Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-481-267/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-28
Bylos Nr.: e2A-481-267/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas: UAB „Andarida“
Trečiasis asmuo: E. K.

Kategorijos

2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-481-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00192-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.;2.10.7.;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Andarida“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-35-1008/2018 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Andarida“, trečiajam asmeniui E. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, būdama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiku, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Andarida“ 3235,15 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė remdamasi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis sudarė su atsakove draudimo sutartį Nr. 12 5587757, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „IVECO STRALIS“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2014 m. lapkričio 1 d. Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu buvo apgadintas nekilnojamasis turtas, įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės „IVECO STRALIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, dėl to 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė išmokėjo 3235,12 Eur draudimo išmoką. Ieškinyje teigiama, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi regreso teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Pagal tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, atsakovė draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2014 m. spalio 17 d., tačiau sumokėjo tik 2015 m. sausio 9 d., taip prisiimdama riziką, jog, įvykus draudžiamam įvykiui, ieškovė (draudikas), išmokėjusi nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgyja į atsakovę (draudėją) atgręžtinio reikalavimo teisę. Nurodė, jog pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos 3 straipsnį, įvykus eismo įvykiui, taikytini valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktai, o regresiniams reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikytina Lietuvos teisė, o ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo draudimo išmokos sumokėjimo nukentėjusiajam dienos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Andarida“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovės transporto priemonės valdytojas. Taip pat nepateikti duomenys apie nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydį, kuris nustatomas, vadovaujantis įgaliotų asmenų, turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais žalos padarymo aplinkybes ir dydį. Taip pat nepateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad ieškovė išmokėjo ieškinyje nurodytą sumą nukentėjusiam asmeniui. Kartu su ieškiniu pateiktose nuotraukose užfiksuoti degalinės vaizdai, o draudžiamojo įvykio tyrimo akte ir įvykio išklotinėje nurodoma, jog sugadintas nekilnojamasis turtas – garažas. Draudimo sutarties liudijime nurodoma, kad už žalą, padarytą kitoje valstybėje, draudimo išmoka mokama pagal toje valstybėje galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl atsakovės nuomone, draudimo išmokos mokėjimas, išmokos grąžinimas, šioje byloje turėtų būti vykdomas vadovaujantis Didžiosios Britanijos teisės aktais, kurių atsakovė nepateikė. Nurodė, kad atsakovė vėlavo sumokėti draudimo įmoką, tačiau tai nelaikytina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovei pareikalavus, 2015 m. sausio 9 d. atsakovė draudimo įmoką sumokėjo, todėl ieškovė neturėjo teisės tą pačią dieną vienašališkai nutraukti draudimo sutarties ir dar reikalauti sumokėti draudiko mokėtinas draudimo išmokas tretiesiems asmenims. Pažymėjo, jog įstatymas nustato sutrumpintą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, todėl byloje taikytina ieškinio senatis, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo E. K. nurodė, kad vairuodamas atsakovės automobilį apvažinėjo degalinę ir užkabino degalinės stogelį – dešinės pusės kampo šoną, jį įlenkė. Nurodė, kad įvykio metu nebuvo ženklo apie aukščio ribojimą. Degalinės darbuotoja atsinešė dokumentus, juose pažymėjo, kad buvo kliudytas degalinės stogo kampas. Su degalinės darbuotoja apžiūrėjo įvykio vietą, užpildė dokumentus, nurodė, kad esant reikalui su juo susisieks. Darbdaviui apie įvykį pranešė tik kitą dieną, nes įvykis įvyko naktį. Pranešė, kad nežymiai įlenkė stogo skardą. Ant to stogelio buvo matoma ir daugiau nubraižymų, pažeidimų, todėl mano, jog pretenzijoje nurodyti trijų skardų sugadinimai negalėjo būti padaryti jo veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, 3235,15 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kadangi draudiko verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sprendė, kad byla nagrinėtina taikant Lietuvos Respublikos teisės normas.

