- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1052-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., Kauno miesto 19-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjai K. K., suinteresuotam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. K., Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei A. U. dėl išlaikymo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K. pareiškimu (b.l. 1-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo E. K. mirties dieną, t.y. 2005-04-01, buvo reikalingas išlaikymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2005-04-01 mirė jos tėvas. Tėvas ją visada finansiškai išlaikydavo. Iki tėvo mirties ji gyveno su mama, tėvai buvo išsituokę. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto dieniniame skyriuje, nedirba. Su tėvu pareiškėja susitikdavo, bendraudavo, jis jai duodavo apie 100 Lt smuklioms išlaidoms. Ją išlaiko motina. Praeitą vasarą dirbo „Eurovaistinėje". Po tėvo E. K. mirties, 2005-06-03 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau sužinojo, kad G. K. parašytas testamentas. Tėvo mirties dieną savarankiškų pajamų neturėjo, buvo tėvų išlaikoma, stipendijos negaudavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. K. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, jog pareiškėja yra jos buvusio vyro dukra. Per visą santuokos laiką vyro dukros nebuvo mačiusi, o E. K. niekada nesakė, jog susitikinėja su dukra, ji tik žinodavo, kad vyras paštu siuntė dukrai iki 18 m. išlaikymą. Dar esant gyvam vyrui, pareiškėja nesikreipė dėl išlaikymo. E. K. nežinojo net kur dukra mokosi. Pareiškėja sveika, jauna, darbinga mergina, todėl, nesant byloje duomenų, kad pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos, dėl amžiaus, pareiškimo nėra pagrindo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu K. K. pareiškimą atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja tėvo mirties dieną buvo pilnametė, sveika, darbinga. Pareiškėja po tėvo mirties nesikreipė dėl darbo paieškos į Darbo biržą, darbo neieškojo. Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėja yra dieninio skyriaus studentė ir savo vardu neturi nekilnojamojo turto, nepatvirtina, jog jai yra reikalingas išlaikymas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, prijungtą teismo posėdžio protokolą iš civilinės bylos (duomenys neskelbtini) , padarė išvadą, jog pareiškėja visiškai nebendravo su savo tėvu ir jo, kaip artimo asmens, nepažinojo. Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėja mokėsi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto dieniniame skyriuje bei mokėjo pati už 1 kurso 2-ojo
semestro studijas nuo 2005-02-01 iki 2005-06-30, ir mokėjo kitus tris metus, tik patvirtino faktą, kad ji turėjo lėšų pragyvenimui, gyveno su kita šeima, ir išlaikymas jai nebuvo reikalingas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 89-92) pareiškėja K. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą- pareiškimą patenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis yra priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisė normas, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose, todėl turi būti panaikintas. Tėvo mirties dieną (2005-04-01) jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji buvo studentė, neturėjo jokių savarankiškų pajamų, turto, vertybinių popierių, akcijų. Ji mokėsi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, dieniniame skyriuje, šias aplinkybes patvirtino (duomenys neskelbtini) universiteto 2007-10-29 pažyma. Būtent už 2004/2005 mokslo metus, t.y. už I kurso 2-ojo semestro studijas, nuo 2005-02-01 iki 2005-06-30 pareiškėja mokėjo pati už studijas, buvo visiškai išlaikoma mamos A. G., gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, socialinės paramos negavo, stipendija pareiškėjai nebuvo mokama, negavo jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, jokio turto nuosavybės teise nevaldė. Šias aplinkybes pareiškėja pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai pilnai patvirtino, kad savo tėvo mirties dieną pareiškėja neturėjo jokių savarankiškų pajamų bei turto ir jai buvo reikalingas išlaikymas, tačiau teismas šiuos įrodymus vertino netinkamai, nurodydamas, kad pareiškėja tėvo mirties dieną buvo pilnametė, sveika, darbinga, nei savo tėvo mirties dieną nei vėliau nesikreipė dėl darbo paieškos. Apeliantė nurodė, jog dėl intensyvaus paskaitų grafiko, ji negalėjo ieškotis darbo ir dirbti, nes visą laiką reikėjo skirti mokymuisi, pirmajame kurse mokslų grafikas buvo labai intensyvus, paskaitos trukdavo nuo 8 arba 9 vai. iki 16 arba 18 vai, po paskaitų dar reikėdavo ruoštis kitos dienos užsiėmimams, todėl pareiškėja visą laiką turėjo skirti mokslams. Teismas šioje byloje ne tik netinkamai vertino rašytinius įrodymus, bet sistemiškai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, kuri reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Pareiškėja buvo pilnai išlaikoma savo mamos A. G., kuri atliko savo pareigą remti savo pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tokią pat pareigą turėjo ir pareiškėjos tėvas. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, įrodinėjimo dalykas yra reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir pareiškėjo gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir pan. palikėj o mirties dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Teismo argumentai, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo tėvui gyvam esant arba , jeigų tikėti pareiškėja, tampa nebeaišku, kaip ji pragyveno tris metus po tėvo mirties" neturi jokios įrodomosios reikšmės ir negali būti laikomi tinkamais sprendime daromai išvadai pagrįstai, nes šios aplinkybės nesusiję su pareiškėjos turtine padėtimi išlaikymo reikalingumo dieną, nepaneigia byloje surinktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos reikalavimą. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra suformulavęs teisminę praktiką ir pasisakęs, kad tokiose bylose svarbu nustatyti aplinkybes, kad išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylos esmės, aiškindamasis aplinkybes apie pareiškėjos santykius su tėvu po jos tėvų ištuokos, tėvo prisidėjimą prie išlaikymo po to, kai pareiškėjai suėjo 18 metų, jų bendravimo ir materialinio išlaikymo teikimo pareiškėjai aplinkybes. Teismo pareiga tokiose bylose yra nustatyti pareiškėjo turtinę padėtį palikimo atsiradimo dieną, o ne išlaikymo teikimo ar neteikimo asmeniui faktą. Jokios įrodomosios reikšmės neturi ir aplinkybė, kad pareiškėja su seserimi kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti asmeninį testamentą negaliojančiu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) , ir tik po to kreipėsi dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą pažeistai teisei ginti, senaties termino pareiškimui pateikti pareiškėja nepraleido. Įstatymų leidėjas garantuoja įpėdiniui teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio, todėl testatoriaus valia šiuo atveju nėra svarbi ir neturi būti vertinama. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnį, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.1. 108-109) suinteresuotas asmuo G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CK 5.20 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios teisės normos taikymo sąlygos yra tokios: pirma, palikėjas yra surašęs testamentą, kuris yra galiojantis; antra, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, nesant testamento, būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą (t. y. pirmos eilės įpėdinis arba antros eilės įpėdinis, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriėmė ar atsisakė palikimo arba iš jų atimta teisė paveldėti, taip pat sutuoktinis, paveldintis kartu tiek su pirmos, tiek su antros eilės įpėdiniais); trečia, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, yra reikalingas išlaikymo; ketvirta, išlaikymo reikalingumas turi būti nustatytas būtent palikimo atsiradimo dieną.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas E. K., miręs 2005-04-01, visą savo turtą testamentu paliko šioje byloje dalyvaujančiam asmeniui G. K.. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai jos tėvo E. K. mirties dieną (2005 04 01) buvo reikalingas išlaikymas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėja nėra tas asmuo, kuriam palikėj o (pareiškėjos tėvo) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas paminėtą išvadą motyvavo tuo, jog pareiškėja tėvo mirties dieną- 2005 04 01 - buvo pilnametė, sveika ir darbinga, į darbo biržą nesikreipė, darbo neieškojo. Nustatęs, kad pareiškėja 2005 m. balandžio mėnesį mokėsi universiteto dieniniame skyriuje, pati mokėjo už studijas, sprendė, kad ji pajamų sugebėjo gauti ir jų turėjo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės
5 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, pasisakydama dėl išlaikymo reikalingumo
kriterijaus, išaiškino, kad teismas, spręsdamas pilnamečio vaiko išlaikymo reikalingumo klausimą
turi nustatyti, ar toks asmuo turėjo teisę gauti išlaikymą iš savo tėvo (motinos) šiam esant gyvam.
