Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovei I. J. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei dėl teisės į palikimo privalomąją dalį nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ankstesniame teismo posėdyje ieškovė L. Ž. paaiškino, kad jos tėvai Jonas ir T. Ž. išsituokė 2000m., ji liko gyventi su mama. Iš tėvo jai buvo priteistas išlaikymas iki pilnametystės ( tarp 100 lt. ir 150 lt. / mėn. ), kurį tėvas mokėjo. Besimokant Kelmės Graičiūno gimnazijoje jai suėjo 18 metų, po to tėvas išlaikymą mokėjo ir toliau. 2014 m. baigusi vidurinę mokyklą 09 mėn. įstojo mokytis į Kauno kolegiją. 2014 m. 09 mėn. ir 10 mėn. tėvas dar sumokėjo po 120 lt. išlaikymą, kuris buvo skirtas apmokėti už bendrabutį. Po to tėvas mokėti išlaikymą atsisakė ir jai pragyventi padėjo tik mama. 2014 m. 11 mėn. ar 12 mėn. ji įsidarbino 0,25 etato „Maximoje“, kur dirbo apie 4-6 mėn. Neturėdama lėšų pragyvenimui ir mokslams pasiėmė akademines atostogas ir 2015 m. vasaros pabaigoje išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę ( Londoną ), kur gyveno iki 2016 m. vasaros. Po to grįžo į Lietuvą tęsti mokslų. Iš Anglijos parsivežė užsidirbusi apie 1800 EUR, iš kurių 600 EUR išleido grąžinusi ankstesnes skolas. Nuo 2016 m. 09 mėn. tęsia mokslus kolegijoje, juos baigs 2018 m. vasarą. Šiuo metu yra 3-me kurse, pažymių vidurkis sudaro apie 8-9, gyvena bendrabutyje. Per laikotarpį nuo 2016 m. 09 mėn. nedirbo, nes negali dėl mokymosi grafiko; jai padeda tik mama. Dėl paskolos studijoms nesikreipė, nes nenori turėti skolų. Jokio turto ir santaupų neturi.

Su tėvu J. Ž. iki jo mirties bendraudavo. Dėl išlaikymo iš jo prisiteisimo nesikreipė. Tėvas gaudavo tik neįgalumo išmoką ( kokio dydžio, ji nežino ) ir pats sakė, kad neturi iš ko mokėti jai išlaikymą. Žino, kad tėvas dažnai vartodavo alkoholį ir buvo gavęs savo motinos palikimą. Tėvo laidotuvėse nedalyvavo ir jokių išlaidų dėl to nepatyrė. Mirus tėvui liko jam priklausiusi namo Kelmėje, Pievų g. 10, dalis ir santaupos. Jokių įrodymų dėl tėvo jai po pilnametystės teikto išlaikymo ( pinigų pervedimų dokumentų ir pan. ) neturi. Prieš mirtį su tėvu kalbos dėl palikimo nebuvo. Namą J. Ž. paveldėjo su broliu iš savo tėvų 2009 m. mirus močiutei, todėl mirus jam priklausiusi dalis turėtų atitekti ne pašaliniam žmogui, o buvusių savininkų anūkams, tame tarpe – ir jai.