6. Ieškovė 3235,15 Eur draudimo išmoką savo korespondentui Jungtinėje Karalystėje sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d., o ieškinys teisme gautas 2017 m. vasario 1 d., t. y. nepraėjus vienų metų terminui nuo draudimo išmokos sumokėjimo ieškovės korespondentui Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas sprendė, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyto sutrumpinto vienų metų ieškinio senaties termino.

7. Šalys neginčija aplinkybių, kad atsakovė UAB „Andarida“ draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir tuo laikotarpiu pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Ieškovė, kaip draudikas, sąžiningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, todėl teismas pripažino, kad yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovės.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį ir jos padarymo aplinkybes, todėl neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pasyvų ir nerūpestingą atsakovės elgesį tiek dėl draudimo sutarties įmokos mokėjimo, tiek dėl pranešimo draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį, tiek dalyvaujant žalos administravimo procese, teismas sprendė, jog pagrindo sumažinti ieškovės prašomos priteisti draudimo išmokos dydį nagrinėjamu atveju nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė visą ieškovės sumokėtą ir reikalaujamą priteisti 3235,15 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Andarida“ prašo išreikalauti iš ieškovės Didžiosios Britanijos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius su vertimu į lietuvių kalbą, panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo paskirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017. Teismas šioje byloje privalėjo nustatyti visus būtinus požymius atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėtus veiksmus; deliktą; atsakovo kaltę, žalos atsiradimo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių, tačiau to nepadarė, taip pažeidė CK 6.245–6.251 straipsnių ir CK 6.987 straipsnio nuostatas, nustatančias pareigą draudikui sumokėti, šiuo atveju nukentėjusiajam asmeniui, draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui.

9.2. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2014-11-01 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės valdytojas. Ieškovė pateikė kitas, neaišku kada darytas ir neaišku kaip susijusias su draudžiamojo įvykio tyrimo akte ir įvykių išklotinėje nurodytu įvykio aprašymu, pagal kurį ieškovė nustatė, kad apgadintas garažas, nuotraukas. Teismas nekreipė jokio dėmesio į tą aplinkybę, kad byloje nebuvo pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Teismas ignoravo aplinkybę, kad byloje nepateikti jokie duomenys apie tai, kad atsakovė buvo kviečiama į žalos fakto, žalos dydžio nustatymą patvirtinančias procedūras. Be to, byloje nėra įrodytas žalos atlyginimo faktas. Pateikti dokumentai ne tik neįrodo, kad išmoka buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui, bet ir nepagrindžia ūkinės operacijos atlikimo fakto bei šio fakto sąsajų su draudžiamuoju įvykiu.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismas, nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą išreikalauti iš ieškovo Didžiosios Britanijos teisės aktus, susijusius su žalos fakto ir dydžio nustatymu Didžiojoje Britanijoje, bei taikydamas LR teisės aktus, pažeidė TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažeidė materialines teisės normas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Vairuotojas nepripažįsta savo kaltės, nurodydamas, kad tik nežymiai kliudė dešinės pusės degalinės stogo kampą.

Atsiliepimas

9.4. Teismas ignoravo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7d. taikymo. Teismas, nutartimi atsisakydamas pareikalauti iš ieškovo D. Britanijos teisės aktus, jų taikymo praktiką ir savo sprendime netaikydamas D. Britanijos teisės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

9.5. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino taikymo institutą.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka ir atsakovei, kuri įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsakovė nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuris galėtų būti vertinamas CPK 178 str. prasme.

10.2. Paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovės įrodinėjamo užsienio teisės turinio, atsakovė turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovė, pagrindžiančius įrodymus.

10.3. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-284-856/2018 pripažino, kad Jungtinės Karalystės teisinis reglamentavimas yra paremtas paprotinės teisės principais, teisiniu precedentu ir nereikalauja eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietą bei ataskaitos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat nenaudojamas sutartinis faktų išdėstymo blankas. Įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimo procedūras Lietuvoje, kuriais apeliantė remiasi, nagrinėjamu atveju netaikomi.

