Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-1522-413/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
2-1522-413/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
UAB „Baltic Oil Company“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Voil“
Advokatai
Vytautas Geležinis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1522-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00084-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.11.3.; 3.1.7.6.; 3.4.1.11.4.3.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voil“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės 175 943,07 Eur skolą bei 7 439,74 Eur delspinigius, iš viso 183 382,81 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai grindžiami tokiais argumentais: Šalys 2017 m. vasario 27 d. sudarė degalų tiekimo sutartį Nr. 170102- 14 (toliau – Sutartį), kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei krosnių kurą, dyzeliną: LST EN 590, dyzeliną žemės ūkiui (žymėtą), benziną A-95 LST EN 228 Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 11 – spalio 23 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 175 943,07 Eur sumai. Prekės pagal Sutartį atsakovei buvo parduotos, atsakovė jas priėmė ir jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl jų nepareiškė, tačiau už parduotas prekes neatsiskaitė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama sumokėti esamą skolą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė nepagrįstai vengia bei atsisako apmokėti likusį įsiskolinimą pagal 2017 m. lapkričio 5 d. tarpusavio skolų atsiskaitymo suderinimo aktą ir ieškovės pateiktas atsakovei PVM sąskaitas faktūras.Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Voil“ 175 943,07 Eur skolą, 7 439,74 Eur delspinigių ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (183 382,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3134,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės 5,25 Eur pašto išlaidų valstybei.Atsakovė UAB „Voil“ pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė: Teismas, priimdamas ieškinį ir preliminarų sprendimą, pažeidė teismingumo taisykles, kadangi šalys 2017 m. vasario 27 d. degalų tiekimo sutarties 5.1 punkte susitarė, jog visi ginčai, susiję su sutartimi yra sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme. Todėl byla nei Mažeikių rajono apylinkės teismui, nei Šiaulių apygardos teismui, nei Kauno apygardos teismui nėra teisminga. Šalys bylos teismingumą nusistatė sutartyje (CPK 32 str.).Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės jokių pretenzijų dėl skolos padengimo gera valia, bendradarbiavimas su ieškove yra nutrūkęs. Ieškovės vadovai ir akcininkai nuolat keitėsi, atsakovei nebuvo žinoma, ar nėra pasikeitę atsakovės rekvizitai ir banko sąskaitos, į kurias atsakovė turėjo pervesti pinigus. Akivaizdu, kad atsakovė nevengė sumokėti už gautas prekes, tačiau ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, dėl ko atsirado delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų įvykdymas buvo užvilkintas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl pačios ieškovės nerūpestingumo, todėl priteistų delspinigių dydis turi būti mažinamas.Ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:Atsakovė prieštaravimuose neneigia fakto, kad yra skolinga ieškovei, tačiau nurodo deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius, kurie neva sudaro pagrindą nemokėti skolos ieškovei.Atsakovė nesutinka su paskaičiuotais 0,05 procentų dydžio delspinigiais ir prašo juos mažinti, tačiau sprendžiant netesybų mažinimo klausimą būtina įvertinti aplinkybę, kad abi sandorio šalys yra juridiniai asmenys, t. y. atsakovė yra verslo subjektas, todėl pasirašant sutartį, atsakovė turėjo suprasti, kokios pasekmės kils, jei netinkamai vykdys savo įsipareigojimus. Byla teisminga Kauno apygardos teismui, kadangi šalys susitarė, jog visi ginčai susiję su sutartimi bus sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme, tačiau nesusitarė dėl teismingumo, kai ieškinio suma viršija keturiasdešimt tūkstančių. Šiuo atveju ieškinio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą sumą, todėl ši byla teisminga apygardos teismui pagal atsakovės buveinės vietą, kuri yra Kaune.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Voil“ nėra apmokėjusi už gautas iš ieškovės prekes, tačiau atsakovė nesutinka su 2018 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu todėl, kad teismas priteisė per dideles netesybas ir prašo jas mažinti. Be to, atsakovės vertinimu, byla neteisminga Kauno apygardos teismui.