Ką apie bendravimą su tėvu aiškino teismo posėdžiuose anksčiau nagrinėtoje byloje ( Nr. 4/2017 ), neprisimena. Apie tėvo gydymą prieš mirtį žino „šiek tiek“ ( cituojama ). Kiek laiko jis nevaikščiojo ir kokiomis konkrečiai ligomis sirgo, nežino. Mano, kad jį prižiūrėjo atsakovė; taip pat padėjo tame pačiame name gyvenęs brolis. Jis tėvas sakydavo, kad atsakovė yra jo draugė; ją yra sutikusi lankydama tėvą jo namuose. Apie tėvo testamentą sužinojo tik po jo mirties. Kodėl tėvas taip pasielgė, nežino. Ligoninėje tėvo lankiusi nėra. Jai gyvenant Kaune tėvas jos aplankęs nebuvo. Žino, kad tėvas turėjo automobilį. Ar turėjo vairuotojo pažymėjimą ( t. y. ar jo nebuvo „pragėręs“ ), nežino. Tėvas alkoholį vartodavo savaitėmis ir mėnesiais, po to gydydavosi ligoninėse ( Šaukėnų, Šiaulių ). Jos pajamų deklaracijoje nurodyti 660 EUR yra uždirbti „Maximoje“, o iš Anglijos parsivežtų pinigų nėra deklaravusi. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai ( visų pirma – prašymo dėl akademinių atostogų turinys ) patikimai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis mokantis Kaune buvo ir iki šiol yra sunki, todėl jai tėvo mirties metu išlaikymas buvo reikalingas. Ši aplinkybė neturi būti siejama su faktu, kad ji nesikreipė dėl išlaikymo iš J. Ž. priteisimo, nes toks buvo ieškovės pasirinkimas dėl tam tikrų priežasčių. Tik po tėvo mirties paaiškėjus testamento sudarymo faktui ir jo turiniui, ieškovė kreipėsi į teismą. Mirusysis ilgą laiką iki mirties nedirbo, vartojo alkoholinius gėrimus, sirgo ir gydėsi PSC. Tai įrodo, kad jis testamentu dukrai ( ieškovei ) reikalingo išlaikymo klausimą išsprendė netinkamai, todėl prašo ieškinį tenkinti. Kreiptis dėl lengvatinės paskolos mokslams ieškovė neprivalėjo, o pasirinko darbo užsienyje variantą. Tai patvirtina, kad ji ėmėsi visų priemonių save išlaikyti. Ar J. Ž. iki mirties turėjo galimybę teikti ieškovei išlaikymą, šioje byloje neturi reikšmės, nes viską lemia jo netinkami veiksmai sudarant testamentą.

Atsakovė I. J. atsiliepimu ( 22-28 l. ) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei taikyti ieškinio senatį; taip pat skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir ½ dalį teismo paskirtos baudos priteisti atsakovei.

Teismo posėdžiuose atsakovė I. J. paaiškino, kad J. Ž. išsituokė 2002 metais. 2010 m. jie pradėjo artimai bendrauti, nuo to laiko iki jo mirties jie gyveno kartu jo namuose (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje namo dalyje. J. Ž. nedirbo, gaudavo tik apie 600-630 lt. ( 180 EUR ) neįgalumo pašalpą, kurios neužteko pačiam pragyventi, jokių kitų pajamų neturėjo. Tik maždaug prieš 4 metus iki mirties jis buvo gavęs palikimą ( žemės sklypą ), kurį pardavęs gavo mažiau nei 2000 lt. pinigų; visus juos išleido gydymuisi. Jokio kito vertingo turto ir žymesnių santaupų ( sąskaita buvo „Nord“ banke ) jis neturėjo, taip pat neturėjo skolų. Jis neturėjo ir automobilio, kuris buvo pirktas jos sūnaus vardu, o J. Ž. juo tik naudojosi, nes turėjo vairuotojo pažymėjimą. Ji jam padėjo pragyventi, nes apie 2012-2013 m. pardavė jai priklausiusias dirbtuves, už kurias gautus 18000 lt. naudojo bendroms reikmėms. Todėl atsidėkodamas jis jai testamentu užrašė turėtą namo ir žemės sklypo dalį. Tarp jų net buvo sudaryta žodinė sutartis, kad ji padės J. Ž. pragyventi, o jis jai arba jos sūnui užrašys namą.

