Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo J. S. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas, suinteresuotas asmuo antstolė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. Apeliantas kartu su atskiruoju pateikė bylai įrodymus: 2026 m. vasario 3 d. kreipimosi į antstolę kopiją, antstolės 2026 m. vasario 6 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, registruoto laiško kvito kopiją, informaciją apie siuntos sekimą ir jos pristatymą, skundžiamos nutarties kopiją ir duomenis, kad teismui pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo tinkamai užantspauduotas.

10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais įrodymais pažymi, kad 2026 m. vasario 3 d. kreipimasis, antstolės 2026 m. vasario 6 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo nutartis jau yra byloje, todėl mano, kad nėra tikslinga šiuos įrodymus pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Dėl kitų įrodymų pažymėtina, kad pareiškėjas prašymo pridėti teikiamus įrodymus prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos nereiškė, motyvų ir argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Atsižvelgus į CPK 314 straipsnyje įtvirtintus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo ribojimus, taip pat į įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, apelianto teikiamus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

Dėl prašymo įpareigoti pateikti įrodymą

12. 2026 m. vasario 23 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas įpareigoti antstolę pateikti bylai vykdomojo rašto kopiją, kuri, kaip nurodė antstolė pareiškėjo teigimu yra pateikta, tačiau byloje jos nėra ir prašė pridėti ją prie nagrinėjamos bylos.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašymu ir byloje esančiais įrodymais pažymi, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta kitos institucijos (pareigūno) sprendimo, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ginčo byloje dėl to, kad buvo išduotas toks vykdomasis dokumentas ir kad jo pagrindu buvo atliekami vykdymo veiksmai byloje nėra. Be to, 2025 m. liepos 24 d. AGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pateiktas bylai. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo pateikti įrodymą atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2026 m. vasario 3 d. kreipėsi į antstolę R. V. ir reikalavo nedelsiant užtikrinti realų įsiteisėjusio AGK sprendimo vykdymą, pradėti vykdymo veiksmus per 7 dienas nuo šio rašto gavimo ir raštu informuoti apie priimtus vykdymo sprendimus.

16. Pareiškėjas 2026 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės R. V. veiksmų, juo prašė: 1) pripažinti antstolės veiksmus arba jų neveikimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais; 2) panaikinti antstolės nutarimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 3) įpareigoti antstolę atnaujinti vykdymo veiksmus ir tęsti vykdomosios bylos vykdymą pagal įsiteisėjusį AGK sprendimą ir teismo nutartį.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti skundą dėl antstolės veiksmų tuo pagrindu, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo priimti skundą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo

18. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

19. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

20. Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje.

21. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodomas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys (CPK 613 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (patvarkymus). Vadinasi, būtent antstolio priimti patvarkymai, kuriais sukuriama, panaikinama ar modifikuojama kokia nors pareiškėjo teisė, gali būti skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo objektu.

25. Kaip matyti iš apelianto bylai pateikto 2026 m. vasario 3 d. rašto turinio, pareiškėjas reikalavo antstolės R. V. nedelsiant užtikrinti realų įsiteisėjusio AGK sprendimo vykdymą, pradėti vykdymo veiksmus per 7 dienas nuo šio rašto gavimo ir raštu informuoti apie priimtus vykdymo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo rašte suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, kad toks pareiškėjo kreipimasis į antstolę nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę apskųsti antstolės veiksmus, CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turėjo pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla užbaigta, ar kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir pan., tačiau 2026 m. vasario 3 d. rašte tokie reikalavimai nėra suformuluoti. Kadangi pareiškėjas rašte suformulavo iš esmės tik bendro pobūdžio prašymą atlikti tam tikrus veiksmus, antstolė 2026 m. vasario 6 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2026 m. vasario 3 d. kreipimosi neišnagrinėjo kaip skundo dėl antstolės veiksmų, jame pateikė informaciją apie vykdomosios bylos eigą ir priežastis dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nuspręsti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino teisę apskųsti antstolės veiksmus.

26. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie skundo antstolei, kuriame yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, įvardijama, koks antstolės procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir kurio antstolė nepatenkino ar neišnagrinėjo per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolės neveikimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.