- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- A2-125-547/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00900-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- N. Z. D.
- Ieškovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Varėnos skyriui
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės N. Z. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-308/2014, ieškovei L. B., tretiesiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Varėnos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė N. Z. D. paduotu prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-308/2014, prašo atnaujinti procesą, kadangi yra gauti nauji dokumentai, kurie atsakovei ir teismui nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinus procesą, panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės L. B. ieškinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kadangi yra gauti nauji dokumentai, turintys reikšmės bylai. Šie dokumentai nebuvo žinomi atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė nurodė, kad vienas iš tokių dokumentų yra tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) padidintas nuo 885 m² iki 1240 m² ir kitas dokumentas 2012-11-20 NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymuas, kuriuo sklypas yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Tai reiškia, kad ieškovės L. B. ieškinys buvo paduotas 2012 m. gruodžio mėnesį, t. y. jau po to, kai sklypas buvo išregistruotas iš kadastro registro. Nurodė, kad šis labai svarbus dokumentas nebuvo įvertintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendime.
Atsakovė nurodė, kad ji šį 2012-11-20 įsakymą gavo tik 2014 m. vasario pradžioje, kai kreipėsi į Vilnių, į NŽT prie ŽŪM. Ji nurodė, kad susipažinusi su iš teismo gautais procesiniais dokumentais, pateikė juos NŽT prie ŽŪM ir gavo atsakymą, kad sklypas (duomenys neskelbtini) dar 2012 m. lapkričio 20 d. NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo A. V. įsakymu yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Šį įsakymą teismui ji pateikė 2014-02-13, kai bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas, o teismo porcesinis sprendimas turėjo būti skelbiamas 2014-02-14. Atsakovė nurodo, kad nors ji teismui pateikė labai svarbų įrodymą, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas į tai neatsižvelgė, proceso byloje neatnaujino ir priėmė teismo sprendimą.
Atsakovė nurodo, kad teismo sprendime neteisingai yra nurodoma, kad 335 kv.m. žemės yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) savininkų sklypų, kai tikrovėje yra įsiterpęs tik 110 kv. m. plotelis. 245 kv. m. žemės plotas, kuris turėtų atitekti atsakovei, yra nusitęsęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iš didelio laisvos valstybinės žemės ploto. Ši žemė turėtų būti parduodama aukciono būdu.
Atsakovė nurodo, kad teismo sprendime neteisingai nurodoma, jog žemė po pastatais neišmatuota, nors ji išmatuota. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje pažymėta, jog žemė po pastatais yra iš viso užstatyta 123 kv. m. , iš jų – 109 kv.m. po pagrindiniais pastatais ir 14 kv. m. po ūkiniais pastatais.
Atsakovė nurodė, kad ji negalėjo laiku apskųsti teismo sprendimo, nes jo nuorašo negavo, gavo tik 2014-04-02 ir 2014-04-24 pateikė apeliacinį skundą, prašydama ieškinį atmesti, tačiau teisėjas neatnaujino jai termino apeliaciniam skundui paduoti.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė klausimą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė N. Z. D. savo prašyme teigia, kad jeigu jai būtų buvę žinomos aplinkybės apie priimtą įsakymą, kuriuo žemės sklypas buvo išregistruotas iš kadastro duomenų registro ir tie duomenys būtų buvę laiku pateikti teismui, tai būtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas.
Trečiasis asmuo nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės (nova repetra) negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis (nova producta), tai yra tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurios atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Aplinkybės, kurių dar nebvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nes byloje sprendžiama dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsiradusių prieš priimant teismo sprendimą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat negalima laikyti pasikeitusių aplinkybių, tai yra buvusių nagrinėjant bylą, tačiau priėmus teismo sprendimą kokybiškai pasikeitusių.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ,,naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Vertinant, ar nauji įroymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai negalėjo būti pateikti į procesą anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Taip pat reikia nustatyti esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Reikšminga yra nustatyti ar pareiškėjos pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu.
Įstatymas draudžia proceso šalims piktnaudžiauti šiuo institutu. Atnaujinti procesą yra galima tik nustačius bent vieną iš CPK 366 str. nurodytų pagrindų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Varėnos skyrius paduotu atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį nagrinėti teismo nuožūra. Nurodo, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (nova reperta) atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) egzisavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Todėl pareiškėjas turi įrodyti, kad jo nurodytos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (LAT 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma jog žemės sklypas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro NŽT Varėnos skyriaus 2012-11-20 įsakymu. Trečiasis asmuo nurodo, kad toks atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovė byloje pati kėlė klausimus dėl namų valdos žemės sklypo įregistravimo be jos parašų ir NŽT Varėnos skyriaus atstovas paaiškino, kad ši klaida buvo ištaisyta išregistruojant žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Todėl atsakovei buvo pakankamai duomenų, kad esant reikalui ji galėtų gauti įsakymą, jei mano, kad jis yra labai reikšmingas, įrodinėjant bylos aplinkybes.
Atsakovė taip pat nurodo, kad jai nebuvo žinomas ir VĮ Registrų centro 2015-06-10 raštas Nr. (1.1.35)s-2829. Tačiau šis raštas parengtas jau po teismo sprendimo, todėl nepripažintinas naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai. Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos arba galėjo būti žinomos pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (LAT 2010-0601 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2010). LAT yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ar teisiniai argumentai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodė, kad atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiktą, mano, kad atsakovė prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 str. 1 d. 2 p., prasme ir kurios bylą nagrinėjant iš esmės galėtų įtakoti kitokį nei buvo priimtas teismo sprendimą.
Atsisakytina atnaujinti procesą.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.
Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 str. 1 d. įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilnių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt).
Prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja tik tuo pagrindu, kuris nurodytas atsakovės prašyme – naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str.1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovė N. Z. D. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5-308/2014 paaiškino, kad jai žinoma, jog buvo matuojami sklypai, jog jos sklypas padidintas, kaip ji nurodė, kad jai primatuota kito kaimyno ,,(duomenys neskelbtini) šabakštyno“ ir ji nesutinka pirkti didesnio sklypo. Taip pat ji nurodė, kad iš gauto atsakymo žino, jog sklypas nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumente. Atsakovė tvirtino, jog jai nebuvo žinoma, jog sklypas tuo metu, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį jau buvo išregistruotas. O dabar sužinojo tokias aplinkybes tik po to, kai byla jau buvo išnagrinėta teisme ir buvo priimtas teismo sprendimas. Pareiškime atnaujinti procesą byloje atsakovė nurodė, kad svarbiausias dokumentas, kuris jai nebuvo ir negalėjo būti žinomas bylos nagrinėjimo metu, ir nebuvo vertinamas priimant teismo sprendimą, t. y., kad žemės sklypas padidintas nuo 885 m² iki 1240 m² , esantis (duomenys neskelbtini) , dar 2012-11-20 NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Atsakovė nurodė, kad tokį dokumentą ji gavo 2014 metų vasario pradžioje ir 2014-02-13 atnešė jį į teismą, o teismas sprendimą skelbė 2014-02-14. Atsakovė nuodė, kad šio įsakymo analizė byloje buvo labai reikalinga ir ji turi esminę reikšmę. Tinkamai įvertinus naują dokumentą, teismas atnaujinęs procesą, turėtų priimtų naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Teismas išklausęs bylos garso įrašus, gali konstatuoti, jog nagrinėjant bylą 2013-2014 metais, teismo posėdžiuose buvo kalbama ir apie žemės sklypo padidinimą, su kuo atsakovė nesutiko, buvo taip pat kalbama ir apie tai, kad žemės sklypas yra išregistruotas iš reigistro ir ką reikėtų daryti, norint jį įregistruoti. Trečiojo asmens, Nacionalinės žemės tarnybos, atstovas paaiškino, kad sklypas šiuo metu nėra suformuotas, todėl negali būti daromi nei planai, nei geodeziniai matavimai. Savivaldybė turėtų suformuoti sklypą, įregistruoti Registre valstybės vardu. Anksčiau buvo padaryta klaida, kadastriniai matavimai per klaidą buvo patvirtinti, todėl pastebėjus klaidą, sklypas buvo išregistruotas ir kadastriniai matavimai panaikinti. Tokia informacija buvo žinoma jau 2013 metais. Tai buvo užfiksuota 2013-04-24 parengiamojo teismo posėdžio protokole (b. l. 111-113, civ. B. Nr. 2-5-308/2014).
Atsiliepimas
Atsakovė N. Z. D. prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrindu atnaujinti procesą nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p. – jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis atsakovė nurodo informaciją apie sklypo padidėjimą ir žinią apie sklypo išregistravimą iš nekilnojamojo turo registro kadastro duomenų registro.
Pagal teismų suformuotą praktiką procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taikoma naujų įrodymų atveju ir ji turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma.
Teismų praktikoje konstatuojama, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnujinimo turi nustatyti, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu atsakovė prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl jos kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjos pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad pareiškėja, pateikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, apskritai nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindo prasme.
Tos aplinkybės, kurias atsakovė prašyme nurodo kaip naujas, jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, jos buvo nagrinėjamosteismo posėdžiuose, situacija iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurių pareiškėja (atsakovė) nebūtų žinojusi bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjos (atsakovės) prašyme nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad esminės, naujos aplinkybės dėl žemės sklypo ploto ir sklypo išregistravimo tapo žinomos jai tik įsiteisėjus 2014-02-14 teismo sprendimui. Priešingai atsakovė savo patikslintame prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad tokius dokumentus ji gavo 2014 metų vasario pradžioje, o teismui pateikė dieną prieš priimant teismo sprendimą. Tad nebuvo jokių kliūčių jau tuo metu prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir tuo metu vertinti pateiktus dokumentus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir posėdžio metu atsakovei buvo žinomos tokios aplinkybės ir iki teismo sprendimo priėmimo ji turėjo pakankamai laiko tokius įrodymus surinkti ir pateikti teismui, tad nurodytos aplinkybės negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Konstatavus, kad tokios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, negali būti pripažįstamas kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Tad pareiškėjos nurodytu pagrindu procesas negali būti atnaujintas.
Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad tai neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).
Paduoti prašymui atnaujinti procesą terminus reglamentuoja CPK 368 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjos prašyme yra nurodytas atnaujinimo pagrindas – jos gautas reikšmingas bylai dokumentas, tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-28 išsiųstas raštas dėl jos paklausimo ir kartu pateiktas 2012-11-20 įsakymas dėl žemės sklypo ir teisių išregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir registre Nr. 3VĮ- (14.3.2.)-1519 (b. l. 135-136). Iš registracijos spaudo matyti, kad šiuos dokumentus pareiškėja Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė 2014-02-13. Todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 metų vasario pradžios, vėliausiai nuo vasario 13 dienos, kuomet pareiškėja tokius dokumentus gavo ir juos pateikė teismui. Pareiškėja gi prašymą teismui pateikė tik 2015-10-28, t. y. po metų ir aštuonių mėnesių nuo dokumentų gavimo (b. l. 2). Pareiškėja neteikė teismui jokių įrodymų, jog buvo kokios objektyvios kliūtys jai tokį prašymą ir dokumentus pateikti anksčiau.
Vadovaujantis LR CPK 75 str. 1 d., 370 str. 3 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti pareiškėjos N. Z. D. prašymą.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-308/2014.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.