Išlaikymą ieškovei J. Ž. teikė, kol jai suėjo 18 metų, tiksliau – iki 2014 m. pabaigos. Po to nuėjo pas advokatą pasitarti ir šis pasakė, kad pilnametei išlaikymo mokėti neprivalo, nes pats gauna mažas pajamas. Nuo to laiko jis dukrai išlaikymo neteikė, o ši nereikalavo ( nebandė prisiteisti ). J. Ž. jai sakė, kad 2014 m. sutikęs dukrą mieste pasakė „atsisveikink su namu“. Baigusi vidurinę mokyklą ieškovė su J. Ž. nebendravo ir jo namuose nesilankė. 2015 m. ji pas jį nebuvo nei karto, išvažiavusi į Angliją ( taip sakė teta Z. Ž. ) nei telefonu, nei internetu su juo nebendravo. Taip pat 2015 m. nei jokių rėmimų tarp jų iš abiejų pusių, nei kalbų apie tai nebuvo. Apie J. Ž. laidotuvės ji ieškovei pranešė per kitą asmenį, bet ieškovė laidotuvėse nedalyvavo ir prie jų išlaidų neprisidėjo. Visas J. Ž. laidojimo išlaidas – apie 1300 EUR – apmokėjo ji viena.

Apie ieškovės turtinę padėtį ir gyvenimą išvykus į Kauną žino mažai. Girdėjo, kad ten ji gyveno ne nuomojamame, o giminaičių name. J. Ž. neturėjo galimybių ją remti ir to nedarė. Ar ieškovei tėvo mirties metu buvo reikalingas išlaikymas, „jis negalėjo jos remti“ ( taip atsako į klausimą ). Po ieškovės pilnametystės J. Ž. turtinė padėtis iš esmės nesikeitė, tačiau pinigų padaugėjo, nes nebereikėjo jos išlaikyti ir prisidėjo ji ( t. y. atsakovė ). Kada ieškovė sužinojo apie testamentą, nežino. K. J. yra jos sūnus. Jam nori parduoti paveldimą J. Ž. namą, nes pačiai ten gyventi netinkamos sąlygos dėl mirusiojo brolio netinkamo elgesio. Ieškovė tėvo iki mirties nelankė, juo nesirūpino ir nelaidojo, taip pažeisdama moralės normas. Ji ( atsakovė ) padėjo J. Ž. gyventi rūpindamasi ir pinigais, todėl šis testamentu turtą paliko jai. Taikiai susitarti su ieškove dėl dalies turto perleidimo nenori gerbdama mirusiojo valią.

Atsakovės I. J. atstovė advokatė nurodė, kad išlaikymą ieškovei J. Ž. teikė, kol ši mokėsi vidutinėje mokykloje. 2014 m. 09 mėn., kai ieškovė išvyko mokytis į Kauną, tėvas jai išlaikymo teikimą nutraukė. Ieškovė galėjo kreiptis dėl išlaikymo priteisimo, jei šis jai buvo reikalingas, tačiau to nedarė. 2016-09-21 teismo posėdyje byloje Nr. 4/2017 ji pati pripažino, kad su tėvu apie 5 m. nebendravo ir nieko apie jį nežinojo. Tai patvirtina, kad šioje byloje ji melavo, jog jie bendravo, jis teikė jai išlaikymą pradėjus mokytis Kaune ir pan. Nustatyta, kad J. Ž. pajamas sudarė tik apie 180 EUR/mėn. neįgalumo pašalpa. Pagal LAT suformuotą praktiką sprendžiant tokius ginčus būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškovui reikėjo išlaikymo, bet ir tai, ar mirusysis galėjo išlaikymą teikti. Akivaizdu, kad iš tokių pajamų mirusysis teikti ieškovei išlaikymo negalėjo. Be to, jis ilgą laiką sirgo ir visas pajamas išleisdavo gydymuisi, o pragyventi jam pinigais, priežiūra ir kt. padėjo sugyventinė I. J.. Todėl natūralu, kad visą turtą po mirties jis paliko žmogui, kuris juo rūpinosi, ir toks jo sprendimas nėra neapgalvotas. Byloje Nr. 4 surinkti med. dokumentai patvirtina, kad J. Ž. 3 metus iki mirties alkoholio nevartojo, t. y. testamentą sudarė kaip tik gerai apgalvojęs ( priešingai, nei teigia ieškovės atstovas ). Tai, kad jo santykiai su atsakove buvo itin artimi ir ilgalaikiai, patvirtina jų pareiškimų tuoktis padavimo faktas.

