Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. K. ir M. K. ieškinį atsakovams S. K. (S. K.) bei M. K. (M. K.), trečiasis asmuo notarė N. J., dėl dalies paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, privalomosios palikimo dalies nustatymo ir dalies paveldėjimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Mirusiojo G. K. paliktas turtas nustatytas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. G. K. ir S. K. vardu registruotas 826 / 1 536 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52). G. K. vardu registruota ½ dalis žemės sklypo bei ¼ dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-66).

Išlaikymo reikalingumo klausimas yra įrodinėtinas faktas, kuris analizuotinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, asmens poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą, taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-106/2013).

Mirusysis G. K. 2015 m. gruodžio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, motyvuodamas tuo, kad 7 metus negyvena kartu (b. l. 134-135). Šį pareiškimą buvo atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi (b. l. 136). 2016-02-29 G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo padavęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 157-159). Šį pareiškimą atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi (b. l. 140). Tokį patį pareiškimą G. K. 2016-03-23 pateikė Vilniaus rajono teismui. Sutuoktinės kaltė apibūdinta kaip gyvenimas atskirai, charakterių nesutapimas bei sutuoktinės atsisakymas nutraukti santuoką bendru sutikimu (b. l. 161-162). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-27 nutartimi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta ieškovui G. K. mirus (b. l. 163).

Nagrinėjamoje byloje CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas yra negalimas, nes nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta ieškovės S. K. kaltė dėl santuokos nutraukimo. Atsakovų atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2016, kurioje konstatuota, jog nutraukus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio mirties, galima iškelti atskirą bylą dėl pripažinimo, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis neteko teisės paveldėti pagal įstatymą. Minimoje nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog tuo atveju, kai palikėjas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką ne dėl pergyvenusio sutuoktinio, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, toks santuokos nutraukimo pagrindas neatitinka CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų.

G. K. ieškinyje teismui prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jokių ieškovės S. K. kaltę rodančių aplinkybių nepateikia, ieškinio pagrindą grindžia tuo, kad sutuoktinė nesutinka santuokos nutraukti bendru sutikimu. Aptarta situacija neatitinka CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos išimties.

Aptariant kitos ieškovės M. K. išlaikymo reikalingumą, pastebėtina, kad ji studijuoja (duomenys neskelbtini) nuolatine studijų forma, numatoma studijas baigti (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). (duomenys neskelbtini) 2016-08-19 pažyma Nr. 447 patvirtina, kad M. K. mokama 57 Eur stipendija už mokymosi rezultatus, o 2016 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 418 Eur vienkartinė socialinė stipendija (b. l. 40). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-08-02 sprendimu M. K. skirta 110,08 Eur našlaičių pensija nuo 2016-05-18 iki sukaks 24 metai, jei bus dieninių ar nuolatinių studijų programos studente (b. l. 47). M. K. pajamos sudaro apie 200 Eur per mėnesį, dalinant vienkartinę socialinę stipendiją 12 mėnesių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-09-30 pažymoje (b. l. 84) nurodyta, jog ieškovė M. K. nuo 2014-01-01 iki 2016-09-30 dirbo nepilną mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 48) M. K. vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas. M. K. sąskaitoje yra 94,53 Eur (b. l. 69), transporto priemonių neregistruota (b. l. 71).

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-11-15 teismo įsakymu M. K. iš G. K. priteistas 123 Eur išlaikymas bei 4 431 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Sulaukusi pilnametystės ieškovė M. K. dėl išlaikymo į tėvą nesikreipė. Nors išlaikymo teikimo faktas nėra šios kategorijos bylose įrodinėtina aplinkybė, tačiau išlaikymo teikimo aplinkybė parodo išlaikytinio poreikių tenkinimo reikalingumą. Atsakovai yra pateikę ieškovės M. K. užimtumą rodantį studijų tvarkaraštį (b. l. 146-148), tačiau šis dokumentas negali būti vertinamas, nes iš jo neaišku, kiek ir kokių paskaitų yra ieškovei.

