Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo atsakovui advokatui E. K., atsakovės atstovei advokatei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, jis visada rūpinosi vaiku, bei neprieštarauju, kad vaikas bendrautų su mama. Atsakovė turi dukrą iš pirmosios santuokos, kuria niekada nesirūpino, jos neaugino. Ji palikusi dukrą buvusio sutuoktinio mamai išvyko gyventi į Ispaniją. Tuo tarpu ieškovui vaikas yra svarbiausias. Be to, pažymi, kad nepilnametis vaikas aiškiai yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu. Jau santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu teko priimti sprendimą grįžti gyventi į Vokietiją, kur nepilnametis vaikas gyveno iki 2017-02-01, lankė mokyklą, turėjo draugų. Grįžus į Lietuvą atsakovės vienasmenišku sprendimu vaikas buvo pradėjęs lankyti mokyklą Kaune. Tačiau vaikas ją iš esmės lankė mažiau nei du mėnesius ir išryškėjo aiškus skirtumas tarp vaikų dėl skirtingų mokymosi sistemų, vaikui buvo sunku mokintis Lietuvoje. Vaikas aiškiai išreiškė norą važiuoti mokintis atgal į Vokietiją. Todėl vaikas nuo 2017-05-03 lanko mokyklą, kurią lankė iki tol. Kadangi ieškovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi, mokintis, bei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, reiškia reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Iki ieškinio pateikimo teismui vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo su ieškovu, jis juo visada rūpinosi. Ieškovo įsitikinimu, siūloma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka užtikrins nepilnamečio vaiko interesus, bei sudarys atsakovei tinkamas sąlygas dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime ir ugdyme. Ieškovas pažymi, kad jei atsakovė norės, jis sudarys ir papildomas sąlygas ir galimybes nepilnamečio vaiko ir jos bendravimui, t.y. ieškovui su vaiku grįžus į Lietuvą, ar atsakovei atvykus į Vokietiją. Taip pat galimybę bendrauti ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, prašo iš atsakovės priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skaičiuojamomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Santuokoje su atsakove jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra įgiję. Ieškovas yra sudaręs paskolos sutartį su A. Š. ir T. Š., kuria pasiskolino 1850 eurų sodo sklypo pirkimui H. Z. m. Vokietijoje.Taip pat ieškovas yra sudaręs sutartį dėl sodo pirkimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas teismo prašo nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal preliminarią sutartį dėl sodo pirkimo kyla ieškovui K. P.. Nustačius kad teisės ir pareigos pagal preliminarią sutartį kyla ieškovui K. P., tai pripažinti, kad prievolę grąžinti paskolos sumą po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas K. P.. Santuokos metu nebuvo sudarę jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kad ieškovas K. P. yra sveikas, darbingas, gauna pastovias pajamas, privalo vykdyti savo kaip tėvo pareigą – prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl prašo nustatyti išlaikymo iš ieškovo K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimą nepilnamečiui sūnui G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamomis piniginėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį, pervedant lėšas į D. P. nurodytą sąskaitą ir motiną D. P. skiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.

Santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą - sodą (už 1300 eurų. Šis turtas yra Vokietijoje (kur ir gyvena ieškovas). Dėl to iš ieškovo turėtų būti priteista 650 eurų kompensacija už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Kitas turtas, nurodytas ieškovo yra įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad vaikas jau ilgą laiką gyvena su ieškovu Vokietijoje, jam sudarytos visos sąlygos mokytis ir lavintis. Atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, noro bendrauti su vaiku nerodo. Preliminarią sodo pirkimo sutartį ieškovas nutraukė, todėl nėra santuokoje įgyto turto, kurį reikėtų dalintis.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Teismo posėdžio metu pateikė atsakovės prašymą patikslinti jos bendravimo su vaiku tvarką, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė išvyko gyventi į Vokietiją, tačiau ieškovas nesudaro sąlygų ir trukdo matytis su vaiku. Atsakovė gyvena apie 200 km nuo dabartinės ieškovo ir vaiko gyvenamosios vietos, automobilio neturi, todėl pageidauja, kad vaiką į susitikimus atvežtų ieškovas.

Teismas konstatuoja:

byloje šalių, jų atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta(duomenys neskelbtini). Šalys turi bendrą vaiką G. P., gim.(duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. pradžios šeima buvo išvykusi gyventi į Vokietiją. 2017 m. vasario mėn. atsakovė su vaiku grįžo į Lietuvą. 2017 m. gegužės mėn. pradžioje ieškovas su vaiku vėl išvyko gyventi į Vokietiją. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė 2018 m. taip pat išvyko gyventi į Vokietiją.

Šalys ginčijasi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio bei dėl santuokos iširimo priežasčių.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau nei metus laiko, noro taikytis ir išsaugoti šeimą nerodo.

Nors atsakovė ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės nurodydama, kad prieš ją nuolat buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti mergautinės pavardės sutrumpintą formą – B. Šis prašymas negali būti tenkintinas, nes pavardės keitimas yra civilinės metrikacijos įstaigų, o ne teismo kompetencija.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Skyrium gyvenantiems tėvams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos, šį ginčą sprendžia teismas.

