Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos visiškai tenkinti. Ji nurodė, kad jie su atsakovu nebegyvena daugiau nei dvejus metus, nuo 2019 m. spalio 1 dienos įvykio. Tą naktį atsakovas ją pradėjo mušti, kaltino, kad ji kažką padarė, kad miegojo su šeimos geriausiu draugu. Smurtas prieš ją tęsėsi penkias valandas, todėl ji, siekdama išgyventi, sutiko su visais vyro kaltinimais. Ryte atsakovas išvedė vaikus į mokyklą, tada ji pabėgo iš namų ir kreipėsi pagalbos į valstybės institucijas. Po šio įvykio atsakovui buvo uždrausta bendrauti su ja. Tai buvo ne pirmas atsakovo panaudotas smurtas prieš ją, tačiau pats stipriausias. Anksčiau ji iš atsakovo patirdavo pastumdymus, tampymą už plaukų, atskirus smūgius. Jau iki 2019-10-01 atsakovas ją kaltino neištikimybe su kaimynu, su kitais vyrais. Jis ją sekiodavo su mašina, į jos telefoną įdiegė sekimo programėlę, kontroliuodavo, kur ji yra, prašydavo atsiųsti foto iš buvimo vietos. Atsakovas namuose buvo įrengęs pasiklausymo įrangą, sakydavo, kad kažką girdi, pasakodavo išgalvotus dalykus. Atsakovas buvo sugalvojęs, kad ji jį nuodija, kad ji kažkam davė namų raktus ir kt. Ieškovė nurodė, kad dėl šeimos iširimo nebūna vieno kalto, todėl ji sutinka, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Ji nurodė, kad dar 2018 metais ji buvo pradėjusi ruošti dokumentus dėl santuokos nutraukimo, susirašinėjo su advokatu. Atsakovas jos telefone surado susirašinėjimą su advokatu, tada jie pradėjo gyventi atskiruose kambariuose, nusprendė, kad bendros šeimos nebebus. Tuo laikotarpiu ji bendravo su vienu vyriškiu, buvo neištikima. Atsakovas apie tai sužinojo. Po to jie labai ilgai kalbėjosi su atsakovu, lyg ir atgimė meilė, nusprendė taikytis ir vėl gyveno kaip bendra šeima. Bet po susitaikymo geras bendravimas truko neilgai, apie penkis mėnesius. Po to atsakovas vis jautėsi nesaugus, sakydavo, kad jį seka, kad ji yra įsivėlusi į mafijos veiklą, į narkotikus ir t. t. Ieškovė J. V. nurodė, kad nors kildavo nesutarimų, tačiau iki 2019-10-01 dienos smurto jie gyveno kaip bendra šeima, stengėsi dar išsaugoti šeimą, vienu laikotarpiu lankėsi pas psichologą. Nuo 2019-10-01 jie gyvena visiškai atskirai ir ji nemato jokių galimybių susitaikyti. Nuo 2020 metų liepos mėnesio ji turi naują draugą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovės J. V. ir atsakovo T. V. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) dieną gimė sūnus L. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. V.. Iš gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad J. V. 2021 m. vasario 1 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); T. V. 2018 m. gegužės 28 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių.

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl abipusės kaltės. Nurodo, kad nuo 2019 metų spalio 1 dienos, kai atsakovas panaudojo prieš ją smurtą, ji su atsakovu nebegyvena, bendrai neveda ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atskirai leidžia laisvalaikį, nesirūpina vienas kitu. Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė savo paaiškinimais apie smurtą ir pateikė teismui 2019 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, kuria įsakyta atsakovui palikti būstą, kuriame gyvena ieškovė ir jos išlaikomi asmenys, draudžiama įeiti į šį būstą, uždrausta atsakovui bendrauti su ieškove ir jos išlaikomais asmenimis (įskaitant elektronines priemones), išskyrus bendravimą SMS žinutėmis finansiniais klausimais ir dėl vaikų. Atsakovas pripažįsta faktus, kad iki šio smurto atvejo jis su sutuoktine gyveno bendrai, vienuose namuose ir jis pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. V. ir T. V. yra jo draugai, jie anksčiau pykdavosi, vėl taikėsi, tačiau apie ankstesnį smurto vartojimą jis nieko nežino. Yra buvę, kad jie gyveno atskiruose kambariuose. Apie tai, kad T. panaudojo smurtą J. atžvilgiu jam pasakė žmona ir atsiuntė sumuštos J. nuotrauką. Prieš smurto panaudojimą T. jam (liudytojui) yra sakęs, kad jo (T.) santykiai su J. yra geri. Teismas sprendžia, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, jog ieškovui vartojant smurtą šalys dar gyveno kartu, atsižvelgė vienas į kito norus, lankėsi pas psichologą, stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau tą pačią dieną po atsakovo pavartoto smurto šalių santykiai visiškai ir negrįžtamai nutrūko. T. y. santuoka galutinai iširo dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo pavartoto smurto.

Atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė savo paaiškinimais apie jos neištikimybę. Atsakovė pripažino buvusi neištikima atsakovui 2018 metais, tuo laikotarpiu kai jie esą ketino skirtis, gyveno atskiruose kambariuose. Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Liudytojas G. K., kaip minėta, nurodė, kad V. anksčiau pykdavosi, vėl taikėsi. Yra buvę, kad jie gyveno atskiruose kambariuose. T. jam yra rodęs nuotraukas, dėl kurių T. labai pyko. Po tų nuotraukų pamatymo V. buvo išsiskyrę, vėliau vėl susitaikė. Liudytojas mano, kad dėl tų nuotraukų T. J. neatleido. Liudytojas M. M. parodė, kad T. jam yra pasakojęs apie J. neištikimybę, bet pats liudytojas jokių neištikimybės faktų nėra matęs. Atsižvelgdamas į šalių pasisakymus ir liudytojo G. K. parodymus teismas sprendžia, kad pakanka įrodymų spręsti, jog dar šalims gyvenant kartu, dar neiširus santuokai, ieškovė buvo neištikima atsakovui. Taigi, dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK - tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas paskutiniais bendro gyvenimo metais labai ją kontroliavo, sekė programėle telefone ir važinėdamas automobiliu, namuose įrengė garso įrašymo aparatūrą. Atsakovas nepaneigė aiškinimų apie žmonos sekimą. Liudytojas G. K. nurodė, kad T. V. klausydavosi garso įrašus iš namų ir įsivaizduodavo, kad žmona yra neištikima, nors tuose įrašuose nieko nesigirdėjo. Atsakovas kaltino liudytoją, esą ir šis turi intymių santykių su jo žmona, bei esą šis (liudytojas) nori jį nužudyti. Dėl to liudytojas nurodė net kreipęsis į policiją. Žmonos sekiojimas, įtarinėjimas visokiais nelegaliais dalykais rodo, kad atsakovas nepasitikėjo ieškove, negerbė jos, varžė jo laisvę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei. Ieškovė, žinodama apie atsakovo kontrolės priemones, nepasitikėjimą ja, apie nepagrįstus atsakovo įtarinėjimus nelegalia veikla, galimai net apie jo sveikatos būklę (ieškovės teiginiai), nesprendė santuokos problemų, nerado būdų, kaip padėti sutuoktiniui, gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Dėl visų aptartų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos iširimui turėjo įtakos abiejų sutuoktinių požiūris į kitą sutuoktinį, priešiškas nusiteikimas, nepasitikėjimas, tai taip pat įrodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui (abiejų sutuoktinių kaltė) taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas galbūt pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad abu sutuoktiniai esmingai pažeidė savo pareigas, todėl toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Ieškovė negali atleisti atsakovui smurto, atsakovas negali atleisti ieškovei neištikimybės, jie negeba ir nebenori surasti bendrų sprendimų, atkurti pagarbą vienas kitu, todėl šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, sutuoktiniai atskirai gyvena ilgą laiką, nuo 2019 m. spalio 1 dienos, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 185, 186 straipsniai). Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir VĮ Registrų centras bei VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad šalys neturi jokio (duomenys neskelbtini) registruoto nekilnojamojo arba kilnojamojo turto. Ieškinyje nurodyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Šių aplinkybių neginčija atsakovas. Šalys turi namą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka. Šalys nereiškia reikalavimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, (duomenys neskelbtini) nėra sudariusios atitinkamos dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teismas neturi jurisdikcijos ir nesprendžia šioje byloje(duomenys neskelbtini) esančio turto klausimų.

Ieškovei prašant, atsakovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: V., V. ( CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius sūnus E. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dėl nepilnamečių vaiko bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir nėra Reglamento „Briuselis II bis“ 9 – 11 straipsniuose numatytų jurisdikcijos pagrindų, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, ir šie reikalavimai byloje nėra reiškiami.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir 1800 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija rekomendacijose numatytų dydžių, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovo pozicijos, nepripažinimo akivaizdžios savo kaltės (panaudoto smurto pasekmių). Ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis ir 1800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis 1, 2 dalys).

Byloje nėra procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 307 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2012 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę - ,,V.“, atsakovui - ,,V.“.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.