, o tas, kuris išlikęs, reikalauja remonto, todėl neaišku ar bus parduotas. Jeigu ir bus parduotas – tai už mažesnę sumą nei ieškinio suma. BUAB „D. C.“ įsiskolinimai kreditoriams ir bankroto administravimo procedūros išlaidos gerokai viršija išlikusio įkeisto bankui turto likutinę vertę, todėl išlikęs įkeistas turtas negali užtikrinti ieškinio reikalavimo.

Atsakovo A. V. 15703 Eur sumokėjimas į advokato padėjėjo V. K. asmeninę sąskaitą negali būti laikomas tinkamu pagal CK 6.56 str. 1 d., nes advokato padėjėjo sąskaita nėra notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinė sąskaita. Be to, ieškovas, kaip kreditorius, yra aiškiai žinomas ir tikrai nevengia priimti prievolės, todėl atsakovas įmokėdamas pinigines lėšas į advokato padėjėjo asmeninę sąskaitą, o ne ieškovo sąskaitą, prievolės tinkamai neįvykdė, ką patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2016-01-14 nutartis. Atsakovui mokant pavedimu tikrai nereikia mokėti už sąskaitos atidarymą ir 15 procentų už pavedimą, kaip teigė parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovas M. K.. Grynųjų pinigų įnešimas į banko sąskaitą kainuotų 0,4 proc.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad buvo sudaryta kredito sutartis dėl 22752,55 Eur paskolos išdavimo iki 2017-04-02. Taip pat su atsakovu buvo sudaryta laidavimo sutartis. Kredito gavėjas netinkamai vykdė prievolę, skolos nepadengė ir bankrutavo. Tačiau prievolė neišnyko, už jos įvykdymą yra atsakingas laiduotojas – atsakovas. Jis pagrindinės prievolės neginčija, laidavimo sutartis yra sudaryta teisėtai, nenuginčyta ir galiojanti. Hipoteka ir laidavimas yra atskiros prievolės. Nors atsakovas įmokėjo skolos sumą į advokato sąskaitą, bet tai nėra tinkamas prievolės įvykdymas. Skola turėjo būti sumokėta į kreditoriaus sąskaitą. Tokią praktiką patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2016-01-14 nutartis. Atsakovui 2014-08-21, 2014-11-19 ir 2015-05-11 buvo pateiktos pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola iki šiol nesumokėta. Delspinigiai ir palūkanos paskaičiuoti pagal kreditavimo sutartį, byloje pateiktas skolos grafikas. Atsakovas nepaneigė banko paskaičiavimų dėl palūkanų ir delspinigių, skolą pripažino. Buvęs BUAB „D. C.“ direktorius 2015-06-18 įmokėjo 3500 Eur, bet skola nėra mažesnė. Ji paskaičiuota jau po minėtos sumos sumokėjimo. Turto įkeitimas neturi įtakos laidavimui. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. V. ir BUAB „D. C.“ atstovas į posėdį neatvyko (pranešta tinkamai), atsakovą atstovaują advokatas, todėl byla išnagrinėta atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip nustatyta byloje, ieškovas AB DNB bankas (toliau – bankas) ir UAB „D. C.“ 2014-04-07 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjui UAB „D. C.“ buvo suteiktas 78560 Lt (22752,55 Eur) kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2017-04-02. Kredito grąžinimo tvarka numatyta Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4-6 punktuose ir kredito grąžinimo grafike (Sutarties priedas Nr. 1). Kredito paskirtis – odontologinės įrangos įsigijimui, baldų pirkimui ir patalpų remonto užbaigimui (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 9 punktas). Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas medicininės įrangos (4 vienetai), esančios Mokslininkų g. 9A-1, Vilnius, ir priklausančios kredito gavėjui įkeitimu (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 12.1–12.1.4 punktai), o taip pat laidavimo sandoriu su A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 12.2 punktas). Pateikta AB DNB banko ir laiduotojo A. V. sudaryta 2014-04-07 Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „D. C.“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1, 2.1.4, 2.3.1.1, 3.5 punktai). Laiduotojas A. V. patvirtino, kad susipažino su kreditavimo sutartimi. Jo laidavimas galioja iki visiško kredito gavėjo prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.1, 4.3 p.). Kadangi kredito gavėjas UAB „D. C.“ kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo įmokų mokėjimo grafike nustatytais terminais ir tvarka, ieškovas 2014-08-21, 2014-11-19 ir 2015-05-11 raštais įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją A. V., kad dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo bankas nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir/ar kito priklausančio turto. Nei kredito gavėjas, nei laiduotojas skolos nepadengė, todėl 2015-06-17 bankas vienašališkai kreditavimo sutartį nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas 2015-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4345-823/2015 iškėlė UAB „D. C.“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“. LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2015-07-10. AB DNB bankas 2015-08-17 raštu pateikė bankroto administratoriui finansinį reikalavimą dėl BUAB „D. C.“ įsiskolinimo, kuriame nurodė, jog pagal 2014-04-07 kreditavimo sutartį su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais BUAB „D. C.“ yra skolinga bankui 15702,62 Eur negrąžintos paskolos, 19,90 Eur nesumokėtų palūkanų ir 0,02 Eur delspinigių, iš viso 15722,54 Eur. Skolos grafikas pagal sutartį Nr. 302549634-K1 patvirtina, kad mokėtinos sumos detaliai apskaičiuotos 2015-07-10 dienai. Iš 2014-10-14 įkeitimo lakšto (sutartinio įkeitimo) matyti, kad kredito gavėjo UAB „D. C.“ provolių bankui pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui buvo įkeista medicininė įranga: odontologinė įranga SIGER S60 su visomis komplektuojamomis dalimis, denitalinis rentgeno aparatas „Carestreem (Kodak) CS 2200“ su visomis dalimis, rentgenografijos sistema „Vatech EzSensor 1,5“ su visomis dalimis ir autoklavas „E. I. 24“ su spausdintuvu ir visomis komplektuojamomis dalimis, kuri palikta saugoti daiktų savininkui – UAB „D. C.“. Bankroto administratorius UAB „Vermosa“ ataskaitoje apie BUAB „D. C.“ bankroto eigą nuo 2015-07-10 iki 2015-09-22 nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovės balanse apskaitomo ilgalaikio turto buvo už 25681,24 Eur, o Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 patvirtintų BUAB „D. C.“ kreditorinių reikalavimų suma - 21175,02 Eur, bankroto administravimo išlaidos – 7000 Eur (Ataskaitos 13, 28 punktai). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2016-02-11 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-3146-562/2016 patikslino BUAB „D. C.“ kreditorių ir jų finansinių reikalvimų sąrašą, pagal kurį kreditorinių reikalvimų suma sudaro 44888,54 Eur.

Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad iš įkeisto bankui turto bankroto administratoriui buvo perduota tik odontologinė įranga S60, kurios balansinė vertė 8379,05 Eur. Kitas įkeistas turtas bankroto administratoriui neperduotas. Buvęs įmonės BUAB „D. C.“ vadovas E. M. paiškino, kad likęs įkeistas turtas 2014 m. lapkričio mėnesį išvežtas UAB „Vilimekso servisas“ atstovų, kaip kompensacija už kito asmens, anksčiau dirbusio UAB „D. C.“ negrąžintą skolą. Bankroto administratorius pateikė pretenziją UAB „Vilimekso servisas“, tačiau gavo atsakymą, kad įmonė tokios įrangos nėra paėmusi. Dėl to bankroto administratorius rengia ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo (Ataskaitos 14 punktas). Bankroto administrartorius perimta odontologinė įranga yra naudota ir numatyta pirmose varžytinėse parduoti už 6500 Eur, antrose už 4500 Eur, o nepavykus parduoti iš varžytinių, vėliau vieną mėnesį pardavinėti už 3000 Eur, tačiau patikrinus analogiškos įmonės skelbimų statistiką abejojama šios įrangos pardavimo galimybėmis.

2015-09-11 bankroto administratorius UAB „Vermosa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 str. 3 d., t.y. dėl bankui įkeisto turto (medicininės įrangos) pagrobimo iš BUAB „D. C.“. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-09-24 rašte Nr. 2.S-(2083)-54082 nurodyta, jog dėl bankroto administratoriaus pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-576-15. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nors ieškovas AB DNB bankas buvo įtrauktas į bankrutuojančios BUAB „D. C.“ kreditorių sąrašą su 15722,54 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau skolos susigrąžinti iš kredito gavėjo jam nepavyko, skola iki šiol nėra sumokėta, todėl ieškovas pareiškė reikalvimą laiduotojui - atsakovui A. V., kuris pagal 2014-04-07 laidavimo sutartį atsako už kredito gavėjo prievolės bankui įvykdymą solidariai su skolininku (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1, 2.3.1.1 punktai).

Lietuvos Respublikos 6.70 str. 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, turto įkeitimu (hipoteka), laidavimu garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolės įvykdymas gali būti užtikrintas tiek viena, tiek keliomis užtikrinimo priemonėmis, t.y. kaip susitaria sandorį sudarančios šalys. CK 6.81 str. 1 d. ir Laidavimo sutarties 1.1 punkte numatyta, kad jeigu laiduotojo atsakomybė yra solidarioji, tai skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų mokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Remiantis CK 6.6 str. 4 d. nuostatomis, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (LAT 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2010-11-23 nutartis Nr. 3K-7-364/2010, 2011-04-04 nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (LAT 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laidavimo sutartimi prisiimta solidarioji atsakomybė atsakyti prieš banką už kredito gavėjo piniginių prievolių pagal kreditavimo sutartį neįvykdymą nėra apribota ar sąlygota kitų prievolių užtikrinimo būdų realizavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-29 nutartis Nr. 2A-617/2010).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 str. nustato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 3 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.

Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad ĮBĮ 16 straipsnio nuostata dėl skolų mokėjimo terminų suėjimo turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis dėl teismo nutarties įsiteisėjimo teisinių padarinių ir ekonominių pasekmių – pagrindo ir momento atsirasti įmonės skoloms fiksuoti. Iš to išplaukia išvada, kad pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (LAT 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011, 2008-11-04 nutartis Nr. 3K-3-553/2008).

Nagrinėjamu atveju kredito gavėjo UAB „D. C.“ įsipareigojimų AB DNB bankui vykdymas buvo užtikrintas skolininko turto įkeitimu ir A. V. laidavimu (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 12.1-12.2 punktai), todėl kredito gavėjui negrąžinant paskolos, kreditorius turi galimybę pasinaudoti abiem prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Laiduotojas A. V. įsipareigojo atsakyti už skolininko prievolės įvykdymą bankui solidariai su skolininku ir ta pačia apimtimi, kokia buvo numatyta kreditavimo sutartyje, jeigu skolininkas neįvykdys visos arba dalies prievoles kreditoriui, todėl atsakovas ir kredito gavėjas atsako ieškovui kaip solidarūs skolininkai. Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjas UAB „D. C.“ prievolės bankui neįvykdė, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl kredito gavėjo negrąžintos skolos priteisimo iš laiduotojo A. V.. Atsakovas buvo raginamas geruoju įvykdyti prievolę ieškovui, tačiau jos neįvykdė. Ieškovui negrąžinta skola pagal 2014-04-07 kreditavimo sutartį 2015-07-10 dienai (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „D. C.“ įsiteisėjimo diena) sudaro 15722,54 Eur (15702,62 Eur negrąžintas kreditas, 19,90 Eur nesumokėtos palūkanos ir 0,02 Eur delspinigiai) (2015-07-10 Skolos grafikas pagal sutartį Nr. 302549634-K1). Atsakovas teigia, kad skolos suma turi būti mažesnė, nes 2015-06-18 buvo įmokėta 3500 Eur, tačiau teismas pažymi, kad skola paskaičiuota jau po minėtos įmokos sumokėjimo, todėl 2015-07-10 ataskaitoje apie likusią skolą visos anksčiau įmokėtos įmokos buvo įvertintos ir pateikta galutinė kreditorinio reikalavimo suma - 15722,54 Eur, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2015-08-27 nutartimi BUAB „D. C.“ bankroto byloje Nr. B2-4345-823/2015. Ieškovo pateiktas skolos paskaičiavimas yra išsamus ir teisingas, palūkanos ir delspinigiai po bankroto bylos iškėlimo BUAB „D. C.“ nebuvo skaičiuojami, atsakovas skolos paskaičiavimo nepaneigė, todėl nėra pagrindo skolą ir/ar palūkanas mažinti.

Atsakovas pasirašydamas su ieškovu 2014-04-07 Laidavimo sutartį savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su laidavimo ir kreditavimo sutarčių sąlygomis, žino skolininko veiklą ir finansinę būklę, laidavimo sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas yra veiksnus asmuo, verslininkas, kaip pats nurodo yra vienintelis UAB „EM3“ akcininkas, todėl turėjo pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai sudarydamas sutartį. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių, jog sutartis su juo sudaryta nesąžiningai, patyrus ieškovo apgaulę, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CK 1.91 str., (duomenys neskelbtini)).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str., 6.189 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.63 str., 6.205 str.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius (CK 6.71 str., 6.261 str., 6.874 str.). Prievolė pasibaigia tinkamai ją įvykdžius (CK 6.123 str. 1 d.).