J. Ž. mirties metu ( 2015-11-10 ) ieškovė nesimokė, o tik buvo studentų sąrašuose, kas reiškia visiškai kitokį asmens statusą. Ji dirbo Anglijoje, kur gaudavo apie 900 svarų/mėn. atlyginimą, o J. Ž. – tik 180 EUR neįgalumo išmoką. Todėl padėti pragyventi turėjo ne tėvas dukrai, o atvirkščiai. Apklausta ieškovės motina taip pat patvirtino, kad 2015 m. dukters neišlaikė, nes ši gyveno ir dirbo užsienyje. Tai reiškia, kad J. Ž. mirties metu išlaikymas ieškovei nebuvo reikalingas. Be to, ieškovėn nepateikė jokių įrodymų, kokias pajamas gavo dirbdama Anglijoje. Bylose dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims LAT yra išaiškinęs, kad pirmiausiai pats išlaikymo pageidaujantis asmuo turi imtis visų įmanomų priemonių pragyventi, o išlaikymas gali būti priteisiamas tik iš galinčių jį teikti tėvų. Ieškovė savo valia nesikreipė dėl lengvatinės paskolos mokslams gavimo, gavusi VGTP sprendimą atsisakė tęsti procesą dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo, t. y. sąmoningai pasirinko ne išlaikymo prisiteisimo, o išvykimo užsidirbti į užsienį kelią. Todėl nesant tam pagrindo jos ieškinys turi būti atmestas.

Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė atsiliepime ( 20 l. ) nurodė, kad nuomonės dėl ieškinio neturi; prašė teismą sprendimą priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; į visus teismo posėdžius neatvyko ir jokių papildomų įrodymų bei argumentų nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Liudytoja T. Ž. – ieškovės L. Ž. motina – parodė, kad su J. Ž. išsituokė 2000 m. Jis dukrai Laurai, visą laiką gyvenusiai su motina, išlaikymą mokėjo iki 2013 metų pabaigos, o 2014 m. nebemokėjo. Duktė buvo nusprendusi kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš J. Ž. prisiteisimo. Ji turėjo advokatą Lazicką, kuris ruošė dokumentus teismui, tačiau ieškinys teismui nebuvo paduotas, nes Laura nenorėjo, kad tėvas vėliau galėtų reikalauti išlaikymo iš jo. Be to, advokatas sakė, kad J. Ž. mažos pajamos ir iš jo nebus ką išieškoti. J. Ž. 20 metų vartojo alkoholį. 2015 metais dukrai išlaikymas buvo reikalingas, nes ji ( pati T. Ž. ) dirbo karšykloje Kelmėje ir gavo tik minimalią algą. Gyvendama užsienyje Laura išsilaikė iš savo gaunamų pajamų.

Civilinėje byloje Nr. 2-4-322/2017 surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimusios ieškovės L. Ž. tėvas yra J. Ž. ( 1 t. 8 l. ), kuriam nuo 2010 m. iki 2022 m. J. Ž. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas ( 1 t. 104 l. ).

2015 m. rugpjūčio 27 d. notariškai patvirtintu testamentu J. Ž. visą turtą po mirties paliko atsakovei I. J., o jai mirus ar palikimo nepriėmus – K. J. ( 1 t. 11 l. ). (duomenys neskelbtini) J. Ž. mirė ( 1 t. 7 l. ), dėl jo palikimo priėmimo į notarą su pareiškimais kreipėsi ieškovė L. Ž. ( 2016-02-02 – 1 t. 9 l. ) ir atsakovė I. J. ( 2015-11-18 – 1 t. 10 l. ).