Dėl bylos teismingumo

Ieškinys kildinamas iš šalių 2017 m. vasario 27 d. pasirašytos degalų tiekimo sutarties Nr. 170102-14 (b. l. 9), pagal kurią UAB „Baltic Oil Company“ įsipareigojo pirkėjai UAB „Voil“ parduoti krosnių kurą, dyzelino LST EN 590, dyzelino žemės ūkiui (žymėto), benzino A-95 LST EN 228 Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o pirkėja įsipareigojo už gautas prekes laiku atsiskaityti (toliau – Sutartis). Pardavėja pirkėjai prekes tiekė ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. spalio 23 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 175 943,07 Eur sumą (b. l. 10–22). Šalys 2017 m. lapkričio 5 d. pasirašė suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino 175 943,07 Eur skolą ieškovei (b. l. 24). Taigi, atsakovė už gautas prekes ieškovei nėra sumokėjusi 175 943,07 Eur. Minėtos sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, kad visi ginčai, susiję su šia sutartimi, yra sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d.). Taip yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas – įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008).Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 183 382,81 Eur, todėl akivaizdu, kad byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Šalys savo sutartyje kilusiems iš sutarties ginčams spręsti pasirinko konkretų teismą – Palangos miesto apylinkės teismą, tačiau šiuo atveju iškilęs ginčas negali būti nagrinėjamas minėtame teisme, nes, kaip minėta, pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą, kai ieškinio suma viršija keturiasdešimt tūkstančių eurų, byla yra teisminga apygardos teismui. Šalims sutartyje nesusitarus dėl teismingumo, kai iškilęs ginčas pagal jo sumą teismingas apygardos teismui, laikytina, kad ieškinys nagrinėtinas teisme pagal atsakovo juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Šiuo atveju atsakovės UAB „Voil“ buveinės adresas yra Draugystės g. 8B, Kaune, todėl byla priimta nagrinėti Kauno apygardos teisme nepažeidžiant teismingumo taisyklių (CPK 27 str. 1 p.).

Dėl delspinigių mažinimo

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).Šalys Sutarties 3.2 punkte susitarė, kad pirkėjas už prekes atsiskaito bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 14 dienų vykdant pirkimą pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį. Jeigu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pirkėjas nevykdo savo piniginių prievolių pardavėjui, pirkėjas moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą piniginės prievolės įvykdymo dieną (sutarties 3.4 p.). Minėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirkėjas savo prievolę atsiskaityti už gautas prekes pažeidė, todėl pardavėjas paskaičiavo, jog pirkėjas turi sumokėti 7 439,74 Eur delspinigių (b. l. 25). Nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. spalio 23 d. atsakovei pateikė prekių ir išrašė 13 PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių nė viena pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo apmokėta. Ieškovė delspinigius paskaičiavo laikydamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto senaties termino, skirto netesyboms skaičiuoti, t. y. delspinigiai paskaičiuoti iki 2018 m. sausio 11 d. Duomenų, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu padengė įsiskolinimą ieškovei, byloje nėra. Taigi, atsakovė iki šiol gera valia savo prievolės ieškovei nėra įvykdžiusi, nors neginčija, kad prekes iš ieškovės yra gavusi. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. ir kt. v. M. A., bylos Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013).Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).Atsižvelgtina į tai, kad abi šalys yra ūkio subjektai, užsiimantys komercine veikla, siekiantys pelno. Šiuo atveju ieškovė pagal pasirašytą 2017 m. vasario 27 d. sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė, gavusi prekes ir panaudojusi jas savo veiklos tikslams, net neketina už jas su ieškove atsiskaityti. Akivaizdu, jog atsakovė yra pažeidusi prievolę, todėl privalo mokėti sutartyje nustatyto dydžio – 0,05 proc. netesybas. Teismo vertinimu, 0,05 procento delspinigiai nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Nors atsakovė teigia, kad ilgą laiką negalėjo susisiekti su ieškove, kad gera valia įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau, kaip minėta, atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės pastangas padengti įsiskolinimą. Byloje taip pat nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti kitas svarbias delspinigių mažinimo aplinkybes.Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nei susitartu laiku, nei dabar negrąžino ieškovei skolos, akivaizdžiai vengia sumokėti už gautas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutartines 0,05 proc. dydžio netesybas yra pagrįstas, pagrindų jas sumažinti nenustatyta (CK 6.73 str.).Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (183 382,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat tenkino (CK 6.38 str., 6.205 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atitinkamai teismas laikė pagrįstomis ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad ieškovei UAB „Baltic Oil Company“ Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla šiuo atveju nieko nekeičia, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (CPK 179 d. str. 3 d.).Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą, todėl galutiniu sprendimu jis paliekamas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovei pareiškus prieštaravimus, patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po preliminaraus sprendimo priėmimo valstybei papildomai sudaro 11,02 Eur. Teismui nusprendus palikti preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, nepakeistą, šios išlaidos papildomai priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

n u sprendž i a:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voil“ (juridinio asmens kodas 303010102, buveinės adresas Draugystės g. 8B, Kaunas) 11,02 Eur (vienuolika eurų 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pasirinktų banko sąskaitų, nurodytų interneto puslapyje https://kat.teismas.lt/teismo-lankytojams/mokesciai-ir-baudos/78.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas