- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 3K-3-96-611/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32338-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigitas Gurevičius (pirm.), Gražina Davidonienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- V. S., A. K.
- Atsakovas
- B. M. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. K. ieškinį atsakovei B. M. K. dėl pripažinimo, kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis neteko teisės paveldėti pagal įstatymą; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė A. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pergyvenusio palikėją sutuoktinio teisės paveldėti pagal įstatymą praradimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovai prašė teismo nustatyti, kad buvo pagrindas nutraukti V. K. ir B. M. K. santuoką, sudarytą 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl B. M. K. kaltės; pripažinti, kad pergyvenusi sutuoktinė B. M. K. neteko teisės paveldėti pagal įstatymą V. K. palikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 16 d. mirė ieškovų tėvas V. K., kuris buvo susituokęs su atsakove B. M. K. 2013 m. balandžio 11 d. V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškinyje nurodė, kad santykiai pasikeitė, sutuoktinė tapo irzli, pikta, daugėjo nesutarimų, išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingi požiūriai, dėl atsakovės išlaidumo kilo konfliktų, kurie neigiamai veikė jį ir kartu gyvenančius tėvus. V. K. laikėsi pozicijos, kad jis ir atsakovė pažeidė sutuoktinių abipusės pagarbos, moralinės paramos pareigas, todėl šeima iširo dėl jų abiejų kaltės. Nurodytoje byloje atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė, jei nepavyks susitaikyti, nutraukti santuoką dėl sutuoktinio V. K. kaltės; jis su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. V. K. mirus, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta.Nors V. K. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo buvo prašoma nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovai nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškinyje V. K. nurodė konkrečias aplinkybes, kaip pasireiškė atsakovės kaltė, o ieškinio pagrindą (dėl abiejų sutuoktinių kaltės) pasirinko norėdamas kuo greičiau išsiskirti. Atsakovė nevykdė pareigos būti lojali, nerodė pagarbos sutuoktiniui, nerėmė jo moraliai ir materialiai, buvo konfliktiško būdo, nuolat žemino ir užgauliojo sutuoktinį, o tai sudarė pagrindą pripažinti, kad prieš palikėją vartotas psichologinis smurtas, vertintinas kaip žiaurus elgesys, – viena iš sutuoktinio kaltės prezumpcijų. Dėl šių aplinkybių ieškovai daro išvadą, kad buvo pagrindas palikėjo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir dėl to ji netenka teisės paveldėti pagal įstatymą sutuoktinio turto (CK 5.7 straipsnis).