Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovei I. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiais asmuo Kelmės rajono 2-jo notarų biuro notaras Alvydas Andrijauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę, ekspertai 2017m. sausio 20 - vasario 27d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu į pateiktus klausimus atsakė: „1. laikotarpiu nuo 1982-01-01 iki 2015-11-10 J. Ž. buvo nustatyti psichikos sutrikimai: nuo 1996m. lėtinis alkoholizmas IV stadija su asmenybės degradacija. Nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nuo 1999m. diagnozuota vidutinio sunkumo depresijos epizodas; 200m. nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas . 2008m. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas. Kartotinai stacionarinių gydymų metu buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklės su psichoze ir be psichozės. Taip pat tikėtina, kad testamento 2015-08-27 pasirašymo artimuoju laikotarpiu, tiriamasis sirgo demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis; 2. Laikotarpiu nuo 1982-01-01- iki 2015-11-10 buvo kartotinai nustatyti J. Ž. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais atvejai. J. Ž. buvo nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Lėtinis alkoholizmas su asmenybės degradacija. Organinis asmenybės sutrikimas. Dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, toksinio alkoholio poveikio , kartotinių psichozių, buvo poveikis centrinei nervų sistemai, dėl ko neabejotinai nukentėjo pažintinės funkcijos, vystėsi alkoholinė encefalopatija ir kitų organų pažeidimas. Buvo nustatytas lėtinis hepatitas, lėtinis pankretitas, toksinė polineuropatija. Gilėjant alkoholiniui defektui vystėsi alkoholinė silpnaprotystė. 3.Tiriamasis 1982m. patyrė galvos traumą su kaukolės lūžiais, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tos traumos aplinkybes, gydymąsi stacionare ir liekamuosius reiškinius nėra. Nera jokių duomenų , kad dėl 1982m. patirtos galvos traumos būtų nustatytas koks nors nedarbingumo / neįgalumo lygis“. Į pagrindinį klausimą ar J. Ž. , sudarydamas 2015-08-27 testamentą dėl sveikatos sutrikimų ir esamos sveikatos būklės suprato testamento turinį, savo veiksmų esmę ir ar galėjo tinkamai, visapusiškai ir nepriklausomai juos valdyti, ekspertai davė išvadą : „ J. Ž. , sudarydamas 2015-08-27 testamentą dėl savo ankstesnių sveikatos sutrikimų nesuprato 2015-08-27 testamento turinio, savo veiksmų esmės ir jis negalėjo tinkamai, visapusiškai ir nepriklausomai valdyti savo veiksmus. Tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie J. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos( b.l.155-162).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė nurodė, kad dėl apie 30 metų intensyvaus piktnaudžiavimo alkoholiu buvo veikiama J. Ž. centrinė nervų sistema, jam diagnozuota depresija ir priklausomybės alkoholiui sindromas( delyras), šios dvi diagnozės, visa ligos eiga galėjo įtakoti J. Ž. centrinę nervų sistemą ir vedė prie išvados, kad J. Ž. buvo demencija( pažeistos pažintinės funkcijos), dėl ko jis galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir teisingai jų valdyti, tačiau pažintinių funkcijų pažeidimas nebuvo objektyvizuotas, tai yra nepadaryti J. Ž. tam tikri tyrimai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti lengvas, vidutinis ar sunkus yra pažintinių funkcijų pažeidimas, todėl ekspertizės išvada, kad sudarydamas 2015-08-27 testamentą J. Ž. dėl sveikatos sutrikimų nesuprato testamento turinio , savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai , visapusiškai ir nepriklausomai valdyti savo veiksmus, yra ne kategoriška, o tikėtina. Taigi nors ir esant J. Ž. konstatuotiems atitinkamiems psichikos sveikatos sutrikimams demencija J. Ž. nebuvo konstatuota, o ekspertai kategoriškai ir vienareikšmiškai nepasisakė, kad J. Ž. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos gydytojos - psichiatrės Rūtos Katrynos Juškaitės, gydžiusios J. Ž. nuo 1998m., paaiškinimų matosi, kad 1982m. J. Ž. buvo patyręs galvos traumą, po ko pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išryškėjo depresijos simptomai, jis gydydavosi tiek ambulatoriškai, tiek ir stacionaruose, pas gydytoją ateidavo pats vienas( yra buvę, kad atlydėjo motina), skundėsi nemiga, nerimu, blogėjančia atmintimi, pas gydytoją visada kreipdavosi savo iniciatyva, paskutiniu metu lankėsi 2015m. rugpjūčio mėnesį, sakėsi, kad lankosi ir pas šeimos gydytoją. Per visą J. Ž. gydymosi laikotarpį jokių įtarimų, kad jis galėtų nesuprasti savo veiksmų esmės niekuomet nėra kilę, jis buvo orientuotas aplinkoje, turėjo savo nuomonę, niekada nesielgė kaip „dementiškas“ pacientas.

