Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo (toliau – ir prokuroras) teikimą dėl užstato perėjimo valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 1-254-648/20 13.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas teikimas, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Vilimas prašo priimti nutartį dėl užstato davėjos Estijos Respublikos pilietės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už D. P. sumokėto užstato – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) perėjimo valstybei, nuteistajam pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas.

Teikime prokuroras nurodo, kad baudžiamoje byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimą ir nėra galimybės priverstinai išieškoti paskirtą baudą Rusijos Federacijoje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnio nuostata, nurodo, kad 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu skiriant užstatą nuteistajam D. P. buvo pasirašytinai išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tiek nuteistasis, tiek ir užstato davėja buvo įspėti, kad jei nuteistasis nevykdys jam numatytų pareigų (tame tarpe ir pareigos nekliudyti proceso eigos), užstatas pereis valstybei. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu kardomoji priemonė – užstatas – nebuvo panaikinta, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, palikta galioti iki bausmės įvykdymo. Nors teismo baudžiamajame įsakyme buvo nurodyta, kad D. P. jam paskirtą baudą turi sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau nuteistasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nei per nurodytą terminą, nei iki šiol, t. y. per daugiau nei dvylika metų, nesumokėjo baudos ar jos dalies, nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti, nesikreipė su jokiais prašymais, susijusiais su baudos sumokėjimu, kas akivaizdžiai liudija tai, kad jis vengia atlikti bausmę ir buvo pažeistos kardomosios priemonės – užstato sąlygos, o būtent nebuvo įvykdytas nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) – nebuvo sumokėta paskirta bauda. Vadovaudamasis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, nurodo, kad teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo panaikinta nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, todėl nuteistajam pažeidus kardomosios priemonės – užstato sąlygas ir nevykdant nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), užstatas turi pereiti valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas prokuroro teikimą, susipažino su prokuroro teikime nurodomais argumentais, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančia baudžiamosios bylos Nr. 1-254-648/2013 medžiaga bei su teismo prašymu prokuroro pateikta sekamąja (kontroline) byla, kurioje saugomi tam tikri sunaikintos popierinės baudžiamosios bylos Nr. 1-254-648/2013 dokumentai (ir / ar jų kopijos, išrašai), tarp jų ir prokuroro nutarimas nuteistajam D. P. skirti kardomąją priemonę – užstatą. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštas, kuriame nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemos duomenimis, laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d., nėra duomenų apie D. P. paskirtos baudos sumokėjimą į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, bei Lietuvos antstolių rūmų raštas, kuriame nurodoma, jog Antstolių informacinėje sistemoje 2025 m. rugsėjo 16 d. nenustatyta jokių duomenų, kad būtų buvę / yra vykdomi išieškojimai iš D. P..

BPK 133 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užstatas, tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalį nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis). Taigi, pinigai įmokami kaip garantija, kad įtariamasis (kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesinių tikslų. Taikant šią kardomąją priemonę tikimasi, kad įtariamasis (kaltinamasis), bijodamas prarasti įmokėtą pinigų sumą, nesiryš atlikti procesui trukdančių veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-626/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-198-626/2022).

Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro teikime, baudžiamasis procesas nesibaigia bylos išnagrinėjimu teisme, nuosprendžio priėmimu ar jo įsiteisėjimu. Ne ką mažiau svarbi yra ir nuosprendžio vykdymo stadija. Be to, kardomųjų priemonių paskirtį įtvirtinančiame BPK 119 straipsnyje nurodoma, kad kardomosios priemonės skiriamos ne tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ar siekiant užkristi kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bet ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. BPK 133 straipsnis, reglamentuojantis su užstato taikymu susijusius klausimus, šios kardomosios priemonės taikymo termino nenumato, taigi, kardomosios priemonės užstato taikymas pasibaigia ją panaikinus (kai kardomoji priemonė tampa nebereikalinga) ar pakeitus kita kardomąja priemone (BPK 139 straipsnio 1 dalis) arba esant BPK 139 straipsnio 3 dalyje nurodytoms kardomosios priemonės taikymo pabaigos sąlygoms – įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis arba pradėtas bausmės vykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-321-870/2020).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki paskirtos bausmės įvykdymo, t. y. iki 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudos sumokėjimo.

Nors baudžiamoji byla Nr. 1-254-648/2013 pasibaigus jos saugojimo terminui 2025 m. vasario 14 d. buvo sunaikinta, tačiau iš teismo prašymu prokuroro pateiktos sekamosios (kontrolinės) bylos medžiagos matyti, kad prokuroro 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu įtariamajam D. P. skirta kardomoji priemonė – 20 000 Lt dydžio užstatas. Nors prokuroras teikime nurodo, kad tiek kardomosios priemonės – užstato skyrimo metu įtariamojo statusą turėjęs D. P., tiek užstato davėja A. L. buvo pasirašytinai įspėti apie gresiančias pasekmes D. P. pažeidus paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, tačiau apygardos teismui prokuroro pateiktame 2012 m. gruodžio 4 d. nutarime, kuriuo, kaip minėta, įtariamajam skirta kardomoji priemonė, yra tik prokuroro parašas. Tuo tarpu, nei prokuroro 2012 m. gruodžio 4 d. nutarime, surašytame lietuvių kalbą, nei tos pačios datos nutarime, surašytame rusų kalba, nei įtariamojo D. P., nei užstato davėjos A. L. parašo nėra. Vis tik prokuroro pateiktoje sekamojoje (kontrolinėje) byloje yra D. P. gynėjo advokato Romualdo Drakšo 2013 m. balandžio 10 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, taigi, neabejotina, kad D. P. sutiko, jog baudžiamasis procesas būtų užbaigtas priimant tokį teismo procesinį dokumentą, juolab, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl apygardos teismas daro išvadą, jog D. P. žinojo ir apie jam taikomą kardomąją priemonę – užstatą ir savo pareigą šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad prokuroro nutarime nebuvo nurodytas D. P. skirtos kardomosios priemonės terminas ar tai, kad nustatytos pareigos galioja tik ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, taigi jos taip pat galioja nuosprendžiui (baudžiamajam įsakymui) įsiteisėjus bei pradėjus jo vykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-309-449/2019).

LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. baudžiamojo įsakymo nuorašai proceso dalyviams išsiųsti 2013 m. balandžio 10 d., teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 3 d. VMI pateikti duomenys patvirtina, kad D. P. jokių mokėjimų į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nėra atlikęs. LITEKO sistemoje nėra duomenų, kad D. P. būtų prašęs teismo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą ar baudą išdėstyti dalimis. Anksčiau nurodyti duomenys patvirtinta, kad nuteistasis žinojo apie jam paskirtą baudą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, jog ją sumokėtų.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. P. nurodė gyvenantis Estijoje, (duomenys neskelbtini) priemiestyje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. priėmė nutartį, kuria teismo procesinis sprendimas perduotas vykdyti Estijos Respublikai (iš LITEKO duomenų matyti, kad Estijos Respublikos teisingumo ministerijai išsiųstas liudijimas dėl nuteistajam D. P. paskirtos baudos). Šioje vietoje pažymėtina, kad Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 14 straipsnio d punkte įtvirtinta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, iškart po to, kai sprendimas buvo įvykdytas – apie sprendimo įvykdymą, tačiau Vilniaus apygardos teisme jokių duomenų iš Estijos Respublikos kompetentingos institucijos dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu D. P. paskirtos ir nesumokėtos 300 MGL (39 000 Lt (5 792,49 Eur)) dydžio baudos įvykdymo nebuvo gauta.

Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis, žinodamas apie dėl jo vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos (nuteistasis yra Rusijos Federacijos pilietis), ilgą laiką (daugiau nei dvylika metų) savanoriškai nemoka jam paskirtos baudos, bei vadovaudamasis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad nuteistasis D. P. vengia atlikti jam paskirtą bausmę, tokiu būdu pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, dėl ko užstato suma – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) – pereina valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu D. P. (D. P.) paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paliktą galioti iki šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės įvykdymo kardomąją priemonę – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) užstatą – panaikinti.

Nustatyti, kad užstato davėjos Estijos Respublikos pilietės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už D. P. (D. P.) kaip užstatas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaita sumokėta piniginė įmoka – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) užstatas pereina valstybei .

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.