Minėta, kad šioje byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tėvai su vaiku 2016 m. išvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 2016-01-07 iki 2017-01-31 G. P. mokinosi Vokietijoje. Atsakovei su vaiku 2017 m. vasario mėn. grįžus gyventi į Lietuvą, vaikas vėl pradėjo lankyti VDU “Atžalyno” progimnazijos 1-ąją klasę. Berniukui mokytis sekėsi sunkiai, buvo užmiršęs lietuvišką raidyną, nemokėjo skaityti, jam buvo reikalingos psichologo konsultacijos. 2017 m. gegužės 1 d. vaikas su tėvu vėl išvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 2017 m. jis vėl yra 2 klasės mokinys Am See pagrindinėje mokykloje Salcgiteryje, Vokietijoje. Ten mokinasi iki šiol.

Ieškovas Vokietijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat išvyko gyventi į Vokietiją. Jos atstovė paaiškino, kad atsakovė dirba paprastus, nekvalifikuotus darbus, jos pajamos yra minimalios.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko nuomonės paisymo aspektu EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). Įsiklausymas į vaikų nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir poreikis užtikrinti vaikui stabilų gyvenimą akcentuotas ir 2016 m. sausio 19 d. sprendime G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13).

Šioje byloje išklausytas vaikas G. P. išreiškė norą gyventi su tėvu. Paaiškino, kad Vokietijoje jam yra lengviau mokintis, ten turi draugų. Teismo psichologės nuomone tokia vaiko pozicija atitinka jo valią, jis yra pakankamo amžiaus ir brandos suprasti esamos situacijos esmę, jo noras nėra įtakotas kartu su juo gyvenančio tėvo.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į vaiko ryšį su jį supančia socialine aplinka, nusistovėjusia gyvenamąja ir mokymosi vieta, laikytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiks vaiko poreikius ir interesus.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Ieškovas siūlė nustatyti maksimalią atsakovės ir vaiko bendravimo tvarką (kas antra savaitgalį, švenčių dienomis, vaiko vasaros atostogų metu). Nagrinėjant bylą teisme atsakovė pateikė prašymą nustatyti jos ir sūnaus bendravimo laiką kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė susitarė su darbdaviu dėl laisvo kiekvieno mėnesio antro savaitgalio, o kitomis dienomis pasimatyti su vaiku jai būtų sunku dėl užimtumo darbe ir didelio atstumo iki vaiko gyvenamosios vietos.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Atsižvelgiant į esamą situaciją teismas pripažįsta, kad vieno savaitgalio per mėnesį atsakovės ir vaiko bendravimas būtų aiškiai nepakankamas, neužtikrintų vaiko ir mamos tarpusavio santykių artumo, todėl būtina nustatyti nors vieną nepertraukiamą ilgesnį vaiko ir mamos bendravimo laikotarpį vaiko vasaros atostogų metu (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nustatytina 2 savaičių atsakovės ir vaiko bendravimo trukmė vasaros laikotarpio metu. Taip pat nustatytina, kad atsakovė su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis (“Skype” programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val.. ieškovo pareiga yra sudaryti sąlygas ir skatinti sūnų reguliariai bendrauti su mama šiomis priemonėmis.

Siekiant užtikrinti abiejų tėvų lygių teisių vaiko auklėjime ir priežiūroje (tarp jų ir galimybės atvykti bendrauti) išlaidas laikytina, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pajamos yra minimalios, ji neturi savo transport priemonės, nustatytina, kad vieno atvykimo bendrauti su vaiku išlaidos bus apmokamos ieškovo, o kito (kas antro) atsakovės lėšomis. Vasaros atostogų metu vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir grąžina atsakovė savo lėšomis.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus numatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. kai G. P. pradėjo gyventi su tėvu, ji būtų teikusi išlaikymą vaikui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Toks prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir būtinas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Šalys jokio turto neturi. Atsakovės pajamos yra minimalios (taip nurodė jos atstovė), tačiau ir minimalus darbo užmokestis Vokietijoje yra pakankamas teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą vaikui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovui tenka didesnė kasdienė pareiga rūpintis vaiko poreikiais, jis pateikė paskaičiavimus, kad vaiko išlaikymui reikia apie 635 Eur per mėnesį, prisiima didesnę vaiko išlaikymo naštą, todėl ieškovė, būdama darbinga, privalo bent minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. P., gim. 2008-10-03, po 150 Eur kas mėnesį iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 650 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įsigytą turtą – sodą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad skolinosi pinigų ir ketino pirkti sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas paaiškino, kad ši sutartis yra nutraukta, ieškovas sodo sklypo neįsigijo, todėl dalintino turto nėra. Atsakovė priešingai neįrodė, todėl priešieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti ir atmesti proporcingai, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą Kauno mieto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – P. ir P.

Nepilnamečio vaiko G. P., gim.(duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą nustatyti su K. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: D. P. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.. pirmą kartą vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą atveža ir parveža ieškovas savo lėšomis, paskesniais kartais vaiką pasiima ir į jo gyvenamąją vietą grąžina atsakovė savo lėšomis. Vėlesnė vaiko bendravimo su vaiku tvarka lieka tokia pati. D. P. su sūnumi praleidžia 14 dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo kiekvienų metų liepos pirmo savaitgalio penktadienio 19 val. iki trečio savaitgalio sekmadienio 19 val. vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinant savo lėšomis. D. P. su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis (“Skype” programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val..

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. P., gim.(duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.