Atsakovas A. V. bylos nagrinėjimo metu savo poziciją keitė. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas sudarydamas laidavimo sutartį elgėsi nesąžiningai, neišaiškino jam laidavimo sutarties prasmės ir galimų pasekmių, tokiu būdu suklaidino atsakovą, todėl atsakovas patyrė tik nuostolius, o ieškovas įgijo neproporcingai didelę naudą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, skolą ginčijo, tačiau vėliau 15703 Eur pagrindinę skolą pripažino ir 2015-10-30 įmokėjo šią sumą į advokato padėjėjo V. K. banko sąskaitą, nurodydamas, kad ieškovas nebendradarbiavo ir vengė prievolės įvykdymo (CK 6.56 str. 1 d.). Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė, kad lėšos skirtos taikos sutarties sudarymui su DNB banku, tačiau taikos sutarties banko pasiūlytomis sąlygomis atsisakė sudaryti. Ieškovas minėto prievolės įvykdymo nepripažino, nes toks įvykdymas neatitinka Civilinio kodekso 6.38 str., 6.39 str. 1 d., 6.56 str. nuostatų reikalavimų. Teismas sutinka su ieškovo argumentais ir pažymi, kad atsakovas A. V. mokėjimo pavedimą atliko į advokato padėjėjo V. K. banko sąskaitą jau po civilinės bylos atsakovui iškėlimo (2015-09-14); ieškinyje buvo aiškiai nurodytas konkretus kreditorius (ieškovas), žinoma jo atsiskaitomoji sąskaita, todėl atsakovui niekas netrukdė skolą (jos dalį), kurią pripažįsta, sumokėti ieškovui tiesiogiai, o dėl likusios skolos dalies tęsti ginčą teisme. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas vengė prievolės įvykdymo, reikalavo atidaryti atskirą depozitinę sąskaitą, sumokėti 15 proc. nuo pervedamos sumos ir pan. ((duomenys neskelbtini) str.). Kadangi tokį prievolės įvykdymą ieškovas atsisakė priimti, pareigą įrodinėti, kad tinkamai prievolę įvykdė turi atsakovas (CK 6.123 str. 2 d.). Be to, skolos sumokėjimas į advokato padėjėjo banko sąskaitą neatitinka CK 6.56 str. reikalavimų, kadangi advokato padėjėjas nėra tas subjektas į kurio sąskaita skola gali būti sumokėta. Neaišku kodėl skolą sumokėjo į advokato padėjėjo sąskaitą, o ne į advokatų kontoros, kurioje advokato padėjėjas dirba, sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartimi BUAB „D. C.“ bankroto byloje Nr. B2-3146-562/2016 patvirtino, kad tinkamas prievolės įvykdymas būtų skolos sumokėjimas į AB DNB bankas nurodytą sąskaitą, o ne į advokato padėjėjo sąskaitą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nei kredito gavėjas BUAB „D. C.“, nei atsakovas A. V. prievolės AB DNB bankui pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis tinkamai neįvykdė, laidavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, iš atsakovo - laiduotojo A. V. priteistina ieškovui 15702,62 Eur negrąžinto kredito, 19,90 Eur palūkanų ir 0,02 Eur delspinigių, iš viso 15722,54 Eur (CK 6.2 str., 6.6 str. 4 d., 6.38 str., 6.59 str., 6.81 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str.). Teismas pažymi, kad kredito gavėjo ir laiduotojo tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai gali būti sprendžiami CK 6.9 str., 6.83 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 15722, 54 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų (CK 6.37 str. 4 d.). Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme. Kai skolininkas pažeidžia piniginę prievolę ir tol, kol neatlygina kreditoriui patirtų nuostolių, traktuojama, kad jis naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo fukciją ir tampa skolos dalimi (LAT 2005-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005, 2005-11-14 nutartis Nr.3K-3-572/2005, 2008-11-04 nutartis Nr. 3K-3-553/2008, 2011-04-04 nutartis Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo A. V. priteistina ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15722,54 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 354 Eur žyminio mokesčio (2015-08-26 mokėjimo pavedimas Nr. APM4054843) ir 726 Eur už advokatės E. B. teisines paslaugas (2015-09-04 mokėjimo pavedimas Nr. APM4054984, 2016-01-08 teisinių paslaugų detalizacija). Ieškovo prašomos priteisti advokatės teisinės pagalbos išlaidos apima visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, įskaitant visų procesinių dokumentų parengimą (ieškinio ir rašytinių paaiškinimų, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą), susipažinimą su bylos medžiaga ir jos analizę, papildomos medžiagos išreikalavimą iš bankroto administratoriaus ir pateikimą teismui, atstovavimą teisme (4 posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 val. 55 min.). Šios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, neviršija LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokatės teisinių paslaugų kompleksiškumą, pastovumą ir trukmę, teismas ieškovo atstovavimo išlaidų nemažina ir priteisia iš atsakovo A. V. ieškovo AB DNB banko naudai 354 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, iš viso 1080 Eur (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 3,78 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant arba nepakankant, piniginių lėšų areštas 15722,54 Eur sumai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 185 str., 259 str., 265 str. 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB DNB banko, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 15702,62 Eur negrąžinto kredito, 19,90 Eur palūkanų, 0,02 Eur delspinigių, iš viso 15722,54 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt du eurus 54 ct), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1080,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 3,78 Eur (trys eurai 78 ct) pašto išlaidų.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.