10.4. Apeliantė dėsto su byla nesusijusias aplinkybes dėl draudimo įmokų mokėjimo ir draudimo sutarties nutraukimo, nes ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimų dėl draudimo įmokų skolos sumokėjimo ir ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliantės argumentai dėl draudimo apsaugos galiojimo, įmokos sumokėjimo ir pan. yra teisiškai nereikšmingi.

10.5. Šiuo atveju ieškinio senatis nebuvo praleista, todėl ji negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos iš draudėjo priteisimo už eismo įvykio metu apgadintą degalinės pavėsinės stogą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, tačiau jokių argumentų dėl žodinio skundo nagrinėjimo apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų išreikalavimo

13. Apeliantė prašo iš ieškovės išreikalauti Didžiosios Britanijos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius su vertimu į lietuvių kalbą.

14. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad teismo vaidmuo šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Apeliantė, teikdama prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, nenurodė priežasčių, trukdančių jai pačiai pateikti teismo prašomus išreikalauti Didžiosios Britanijos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius su vertimu į lietuvių kalbą. Vertinant tai, kad šis klausimas buvo aktualus ir pirmosios instancijos teisme, o proceso metu atsakovei atstovauja advokatas, teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės prašymą, pripažindama, kad apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą bando perkelti teismui.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliantė tvirtina, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, o šioje byloje privalėjo nustatyti visus būtinus požymius atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (ne iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Pagal civilinės bylos Nr. 3K-7-338-313/2017 faktines aplinkybes eismo įvykis įvyko Vokietijoje, galbūt už eismo įvykį atsakingas asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei 11 metų, nesant galimybės atkurti įvykį ir surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje, išplėstinė teisėjų kolegija ieškovo regresį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-338-313/2017, kurią nurodo apeliantė, kaip teisminiu precedentu, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

17. Vertindama apeliantės nurodomą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, teisėjų kolegija pastebi, kad kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Lietuvos draudikų biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo.

18. Byloje esantys 2016 m. gegužės 11 d. LLOYDS BANK mokėjimo dokumentai patvirtina, kad BTA Insurance Company SE UK sumokėjo 2 7350,00 GBP DMS Ltd ir 350,00 GBP – poliso išskaitą W J Davidson & Son ir apie tai informavo Davies Recovery. Pažyma Nr. 2017UŽSK/0227-01 patvirtina, kad ieškovė 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimu savo korespondentui Balcia Insurance SE UK sumokėjo 350,00 GBP, t. y. 451,70 Eur, ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 2735,00 GBP, t. y. 3235,15 Eur. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje pateikti dokumentai įrodo, kad išmoka buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui, tai pagrindžia ūkinės operacijos atlikimo faktą bei šio fakto sąsajumą su draudžiamuoju įvykiu.

19. Apeliantė tvirtindama, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė visų sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, klaidindama teismą sąmoningai nutyli, kad su ginčo įvykiu susijusi 451,70 Eur sumos poliso išskaita ieškovei iš atsakovės yra priteista Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1809-1022/2016, kurio apeliantė neginčijo ir kuris yra įsiteisėjęs. Apeliantei pripažinus poliso išskaitos sumą nesutiktina su apeliante, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos atlyginimo už eismo įvykio metu apgadintą degalinės pavėsinės stogą.

20. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dėl 2014-11-01 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovės transporto priemonės valdytojas, o ieškovės pateiktos nuotraukos nėra susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimo aktu ir įvykių išklotinėje nurodytu įvykio aprašymu, pagal kurį ieškovė nustatė, kad apgadintas garažas.

21. Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 1 d. trečiajam asmeniui E. K. vairuojant atsakovei priklausančią transporto priemonę „IVECO STRALIS“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis – automobiliu buvo kliudytas ir apgadintas degalinės stoginės kampas. Iš karto po eismo įvykio trečiasis asmuo E. K. degalinės, priklausančios W J Davidson & Son Adderstone Services Belford, darbuotojos prašymu užpildė pateiktą formą, kurioje nurodė atsakovės, transporto priemonės ir savo duomenis bei patvirtino, kad atsitrenkė į dešinę pavėsinės pusę ir apgadino pavėsinės kampą. Reikšminga ir tai, kad savo kaltės trečiasis asmuo neneigė ir 2015-11-23 paaiškinime draudimui nurodydamas, kad įvykio metu nežymiai kliudė dešinės pusės stogo kampą (13 b. l.). Degalinės 2014-11-01 pateiktas vairuotojo E. K. patvirtinimas, kad atsitrenkė į dešinę pavėsinės pusę ir sugadino kampą nurodytoje teritorijoje (48 b. l.). Savo kaltės trečiasis asmuo neneigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad vairuodamas atsakovės automobilį apvažinėjo degalinę ir užkabino degalinės stogelį – dešinės pusės kampo šoną, jį įlenkė (112–116 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai dėl 2014-11-01 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažino atsakovės transporto priemonės valdytoją.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad byloje nebuvo pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Byloje esantis 2017 m. balandžio 7 d. laiškas patvirtina, jog Jungtinėje Karalystėje atskiro teisinio reglamentavimo draudimo bendrovei nereikia, sprendimus, susijusius sus draudžiamaisiais įvykiais, draudimo kompaniją įgalioja daryti sutartis tarp kliento ir draudimo bendrovės, policija nagrinėja tik įvykius, susijusius su baudžiamąja teise, o deklaracijos pildymas Jungtinėje Karalystėje nėra numatytas, taip pat nurodyta, jog šiais klausimais konsultavo NIGEL PARTRIDGE Partner Morris Orman Hearle Solicitors (advokatų kontora). Įrodymų paneigiančių šį teisinį reglamentavimą atsakovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017)

23. Šiaulių apygardos teismas 2018 balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2A-284-856/2018 pripažino, kad Jungtinės Karalystės teisinis reglamentavimas yra paremtas paprotinės teisės principais, teisiniu precedentu ir nereikalauja eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietą bei ataskaitos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat nenaudojamas sutartinis faktų išdėstymo blankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, eismo įvykio įforminimas pagal Jungtinės Karalystės teisę yra gerokai paprastesnis, nereikalaujantis sudėtingos dokumentacijos pildymo bei policijos pareigūnų įsikišimo, jei jo metu nebuvo sunkiai sužaloti asmenys ar nėra kitų išskirtinių aplinkybių.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog byloje nepateikti jokie duomenys apie tai, kad atsakovė buvo kviečiama į žalos fakto, žalos dydžio nustatymą patvirtinančias procedūras. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodytas žalos atlyginimo faktas. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

25. Iš 2015 m. spalio 8 d. DBS Maintenance Limited rašto John Davidson Purdy Lodge Adderstone Belford matyti, kad už dvi išlenktas ženklinimo plokštes, 1 kampinę ženklinimo plokštę ir „Gulf“ ženklo pakeitimą apskaičiuota 3085,33 GBP suma. 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Davies Recovery kreipėsi į BTA Insurance Company SE UK, kuriame nurodė, jog „Canopius“ Insurance“ pavedimu minėtos kompanijos apdraustojo „W J Davidson & Son“ vardu yra teikiama pretenzija dėl 2014 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos kliento nuosavybei atlyginimo. Rašte nurodyta, jog į BTA Insurance Company SE UK kreipiamasi kaip į AAS BTA Insurance Company, įsikūrusios Lietuvoje, pretenzijų tvarkymo agentą Jungtinėje Karalystėje. Nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas, kad apdraustosios UAB „Andarida“ vairuotojas vairavo transporto priemonę, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į pavėsinę kieme bei padarė žalą pavėsinės kampui, nurodytas žalos dydis – 2735,00 GBP nuosavybės remontas ir 350,00 GBP poliso išskaita. BTA Insurance Company SE UK apie pateiktą pretenziją ir reikalaujamą atlyginti žalą 2015 m. lapkričio 11 d. pranešė ieškovei. 2015 m. lapkričio 12 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog kreipiasi dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovės vardu apdrausta transporto priemonė „IVECO STRALIS“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio šalies kodas GB, ir paprašė pateikti turimus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu. Papildomai teismas vertina tai, kad trečiasis asmuo ir apeliantė, žinodami apie eismo įvykį, apie tai draudikui nepranešė, o 2015 m. lapkričio 12 d. gavę ieškovės paklausimą dėl 2014 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio pateikė prašomus dokumentus, tačiau daugiau žalos sureguliavimo procesu nesidomėjo, jokių prašymų žalos administravimo byloje nereiškė. Taigi, jau nuo šio momento atsakovei buvo žinomas tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos dydis. Įrodymų, kad apeliantė ikiteisminiame procese ginčytų žalos faktą ir dydį, nepateikta, todėl teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