Kasacinio teismo kolegijos vertinimu, šiai aplinkybei nustatyti būtina išsiaiškinti ne tik vaiko, bet ir
jo tėvo (motinos) materialinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą, vaiko pastangas gauti lėšų pragyventi,
pažangumą, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes. Be to, kolegija nurodė, kad teismai
nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos darbo vaistinėje faktu, neatsižvelgdami į tai, kad išlaikymo
reikalingumas turi būti nustatytas palikėj o mirties momentu, tuo tarpu pagal teismų nustatytas bylos
aplinkybes pareiškėja pirmą kartą įsidarbino 2006 m. birželio 19 d. (jos tėvas mirė
2005 m. balandžio 1 d.). Taip pat pažymėjo, kad neturi pagrindo teismų sprendimo ir nutarties
motyvacija, susijusi su tuo, jog pareiškėja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą
kreipėsi tik po trejų metų po tėvo mirties, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip netiesiogiai
patvirtinanti išlaikymo nereikalingumo pareiškėjai faktą, nes per tą laiką pareiškėja bylinėjosi kitose
bylose (dėl asmeninio testamento patvirtinimo, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu).
Pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Pilnamečių vaikų, besimokančių aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnių nei 24 metų, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas, todėl išlaikymo reikalingumą privalo įrodyti įpėdinis, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė (palikėjo mirties dieną buvo ne vyresnė kaip 24 metų) ir mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad aukštosios mokyklos studentas, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti studijas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja K. K. tėvo mirties dieną gyvenamąją vietą buvo deklaravusi savo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, kur be jos
gyveno trys asmenys (b.l. 10), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo (b.l. 12), socialinių išmokų ir draudžiamų pajamų negavo (b.l. 9, 11). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad iki pareiškėjos pilnametystės jai buvo reikalingas išlaikymas, kurį taip pat teikė ir palikėjas - pareiškėjos tėvas (b.l. 43-44). Įvertinus šiuos byloje pateiktus įrodymus, kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėja palikėj o mirties dieną neturėjo pajamų pragyvenimui, turtinė pareiškėjos padėtis taip pat įgalina spręsti apie išlaikymo reikalingumą. Be to, byloje esantys įrodymai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad palikėjas mirties dieną neturėjo kitų išlaikytinių, pačiam palikėj ui nebuvo reikalinga parama ar globa, palikėj o turtinė padėtis (naminiu testamentu paliktas namas, automobilių taisykla ir kiti pastatai) leido teikti pareiškėjai išlaikymą, nepadarant esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis apie mokymosi aukštojoje mokykloje rezultatus (b.l. 94-100), kolegija sprendžia, kad pareiškėjos mokymasis aukštojoje mokykloje buvo pažangus, t.y. pareiškėja tinkamai vykdė pareigą mokintis, siekti mokslo rezultatų.
Kolegijos vertinimu, nustačius šias aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas ir, kad šį išlaikymą pareiškėjas turėjo galimybę teikti. Suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškėjos galimybės įsidarbinti vasaros atostogų metu bei apie gautą paskolą, nesudaro pagrindo pareiškimo netenkinti, kadangi palikėj o mirties dieną palikėj a buvo tik pirmame kurse, gauta paskola buvo tikslinė, skirta apmokėti mokslus. Nurodyti argumentai yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus apeliacinį skundą pareiškėjai ir valstybei iš suinteresuoto asmens G. K. CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu priteistinos byloje turėtos išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-329 straipsniais
nusprendė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos tėvo E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t.y. 2005-04-01, buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti pareiškėjai K. K. iš suinteresuoto asmens G. K. 162,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens G. K. 203 Lt bylinėjimosi išlaidų.