Nors ir įvertinus, jog pagal CK 3.192-1 straipsnį, studijuodama aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir būdama ne vyresnė nei 24 metų amžiaus ieškovė M. K. turi teisę gauti materialinę paramą iš turinčių galimybę ją teikti tėvų, tačiau būdama pilnametė ieškovė pati taip pat gali pasirūpinti pajamomis, dirbti nepilną darbo dieną, savaitgaliais ar per atostogas. CK 3.192-1 straipsnis pilnamečiams vaikams paramą numato tik tuo atveju, kai tėvai gali ją teigti, kai nepilnamečiams vaikams išlaikymas turi būti teikiamas be papildomų išlygų. Daug trečio kurso studentų susiranda darbą ar užsiima kita veikla, iš kurios gauna pajamų. Ieškovės galimybės gauti pajamas vertinamos puse minimalios algos ir daroma išvada, jog ieškovė M. K. gali gauti apie 190 Eur dydžio pajamas. Ieškovės užimtumas universitete netrunka visą darbo dieną, todėl tam tikro nepilną dieną trunkančio darbo susiradimas negalėtų kenkti mokslo rezultatams, sesijų metu ieškovė galėtų imti atostogas darbe. Be to, likus nepilnai metams iki tėvo mirties M. K. sumokėjo 8 618,81 Eur antstolei I. B., kurie šalių buvo nurodyti, kaip M. K. išlaikymo įsiskolinimas. Į šiuos pinigus taip pat turi būti atsižvelgta vertinant ieškovės M. K. išlaikymo reikalingumą, kadangi pinigai gauti ne kaip periodinis išlaikymas, o sumokėti iš karto už kelis metus jau praėjus tiksliniam laikotarpiui, kai M. K. turėjo būti teikiamas išlaikymas. Ieškovės nepateikė jokių duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo suma buvo padengtos ankstesnės skolos, kurios atsirado motinai vykdant pareigą išlaikyti dukrą, todėl lėšos vertinamos kaip santaupos.

Ieškovių atstovas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikoje patvirtintą skurdo ribą. Skurdo rizikos riba 2015 metais vienam gyvenančiam asmeniui, kurią nustatė Statistikos departamentas, sudarė 259 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=223c4f5e- 1aa2-4009-8a86-af0ce47092b9). Skurdo riba šeimai skaičiuojama, kaip namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Skurdo rizikos riba 2016 metams nepaskaičiuota, tačiau ji, įvertinus panašią ekonominę situaciją 2015 metais ir 2016 metais, iš esmės būtų panaši. Ieškovių atžvilgiu gali būti taikomas tik kriterijus, nustatytas vienam gyvenančiam asmeniui, nes du pilnamečiai asmenys neatitinka namų ūkio sąvokos. Skurdo rizikos riba pagal Statistikos departamento pateikiamą skaičiavimo metodiką yra sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Pagrindiniu skurdo kriterijumi laikoma skurdo rizikos riba, lygi 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/576798/Skurdo_rodikliu_metodika_2016.pdf).

Nors teismų praktikoje, taikant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, nėra nurodoma vertinti į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens pajamas pagal skurdo rizikos ribos kriterijų, tačiau šis dėmuo yra informatyvus ir gali būti taikomas. Apibendrinus visas ieškovių gaunamas ir racionaliai elgiantis turimas gauti pajamas, matyti, jog abiejų ieškovių pajamos sudaro apie 400 Eur.

Pastebėtina, jog valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija ieškovei M. K. buvo skirta tik nuo tėvo mirties dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat palikimo atsiradimo dienos ieškovė pradėjo gauti našlaičių pašalpą, ši pašalpa įskaičiuojama į ieškovės M. K. palikėjo mirties dieną turėtas pajamas.

Viena iš aplinkybių, dėl ko ieškovės negali pretenduoti į privalomą palikimo dalį, atsakovai nurodė tai, jog atsakovės nesirūpino palikėju. Byloje nebuvo paneigta, kad palikėjas jau ilgą laiką negyveno kartu su savo šeima, tačiau santuoka nebuvo nutraukta. Dėl santuokos nutraukimo palikėjas buvo kreipęsis į teismą. Atsakovai pateikė užsakymo lapą, kad už G. K. laidotuves jiems buvo paskaičiuotos 900 Eur išlaidos (b. l. 144). Ieškovių ir palikėjo tarpusavio santykius bylos šalys vertino iš esmės skirtingai, kaltindamos viena kitą netinkamu elgesiu.

Atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, kurie tęsiasi ilgą laiką, byloje buvo nutarta liudytojų parodymais neįrodinėti ieškovių ir palikėjo tarpusavio santykių. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl privalomos palikimo dalies skyrimo atitikimo proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Minimas atitikimas turi būti įvertinamas atsižvelgiant į CK 5.6 straipsnio sąlygas, pagal kurias asmenys netenka teisės paveldėti dėl savo netinkamo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). CK 5.6 straipsnis nurodo, jog neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos išdėstytos aplinkybės, kuriomis siekiantys palikimo asmenys sudarė sąlygas, dėl kurių palikėjas negalėjo tinkamai išreikšti valios dėl paliekamo turto ar kėsinosi į palikėjo gyvybę.

