Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2380-392/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: e2A-2380-392/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08072-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: E. N.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

Civilinė byla Nr. e2A-2380-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08072-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, solidariai 100 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-12 buvo sulaikytas įtariant padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2013-07-18, iš viso truko 1 m. 4 mėn. 6 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2013-08-30. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą ikiteisminis tyrimas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 9 mėn. Šiuo atveju buvo pažeistas ne tik šis BPK reikalavimas, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Toliau tęsėsi ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos nuosprendis priimtas tik 2018-05-24, praėjus daugiau nei 6 m. po ieškovo sulaikymo. Taip buvo pažeista ieškovo teisė į tai, kad byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpiausius terminus. Be to, labai ilgą laikotarpį ieškovui buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau iki nuosprendžio priėmimo jam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Daugiau nei 6 m. dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų tinkamo pareigų neatlikimo ir nerūpestingumo buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, vėliau dėl nepateisinamo pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo vilkinimo ieškovas buvo visiškoje nežinioje. Jam buvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios tiesiogiai sąlygojo jo neužtikrintumo būseną, ribojo judėjimo laisvę, galimybę įsidarbinti, nors ieškovas niekada nesislapstė, laikėsi įstatymų, vykdė teismų sprendimus ir elgėsi sąžiningai. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas ir baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, neatsižvelgiant į kardomųjų priemonių tikslingumą, jam ilgą laiką buvo taikomos kardomosios priemonės, kurios ribojo jo judėjimo laisvę, galimybę bendrauti su artimaisiais. Nors baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog proceso trukmė viršijo įmanomai trumpiausią laiką, tačiau sugriežtino ieškovui paskirtą bausmę. Ieškovo teigimu, visą laikotarpį, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir kol byla buvo nagrinėjama teisme, jis kankinosi laukdamas, kaip viskas išsispręs, kasdien vis blogiau jautėsi: jautė nerimą, bijojo dėl ateities, pradėjo kankinti blogos mintys, sutriko miegas, prasidėjo depresija. Ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur.

2. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko. Generalinė prokuratūra nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog žala atsirado dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, nenurodė neteisėtų prokuroro veiksmų, o ikiteisminio tyrimo trukmė pati savaime nerodo neteisėtų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, didelės apimties, turintis tarptautinį elementą, byloje buvo 13 įtariamųjų, teismui perduoti 64 tomai ikiteisminio tyrimo dokumentų, todėl buvo įstatyme nustatytas pagrindas tęsti ikiteisminio tyrimo terminus. Ikiteisminis tyrimas vyko ne tik ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja ikiteisminio tyrimo terminą nuo jam pareikšto įtarimo dienos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui, taip pat ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų nepatogumų mastą, prašomos atlyginti žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti ieškovo nurodomą žalą. Teisingumo ministerija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-05-24 nuosprendyje konstatuota, jog ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme lėmė tiek kaltinamųjų bei jų gynėjų neatvykimas į teismo posėdžius, tiek teismo darbo organizavimo trūkumai. 2020-04-29 nuosprendžiu Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pripažino, kad institucijos nesiėmė pakankamai priemonių, jog procesas byloje vyktų kuo greičiau. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ieškovui bausmę, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bausmė ieškovui buvo sušvelninta dėl pernelyg užsitęsusio baudžiamojo proceso. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad griežtesnė laisvės atėmimo bausmė ieškovui skirta dėl kai kurių nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Be to, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, ieškinio argumentais neįrodo ne tik neteisėtų teismo veiksmų, bet ir neturtinės žalos fakto bei prašomos atlyginti sumos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-11 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:

3.1. Teismas nurodė, kad baudžiamojo proceso trukmė išsamiai buvo įvertinta ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų, kurie pripažino nepagrįstai ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir nustatė ieškovo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų išvadas, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo pirmosios instancijos teisme ydingumo. Teismas sutiko ir su baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nelaikytina pažeidžiančia ieškovo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką;

3.2. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 1 m. 4 mėn. 6 d. Ieškovas buvo įtariamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies punktą ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tačiau BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Taigi pagal BPK nuostatas ikiteisminis tyrimas gali tęstis ilgiau nei 9 mėnesius, todėl vien tai, kad ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą terminą, savaime nelaikytina ikiteisminio tyrimo vilkinimu ar teisės į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką pažeidimu. Ieškovas jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo aplinkybių ar nepagrįsto delsimo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus neįvardijo, teismo posėdžio metu pripažino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui skundo dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo neteikė. Pats ieškovas baudžiamojoje byloje pateiktame kasaciniame skunde teigė, kad, nors byla sudėtinga, didelės apimties, turinti tarptautinį elementą, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pakankamai operatyviai. Kaltinimai dėl įvairių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų buvo pareikšti 14 asmenų, byla turėjo ir tarptautinį elementą (narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda į Švedijos Karalystę), taigi, teismo vertinimu, 1 m. 4 mėn. 6 d. ikiteisminio tyrimo trukmė tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime, nesant jokių konkrečių ieškovo argumentų dėl nepagrįsto delsimo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitų procesinių pažeidimų, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisės į tinkamą baudžiamojo proceso trukmę pažeidimą šiuo aspektu;

3.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma ieškovui nuo 2012-03-13 iki 2015-04-30, t. y. 3 m. 1 mėn. 17 d. Tokia suėmimo trukmė tiek EŽTT, tiek Lietuvos teismų praktikoje vertinama kaip ilga, tad jai pateisinti reikalaujama svarių motyvų. Ieškovas nuo pat sulaikymo buvo įtariamas tuo, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, užsiimantį didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, jam vadovavo. Įvertinus byloje ir „Liteko“ sistemoje esančias ieškovo suėmimo ir jo pratęsimo nutartis matyti, kad ieškovo suėmimas visais atvejais buvo grindžiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. esant pagrindui manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, o dažnai suėmimo pratęsimo nutartyse buvo nurodomas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui. Teismo vertinimu, nutartyse dėl suėmimo buvo motyvuotai pagrįsti suėmimo skyrimo pagrindai. Be to, teismai, suprasdami, jog ieškovas suimtas jau ilgą laiką, vertino, ar besitęsiančio suėmimo pagrindai išlieka aktualūs laikui bėgant. Ieškovas skundė teismų nutartis, kuriomis jam buvo skiriamas bei pratęsiamas suėmimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatydavo jokių šios kardomosios priemonės skyrimo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų, išskyrus tam tikrus atvejus, kai iš suėmimo skyrimo pagrindų būdavo pašalinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo suimtas ilgiau, nei būtina, taigi suėmimo trukmė nebuvo pernelyg ilga;

3.4. Teismas konstatavo, kad, nors ikiteisminio tyrimo ir ieškovo suėmimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga ir pažeidžiančia ieškovo teises, vis dėlto, ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pažeista, taigi valstybės neteisėti veiksmai laikytini nustatytais;

Šalies argumentai

3.5. Ieškovas nurodė, kad dėl per ilgo baudžiamojo proceso negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, jautė neužtikrintumą, baimę, įtampą, buvo apribota jo judėjimo laisvė, bendravimo su artimaisiais galimybės, ieškovas patyrė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, jautė nerimą, sutriko miegas, prasidėjo depresija. Atsakovės atstovės šių ieškovo teiginių iš esmė nepaneigė, taigi teismas darė išvadą, kad ieškovui dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo kilo neturtinė žala. Tačiau įvertinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo procesinius sprendimus, priimtus ieškovo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje, teismas darė išvadą, kad per ilga baudžiamojo proceso trukmė buvo kompensuota ieškovui skiriant švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas ieškovui bausmes už BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, pažymėjo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje, tačiau, atsižvelgdamas į pernelyg ilgą proceso trukmę, skyrė ieškovui už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą minimalią sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 216 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje padarytas veikas ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės gerokai mažesnės už sankcijose nustatytą šios bausmės vidurkį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje – arešto bausmė, taip pat mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį. Šiuo atveju buvo nustatyta viena ieškovo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ieškovo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau teismas, skirdamas bausmes, vis tik skyrė ieškovui daug mažesnes už bausmės vidurkį bausmes. Taigi ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas ieškovui buvo kompensuotas paskirtos bausmės švelninimu pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas;

3.6. Teismas darė išvadą, kad, nors yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo teisė į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, tačiau dėl šio pažeidimo jam kilusi žala jau yra atlyginta baudžiamajame procese ne tik pripažįstant padarytą pažeidimą, bet ir skiriant ieškovui švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas, atsižvelgiant į ieškovo padarytas nuskalstamas veikas, už jas gresiančias bausmes ir ieškovui paskirtas bausmes, tokiu atveju pripažintinas tinkama ir pakankama ieškovo teisių pažeidimo kompensacija, o neturtinės žalos atlyginimas ir civilinio proceso tvarka pagal CK 6.272 straipsnį už tą patį pažeidimą neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas (apeliantas) E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-11 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės visas bylos vedimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovas 2022-04-04 pateiktame ieškinyje išreiškė prašymą prijungti prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr. 1-11-655/2018 medžiagą. 2022-05-30 ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą, kuriame pažymėjo, kad „Ieškinį ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-665/2018. Reaguodami į tai, kad baudžiamąją bylą Nr. 1-11-665/2018 sudaro 100 tomų, prašė prie šios civilinės bylos prijungti tik dalį baudžiamosios bylos Nr. 1-11-665/2018, t.y. dalį, kuri liečia ikiteisminį tyrimą ir susijusią konkrečiai su E. N. (tomus: Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 8, 17, 20, 51, 53, 54, 55, 66).“. Kartu su prašymu ieškovo atstovas pateikė teismui nutarčių iš baudžiamosios bylos, kuriomis paskirtos kardomosios priemonės ieškovui, kopijas, prašydamas jas prijungti prie civilinės bylos, bei paprašė prie civilinės bylos prijungti portale DELFI ((duomenys neskelbtini)) publikuotą straipsnį. Nepaisant to, teismas atmetė ieškovo prašymą prijungti prie bylos baudžiamosios bylos nurodytus bylos tomus, neprijungė ,,Delfi‘‘ straipsnio. Teismas prijungė tik teismo nutartis, kuriomis ieškovui buvo paskirta ir vėliau tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, neįsiklausė į ieškovo argumentus apie tai, kad tik išsamiai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga galima pagrįsti, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo neteisėtai viršyta, kas sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus;

4.2. Ieškinyje aiškiai išdėstyta, kuo pasireiškė įrodinėjamas ieškovo teisių pažeidimas. Ieškinyje pažymėta, kad „LR BPK 176 str. įtvirtina ikiteisminio tyrimo terminus. Šio straipsnio 1 d. 3 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius. Kaltinamasis aktas surašytas 2013-08-30. Taigi ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu nevyko taip kaip numatyta LR BPK 176 str. 1 d. 3 p. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik LR BPK 176 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, tačiau ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d.“. Taip pat nurodyta, kad „nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 buvo priimtas praėjus daugiau nei 6 metams po mano sulaikymo, įtariant padarius nusikalstamas veikas. Tokiu būdu buvo pažeista mano garantuota teisė į tai, kad byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpiausius terminus ir tuo pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) pažeidė ne tik Nacionalinės teisės aktus, bet ir Tarptautinės teisės aktus, tai yra buvo pažeistos mano teisės garantuotos: Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalimi, bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimais“. Ieškovui labai ilgą laikotarpį nuo sulaikymo (2012-03-06) iki kaltinamojo akto surašymo (2013-08-30) buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas buvo suėmime ir bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tik 2015-04-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo gynėjos prašymą dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones ir suėmimą pakeitė į 10 000 Eur dydžio užstatą. Teismas šia nutartimi paskyrė ieškovui kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos komisariate pagal gyvenamąją vietą, kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį nuo 8 iki 13 val., rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Vilniaus apygardos teismo leidimo, taip pat dokumentų paėmimą (paso ir asmens tapatybės kortelės). Visą laikotarpį nuo ieškovui pareikštų įtarimų iki nuosprendžio pirmosios instancijos teisme paskelbimo jam buvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, neatsižvelgiant į kardomųjų priemonių tikslingumą. Daugiau nei šešerius metus buvo suvaržytos ieškovo žmogaus teisės laisvai judėti valstybės teritorijoje, teisė išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios, taip pat jis patyrė daug nepatogumų, nes buvo pritaikyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelės ir paso). Todėl ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, kad „ <...> Šiuo atveju ieškovas per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę argumentuoja tik BPK 176 straipsnio 1 dalies pažeidimu <...>“;

4.3. Ieškovas savo ieškinį grindė ir tuo, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės dėl pernelyg ilgai užsitęsusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-04-29 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020, pasisakydamas dėl per ilgo baudžiamojo proceso, padarė išvadą, kad proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje viršijo įmanomai trumpiausią laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-05-06 nutartyje pažymėjo, kad „Pripažinta ir tai, kad nors valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo greičiau, vis dėlto tos priemonės nebuvo pakankamos“. Tačiau civilinę bylą nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, „kad per ilga baudžiamojo proceso trukmė buvo kompensuota ieškovui skiriant švelnesnę bausmę“. Su tokia išvada ieškovas iš esmės nesutinka ir mano, kad šią išvadą teismas padarė būdamas šališkas. Ši teismo sprendimo dalis iš esmės atkartoja atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atsiliepimo į ieškinį argumentus ir tai, ką Teisingumo ministerijos atstovė nurodė teismo posėdžio metu. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į realią situaciją, nors formaliai bausmė ieškovui buvo švelninama, visgi paskirtoji galutinė bausmė ieškovui net pailgėjo dėl pakitusio nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Ieškovas tik kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo įgyvendino savo teisę reikalauti kompensacijos dėl savo pažeistų teisių. Ieškovas dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų patyrė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, jo patirtos žalos iki pat šios dienos niekas nekompensavo, o teigti, kad jam buvo sušvelninta bausmė, nėra jokio pagrindo;

4.4. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, ignoruodamas ieškovo pateiktus paaiškinimus ir prašymus. Teismas, neištyręs visų bylai reikšmingų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, o nevertindamas visų byloje esančių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškovo E. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-11 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teisingumo ministerija nurodė, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovo įrodinėtų valstybės neteisėtų veiksmų – ikiteisminio tyrimo trukmės, suėmimo trukmės ir baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme trukmės, savo išvadas pagrindė įrodymų visumos vertinimu. Teismas aiškiai ir konkrečiai argumentavo, kodėl ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo trukmės ir kardomosios priemonės taikymo. Teismas rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 1-11-655/2018 medžiaga, vertino šioje byloje priimtus procesinius sprendimus ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovui neįrodžius neteisėtų valstybės veiksmų, žalos atlyginimas negalimas. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymus prijungti prie nagrinėjamos bylos įrodymus. „Delfi“ portalo straipsnį ieškovas pateikė kartu ieškiniu. Parengiamojo posėdžio metu teismas, svarstydamas ieškovo prašymą prijungti baudžiamąją bylą, ieškovo prašė patikslinti, kokias aplinkybes jis siekia įrodinėti remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, nes baudžiamoji byla itin didelės apimties, ieškovui patikslinus, teismas 2022-06-16 raštu paprašė Vilniaus apygardos teismo pateikti baudžiamosios bylos Nr. 1-11-665/2018 tomus: 1, 2, 3, 5, 6, 8, 17, 20, 51, 53, 54, 55, 66, kurie bus prijungti prie civilinės bylos. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu abstrakčiai teigė, jog valstybės neteisėtus veiksmus įrodo baudžiamosios bylos duomenys, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kokie duomenys ir kokius neteisėtus veiksmus įrodo;

5.2. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, savaime nerodo teismo šališkumo. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių savo teiginį dėl teismo šališkumo, ieškovas nenurodo. Teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais, nurodė, kad valstybės neteisėti veiksmai dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo yra nustatyti. Teisingumo ministerija šios aplinkybės neginčijo. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, sprendė, kad dėl minėto neteisėto valstybės veiksmo jam padaryta žala, tačiau ji kompensuota baudžiamajame procese ne tik pripažįstant padarytą pažeidimą, bet ir skiriant ieškovui švelnesnę bausmę. Tokia išvada yra paremta baudžiamojoje byloje teismų priimtų sprendimų analize ir teismų praktika, todėl yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovas teigia, kad švelnesnė bausmė buvo pritaikyta formaliai, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bausmės trukmė pailgėjo. Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus tam tikras nusikalstamas veikas, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu, buvo ir perskaičiuota galutinė bausmė, kuri šiek tiek pailgėjo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ieškovui buvo pritaikyta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė būtent dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas 2020-04-29 nuosprendyje pažymėjo, kad ieškovas apeliaciniu skundu bausmės dar labiau sušvelninti neprašė (prašė jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų), todėl pagrindo dar kartą švelninti bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-05-06 nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, apsispręsdamas ieškovui netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su ieškovo padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, tiek su pernelyg ilga proceso trukme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo paskirta įstatymo reikalavimų neatitinkanti bausmė. Šie teismų sprendimai laikyti svarbiu įrodymu, jog ieškovo patirta žala dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme jau buvo kompensuota tinkamai ir teismas pagrįstai sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas ir civilinio proceso tvarka pagal CK 6.272 straipsnį už tą patį pažeidimą neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų;

5.3. Generalinė prokuratūra nurodė, kad vien argumentas, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi ieškovas, ar atmetė ieškovo prašymą prijungti dokumentus, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas, neprijungdamas baudžiamosios bylos ieškovo prašomų tomų, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįsti. Ieškovas nenurodo, kokias konkrečias aplinkybes siekė įrodyti baudžiamosios bylos dokumentais. Pernelyg ilga bylos nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teisme yra konstatuota įsiteisėjusiais baudžiamosios bylos sprendimais, nuosprendžiai (nutartys) yra pateikti į civilinę bylą, teismas sprendime konstatavo, kad valstybės neteisėti veiksmai laikytini nustatytais. Ieškovas nurodė, kad jam neturtinė žala atsirado ir dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, argumentuodamas tik BPK 176 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nenurodydamas neteisėtų prokurorų veiksmų šioje baudžiamojo proceso dalyje. Ikiteisminio tyrimo trukmė savaime nerodo neteisėtų veiksmų, ypač atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei jo atstovė nenurodė aplinkybių ir argumentų, leidžiančių teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįsto delsimo atvejų, kuriuos patvirtintų baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl ieškovo prašymas prijungti 13 baudžiamosios bylos tomų (darant visų šių tomų kopijas) pagrįstai buvo atmestas. Be to, ir apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie konkretūs įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje, pagrindžia ieškinio teiginius apie nepagrįstai ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę. Baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga, šią aplinkybę nurodė ir ieškovas kasaciniame skunde. Šias aplinkybes motyvuotai įvertino ir teismas skundžiamame sprendime ir konstatavo, kad atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje tirtas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga. Teismas, vertindamas ieškovui taikyto suėmimo trukmę, nagrinėjo nutartis ir skundus dėl suėmimo, t. y. suėmimo skyrimo pagrindus, pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo suimtas ilgiau, nei būtina. Teismas, darydamas išvadą dėl pagrįstos suėmimo trukmės, atsižvelgė į tai, kad baudžiamajame procese teismai vertino, ar besitęsiančio suėmimo pagrindai išlieka aktualūs laikui bėgant, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių šios kardomosios priemonės skyrimo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad nutartyse dėl suėmimo buvo motyvuotai pagrįsti suėmimo skyrimo pagrindai, tačiau nenurodo jokių nesutikimo motyvų, tik išdėsto faktus apie kardomųjų priemonių paskyrimą, pakeitimą, panaikinimą;

5.4. Generalinė prokuratūra taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad žala dėl pernelyg ilgo proceso ieškovui kompensuota baudžiamajame procese skiriant švelnesnę bausmę, teigdamas, kad jam nebuvo skirta švelnesnė bausmė. Teismas skundžiamame sprendime aptarė mažiausias sankcijas, numatytas už veikas, kurias padarė ieškovas, ir ieškovui skirtų bausmių dydį ir nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-29 nuosprendžiu skirta arba minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė arba mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika, pagrįstai nusprendė, kad už padarytą pažeidimą ieškovui jau yra kompensuota. Skundžiamame teismo sprendime išdėstytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, bei teisiniai argumentai, pateikti išsamūs motyvai, kodėl ieškinys atmetamas, todėl ieškovo teiginiai, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, teisiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Ieškovas E. N. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, solidariai 100 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl jo atžvilgiu per ilgai trukusio baudžiamojo proceso ir perteklinių kardomųjų priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo ir ieškovo suėmimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga, pažeidžianti ieškovo teises, bei tai, kad nors ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pažeista, šis pažeidimas ieškovui kompensuotas paskirtos bausmės švelninimu.

8. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ieškovo atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagą ir portale Delfi publikuotą straipsnį apie ieškovą, nors šie įrodymai yra esminiai vertinant ieškovo ieškinio pagrįstumą. Pasak ieškovo, teismas, neištyręs visų bylai reikšmingų įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu netruko per ilgai, o kardomųjų priemonių taikymas buvo proporcingas. Be to, ieškovo teigimu, teismas neįvertino to, kad nors formaliai bausmė ieškovui buvo švelninta, visgi paskirtoji galutinė bausmė ieškovui pailgėjo dėl pakitusio nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

9. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

10. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

11. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Žalos atlyginimo civilinėje byloje vertinama, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; kt.).

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-05-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 ieškovas buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovas išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-29 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018-05-24 nuosprendis pakeistas: ieškovo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija), paskiriant už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo 10 metų bausmę, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimo 5 metams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 189(1) straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė ieškovui paskirta laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-06 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021 ieškovo kasacinis skundas dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų atmestas.

14. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Dėl šios asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad ieškovo baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko 1 metus 4 mėnesius 6 dienas (nuo 2012-03-12 iki 2013-07-18). Ieškovui kardomoji priemonė suėmimas taikytas nuo 2012-03-13 iki 2015-04-30, iš viso 3 metus 1 mėnesį 17 dienų. Baudžiamoji byla perduota teismui 2013-08-30, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas ir paskelbtas 2018-05-24, taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko iš viso 4 metus 8 mėnesius 24 dienas. Bendra trukmė nuo ieškovo sulaikymo iki pirmosios instancijos nuosprendžio paskelbimo – 6 metai 2 mėnesiai 12 dienų. Tokia baudžiamojo proceso trukmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje traktuojama kaip ilga (2006-07-18 sprendimas byloje G. prieš Lietuva, peticijos Nr. 418/04; 2009-01-20 sprendimas byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05; 2010-04-20 sprendimas byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45756/05), todėl atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių ir įvertinti, ar byloje yra CK 6.272 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl valstybės civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tai yra konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018; 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009-01-20 d. sprendimas byloje N. prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05).

