Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui S. A. J., institucijai teikiančiai išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaikais nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti S. A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. J., D. J. tvarką:

-Vaikų tėvas S. A. J., įsipareigoja SMS žinute ar kitomis telekomunikacijos ryšių priemonėmis, prieš tris dienas informuoti vaikų motiną D. K., apie pageidavimą lankyti vaikus, tuo pačiu suderina vaikų lankymo laiką.

-Vaikų motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudaro sąlygas nepilnamečių vaikų M. J., D. J., tėvui S. A. J., bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal iš anksto aptartą laiką.

Atsakovas S. A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teismui atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui S. A. J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. gyvendama kartu su atsakovu S. A. J. Plungės r. (duomenys neskelbtini. susilaukė sūnaus M. J.. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. J.. Atsakovas tėvystę pripažino gera valia. D. K. ir S. A. J. šeima nuo 2001 m. spalio 15 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos, S. A. J. piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros. Ieškovė su vaikais nuo 2019 m. liepos 25 d. gyvena Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Krizių centre. Naudojasi vienu kambariu su patogumais. Ieškovė nuo 2019-08-21 gydėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Gydymosi laikotarpiu Mantui ir D. J. nuo 2019-08-29 iki 2019-09-20 nustatyta laikinoji globa ir vaikai šiuo laikotarpiu buvo išlaikomi valstybės. Ieškovė pragyvena iš išmokų vaikams ir socialinės pašalpos. S. A. J. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nedirba ir prie vaikų išlaikymo neprisideda. Su vaikais bendrauja ir aplanko minimaliai, dažniausiai vaikų iniciatyva.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė D. K. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. J. ir D. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, pagal jos gyvenamąją vietą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai nuo gimimo gyvena su ieškove yra jos prižiūrimi ir auklėjami. D. K. gyvenant kartu su S. A. J. jie kartu augino vaikus jais rūpinosi. S. A. J. nustojus dirbti ir pradėjus girtauti, jis faktiškai vaikais nesirūpino, dirbdamas atsitiktinius darbus uždirbtus pinigus išleisdavo savo poreikiams - alkoholiui rūkalams. Socialinių paslaugų namuose ieškovė su vaikais apsigyveno dėl to, kad S. A. J. girtavo, niekur nedirbo ir nesirūpino šeima. Ieškovė D. K. ėmėsi veiksmų įveikti priklausomybę alkoholiui, jai teikiamos socialinės paslaugos ir socialinių darbuotojų pagalba auginant vaikus. Ieškovė jai teikiamą pagalbą priima.

Atsakovas S. A. J. gyvena trijų kambarių name be patogumų, piktnaudžiauja alkoholiu, nesiruošia keisti gyvenimo būdo. Lankydamas vaikus dažnai būna neblaivus ir tuo pažeidžia vaikų teises. Atsakovas atsiliepime sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų mama D. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, mažamečių vaikų D. J. ir M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama D. K. labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus. Todėl ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią S. A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. J., D. J. tvarką:

-Vaikų tėvas S. A. J., įsipareigoja SMS žinute ar kitomis telekomunikacijos ryšių priemonėmis, prieš tris dienas informuoti vaikų motiną D. K., apie pageidavimą lankyti vaikus, tuo pačiu suderina vaikų lankymo laiką.

-Vaikų motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudaro sąlygas nepilnamečių vaikų M. J., D. J., tėvui S. A. J., bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal iš anksto aptartą laiką.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje ir teismo posėdžio metu sutinka, kad šiuo metu ieškovės siūloma minimali vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, nes atsakovas elgiasi neatsakingai, nesirūpina sūnumis, neteikia išlaikymo, nesidomi vaikų poreikiais.

Teismas pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečių vaikų interesus, nepažeidžia nei vaikų, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitiks tiek vaikų, tiek tėvo interesus.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikai M. J., D. J. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba nuo 2018-08-28. VĮ Regitra duomenimis atsakovas registruoto kilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, turi pagrindinį išsilavinimą, specialaus išsilavinimo neturi, todėl gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Be to už gyvenimą Socialinių paslaugų namuose ji turės mokėti po 160 € kas mėnesį, kas taip pat didina vaikų išlaikymo išlaidas.

Ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad jis pastovaus darbo neturi. Su ieškove kartu gyveno iki 2019-04-25, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo šios dienos. Iš ieškovės paaiškinimų matosi, kad atsakovas prie išlaikymo prisidėjo tik tol kol dirbo. Išėjęs iš darbo jis dirbo atsitiktinius darbus už kuriuos su juo atsiskaitydavo degtine, o gautus pinigus išleisdavo savo poreikių tenkinimui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo po to kai nustojo dirbti. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2018-08-28. Ieškovė prašo prieteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 100 € kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2018-08-28 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2019-07-12. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 1047 € kiekvienam vaikui.

Byloje nustatyta, kad Mantui ir D. J. nuo 2019-08-29 iki 2019-09-20 nustatyta laikinoji globa ir vaikai šiuo laikotarpiu buvo išlaikomi valstybės. Todėl išlaikymas už vaikams išlaikyti už šį laikotarpį iš atsakovo nepriteistinas.

Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į jų galimybes įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikams, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų Manto ir D. J. išlaikymui po 150 € tenkintinas – iš atsakovo S. A. J. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 150 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019-07-12 iki 2019-08-29 ir nuo 2019-09-21 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina D. K. (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina 81 € žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (300 €x12=3600x3%=108). Kadangi byla nagrinėjama procesinius dokumentus tiekiant elektroninėmis ryšių priemonėmis priteistinas žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 81 €). Už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 75 € (100 € x 75 % (CPK 80 straipsnio 7 dalis) žyminis mokestis.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečių vaikų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas nustatyti su mama D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo S. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gyv. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumis M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Vaikų tėvas S. A. J., įsipareigoja SMS žinute ar kitomis telekomunikacijos ryšių priemonėmis, prieš tris dienas informuoti vaikų motiną D. K., apie pageidavimą lankyti vaikus, tuo pačiu suderina vaikų lankymo laiką.

2. Vaikų motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudaro sąlygas nepilnamečių vaikų M. J., D. J., tėvui S. A. J., bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal iš anksto aptartą laiką.

Priteisti iš S.A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 2094 € (du tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus), susidariusiam už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. liepos 12 d.

Priteisti iš S. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 156 € (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.