Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui advokatui M. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Andarida“ atstovams A. J. ir advokatui D. K., trečiajam asmeniui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andarida“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 1 d. trečiajam asmeniui E. K. vairuojant atsakovei priklausančią transporto priemonę IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – automobiliu buvo kliudytas ir apgadintas degalinės stoginės kampas. Iš karto po eismo įvykio trečiasis asmuo E. K. degalinės, priklausančios W J Davidson & Son Adderstone Services Belford, darbuotojos prašymu užpildė pateiktą formą, kurioje nurodė atsakovės, transporto priemonės ir savo duomenis bei patvirtino, kad atsitrenkė į dešinę pavėsinės pusę ir apgadino pavėsinės kampą. Eismo įvykio metu atsakovei priklausantis automobilis IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 15 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovėje. Pagal 2014 m. spalio 15 d. mokėjimo sąskaitą Nr. BTA0581491, 2 750,00 Lt, t. y. 796,46 Eur, draudimo įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2014 m. spalio 17 d. 242,40 Eur dydžio draudimo įmokos dalį atsakovė sumokėjo 2014 m. gruodžio 19 d., likusią 554,06 Eur draudimo įmokos dalį sumokėjo 2015 m. sausio 9 d. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui nei trečiasis asmuo, tiesiogiai dalyvavęs eismo įvykyje, nei atsakovės direktorius, informuotas apie įvykusį įvykį, ieškovei apie įvykį nepranešė. Iš 2015 m. spalio 8 d. DBS Maintenance Limited rašto John D. P. Lodge Adderstone Belford matyti, kad už dvi išlenktas ženklinimo plokštes, 1 kampinę ženklinimo plokštę ir „Gulf“ ženklo pakeitimą paskaičiuota 3085,33 GBP suma. 2015 m. lapkričio 9 d. raštu D. R. kreipėsi į BTA Insurance Company SE UK, kuriame nurodė, jog „Canopius“ Insurance“ pavedimu, minėtos kompanijos apdraustojo „W J Davidson & Son“ vardu, yra teikiama pretenzija dėl 2014 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos kliento nuosavybei atlyginimo. Rašte nurodyta, jog į BTA Insurance Company SE UK kreipiamasi kaip į AAS BTA Insurance Company, įsikūrusios Lietuvoje, pretenzijų tvarkymo agentą Jungtinėje Karalystėje. Nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas, kad apdraustojo „Andarida“ vairuotojas Ernestas, vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į pavėsinę kieme bei padarė žalą pavėsinės kampui, nurodytas žalos dydis 2735,00 GBP nuosavybės remontas ir 350,00 GBP poliso išskaita. BTA Insurance Company SE UK apie pateiktą pretenziją ir reikalaujamą atlyginti žalą 2015 m. lapkričio 11 d. pranešė ieškovei. 2015 m. lapkričio 12 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog kreipiasi dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovės vardu apdrausta transporto priemonė IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio šalies kodas GB, ir paprašė pateikti turimus dokumentus: vairuotojo paaiškinimą, eismo įvykio deklaraciją/policijos pažymą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir t.t. 2015 m. lapkričio 23 d. atsakovės vairuotojas E. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. vairuodamas UAB „Andarida“ vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai kliudė dešinės pusės stogo kampą, nes nebuvo nurodytas degalinės stogo apribojimo aukščio ženklo. Kadangi didelių pažeidimų degalinės stogui nebuvo padaryta, išskyrus tik šiek tiek buvo įlenkta degalinės stogo kampo skarda, kaip parodyta paveikslėlyje, tuo metu dirbusi degalinės darbuotoja, apžiūrėjusi dešinės pusės stogo kampą, užsirašė vairuotojo ir automobilio duomenis, policijos nekvietė. Rašytiniame paaiškinime E. K. pabrėžė, jog ant stogo matėsi įvairių įlenkimų, iš įvairių kampų padarytų kitų transporto priemonių. Iš pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, kad ieškovė, gavusi trečiojo asmens paaiškinimą, kreipėsi į savo korespondentą Jungtinėje Karalystėje ir aiškinosi įvykio aplinkybes, kokiu būdu yra fiksuojami eismo įvykiai, padaryta žala. 2017 m. balandžio 7 d. laiške nurodyta, jog Jungtinėje Karalystėje atskiro teisinio reglamentavimo draudimo bendrovei nereikia, sprendimus, susijusius sus draudiminiais įvykiais, draudimo kompaniją įgalioja daryti sutartis tarp kliento ir draudimo bendrovės, policija nagrinėja tik įvykius, susijusius su baudžiamąja teise, o deklaracijos pildymas Jungtinėje Karalystėje nėra numatytas, taip pat nurodyta, jog šiais klausimais konsultavo NIGEL PARTRIDGE Partner M. O. H. S. (advokatų kontora). Elektroninio susirašinėjimo tarp D. R. ir BTA Insruance Company SE UK atstovų turinys patvirtina, kad buvo aiškinamasi dėl E. K. nurodytų aplinkybių apie tai, kad degalinės stogas buvo apgadintas jau prieš tai, kad buvo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, ne 2014 m. lapkričio 1 d. įvykusio įvykio, o kitų įvykių metu padarytus sugadinimus, buvo prašoma patvirtinti, kad prašoma išmokėti suma yra skirta būtent degalinės stogo kampo, o ne kitiems sugadinimams remontuoti. 2016 m. gegužės 11 d. D. R. laiške BTA Insurance Company SE UK patvirtinama, kad pridedamoje išlaidų sąmatoje matomos remonto išlaidos, kurios atitinka stogo kampo plokščių nuotraukose pavaizduoto pažeidimo apimtį. Taip pat nurodoma, jog informavimo tikslais pridedama kitos transporto priemonės apgadinto degalinės stogo centro remonto išlaidų sąmatos kopija. 2016 m. gegužės 11 d. LLOYDS BANK mokėjimo dokumentai patvirtina, kad BTA Insurance Company SE UK sumokėjo 2 7350,00 GBP DMS Ltd ir 350,00 GBP – poliso išskaitą W J Davidson & Son ir apie tai informavo D. R.. Pažyma Nr. 2017UŽSK/0227-01patvirtina, kad ieškovė 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimu savo korespondentui Balcia Insurance SE UK sumokėjo 350,00 GBP, t. y. 451,70 Eur, ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 2735,00 GBP, t. y. 3235,15 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 451,70 Eur suma ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2016 m. rugsėjo 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1809-1022/2016. Dėl likusios 3235,15 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. vasario 1 d.

Dėl taikytinos teisės

Pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Konvencija) 3 straipsnį taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Tačiau pagal Konvencijos 2 straipsnio 2 punktą Konvencija netaikoma atgręžtiniams reikalavimams tarp privalančių atsakyti asmenų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei buvo apdrausta transporto priemonė valstybėje, turi būti sprendžiamas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos skirtingos taikytinos teisės nustatymo taisyklės sutartinėms prievolėms ir deliktinėms prievolėms taikytinai teisei nustatyti, todėl sprendžiant šį klausimą visų pirma reikia įvertinti esamų teisinių santykių pobūdį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko bei trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp draudėjo ir draudiko susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra sutartinio pobūdžio. Šiems santykiams taikytina teisė nustatoma pagal CK 1.37–1.42 straipsniuose įtvirtintas kolizines normas, taikytinas sutartinėms prievolėms. Bendrosios nuostatos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės įtvirtintos CK 1.37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, specialioji draudimo teisiniams santykiams (sutartims) taikytinos teisės taisyklė nustatyta 1.37 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju draudiko verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, byla nagrinėtina taikant Lietuvos Respublikos teisės normas.

Dėl ieškinio senaties termino

Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.

Kasacinis teismas, pirmiau nurodytas nuostatas aiškindamas civilinėje byloje, kurioje draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, regreso tvarka siekė išieškoti dalį išmokėtos draudimo išmokos iš draudėjo, yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės korespondentas žaloms administruoti Jungtinėje Karalystėje yra „BTA Insurance Company“ SE UK. Ieškovės atstovo paaiškinimu ir viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad „BTA Insurance Company“ SE nuo 2016 m. lapkričio 1 d. vadinasi „Balcia Insurance“ SE. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė šioje byloje reikalaujamą priteisti 3235,15 Eur draudimo išmoką, savo korespondentui Jungtinėje Karalystėje sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovės pareiškimas dėl nurodytos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės Akmenės rajono apylinkės teisme gautas 2017 m. vasario 1 d., t. y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo draudimo išmokos sumokėjimo ieškovės korespondentui Jungtinėje Karalystėje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus teismas sprendžia, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį ir remiantis tuo atmesti ieškovės ieškinį nėra.

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad draudėjas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti ją grąžinti. Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2014 m. spalio 15 d. mokėjimo sąskaitą Nr. BTA0581491, 2 750,00 Lt, t. y. 796,46 Eur, draudimo įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2014 m. spalio 17 d. 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimą apie draudimo įmokos sumokėjimą, kuriame nurodė, jog per draudimo apsaugos laikotarpį, už kurį nesumokėta draudimo įmoka, įvykus žalai, AAS „BTA Insurance Company“, išmokėjus išmoką nukentėjusiam asmeniui, reikalaus grąžinti išmokėtas sumas. Atsakovė 242,40 Eur dydžio draudimo įmokos dalį sumokėjo 2014 m. gruodžio 19 d., likusią 554,06 Eur draudimo įmokos dalį sumokėjo tik 2015 m. sausio 9 d. Eismo įvykis, už kurio metu padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, įvyko 2014 m. lapkričio 1 d.

Taigi byloje nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad atsakovė UAB „Andarida“ draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir tuo laikotarpiu pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Tuo tarpu ieškovė, kaip draudikas, sąžiningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, įvykus draudiminiam įvykiui išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Vadinasi yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovės.

Pažymėtina, jog ginčo byloje dėl to, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo byloje nėra, todėl tai, kad draudimo sutartis vėliau buvo nutraukta, jokios įtakos ieškovės reikalavimui nagrinėjamu atveju neturi. Šioje byloje reikalavimo pripažinti draudimo sutarties nutraukimą neteisėtu nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydžio pagrįstumo

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Ieškovė pateikė žalos suderinimo aplinkybes patvirtinantį susirašinėjimą su savo korespondentu D. B., iš kurio matyti, kad draudimo išmokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į žalą patyrusios bendrovės W J Davidson & Son užklausimą remonto bendrovei DBS Maintenance Limited, kuri nurodė, kad už dvi išlenktas ženklinimo plokštes, 1 kampinę ženklinimo plokštę ir „Gulf“ ženklo pakeitimą paskaičiuota 3085,33 GBP suma. Būtent tokia bendra draudimo išmoka ir buvo išmokėta. Ieškovės draudimo išmokos administravimo eiga patvirtina, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti padarytos žalos dydį, jį patvirtinančias aplinkybes, atsižvelgdama į trečiojo asmens paaiškinimus teikė papildomus užklausimus, ar būtent E. K. sukelto įvykio metu buvo padaryta apskaičiuota žala. Tik gavus patvirtinimą, kad būtent 2014 m. lapkričio 1 d. E. K. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta 3085 GBP žala, išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad E. K. sukelto eismo įvykio metu tokia žala padaryta būti negalėjo, tačiau jokių įrodymų, kad degalinės stoginė buvo sugadinta mažiau, ar, kad degalinės stoginės remonto išlaidos yra nepagrįstai didelės neteikė. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo ir atsakovės atstovas A. J., žinodami apie eismo įvykį, apie tai ieškovei nepranešė, o 2015 m. lapkričio 12 d. gavę ieškovės užklausimą dėl 2014 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio, pateikė prašomus dokumentus, tačiau daugiau žalos sureguliavimo procesu nesidomėjo, jokių prašymų žalos administravimo byloje nereiškė.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį ir jos padarymo aplinkybes, todėl pagrindo pripažinti, kad atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstai didelis nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas.

Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą, draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, draudimo įmoka mokama ne laiku ar ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijų ar nuostolių atlyginimo ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui (atsakovui) už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas ir tai reiškia, kad dalies įmokos sumokėjimas, ar jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas.

Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas - nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui, svarbus yra nesumokėtos sumos dydis, praleisto mokėjimo termino trukmė, termino praleidimo priežastys, šalių sutartinių įsipareigojimų tęstinumas, šalių elgesys po sutarčių pasirašymo viena kitos atžvilgiu, bendradarbiavimas ir kiti kriterijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta beveik prieš pat eismo įvykį, t. y. draudimo sutartis sudaryta 2014 m. spalio 15 d., eismo įvykis įvyko 2014 m. lapkričio 1 d. Nei viena draudimo įmoka iki eismo įvykio sumokėta nebuvo. Atsakovės direktorius paaiškino, jog tiesiog pamiršo sumokėti draudimo įmoką, bet ir įvykus draudiminiam įvykiui iš karto po įvykio draudimo įmokos nesumokėjo, gavus ieškovės priminimą, draudimo įmokos dalį sumokėjo praėjus mėnesiui nuo priminimo, o likusią dalį dar vėliau. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui nei trečiasis asmuo E. K., nei atsakovės direktorius A. J., informuotas apie įvykį, ieškovei apie tai nepranešė, nors ieškovės atstovo paaiškinimu ir viešai prieinamais duomenimis atsakovė vykdo su transportu susijusią veiklą, taigi gerai supranta draudimo sutarčių vykdymo sąlygas ir netinkamo jų vykdymo galimas pasekmes.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pasyvų ir nerūpestingą atsakovės elgesį tiek dėl draudimo sutarties įmokos mokėjimo, tiek dėl pranešimo draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį, tiek dalyvaujant žalos administravimo procese, sprendžia, jog pagrindo sumažinti ieškovės prašomos priteisti draudimo išmokos dydį nagrinėjamu atveju nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina visa ieškovės sumokėta ir reikalaujama 3235,15 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas, o jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų palūkanas. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 73,00 Eur žyminis mokestis, 350,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 94,30 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 73,00 Eur žyminio mokesčio ir apmokėjo 350,90 Eur išlaidų advokato pagalbai, tačiau teismui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys 94,30 Eur vertimo išlaidų apmokėjimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 423,90 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, j. a. k. 300665654:

– 3235,15 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 15 ct) draudimo išmokos,

– 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 423,90 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.