Šalių paaiškinimuose dėl santykių su palikėju jokių panašių į nurodytas CK 5.6 straipsnyje, aplinkybių nenustatyta. Tai, kad palikėjas gyveno atskirai nuo šeimos ir ieškovės juo nepakankamai rūpinosi, buvo susiję ne tik su nepakankamu ieškovių dėmesiu palikėjui, bet ir su jo paties elgesiu. Atsakovas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog palikėjas grįždavo tik pernakvoti. Palikėjas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nedirbo, visuomenei naudinga veikla neužsiėmė, savo reikalų netvarkė.

Atsakovai nurodė, kad jie sumokėjo mirusiojo G. K. skolas. Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, jog 2011-08-29 jie sumokėjo 671 Lt, 2011-09-29 – 495 Lt, 2011-10-27 – 495,50 Lt, AB „Lesto“ naudai (b. l. 187-189); 2015-07-15 sumokėjo 292,99 Eur UAB „MCB finance“ naudai, 2015-08-19 sumokėjo 64,11 Eur UAB „Gelvora“ naudai, 2015-08-19 sumokėjo 427,41 Eur UAB „4finance“ naudai, 2015-07-15 sumokėjo 8 618 Eur antstolei I. B. (b. l. 189-194). Tai, kad atsakovai apmokėjo mirusiojo skolas, rodo, jog tarp M. K. ir G. K. buvo susiklostę itin geri santykiai, sūnėnas dėdei padėjo, apmokėdamas labai dideles jo skolas. Valios išreiškimas G. K. testamente yra pagrįstas suprantamomis priežastimis.

Apibendrinant išdėstytus motyvus daroma išvada, jog nei viena ieškovė neįrodė, kad joms G. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškinį remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi.

Reikalavimą dėl M. K. ir S. K. 2016-06-08 paveldėjimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo ieškovės grindė CK 1.80 straipsniu bei CK 1.81 straipsniu, kaip prieštaravimą viešai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms nurodant CK 5.20 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Kadangi šiuo teismo sprendimu nekonstatuotas išlaikymo ieškovėms reikalingumas, tai paneigta ir sąlyga CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių taikymui. Taip pat paveldėjimo teisių perleidimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sandorį, sudarytą dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Tiek šis pagrindas, tiek CK 6.66 straipsnio reguliuojamas actio Pauliana ieškinys, negali būti taikomi, nes ieškovės neturi reikalavimo teisės į G. K. palikimą.

Pastebėtina, jog ši byla pradėta procesiškai netinkamai, kadangi pareikštas turtinio pobūdžio ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalis dėl konkretaus nekilnojamojo turto paveldėjimo. Iš notarės N. J. atsiliepimo matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas nei vienam palikimą priėmusiam asmeniui. Neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas negali būti pripažįstamas negaliojančiu, nes toks dokumentas nesudarytas. Nuosavybės teisės perėjimas notariniu būdu kol kas nėra įvykdytas. Taip pat ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisių perleidimo sutartį dalyje dėl paveldėjimo teisių į konkretų nekilnojamąjį turtą perleidimo. Iš Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, kad padovanotas visas paveldėtas turtas. Minimos sutarties 2 punkte atskirai išskirta, jog šalys supranta, kad negali būti padovanota paveldėjimo teisė į konkretų daiktą, dovanojant paveldėjimo teises, turtas nedetalizuojamas.

Kadangi ieškinio reikalavimai pareikšti ginčo teisena, tai ieškovių sumokėtas žyminis mokestis atmestus ieškinį joms nekompensuojamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat nekompensuojamos ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 120 Eur už konsultacijas, 600 Eur už atsiliepimo surašymą bei 200 Eur už atstovavimą teisme, viso 920 Eur. Šios išlaidos atlygintinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį taikoma 2,5, o 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, valandą taikoma 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismo posėdžiai truko 2 val. 18 min., suapvalinus 2 val., todėl maksimalios galimos išlaidos 150 Eur. Tuo remiantis išlaidos mažinamos iki 870 Eur. Išlaidos advokato pagalbai iš abiejų ieškovių priteisiamos lygiomis dalimis.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-11-04 raštu VĮ Registrų centrui pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, todėl sprendimui įsiteisėjus praneština apie tai, kad byla baigta. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus VĮ Registrų centrui pranešti, jog civilinė byla baigta.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padarytą įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šioje nutartyje nurodytam turtui.

Priteisti iš M. K. ir S. K. M. K. naudai po 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.