16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas civilinėje byloje nepagrindė savo teiginio, jog jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai. Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ilga ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pateisinama tyrimo didele apimtimi ir sudėtingumu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas su kitais asmenimis nuteistas už sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda; buvo įtariama, kad nusikalstamos veikos vykdomos organizuotos grupės ar net nusikalstamo susivienijimo, sudaryto iš ne mažiau kaip dešimties narių, kuriam ieškovas galimai vadovauja; kad nusikalstamą veiką vykdantys asmenys naudoja konspiracijos priemones, gyvena skirtingose Lietuvos ir kitų valstybių vietose, detaliai planuoja savo veikas ir jas kruopščiai planuoja bei vykdo. Įvertinus baudžiamojoje byloje atskleistos nusikalstamos veiklos organizuotumo laipsnį, stambų mastą, tarptautinį elementą ir didelį joje dalyvavusių asmenų skaičių, akivaizdu, kad ilgesnis ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikas šiuo konkrečiu atveju buvo neišvengiamas. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies punktą ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Taigi vien tai, kad ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą terminą, savaime nelaikytina ikiteisminio tyrimo vilkinimu ar teisės į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką pažeidimu. Be to, pagal BPK 176 straipsnio 3 dalį, jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui skundo dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo neteikė, o apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo vertinimu, buvo pertekliniai, nebūtini ar truko per ilgai, apsiribodamas tik formaliu teisės normų nurodymu ir terminų skaičiavimu.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamų veikų, dėl kurių ieškovui buvo pareikšti įtarimai, sunkumą, mastą, sudėtingumą ir tarptautinį elementą, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui skirto suėmimo trukmė baudžiamojo proceso metu nebuvo pernelyg ilga ir pažeidžianti ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo atžvilgiu skirto suėmimo (jo pratęsimo nutartis), iš kurių matyti, kad ieškovo suėmimas visais atvejais buvo grindžiamas tuo, jog buvo pagrindas manyti, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas ieškovui atitiko kardomųjų priemonių ir suėmimo skyrimo bei pratęsimo nuostatas, teismų nutartys buvo priimtos pagrįstai ir tinkamai jas motyvuojant. Teismo nutartys dėl suėmimo pratęsimo buvo patikrintos instancine tvarka ir paliktos nepakeistos. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kardomosios priemonės taikymas ieškovo atžvilgiu buvo atliktas pagal BPK įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius jam inkriminuojamas sunkias nusikalstamas veikas. Ieškovas šioje civilinėje byloje nepateikia duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad suėmimas buvo tęsiamas nepagrįstai ilgai, kad paskyrus suėmimą ir jo terminą tęsiant, tuo metu nebuvo aktyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nusikalstamų veikų, dėl kurių ieškovui buvo pareikšti įtarimai, sunkumas, mastas ir sudėtingumas leidžia teigti, kad būdamas laisvėje ieškovas galėjo trukdyti ikiteisminio tyrimo atlikimui, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, dėl ko egzistavo pagrindas skirti (pratęsti) suėmimą ieškovui. Dėl jau išvardintų motyvų teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovui, pakeičiant suėmimą, pažeidžiant BPK reikalavimus baudžiamojoje byloje buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – 10 000 Eur dydžio užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos komisariate pagal gyvenamąją vietą, kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį nuo 8 iki 13 val., rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Vilniaus apygardos teismo leidimo, taip pat dokumentų paėmimas (paso ir asmens tapatybės kortelės). Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl šių kardomųjų priemonių taikymas ieškovo atžvilgiu turėtų būti vertinamas neteisėtu. Ieškovas nepateikė duomenų, kad baudžiamojoje byloje būtų skundęs šių kardomųjų priemonių taikymą ir su jomis nesutikęs.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamojoje byloje priimtuose visų instancijų teismų nuosprendžiuose buvo įvertinta ieškovo atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso trukmė ir teismų konstatuota, kad ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista tik dėl proceso organizavimo pirmosios instancijos teisme ydingumo, tačiau pats ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir kardomosios priemonės ieškovui buvo skiriamos nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų. Baudžiamojoje byloje priimtame Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-29 nuosprendyje (b. b. Nr. 1A-20-1076/2020) teismas konstatavo tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: „Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas dėl šioje byloje nuteistų asmenų, skaičiuojant nuo jų sulaikymo (2011 m. gruodžio 1 d., 2012 m. kovo 11, 12 d. d. ar balandžio 18 d.) iki šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo tęsiasi jau ilgą laiką – daugiau kaip aštuonerius metus. Kaip matyti iš bylos, valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo greičiau, visgi, tos priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pakankamos. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į tiriamų nusikaltimų pobūdį, skaičių, taip pat kaltinamų asmenų skaičių, buvo atliktas pakankamai operatyviai – ši sudėtinga ir didelės apimties baudžiamoji byla (kaltinimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, tarp jų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, pareikšti keturiolikai asmenų, bylą sudarė šešiasdešimt aštuoni tomai) jau 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo perduota teismui. Tačiau teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik penkerius metus, dar beveik dvejus metus truko bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Nors, kaip minėta, baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, visgi šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę labiau įtakojo ne šios aplinkybės ar apeliantės akcentuojamas kai kurių nuteistųjų elgesys, leidžiantis daryti prielaidą apie bandymus vilkinti procesą, bet kitos priežastys. Pirmosios instancijos teisme buvo suplanuota daugiau kaip septyniasdešimt posėdžių, tačiau daugiau kaip keturiasdešimt iš jų neįvyko dėl bylą nagrinėjančių teisėjų, nuteistųjų ir jų gynėjų ligos, taip pat dėl bylą nagrinėjančių teisėjų ir advokatų užimtumo kitose bylose. Dėl pasikartojančių atidėjimų ir dėl gynėjų bei teisėjų kolegijos narių užimtumo kitose bylose ar atostogų byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti tik 2014 m. vasario 24 d., t. y. praėjus beveik pusmečiui nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme. Be to, nors ir dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teisme net tris kartus buvo keičiami bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, įskaitant ir pirmininkaujantį teisėją, dėl to ši baudžiamoji byla net tris kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo, taip pat, atsižvelgiant į pakeistų teisėjų kolegijos narių užimtumą, kiekvieną kartą teko iš naujo derinti posėdžių datas. Dar daugiau, 2014 m. balandžio 4 d. teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista ir byla pradėta nagrinėti iš naujo tik tuo metu nustačius, kad dar 2013 m. rugsėjo 3 d. paskirtas teisėjų kolegijos narys šioje byloje sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš bylos taip pat matyti, kad kai kuriais atvejais gynėjų, teisėjų kolegijos narių užimtumas ar atostogos lėmė tai, jog pertraukos tarp posėdžių ne kartą truko apie du-tris mėnesius. Apeliacinės instancijos teisme buvo suplanuota dešimt posėdžių, visi jie įvyko, tačiau gynėjų, taip pat bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių užimtumas lėmė ilgesnes pertraukas tarp jų. Be to, įtakos proceso trukmei apeliacinės instancijos teisme turėjo nepagrįstas kriminalinės žvalgybos subjekto atsisakymas pateikti teismui reikalaujamus kriminalinės žvalgybos dokumentus (t. 93, b. l. 189). Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad šioje byloje nuteisti asmenys ne tik ilgą laiką (daugiau kaip aštuonerius metus) turėjo gyventi netikrumo būsenoje dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties, bet visiems jiems, išskyrus R. G. ir Ed. N., labai ilgai (trejus metus ir ilgiau) buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Matoń prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07, par. 29; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04, par. 58; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10, par. 46; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-215-895/2019, 2K-208-976/2019). Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje viršijo įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistiesiems ilgą laiką taikytą suėmimą, o vėliau – ir kitus apribojimus, taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, yra pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra aplinkybė, sudaranti prielaidas bausmių švelninimui baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose, o tam tikrais atvejais – ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.“.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių motyvus šiuo klausimu ir dėl jų pasisakė. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas dar turėjo papildomai prijungti prie civilinės bylos didelės apimties baudžiamosios bylos medžiagą. Pirmiausia, ieškovas nekonkretizuoja, kokia būtent baudžiamosios bylos medžiaga (dokumentai) galėjo pagrįsti jo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, nors tokią galimybę ieškovas, kaip baudžiamosios bylos dalyvis, turi. Antra, pirmosios instancijos teismas prijungė prie civilinės bylos teismų nuosprendžius ir nutartis dėl kardomųjų priemonių taikymo, t. y. esminius dokumentus šiai civilinei bylai bei dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime. Ieškovas taip pat nenurodo, kuo civilinės bylos nagrinėjimui gali būti reikšmingas Delfi portale publikuotas straipsnis apie ieškovą, nepateikia šio straipsnio kopijos su apeliaciniu skundu, dėl to šis straipsnis negali būti vertinamas kaip reikšmingas bylai įrodymas.