26. Byloje ieškovės pateiktas žalos suderinimo aplinkybes patvirtinantis susirašinėjimas su korespondentu Didžiojoje Britanijoje, kuris patvirtina, kad draudimo išmokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į žalą patyrusios bendrovės W J Davidson & Son paklausimą remonto bendrovei DBS Maintenance Limited, kuri nurodė, kad už dvi išlenktas ženklinimo plokštes, 1 kampinę ženklinimo plokštę ir „Gulf“ ženklo pakeitimą apskaičiuota 3085,33 GBP suma. Reikšminga tai, kad būtent tokia bendra draudimo išmoka ir buvo išmokėta. Iš ieškovės draudimo išmokos administravimo eigos teismui akivaizdu, kad draudikas ėmėsi visų priemonių, siekdamas nustatyti padarytos žalos dydį, jį patvirtinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į trečiojo asmens paaiškinimus teikė papildomus paklausimus, ar būtent E. K. sukelto įvykio metu buvo padaryta apskaičiuota žala. Nors apeliantė tvirtina, kad E. K. sukelto eismo įvykio metu tokia žala negalėjo būti padaryta, tačiau jokių įrodymų, kad degalinės stoginė buvo sugadinta mažiau ar kad degalinės stoginės remonto išlaidos yra nepagrįstai didelės, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. 2016 m. gegužės 11 d. Davies Recovery laiške BTA Insurance Company SE UK patvirtinama, kad pridedamoje išlaidų sąmatoje matomos remonto išlaidos, kurios atitinka stogo kampo plokščių nuotraukose pavaizduoto pažeidimo apimtį, kurias ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovės. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad byloje yra pridėta ir kitos transporto priemonės apgadinto degalinės stogo centro remonto išlaidų sąmata, todėl degalinės pavėsinės stogo sugadinimo masto apeliantė nepaneigė.

27. Apeliantė nurodo, kad teismas, nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą išreikalauti iš ieškovės Didžiosios Britanijos teisė aktus, susijusius su žalos fakto nustatymo ir žalos dydžio nustatymu Didžiojoje Britanijoje, bei priimant sprendimą taikydamas LR teisės aktus, pažeidė TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, nes vairuotojas nepripažįsta savo kaltės, nurodydamas, kad tik nežymiai kliudė dešinės pusės degalinės stogo kampą. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į aplinkybę, kad įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimo procedūras, kai įvykis įvyksta Lietuvoje, nagrinėjamu atveju netaikomos.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ignoravo atsiliepime į ieškinį pateiktus atsakovės argumentus dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7d. taikymo. Visų pirma, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovės. Antra, apeliaciniame skunde apeliantė nurodo su byla nesusijusias aplinkybes dėl draudimo įmokų mokėjimo ir draudimo sutarties nutraukimo, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo, todėl tai, kad draudimo sutartis vėliau buvo nutraukta, jokios įtakos ieškovės reikalavimui nagrinėjamu atveju neturi. Todėl apeliantės argumentai dėl draudimo apsaugos galiojimo, įmokos sumokėjimo ir pan. yra teisiškai nereikšmingi.

29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012) Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino taikymo institutą.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas advokato išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusVilija Valantienė