Iš J. Ž. šeimos gydytojos Nijolės Buivydienės paaiškinimų matosi, kad J. Ž. nebuvo dispanserizuotas dėl vidaus ligų susirgimų, lankėsi pas šeimos gydytoją epizodiškai - dėl skrandžio sutrikimų, dėl sveikatos pažymos vairuotojo teisėms, jo prašymu buvo atlikti kepenų veiklos tyrimai, gydytoja pacientą pažinojo daug metų, apsilankymų metu jis visada elgėsi adekvačiai. Taigi, iš esmės abi testatorių gydžiusios gydytojos patvirtino, jog J. Ž. orientavosi aplinkoje ir suprato savo veiksmus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui ekspertams buvo pateikti J. Ž. medicininiai dokumentai, kurie išsamiai aprašyti ir išanalizuoti ekspertizės akte, iš aprašomosios ekspertizės akto dalies matosi, kad J. Ž. 1983m,buvo dispanserizuotas dėl kardiovaskulinės sistemos nusiskundimų, pagal vėlesnius įrašus medicininiuose dokumentuose matosi, kad laikotarpiu nuo 1983 m. J. Ž. lankėsi pas gydytojus, buvo konsultuojamas, jam diagnozuota eilė susirgimų, tame tarpe ir lėtinis alkoholizmas( 1992m.), depresija( 1998m.), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, eilę kartų gydytas ir ambulatoriškai ir stacionariai, ką patvirtina įrašai ir diagnozės medicininiuose dokumentuose. 2015-03-19 J. Ž. priešpaskutinį kartą konsultuotas psichiatro, dokumentuose atžymėta, kad „kontaktui gerai sueinamas, orientuotas, sąmoningas, į klausimus atsako teisingai, emocijos labilios, nuotaika pažeminta, mąstymas nuoseklus. Alkoholio vartojimą neigia“, 2015-08-31 konsultuotas psichiatro paskutinį kartą, be kita ko atžymėta, kad „kontaktui sueinamas, pilnai orientuotas..., mąstymas lėto tempo, nuoseklus. Psichozės reiškinių nėra“ . Iš vėlesnių įrašų medicininiuose dokumentuose matosi, kad 2015-10-18 VšĮ Šiaulių ligoninėje gydėsi dėl patirtos traumos, o (duomenys neskelbtini) mirė. Iš medicininių dokumentų taip pat matosi, kad J. Ž. apsilankymai pas psichiatrą nuo 2000 iki 2015 metų akivaizdžiai retėjo, tiek 2015-03-19 tiek ir 2015-08-31 ( laikotarpiu iki ir po 2015-08- 27 testamento sudarymo) gydytojo įrašai „alkoholio vartojimą neigia“, „laikosi blaivybės“, „ kontaktui sueinamas, orientuotas“ leidžia manyti, kad J. Ž. sveikata buvo pagerėjusi, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad testamento sudarymo metu jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

Trečiasis asmuo notaras Alvydas Andrijauskas, patvirtinęs ginčijamą testamentą, teismo posėdžio metu paaiškino (b.l 117, 1 t.), kad testatoriaus asmeniškai nepažįsta ir jo neprisimena, tačiau faktas, kad jis( notaras) testamentą patvirtino, reiškia, kad testatoriaus elgesys, kalba notarui nekėlė jokių abejonių, kad testatorius buvo apsisprendęs ir aiškiai išreiškė savo valią, o notaras įvykdė savo pareigą, testamentą patvirtino, nes iškilus bent kokiems neaiškumams dėl asmens gebėjimo orientuotis aplinkoje, išsakyti savo valią - testamentas yra netvirtinamas. Taigi notarui abejonių dėl J. Ž. sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti taip pat nekilo.

Teismui taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai: J. Ž. vairuotojo pažymėjimas( išduotas 2012-12-12) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, išduota 2011-01-12 apie tai, kad J. Ž. pagal sveikatos būklę gali vairuoti su apribojimu šios kategorijų grupės transporto priemones: A; B kategorija, I grupė, C kategorija II grupė(b.l.105), taip pat pateiktos darbingumo lygio pažymos( b.l.103-104), iš kurių matosi, kad J. Ž. 2006-09-12 nustatytas darbingumo lygis 35%, o 2010-09-09 - 40%.

Siekiant objektyviai ištirti bylą buvo tenkinti šalių prašymai ir apklausta eilė liudytojų: liudytoja T. Ž., buvusi J. Ž. sutuoktinė (ieškovės motina), paaiškino, kad J. Ž. 1991 metais labai pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, „užgerdavo“ po 2 mėnesius, judviejų santuoka buvo nutraukta J. Ž. iniciatyva, tačiau su dukra L. Ž. jis ir toliau bendravo, o savo turtą( namą, esantį (duomenys neskelbtini)) kalbėjo paliksiąs dukrai, apie J. Ž. testamentą sužinojo tik po jo mirties; liudytoja O. K. paaiškino, kad Ž. gyveno su motina, nedirbo, buvo neįgalus, piktnaudžiaudavo alkoholiu „ kai pradėdavo - tai gerdavo porą mėnesių“, paskui gydydavosi, gulėdavo ligoninėje, būdavo laikotarpiai, kad po pusę metų alkoholio nevartodavo, būdamas blaivus „elgdavosi protingai, suprato, ką darė“; Aplinkybes, kad J. Ž. piktnaudžiaudavo alkoholiu patvirtino liudytoja J. J., kuri teisme nurodė, kad J. Ž. kai gyveno su motina buvo „baisus pijokas“, „durnavodavo“ šaukdavo, kai pradėdavo gerti - gerdavo be pertraukos 1-2 savaites, tačiau kaip J. Ž. gyveno su „antrąja žmona“ ar bendravo su savo dukterimi jai nežinoma. Iš liudytojų J. Ž., K. K. parodymų matosi, kad gyvenant J. Ž. su savo motina, jis vartodavo daug alkoholio, dažnai dėl to būdavo gydytoja kviečiama į namus arba jis buvo guldomas į ligoninę į Šaukėnus, į Šiaulius, būdavo agresyvus, jo motina eidavo miegoti ant šieno, tačiau būdamas blaivus kalbėjo „normaliai“. Iš esmės skirtingai paaiškino teisme atsakovės liudytojai: J. Š., nurodė, kad pažinojo J. Ž. į(4-7 paskutinius metus), niekada nekilo jokių abejonių dėl J. Ž. gebėjimo mąstyti, susitikdavo J. Ž. su I. J., nei karto nematė J. Ž. neblaivaus, jis visada kalbėdavo rišliai, tik atrodydavo be nuotaikos, pavargęs; kad savo turtą J. Ž. paliko I. J. nuostabos nekelia, nes jiedu labai sugyveno, apie savo dukrą Ž. niekada nėra užsiminęs. Liudytoja V. P. paaiškino, kad I. J. ir J. Ž. gerai sugyveno, jis buvo ramaus būdo, yra minėjęs, kad „paliks turtą I.“, „girto jo nematė“, paskutinį kartą bendravo su J. Ž. 8 mėn. iki jo mirties, jis atrodė“ protingas ir tvarkingas“. Iš liudytojų R. P.,R. J., K. J. paaiškinimų matosi, kad J. Ž. sutarė su I. J., jis džiaugėsi sutikęs ją gyvenime, jiedu gyveno kartu apie 6 metus, prieš mirtį J. Ž. susirgo, I. J. juo rūpinosi, liudytojai nurodė niekada nemetę J. Ž. neblaivaus, „nusikalbančio“, 2015m. birželio mėnesį kartu su J. Ž. buvo vestuvėse, jis vestuvėse visiškai nevartojo alkoholio, jis vairavo automobilį, J. Ž. minėjo, kad dukrai L. moka „alimentus“ ir su žmona yra sutaręs, kad jokio palikimo dukrai nepaliks, dukra juo nesirūpino, nebendravo, todėl nėra keista, kad jis palikimą paliko sugyventinei, kuri juo rūpinosi( liudytoja D. J.); analogiškai teisme paaiškino ir liudytojas K. J., V. B., E. B., A. O. ir Z. J., iš kurių paaiškinimų matosi, kad J. Ž. nevartojo alkoholio, turėjo „savo nuomonę“, puikiai sugyveno su I. J., mylėjo jos vaikus, su jais bendravo, o su savo dukra J. Ž. nebendravo, liudytojas K. J. nurodė, kad „buvo kalbėję su mama ir J., kad J. Ž. turtą paliks J., o jei kas - K. J.“, V. B. nurodė, kad „J. aiškiai išreiškė valią, kad paliks savo namo dalį I., o su dukra L. jis nebendravo, jo niekas nelankė ligos metu“, J. sakėsi metus laiko visai nevartojęs alkoholio, anot liudytojo V. B. „girtavimo šleifas“ vilkosi paskui J. Ž. iš anksčiau, kai jo namuose „virė samagoną“.

Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovės prašytų apklausti liudytojų paaiškinimai iš esmės išsiskyrė, vieni teigė, kad jis ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu( ieškovės pusėje), atsakovės prašymu apklausti liudytojai teigė priešingai, aiškino, kad J. Ž. nepiktnaudžiavo alkoholiu, su I. J. vedė bendrą ūkį, ruošėsi įregistruoti santuoką, ką, beje, patvirtina teismui pateiktas rašytinis įrodymas - Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus pažyma, kad 2014m. lapkričio 10d. J. Ž. ir I. J. pateikė prašymą dėl santuokos įregistravimo, bet santuokos registruoti neatvyko( b.l.35, 1t.). Neatvykimo registruoti santuoką priežastis ir motyvus šalys( taip pat ir kai kurie liudytojai) interpretavo skirtingai, tačiau bylai esminės reikšmės tas neturi. Akivaizdu, kad liudytojų parodymai labai prieštaringi, vienok, teismas nelaiko jų melagingais, pažymėtina, kad liudytojai teismui davė parodymus apie skirtingus J. Ž. gyvenimo laikotarpius, taigi ir jų nurodytos aplinkybės yra skirtingos. Apie tam tikrus pasikeitimus byloja objektyvūs įrodymai- įrašai J. Ž. medicininiuose dokumentuose, kad apsilankymai pas gydytoją nuo 2011m. suretėjo, įrašuose atžymėta ir teigiamų sveikatos pokyčių.

Ieškovė nurodė, kad jos tėvas J. Ž. galimai galėjo būti įtakotas kito asmens nuomonės, priešingu atveju jis nebūtų palikęs savo turto svetimam asmeniui. Ieškovė neįrodė šios aplinkybės: byloje nustatyta, to neginčija ir ieškovė, kad jos tėvas gyveno su atsakove I. J. apie 5 metus, tai patvirtino eilė liudytojų, kurie teigė, kad atsakovė sutarė su J. Ž., jiedu planavo bendrą ateitį. Apie savo bendravimą su tėvu ieškovė nurodė nekonkrečiai, matosi, kad jų santykiai dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo šilti, o nuo 2014 metų tėvas su dukra ryšių nepalaikė. Teismas, pasisakydamas dėl susiklosčiusių santykių tarp J. Ž. ir jo dukters, bei atsakovės nedaro kategoriškų išvadų, nes remiasi pačių šalių, taip pat liudytojų parodymais, kurie akivaizdu yra subjektyvūs, vienok teigti, kad atsakovė testatoriui buvo svetimas žmogus ir kad testatorius galimai buvo įtakotas, kad paliko turtą atsakovei, nėra pagrindo. Ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.–D., bylos Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus( ekspertizės išvadą, testamentą patvirtinusio notaro parodymus, J. Ž. gydžiusių gydytojų, šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė L. Ž. neįrodė, kad J. Ž. testamento sudarymo dieną 2015m. rugpjūčio 27d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Atsakovės I. J. teismui pateikta teismo medicinos -psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada( b.l.30-44) kaip įrodymas nevertintina, nes neturi ekspertizės akto statuso.

Dėl atsakovės I. J. prašymo CPK 95 straipsnio tvarka paskirti ieškovei 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant atsakovei( b.l.58-60, 2t.) , pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog ieškovė akivaizdžiai nesąžiningai būtų pareiškusi nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą( už tai, kad ieškovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, jai buvo paskirta bauda, kurią ieškovė yra sumokėjusi). Jokių kitų ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis atvejų teismas neįžvelgia. Atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, esant eilei įrodymų, kad jos tėvas J. Ž., surašydamas testamentą buvo veiksnus, nes nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų registrą, nesiekė atsiimti ieškinio, toliau rinko įrodymus, nesusijusius su byla, visaip siekė atsakovę apšmeižti, neįrodo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o tai, kad tarp bylos šalių ir su šia byla nesusijusių asmenų galimai vyksta konfliktai, tai konfliktai spręstini kitais, geranoriško susitarimo ar įstatymų leistinais būdais. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų vilkinusi bylą ar veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis atsakovė būtų patyrusi papildomus nuostolius ar moralinę žalą, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šioje byloje advokatė atstovavo atsakovę teisme ( dalyvavo visuose teismo posėdžiuose), ruošė ir laiku teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokatės sugaištą darbo laiką( advokatės kontora yra kitame nei vyko teismo procesas mieste), bylos sudėtingumą, ieškinio reikalavimų visišką nepatenkinimą, teismas vertina, jog 2150 Eur dydžio advokato atlyginimas yra atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų.

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1t., b.l.1 ir 2t., b.l.1) šioje byloje yra 26,43 Eur priteistinos iš ieškovės valstybei( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti 2016 m. vasario 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- draudimą Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), į J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).

Priteisti I. J. iš L. Ž. 2150Eur ( du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš L. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 26,43 Eur( dvidešimt šešis eurus 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

I. J. prašymą dėl baudos L. Ž. skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.