2016-02-05 L. Ž. kreipėsi į ( tuometinį ) Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ( 1 t. 3-6 l. ), prašydama pripažinti negaliojančiu J. Ž. 2015-08-27 testamentą tuo pagrindu, kad sudarydamas testamentą jis nesuprato savo veiksmų esmės. Teismo 2017-07-11 sprendimu ieškinys buvo atmestas padarius išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog J. Ž. sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ( 2 t. 90 l. ). Sprendime nurodyta, kad ieškovė L. Ž. paaiškino, jog 2014 m. vasarą ji aplankė tėvą, atsisveikino, nes ruošėsi išvykti į užsienį ... nuo tada ryšio su tėvu nebepalaikė ( 2 t. 85 l. ). Ši aplinkybė taip pat konstatuota teismo (2 t. 89 l. ). Sprendimas įsiteisėjo 2017-12-04 ( 2 t. 134-139 l. ).

Šioje byloje ieškinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pareikštas 2018-01-11 ( 1 l. ).

Ieškovė L. Ž. pagal 2017-07-28 sutartį ( 113-114 l. ) nuo 2014-09-01 mokosi Kauno kolegijoje valstybės finansuojamoje vietoje. Jai pagal 2015-08-24 prašymą ( 107 l. ) nuo 2015-09-01 iki 2016-09-10 buvo suteikta studijų pertrauka, numatoma studijų pabaiga 2018-06-30 ( 80 l. ). Ji stipendijos negauna ( kodėl, neaišku – 106, 108 l. ); 2014-2015 m. jos pasiekimai buvo įvertinti tarp 7 ir 10 ( 109-110 L. ). Jos gyvenamoji vieta iki šiol deklaruota Kelmės rajone ( 77 l. ), ji nekilnojamųjų daiktų neturėjo ir neturi ( 76 l. ). 2015 metų pajamų deklaracijoje nurodytos su darbo santykiais susijusios pajamos yra 660,41 EUR ( 81-83 l. ).

2016-01-15 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu L. Ž. buvo paskirta našlaičių pensija nuo 2015-11-10 iki sukaks 24 metai, jei ji mokysis ( 9 l. ).

Šiaulių VGTPT 2015-01-02 sprendimu L. Ž. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo ( taip tekste – 97-98 l. ), 2016-01-07 pasibaigus sprendimo galiojimui pagalbos teikimas nebuvo pratęstas ( 96 l. ).

L. Ž. AB Šiaulių banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 J. Ž. jai tris kartus – 09-12 d., 10-10 d. ir 11-12 d. – pervedė po 150 EUR, daugiau jokių piniginių operacijų tarp jų nebuvo atlikta ( 119-125 l. ), nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 jokių piniginių operacijų tarp jų nebuvo atlikta; T. Ž. jai 2015-06-09 pervedė 100 EUR ( 126-130, 131 l. ).

AB „Luminor bank“ pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2015 metais vienoje J. Ž. vardu esančioje sąskaitoje faktiškai jokios operacijos nebuvo vykdomos ( 73 l. ), kitoje sąskaitoje įplaukas iki 11 mėn. sudarė tik kasmėnesinės VSDFV išmokos nuo 183,10 EUR iki 186,87 EUR dydžio. Jokios piniginės operacijos tarp J. Ž. ir ieškovės nebuvo vykdomos. Lėšų suma sąskaitoje visų metų eigoje neviršijo maždaug 200 EUR – faktiškai gautos VSDFV išmokos buvo išgryninamos ar už jas perkami pirkiniai ( 68-72 l. ).

Ieškovės motinos ( 84 l. ) T. Ž. darbo užmokestis 2015 m. sudarė tarp 236,54 EUR ir 271,78 EUR / mėn. išskaičius mokesčius ( 78-79 l. ). Jos 2015 metų deklaracijoje nurodytos 3895 EUR pajamos, gautos iš darbo santykių ( 115-118 l. ).

Pagal Lietuvos CK 5.20 str. palikėjo vaikai ..., kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios teisės normos taikymo sąlygos yra tokios: 1) palikėjas yra surašęs testamentą, kuris yra galiojantis; 2) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, nesant testamento, būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą ( šiuo atveju - pirmos eilės įpėdinė duktė ); 3) šis asmuo yra reikalingas išlaikymo; 4) išlaikymo reikalingumas turi būti nustatytas būtent palikimo atsiradimo dieną ( LAT 2009-05-05 nutartis Nr. 3K-200/2009 ).

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos CK 5.20 str. 1 d., kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį ( LAT 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-596/2008).

LAT 2016-05-05 nutartyje Nr. 3K-3-258-219/2016 konstatuota, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl viena ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Taip pat yra nustatytas išlaikymo reikalingumo įvertinimo kriterijų sąrašas. Nurodyta, kad teismas turi nustatyti:

a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno ( gyvena ) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą;

b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams;

c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją ar kitokią paramą.

LAT 2008-12-23 nutartyje Nr. 3K-3-596/2008 papildomai nurodyta, jog klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą ( pavyzdžiui, valstybės pašalpą ), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių ( teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turtinių teisių ), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Paveldėjimo teisės normos nenustato išlaikymo reikalingumo kriterijų, todėl aiškinant Lietuvos CK 5.20 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos CK 1.8 str. 1 d., atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus ( CK 3.72, 3.192, 3.205 str. ). Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę.

Sprendžiant klausimą, ar palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas jo pilnamečiam vaikui, kuriam testamentu nepalikta jokio turto, Lietuvos CK 5.20 str. taikytinas sistemiškai su Lietuvos CK 3.194 str. 3 d. ( šiuo metu – 3.192 str. 1 d. ), pagal kurią teismas priteisia pilnamečiam vaikui išlaikymą iš tėvų, kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Todėl byloje reikalavimo faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kad ieškovei tėvo mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas, ji tuo metu buvo tapusi pilnametė ir studijavo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, o juridinį pagrindą sudaro ne tik Lietuvos CK 5.20 str., bet ir CK 3.192-1 str. 1 d. nuostatos, kurios vertintinos kaip papildančios paveldėjimo teisės normų turinį ( LAT 2009-05-05 nutartis Nr. 3K-200/2009 ).

Pagal Lietuvos CK 3.192-1 str. 1 d. pilnamečio besimokančio dieniniame skyriuje vaiko iki 24 metų išlaikymas siejamas su paramos reikalingumu. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo išaiškinimu, paramos reikalingo pilnamečio vaiko išlaikymas nėra besąlygiška jo tėvų pareiga. Įtvirtinant tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus, negalima nepaisyti tėvų galimybių ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti pačių tėvų padėtį. Taip pat negalima nustatyti teisinio reguliavimo, kai išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Kasacinis teismas, aiškindamas tuometinio Lietuvos CK 3.194 str. 3 d. ( iš esmės analogiško CK 3.192-1 str. ) nuostatų taikymą minėto Konstitucinio Teismo nutarime nutarimo kontekste, yra pažymėjęs, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka, nurodyta Lietuvos CK 3.194 str. 3 d. ( tuometiniame ), yra vertinamoji. Kasacinio teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal Lietuvos CK 3.192-1 str. 1 d. : sunki vaikų turtinė padėtis, tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ...; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. ( LAT 2007-12-11 nutartis Nr. 3K-3-564/2007, kt. ). Todėl bylose dėl pilnamečio aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančio vaiko iki 24 metų išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kai šis faktas reikalingas teisei į privalomąją tėvų palikimo dalį įgyti, sistemiškai aiškinant Lietuvos CK 3.192-1 str. 1 d. ir 5.20 str. nuostatas, toks faktas gali būti nustatytas tik tokiu atveju, jeigu bus konstatuotas ne tik pareiškėjo išlaikymo reikalingumas, buvęs jo tėvo (motinos) mirties dieną, bet ir tuo momentu egzistavusi pareiškėjo teisė gauti tėvo (motinos) išlaikymą ( LAT 2009-05-05 nutartis Nr. 3K-200/2009 ).

Šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei L. Ž. 2014 m. rugsėjo mėn. įstojus mokytis Kauno kolegijos valstybės finansuojamoje vietoje, tėvas J. Ž. išlaikymą jai teikė tik iki 2014 m. lapkričio mėn. 2015.09 mėn. - 2016.09 mėn. mokslo metų laikotarpiu, motyvuodama sunkia materialine padėtimi, ieškovė pasiėmė akademines atostogas ir išvyko dirbti į Angliją, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. tęsia mokslus kolegijoje. 2015 metais ji jokių nekilnojamųjų daiktų, kito vertingo turto ( tai neginčijama ) ir žymesnių santaupų banko sąskaitoje neturėjo, Lietuvoje per metus gavo tik 660 EUR pajamas, susijusias su darbo santykiais, duomenų apie Anglijoje jos gautas pajamas nėra. Įvertinus šias aplinkybes ir duomenis apie jai išlaikymą teikusios motinos T. Ž. turtinę padėtį, galima konstatuoti, kad besimokančiai ieškovei parama buvo reikalinga.

Tačiau kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad J. Ž. 2015 m. iki mirties priklausė tik paveldėta ½ dalis 6 a. žemės sklypo su 1958 m. statybos bendros 16500 EUR rinkos vertės gyvenamuoju namu, kuriame jis gyveno ( bet ieškovė niekada negyveno ), ir priklausiniais Kelmės mieste ( 134-140 l. ). Jis jokio kito vertingo turto ( neginčijama ) ir santaupų neturėjo, jo pajamas sudarė mažiau nei 190 EUR/mėn. neįgalumo išmokos. Be to, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas, jis buvo 57 m. amžiaus ( šios aplinkybės apsunkina asmens galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas ). Įvertinus ieškovės pripažinimą, jog ji Anglijoje uždirbdavo apie 900 svarų/mėn. ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) ir viešai skelbiamus, t. y. visuotinai žinomus ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), duomenis apie darbo užmokesčio dydį Didžiojoje Britanijoje, nėra jokių abejonių, kad J. Ž. mirties metu – 2015-11-10 – pačios ieškovės pajamos buvo žymiai didesnės, nei jos tėvo, kuris jai teikti išlaikymo galimybių faktiškai neturėjo. Byloje nenuginčyta ir aplinkybė, kad jam pačiam pragyventi padėjo atsakovė I. J.. Tokią išvadą patvirtina ir nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės bandymu prisiteisti išlaikymą iš J. Ž. – gavusi VGT pagalbą, ji tęsti procesą atsisakė. Liudytoja T. Ž., kurią įtarti duodant ieškovei nepalankius parodymus nėra pagrindo, nurodė, kad tai padaryta advokatui paaiškinus, jog dėl sunkios J. Ž. turtinės padėties išlaikymo gali nepavykti prisiteisti; be to, ieškovė nenorėjo, jog tėvas ateityje galėtų reikalauti išlaikymo iš jos. Šios aplinkybės patvirtina, kad esant sunkiai materialinei padėčiai ieškovė, įvertinusi visas aplinkybes, sąmoningai atsisakė išlaikymo iš tėvo priteisimo dėl jo paties sunkios turtinės padėties ir pasirinko kitą – darbo užsienyje – kelią, kuris jai leido tėvo mirties metu gauti žymiai didesnes pajamas ir vėliau tęsti mokslus, t. y. sudarė jai galimybes patenkinti būtinas gyvenimo ( sąlygoto gyvenamosios vietos, užsiėmimo, pajamų ir kt. ) reikmes. Tokioje situacijoje konstatuoti, kad J. Ž. mirties metu ieškovė laikytina išlaikymo reikalingu asmeniu pagal Lietuvos CK 5.20 str. 1 d. nuostatas, nėra pagrindo ( priešinga situacija aptarta pvz., Kauno apygardos teismo 2009-09-09 sprendime Nr. 2A-1052-555/2009 ).

Taip pat įvertintina, kad ieškovei nuo tėvo mirties dienos buvo skirta Valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kuri pagal kai kurių teismų praktiką įskaičiuotina į ieškovės palikėjo mirties dieną turėtas pajamas. Be to, būdama pilnametė ieškovė pati galėjo pasirūpinti pajamomis, dirbti nepilną darbo dieną, savaitgaliais ar kitu būdu, nes daug studentų susiranda darbą ar užsiima kita veikla, iš kurios gauna pajamų ir tokios galimybės gauti pajamas vertinamos tam net tikra dalimi minimalios algos ( Vilniaus apygardos teismo 2017-03-16 sprendimas Nr. e2-1266-580/2017, kt. ). Konstatavus ieškovės išlaikymo reikalingumo klausimo išsprendimą ( gaunant pajamas užsienyje ) ir J. Ž. negalėjimą teikti ieškovei išlaikymą, dėl kitų aplinkybių ( jos nesikreipimo dėl valstybės lengvatinės paskolos studijoms, stipendijos negavimo priežasčių, kt. ) teismas plačiau nepasisako. Tik atskirai pažymima, kad įstatymas nesieja palikėjo išlaikymo, jo priežiūros, santykių su įpėdiniais pobūdžio ir kitų panašių aplinkybių su teise į privalomą palikimo dalį; Lietuvos CK 5.6 str. numatytų aplinkybių nenustatyta, todėl kiti atsakovės atsikirtimo į ieškinį motyvai ( jos ieškovė su mirusiuoju nebendravo, juo nesirūpino, jo nelaidojo, neapmokėjo laidojimo išlaidų ir t. t. ) neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Atmetant ieškinį iš ieškovės priteisiama 450 EUR ( 59, 60 l. ) ir 500 EUR ( 103-105 l. ), viso 950 EUR, atstovavimo išlaidų atsakovei ( Lietuvos CPK 98 str. ) ir 10,72 EUR bylinėjimosi ( procesinių dokumentų įteikimo ) išlaidų valstybei ( 1 l., Lietuvos CPK 96 str. ). Ieškovės patirtos bylinėjimosi ( 2 l. ) ir atstovavimo ( 101, 102 l. ) išlaidos jai neatlyginamos. 2018-01-15 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ( 12-13 l. ) panaikinama teismo sprendimui įsiteisėjus ( Lietuvos CPK 150 str. 2 d. ).

Ieškovė kreipėsi į teismą, gindama savo kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės subjektyvią teisę į tėvo palikimą, todėl vertinti jos veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ( akivaizdų naudojimąsi jomis ne pagal paskirtį ) nėra pagrindo, atsakovės prašymas ( 27-28 l. ) skirti ieškovei baudą vadovaujantis Lietuvos CPK 95 str. netenkintinas ( analogiški motyvai šiuo klausimu nurodyti Šiaulių apygardos teismo 2017-12-04 nutartyje – bylos Nr. 4 2 t. 138-139 l. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovei I. J. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei dėl teisės į palikimo privalomąją dalį nustatymo atmesti.

Atsakovės I. J. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei L. Ž. netenkinti.

2018 m. sausio 15 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - uždraudimą Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į ½ ( vieną antrąją) dalį J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2144-471/2018 įsiteisėjimo – panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti iš ieškovės L. Ž. dešimt eurų 72 ct. ( 10,72 EUR ) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir devynis šimtus penkiasdešimt eurų ( 950 EUR ) atstovavimo išlaidų atsakovei I. J.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.