20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus ieškovo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje priimtus teismų nuosprendžius, spręstina, jog per ilga baudžiamojo proceso trukmė buvo pakankamai kompensuota ieškovui skiriant švelnesnę bausmę ir taip kompensuojant ieškovo patirtą žalą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas klaidingai teigia, kad bausmė ieškovui buvo švelninama tik formaliai, nes paskirtoji galutinė bausmė ieškovui net pailgėjo dėl pakitusio nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Iš baudžiamojoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas ieškovui bausmes už BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, pažymėjo, kad ieškovo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ieškovo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje, tačiau, atsižvelgdamas į pernelyg ilgą proceso trukmę, teismas skyrė ieškovui už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą minimalią sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 216 straipsnio 1 dalyje, 189(1) straipsnio 1 dalyje padarytas veikas ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gerokai mažesnės už sankcijose nustatytą šios bausmės vidurkį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje – arešto bausmė, taip pat mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį. Taigi, nors buvo nustatyta viena ieškovo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ieškovo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas, skirdamas bausmes, vis tik skyrė ieškovui daug mažesnes už bausmės vidurkį bausmes, kas patvirtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas ieškovui buvo kompensuotas paskirtos bausmės švelninimu pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galutinė bausmė ieškovui turi būti skiriama laikantis konkretaus BK straipsnio nustatytų ribų, net jeigu ir yra švelninama dėl pernelyg ilgo proceso trukmės, juolab kad tai yra išimtinė aplinkybė, kada gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-03-06 sprendime G. G. prieš Italiją, peticijos Nr. 23563/07 (57 punktas) nurodyta, kad bausmės sumažinimas „protingam terminui“ yra pakankama aplinkybė patvirtinti kompensacijai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Iš esmės analogiškai pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-03-06 sprendime P. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 33343/93. Tokios praktikos laikosi ir nacionaliniai teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-599-730/2019).

21. Galiausiai laikomi nepagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nepriklausomumu ir objektyvumu priimant skundžiamą teismo sprendimą. Byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

23. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

24. Skundą atmetus išlaidos susijusios su teisine pagalba ieškovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ieškovo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė