Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. ir atstovo advokato Vytauto Sirvydžio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties G. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto M. V. 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-5304-2022 G. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį paskirta 1 500 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams bei administracinio nusižengimo padarymo įrankio – graižtvinio šautuvo „CZ 527,.223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. G. A. nubaustas už tai, kad jis, 2022 m. sausio 6 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete neteisėtai medžiodamas su graižtviniu medžiokliniu ginklu CZ 527 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 223 sumedžiojo stirnos patiną, du stirnos jauniklius (patiną, patelę). Tokiais veiksmais G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 58.2.2. punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

2. Taip pat G. A. 2022 m. spalio 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3862-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis, 2022 m. sausio 6 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu CZ 527 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 223, nesant įrašo apie šį medžiotoją būreliui „Miškininkas“ išduotame lape, neteisėtai sumedžiojo vieną stirnos patiną, du stirnos jauniklius (patiną, patelę). 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-5304-2022 šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes G. A. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje numatytą atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. G. A. ir jo atstovo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo turinio, G. A. nubaustas už tai, kad jis, 2022 m. sausio 6 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete neteisėtai medžiodamas su graižtviniu medžiokliniu ginklu CZ 527 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 223 sumedžiojo stirnos patiną, du stirnos jauniklius (patiną, patelę). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad G. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas pasireiškė šių Taisyklių 58.2.2 papunkčio pažeidimu.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs ir iš to išeina, kad administracinei atsakomybei kilti pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nurodo komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.2.2. papunktyje nustatyta, kad sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

10. Institucija, priėmusi nutarimą, G. A. kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – telefoninių pokalbių išklotinėmis, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą bylos įrodymus įvertinto tinkamai ir padarė išvadą, jog G. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį,

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliamas klausimas dėl baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų duomenų, kurie, G. A. atstovo teigimu, administracinėje byloje negali būti pripažinti įrodymais, nes įtariamiesiems buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, o ne administraciniai nusižengimai, taip pat nesutinkama su šių bei kitų, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, jog nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

12. Institucija Pirmosios instancijos teismas išreikalavo ir prijungė prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos visą nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00096-22 medžiagą ir konstatavo, jog visi duomenys, gauti šiame ikiteisminiame tyrime yra leistini įrodymai ir glaudžiai susiję su nagrinėjamu atveju, todėl vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia išvada padaryta netinkamai įvertinus teisės aktų reikalavimus. Duomenys, kurie kaip įrodymai buvo vertinami tiriant šią administracinio nusižengimo bylą, buvo renkami ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00096-22 metu, todėl šuo atveju, turėjo būti atsižvelgta į baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias tokių duomenų rinkimą bei jų panaudojimą.

13. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas reglamentuotas BPK 154 straipsnyje, kuriame aiškiai išdėstytas imperatyvas, jog tokios informacijos kontrolė gali būti vykdoma, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie kokius konkrečius nesunkius nusikaltimus. Akivaizdu, kad administraciniai nusižengimai nėra įtraukti į veikų sąrašą, kurias tiriant būtų leidžiama taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka numatytas procesines prievartos priemones, todėl Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais šioje administracinio nusižengimo byloje.

14. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad šio administracinio nusižengimo teisenoje remiamasi duomenimis, surinktais sankcionuojant procesinės prievartos veiksmus ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. A. atžvilgiu, o prieš kitą asmenį - G. S., dėl kurio galimai padarytų ar daromų veikų ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos medžioklės prasidėjo ne G. A. atžvilgiu, tačiau šios informacijos teisėtumą bei patikimumą grindė tuo, jog, vykdant procesines prievartos priemones G. S. atžvilgiu, buvo gauta duomenų, kad ir G. A. kartu su G. S. ir D. Č. vykdo neteisėtas medžiokles. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

15. Pagal BK 162 straipsnį, taikant šią prievartos priemonę proceso metu gauta informacija kitame procese gali būti panaudota tik aukštesniajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui leidus Paprastai toks leidimas gali būti duodamas tik tuo atveju, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika. Duomenys, gauti atliekant slaptus tyrimo veiksmus, kaip leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą ar pagal BPK 154 straipsnio nuostatas galėjo būti atliekamas šis veiksmas, nepripažįstami įrodymais pagal BPK ir jais nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir baudžiamajame procese, duomenų panaudojimas tiriant mažiau sunkias veikas, patenkančias į skirtingas sunkumo kategorijas, paprastai laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-48-788/2018, 2K-123-788/2018).

16. Apeliaciniame skunde ne tik ginčijamas aptartų duomenų leistinumas administracinio nusižengimo byloje, tačiau taip pat teigiama, kad telefoninių pokalbių suvestinėse nėra jokios, net menkiausios užuominos, kad neteisėtoje medžioklėje galėjo dalyvauti G. A.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad konstatavus informacijos, gautos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamajame procese, taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę, kaip įrodymo neleistinumą šioje byloje, nėra teisinio pagrindo analizuoti šių duomenų turinį bei vertinti juos kaip G. A. kaltę pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus.

18. Kaip matyti iš liudytojų E. U., E. N. ir M. A. paaiškinimų turinio, jie informaciją apie medžioklės planavimą žinojo iš slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo, todėl būtent šios, teismo posėdžio metu liudytojų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip G. A. kaltę patvirtinantys duomenys. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, nors pirmosios instancijos teismas ir pagrindė G. A. kaltę teisme apklaustų liudytojų E. U., E. N. ir M. A. parodymais, tačiau nė vienas iš šių asmenų nenurodė matęs, kaip G. A. būtų nušovęs bent vieną stirną, dėl ko jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje objektyviai nustatyta tik tai, kad netoli EMSI degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, policijos pareigūnams sustabdžius G. S. vairuojamą automobilį „VW Transporter“, jo viduje buvo rastos trys nušautos stirnos. O po kiek laiko policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir automobiliu „Volvo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki EMSI degalinės atvažiavęs G. A..

19. G. A. vairuoto automobilio bagažinėje buvo rasta ir paimta iššauta šovinio tūtelė gelsvos metalo spalvos Nr. (duomenys neskelbtini) RFM, automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės, bei priekinėse keleivio pusės durelėse rastos ir paimtos tokios pat dvi iššautos šovinio tūtelės Nr. (duomenys neskelbtini) RFM, bagažinėje, kartotinėje dėžėje rasta 10 vnt. šovinių „Fiocchi 12 Italy“ (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 103-111, 160-168, administracinio nusižengimo bylos b. l. 46-59, 61-76). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas šiuos įrodymus, nurodė, kad, kadangi G. A. vairuotame automobilyje „Volvo XC90“ buvo rastos būtent trys tuščios šovinių tūtelės, tiek, kiek ir buvo nušauta stirnų, kad liudytojas E. U. nurodė, jog G. A. negalėjo paaiškinti, iš kur šios tuščios šovinio tūtelės galėjo atsirasti jo automobilyje, todėl padarė išvadą, kad būtent G. A., dalyvaudamas neteisėtoje medžioklėje, nušovė tris stirnas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia išvada padaryta objektyviai neįvertinus byloje surinktų duomenų visumos. Taip pat pažymėtina, kad teismo atliktas aplinkybių, susijusių su šovinių tūtelių radimu skirtingose automobilio vietose vertinimas taip pat niekaip nesusijęs su G. A. inkriminuojamu teisės pažeidimu.

20. G. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jo automobilyje „Volvo“ rastos trys tuščios šovinio tūtelės buvo iš po jo šaudymo šaudykloje, esančioje Kaišiadorių r. sav., kurias pašaudęs susirinko ir jos automobilyje galėjo iškristi jam iš kišenės, kad minėtoje šaudykloje šaudė būtent iš ginklo „CZ 527, 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau paliko sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav. Šios jo versijos nepaneigia jokie bylos duomenys, priešingai, tokias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti bylos duomenys. Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad jis turi legalią šaudyklą, asmenų atvykimas į ją yra registruojamas į registracijos žurnalą. Liudytojas nurodė negalintis prisiminti, ar G. A. 2022 m. sausio 4 d. lankėsi šaudykloje, tačiau jis pateikė teismui rašytinius dokumentus - šaudyklos savininko A. K. 2023 m. vasario 6 d. raštą, iš kurio matyti, kad G. A. į šaudyklą buvo atvykęs 2022 m. sausio 4 d., šaudė iš ginklo, kurio leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 123-126) bei lankytojų registracijos žurnalo įrašą, iš kurio matyti, kad G. A. 2022 m. sausio 4 d. lankėsi šaudykloje (t. 1, b. l. 125-126).

21. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. A. kaltės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nepatvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus Ginklų tyrimo poskyrio Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad atliekant deformuotos kulkos, rastos vienoje iš stirnų, tyrimą, buvo nustatyta, kad skiriasi užsifiksavusių graižtvų dugno pėdsakų skaičius: ant kulkos apvalkalo - 6, ant lyginamųjų kulkų pavyzdžių - 3. Nustatyti tik pavieniai individualių požymių - trasų sutapimai, vamzdžio kanalo graižtvų laukų pėdsakuose, kurie yra nepakankami ginklui identifikuoti. Išvadoje taip pat nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar kulka, kurios apvalkalas pateiktas tirti, iššauta iš tirti pateikto šautuvo, (negalima identifikacijai (AN bylos 1 t., b. l. 61-64)). Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad tyrimo metu nenustatytas esminis individualiųjų kulkos bei ginklo požymių sutapimas. Taigi, nors nušautoje stirnoje buvo rastas tokio paties kalibro kulkos apvalkalas, kuris atitinka pas apeliantą rasto ir tyrimui pateikto ginklo kalibrui, tai neduoda pagrindo išvadai, kad buvo šauta būtent iš to ginklo. Be to, pažymėtina, kad tyrimui pateiktas ginklas buvo rastas ne G. A. automobilyje „Volvo XC 90“, kuomet jis buvo sustabdytas po tariamai vykdytos medžioklės, tačiau atliekant kratą G. A. gyvenamojoje vietoje, kas, be kita ko, taip pat niekaip nepatvirtina, kad G. A. galėjo šauti iš šio ginklo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo teigti ne tik tai, kad stirnas būtų neteisėtai sumedžiojęs būtent G. A., bet ir tai, kad į stirnas buvo iššauta iš G. A. priklausančio medžioklinio ginklo ,,CZ 527, .223 Remington“ Nr (duomenys neskelbtini).

22. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog įstatymas nedraudžia asmens grįsti kaltės netiesioginiais įrodymais, kurie neturi pranašumo prieš tiesioginius ir kad netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tačiau nėra pagrindo sutikti su išvada, jog šiuo atveju byloje surinktų netiesioginių įrodymų visetas sudaro tokią nuoseklią ir loginę grandinę, leidžiančią neginčijamai konstatuoti G. A. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymius.

23. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016 ir kt.). Taigi, kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

24. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kaltė grindžiama tik prielaidomis ir duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo. Įvertinus aptartą, darytina išvada, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir prielaidas naikinančių įrodymų dėl kaltininko kaltės, todėl skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su tuo, jog asmuo būtų traukiamas atsakomybėn esant tikimybėms, o ne kaltės fakto bei nusižengimo sudėties visumos požymių nustatymui.

25. Remiantis aptartu, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kurie leistų G. A. veiksmuose nustatyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl skundžiama 2023 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis, kuria institucijos nutarimas dėl apelianto pripažinimo kaltu dėl aptarto administracinio nusižengimo padarymo, naikintina ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. A. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. A. ir jo atstovo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. ir jo atstovo advokato Vytauto Sirvydžio skundas ir paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. V. 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-5304-2022 ir dėl šios nutarties dalies priimti naują sprendimą:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-5304-2022, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir paskirta 1 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams bei administracinio nusižengimo padarymo įrankio – graižtvinio šautuvo „CZ 527,.223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu nutraukti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.