- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- 2-2309-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01342-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Atsakovas
- L. K., M. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Edvardas Bandariavičius
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovams L. K., M. Ž. dėl tėvo ir motinos valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. K. jos nepilnamečių sūnų D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. Ž. nepilnamečio sūnaus D. Ž. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiui vaikui D. Ž. nuolatinę globą ir paskirti jo nuolatine globėja R. A., nustatyti D. Ž. globos bei gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja R. A.; priteisti iš atsakovės L. K. materialinį išlaikymą jos nepilnamečiams sūnums D. Ž. ir J. K. periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti globėjai R. A. vaiko interesais; pavesti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355-814/2014 nepilnamečiui D. Ž. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai R. A. vaiko interesais. Paskirti R. A. D. Ž. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė L. K. yra nepilnamečių vaikų D. Ž. ir J. K. motina. Atsakovas M. Ž. yra nepilnamečio vaiko D. Ž. tėvas. 2014 m. gegužės 9 d. iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro buvo gauta informacija, kad atsakovė neatveža vaikų profilaktinei apžiūrai pas šeimos gydytoją, atsakovės sūnus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kraštutinai sunkioje būklėje išvežtas į LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų vaikų reanimacijos skyrių. 2014 m. gegužės 15 d. iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gauna informacija, kad į klinikas dėl kraštutinai sunkios sveikatos būklės, svorio netekimo, buvo atvežtas mažametis J. K., gydytojų teigimu, vaiką ištiko kraštutinai sunki būklė dėl netinkamo maitinimo, motinystės įgūdžių stokos, ir nepakankamos vaiko sveikatos priežiūros. Atsakovės šeima dėl gautos informacijos apie vaikų nepriežiūrą 2014 m. gegužės 16 d. įtraukta į stebimų šeimų sąrašą. Specialistams lankantis atsakovės, kuri kartu su savo vaikais pradėjo gyventi bute, esančiame Dariaus ir Girėno g. 1A-49, Jonavoje, buvo randama netvarka, gauta informacija, jog pas atsakovę renkasi neblaivūs asmenys.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 13B-714 atsakovės šeima įtraukta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei teiktos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas). 2017 m. kovo 17 d. atsakovė pateikė sutikimą, kuriame nurodė sutinkanti, jog jos vaikai būtų prižiūrimi jos mamos R. A.. Atsakovė nurodė įsipareigojanti vaikams skirti materialinį išlaikymą, nurodė, jog pati vaikų negali prižiūrėti dėl turimų sveikatos problemų (rankos lūžis). R. A. nurodė, jog iki to laiko vaikus prižiūrėjusi apie dvi savaites, atsakovė jais nesidomėdavo. 2017 m. kovo 17 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvykio metodinis pasitarimas dėl paslaugų teikimo atsakovės šeimai ir šio posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovė žinoma dėl gaunamų pranešimų, jog iš jos buto vėlai vakare skamba garsi muzika, girdimas vaikų verksmas, dėl to kaimynai kviečia pareigūnus, atsakovė bausta už viešosios tvarkos trukdymą; už darželį, kurį lankė atsakovės vaikai, susidariusios skolos, ji vėluodavo vaikus atsiimti, pastebėta vaikų nešvara. Specialistai susitikimo metu identifikavo, kad atsakovė turi alkoholizmo problemą, nesugeba užtikrinti saugios aplinkos vaikams namuose, atsakovė, palikusi vaikus gyventi pas savo mamą, pati jais nesidomi, stokojanti tėvystės bei kasdieninio gyvenimo įgūdžių. 2017 m kovo 17 d atsakovės šeima Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Atsakovė nesilaikė rekomendacijų ir nesiėmė priemonių savo vaikų susigrąžinimui, buvo nusišalinusi nuo motinos pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo, nesudarė tinkamų vaikams gyventi buities sąlygų, girtaudavo. Atsakovės motina R. A. kreipėsi su prašymu tapti nepilnamečių vaikų D. Ž. ir J. K. globėja. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymais nustatyta laikinoji globa be tėvų globos likusiems D. Ž. ir J. K., jų globėja skiriant R. A., vaikų gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1793-527/2017 dėl susidariusio įsiskolinimo nutraukė atsakovės nuomoto socialinio buto, esančio Dariaus ir Girėno g. 1A-49, Jonavoje, nuomos sutartį, atsakovė buvo iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras 2017 m birželio 13 d. raštu Nr. S3-826 informavo, kad atsakovei 2012 m. balandžio 24 d. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatyta diagnozė F70.0 lengvas protinis atsilikimas, F.43.1 potrauminis streso sutrikimas. Vėliau psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė. Nustačius vaikams laikinąją globą, Jonavos rajono socialinis centras siekė teikti atsakovei tikslines paslaugas, jog pastaroji galėtų pati savarankiškai auginti vaikus, tačiau dėl atsakovės nepakankamos motyvacijos spręsti šeimoje esančias problemas teigiami pokyčiai neįvyko, atsakovė nebendravo ir nebendradarbiavo su Centro specialistais, siūlomos pagalbos nepriėmė. Atsakovė neturi darbo, stokoja socialinių, kasdieninių gyvenimo, pozityvios tėvystės bei higienos įgūdžių, stokoja pozityvaus bendravimo įgūdžių. Atsakovei siūlyta visa įmanoma kompleksinė pagalba, tačiau atsakovė jos atsisakydavo. Atsakovė nesidomi vaikų susigrąžinimo klausimais. Sodros duomenų bazės duomenimis atsakovė nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota.
2019 m. liepos mėnesį į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jonavos rajono savivadybėje atvykusi atsakovė nurodė, jog šiuo metu neturinti galimybės pati auginti savo vaikus, nurodė, jog sieks keisti savo gyvenimo būdą, ieškotis darbo, sutinkanti, jog jai būtų apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikų globėja paskiriant jos motiną R. A.. Atsakovė nurodė neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos.
Atsakovas M. Ž. yra nepilnamečio vaiko D. Ž. tėvas. Tėvystė atsakovui yra nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355-814/2014, šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas sūnui iki vaiko pilnametystės. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų savo nepilnamečio sūnaus D. Ž. vykdymo, savo sūnumi visiškai nesidomi, neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis jis yra ne kartą teistas dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl sūnaus susigrąžinimo. R. A. teigimu, atsakovas sūnumi nesidomi, nebendrauja, neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovų vaikams D. Ž. ir J. K. laikinoji globa nustatyta 2017 m. liepos 5 d. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, iki šiol nėra išnykusios, vaikai iki šiol gyvena globėjos R. A. šeimoje, atsakovai ilgą laiką visiškai nusišalinę nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymo, patys savo vaikais nesirūpina, jie yra globojami ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, atsakovai nesiėmė jokių priemonių dėl savo vaikų susigrąžinimo, jie vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus bei jais nesirūpina, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Siekiant užtikrinti atsakovės L. K. pareigą prisidėti prie jos nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 eurų į mėnesį iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo M. Ž., Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355-814/2014 nepilnamečiui sūnui D. Ž. yra priteistas materialinis išlaikymas. Atsakovams apribojus tėvų valdžią, atsakovų nepilnametis vaikas D. Ž. lieka be tėvų globos, todėl užtikrinant vaiko interesus jam nustatytina nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirtina R. A., kuri yra laikinoji vaikų D. Ž. ir J. K. globėja, vaikai pas ją gyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio, duomenų, jog ji netinkamai atlieka laikinojo globėjo pareigas minėtų vaikų atžvilgiu, nėra gauta. R. A. atitinka globėjui keliamus reikalavimus. Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti mažametį D. Ž. nėra gauta. Skyrius neturi duomenų apie D. Ž. priklausantį turtą. Vaiko interesus atitiktų nuolatinės globėjos paskyrimas ir D. Ž. turto administratoriumi.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė visus ieškinyje nurodytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo vaikais D. Ž. ir J. K., o atsakovas M. Ž. nesirūpina savo vaiku D. Ž., su juo nebendrauja, atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, tinkamai vaikais nesirūpina, neužtikrina jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti. Kadangi civilinė byla atsakovo J. K. atžvilgiu yra išskirta, todėl šioje byloje negali būti nagrinėjamas klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjos ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiui J. K..
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškiniu sutinka, nes neturi sąlygų auginti ir rūpintis savo vaikais D. Ž. ir J. K., kuriuos dabartiniu metu augina jos motina. Ji neturi nuolatinio darbo, gyvena su sugyventinu, kuris ją išlaiko, ji vaikus aplanko, tačiau nedažnai. Ji sutinka vaikams teikti materialinį išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui. Dabartiniu metu ji vaikams išlaikymo neteikia, dar iš jos yra priteista 2500 Eur skola už komunalines paslaugas buto, iš kurio ji buvo iškeldinta. Jos vaikai nuo 2017 m. kovo mėnesio gyvena pas jos motiną R. A.. Ji dabartiniu metu dirba sezoninį darbą, skina uogas, uždirba po 21 Eur per dieną, tačiau vaikų išlaikyti savo mamai nepadeda.
Atsakovas M. Ž. teismo posėdyje paaiškino kad jis su ieškiniu sutinka, nes jis savo vaiku D. Ž. nesirūpina, jo materialiai neišlaiko, nes dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2021 m. rugsėjo mėnesį. Būdamas laisvėje jis buvo atvykęs aplankyti vaiko, tačiau atsiradus savoms problemoms, jis vaiku daugiau nesirūpina.
Trečiasis asmuo R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 2017 m. kovo mėnesio augina anūkus D. Ž. ir J. K.. Tą dieną jos dukra L. K. susipyko su savo vyru K. ir vaikai vėlai vakare buvo atvežti pas ją. Nuo tos dienos ji rūpinasi vaikais, veža juos pas gydytojus ir kitus specialistus tris kartus per savaitę. Jos dukra L. K. bendrauja su vaikais ir su jais susitinka, kai ji paragina savo dukrą ir ją pakviečia. Ji netiki, kad jos dukra teiks materialinį išlaikymą savo vaikams, nes kiek vaikai gyvena pas ją, niekada neteikė materialinio išlaikymo vaikams. Dabartiniu metu ji nedirba, nes turi rūpintis anūkais ir vežti juos tris kartus per savaitę pas gydytojus ir logopedą. Kol anūkai negyveno pas ją, ji dirbo. Ji rūpinasi anūkų sveikata, nes vaikai pas ją buvo atvežti visiškai neprižiūrėti ir apleisti, net nemokėjo valgyti, naudojantis stalo įrankiais. Ji su vyru gyvena kaime, laiko gyvulių, paukščių, augina daržoves, o jos vyras gauna invalidumo pensiją ir jai padeda namuose, todėl lėšų pragyvenimui ir anūkų išlaikymui jiems užtenka. Dabartiniu metu jie gyvena trijų kambarių bute, tačiau jie įsigys kitą namo pusę, kurią parduos jų kaimynė, todėl padidės jų gyvenamas plotas. Kartu dar gyvena ir dar du jos nepilnamečiai vaikai 8 ir 14 metų amžiaus. Ji sutinka globoti anūkus, kuriais ir rūpinasi nuo 2017 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai M. Ž. ir L. K. (buv. A.) yra nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 7), o atsakovas J. K., kurio atžvilgiu civilinė byla išskirta, ir L. K. (buv. A.) yra nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini). tėvai (1 t., b. l. 9). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 13B-1299 „Dėl laikinosios globos nustatymo J. K.“ (1 t., b. l. 10) nustatoma, kad J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. liepos 4 d. ir laikinąja globėja paskirta R. A., nustatyta J. K. globos vieta kartu su globėja. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 13B-1301 „Dėl laikinosios globos nustatymo D. Ž.“ (1 t., b. l. 11) nustatoma, kad D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. liepos 4 d. ir laikinąja globėja paskirta R. A., nustatyta D. Ž. globos vieta kartu su globėja.
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. K. jos nepilnamečių sūnų D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. Ž. nepilnamečio sūnaus D. Ž. atžvilgiu, nes abu tėvai tinkamai vaikais nesirūpina, neužtikrina jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Ieškovės atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2014 m. gegužės 15 d. raštu (1 t., b. l. 97) informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad į Kauno klinikų vaikų priėmimo skyrių dėl kraštutinai sunkios sveikatos būklės, svorio netekimo buvo atvežtas J. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Berniukas stacionarizuotas, gydytojų teigimu, vaiką ištiko kraštutinai sunki būklė dėl netinkamo maitinimo, motinystės įgūdžių stokos ir nepakankamos šeimos gydytojo sveikatos priežiūros.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Kulvos seniūnijos 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. SD-0092 (1 t., b. l. 93-95) nustatoma, kad buvo apsilankyta L. K. (buv. A.) namuose 2014 m. gegužės 17 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. ir pastebėta, kad moteriai trūksta socialinių bei motinystės įgūdžių.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13B-563 (1 t., b. l. 79) L. K. (buv. A.) šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikos nepriežiūros įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Metodinio specialistų pasitarimo dėl korekcinių paslaugų teikimo L. K. (buv. A.) šeimai 2017 m. kovo 17 d. protokolu Nr. P2-27 (1 t., b. l. 81-85) nustatoma, kad dalyvaujant atsakovei buvo nutarta, kad atsakovė, padedant šeimos socialiniam darbuotojui, kreipsis į psichikos sveikatos centrą dėl psichinės sveikatos ištyrimo, lankys pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, lankys psichologo konsultacijas, dalyvaus priklausomybės mažinimo nuo alkoholio programoje, dalyvaus tikslinėse socialinio darbuotojo konsultacijose, kurių metu bus ugdomi finansų valdymo įgūdžiai, apmokės skolą už vaikų darželį, komunalines paslaugas, kreipsis į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikų materialinio išlaikymo, taip pat kreipsis dėl socialinių išmokų.
Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. birželio 13 d. pažyma Nr. S3-826 (1 t., b. l. 78) nustatoma, kad L. K., atlikus 2012 m. balandžio 24 d. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, potrauminio streso sindromas. Vėliau PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė.
Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro informacija apie L. K. šeimą ir jai teikiamą pagalbą 2017 metais (1 t., b. l. 74-76) nustatoma, kad L. K. namuose surasti nepavyksta arba ji neįsileidžia, ji nelinkusi bendradarbiauti ir spręsti kylančias problemas, paskirtose konsultacijose nesilankė. Šiuo metu pakeista gyvenamoji vieta, naujos nesako. Vaikus globoja močiutė R. A..
Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro informacija apie L. K. šeimą ir jai teikiamą pagalbą 2018 metų pirmą pusmetį (1 t., b. l. 44-54) nustatoma, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. pokyčiai neigiami, L. K. pati iniciatyvos nerodo dėl vaikų susigrąžinimo, apsilankymų namuose metu kalba apie norą dirbti, tačiau tuo viskas pasibaigia, ji neregistruota darbo biržoje, nelinkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nesilaiko susitarimų, nesilanko socialinio darbuotojo konsultacijose. Nesidomi vaikų susigrąžinimo klausimais, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Vaikams skiria mažai dėmesio, nesirūpina jais, nelanko. Darbas yra apsunkintas dėl moters silpnos motyvacijos spręsti šeimoje iškilusias problemas. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. L. K. į paskirtas pozityvios tėvystės konsultacijas neatvyksta, vengia kontakto su socialiniais darbuotojais, piktybiškai neįsileidžia į namus, taip pat neatsako į telefono skambučius, nesidomi vaikų susigrąžinimo klausimais, finansiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, vaikus lanko retai, vaikams skiria mažai dėmesio. Pasak vaikų globėjos R. A., L. K. atvyksta išgėrusi. L. K. nėra motyvuota spręsti šeimoje iškilusias problemas.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. gegužės 2 d. informacija Nr. IS7-612 (1 t., b. l. 41-42) nustatoma, kad dėl L. K. nepakankamos motyvacijos spręsti šeimoje vyraujančias problemas, teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko. Moteris nebendravo ir nebendradarbiavo su centro specialistais, siūlomos pagalbos nepriėmė, motyvuodama tuo, kad teikiamų socialinių paslaugų jai nereikia, nes vaikams nustatyta laikinoji globa pas jos mamą - vaikų močiutę R. A.. Pagrindinė šeimos problema išlieka klientės bedarbystė, socialinių, kasdieninių gyvenimo, pozityvios tėvystės, asmens higienos įgūdžių stoka. Moteris stokoja pozityvaus bendravimo įgūdžių (su socialiniais darbuotojais, vaikais ir kt. aplinkiniais). Centro specialistai, siekdami klientei padėti ugdyti aukščiau minėtus įgūdžius, siūlė visą įmanomą kompleksinę pagalbą, tačiau klientė bet kokios siūlomos pagalbos atsisakė. L. K. nuo 2017 m. kovo 17 d. buvo įpareigota lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, tačiau nei vienoje grupėje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis nepranešė.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. liepos 2 d. informacija Nr. IS7-1507 (2 t., b. l. 113) nustatoma, kad L. K. su vaikais bendrauja epizodiškai, aplanko, skambina, prie materialinio išlaikymo neprisideda. L. K. su Centro specialistais bendravo epizodiškai, ilgą laiką dėl jos nežinomos gyvenamos vietos socialinių paslaugų teikimas buvo nutrūkęs. 2020 m. sausio 8 d. socialinis darbas su ja buvo atnaujintas, kadangi L. K. kreipėsi pagalbos. L. K. niekur nedirbo, jokių pajamų negauna, klientei teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Šiuo metu ji noriai prima teikiamą pagalbą.
Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija (2 t., b. l. 87) nustatoma, kad D. Ž. ir J. K. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), vaikai nukreipti neurologo konsultacijai, logoterapijai, vaikais rūpinasi močiutė.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovė L. K. nurodė, kad su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo sutinka ir pripažino, kad šiuo metu savo sūnų D. Ž. ir J. K. negali auginti, nes ji gyvena kartu su sugyventiniu, dirba tik atsitiktinius darbus ir neturi lėšų išlaikyti vaikus. Atsakovė pripažino, kad ji buvo neregistruota Užimtumo tarnyboje iki 2020 m. sausio mėnesio, tačiau dokumento, patvirtinančio registraciją, pateikti negali. Ją išlaiko sugyventinis, vaikus ji aplanko retai, vaikų savo motinai išlaikyti nepadeda, taip pat nepadeda savo mamai dirbti ūkio darbus, nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus, nelankė užsiėmimų. L. K. vaikus nuo 2017 m. kovo mėnesio augina atsakovės motina R. A., kuri taip pat patvirtina, kad atsakovė nesirūpina vaikais, su vaikais matosi tik jos paraginta. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informacija patvirtina, kad atsakovė L. K. jokios pagalbos nepriima ir nesiekia vaikus susigrąžinti į šeimą, vaikai pas globėją apsigyveno apleisti ir neprižiūrėti ne tik fiziškai, bet ir socialiai, atsakovė nerodo jokių pastangų, kad vaikus ji galėtų auginti, atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu ir tai patvirtina atsakovės valios trūkumą vykdyti motinos pareigas ir įrodo atsakovės visišką nesirūpinimą vaikais, todėl toks atsakovės elgesys pažeidžia vaikų interesus.
Atsakovas M. Ž. su vaiku D. Ž. nebendrauja, jo nelanko, neteikia išlaikymo. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2021 m. rugsėjo mėnuo. Atsakovas, būdamas laisvėje, nebendravo su vaiku ir neteikė jam išlaikymo. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo ir kuo toliau, tuo labiau stengiasi šių pareigų neatlikti. Atsakovas nebendrauja su vaiku, neteikia vaikui materialinio išlaikymo, t. y. atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir D. Ž. ryšys yra nutrūkęs, atsakovas neketina vykdyti tėvo pareigas, siekia išvengti šios pareigos, pateisindamas savo elgesį menkomis ir nepagrįstomis priežastimis.
Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovų kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovų elgesys vaikų atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovai ilgą laiką, t. y. nuo 2017 m. kovo mėnesio ir šiuo metu nurodė, kad neturi sąlygų auginti vaikus ir jais rūpintis, su vaikais nebendrauja, jais nesirūpina ir nerodo jokių pastangų vykdyti tėvo ir motinos pareigas, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovei L. K. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos vaikų D. Ž. ir J. K. atžvilgiu, o atsakovui M. Ž. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo vaiko D. Ž. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovams įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl globos ir globėjo paskyrimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti R. A. vaiko D. Ž. globėja. Ieškovas ieškinyje yra pateikęs duomenis ir pareiškęs savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaikų globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens R. A. pasirengimą būti globėja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu tėvo ir motinos valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.
Nepilnamečiui D. Ž. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 6 punktas).
Nuolatinės globos ir globėjo klausimas nepilnamečio J. K. atžvilgiu nesprendžiamas šioje byloje L. K. apribotina neterminuotai motinos valdžia J. K. atžvilgiu, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl J. K. tėvo valdžios apribojimo J. K. atžvilgiu (atsakovo J. K. atžvilgiu civilinė byla išskirta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi Nr. 2-14220-559/2020).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 13B-1301 (1 t., b. l. 10) D. Ž. nuo 2017 m. liepos 4 d. buvo nustatyta laikina globa, jo globėja paskirta R. A. ir nustatyta D. Ž. globos vieta kartu su globėja.
Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad D. Ž. ir R. A. gyvena D. A. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. 2018 m. lapkričio 16 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 2 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu Nr. 14V-22 (1 t., b. l. 33-39) duomenimis nustatyta, kad D. Ž. kambaryje gyvena kartu su broliu J., D. Ž. yra sudarytos tinkamos ir saugios buities sąlygos, kambarys nėra labai šviesus, tačiau tvarkingas, vaikas turi daug žaislų, globėja leidžia žaisti dideliame kambaryje, kur yra daugiau erdvės. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos, maistas pakankamai įvairus ir pakankamo kiekio. Vaikas ugdomas ir auklėjamas pagal jo amžių, vaikas yra ganėtinai hiperaktyvus, ne visada nori paklusti, Dominykas šeimoje jaučiais gerai, su globėja sutaria gerai, palaiko gerus santykius ir gerai sutaria su kitais globėjos šeimos nariais. Vaikui reikalinga logopedo pagalba.
2019 m. lapkričio 13 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. 4GVA-1005 (2 t., b. l. 118-120) nustatoma, kad D. Ž. gyvenimo ir buities sąlygos saugios ir tinkamos, yra visi namo patogumai, kambaryje yra lovos, rašomasis stalas, didelė spinta, televizorius, kambariu dalinais su broliu J.. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos. Berniukas turi visas reikalingas ugdymuisi priemones. Rūbai perkami pagal jo poreikius, atsižvelgiant į norus. D. lanko Kulvos A. Kulviečio mokyklos 1 klasę. Mokslai sekasi pakankami gerai, kartais tenka sudrausminti dėl netinkamų veiksmų mokykloje, formuojami savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Globėjos šeimoje D. jaučiasi gerai, su globėja sutaria gerai, palaiko gerus santykius. D. tėvas yra įkalinimo įstaigoje, vaiku nesidomi, su motina bendrauja epizodiškai, motina paskutiniu metu pradėjo daugiau rūpintis vaikais, su gimine – tetomis, dėdėmis palaiko šiltą bendravimą, ryšiai nenutrūkę. Globėja yra motyvuota, reikalui esant lankosi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bendradarbiauja su globotinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigomis.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis R. A. ir kartu su ja gyvenantis sutuoktinis D. A. neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka jie nebausti.
2019 m. birželio 19 d. medicininiu pažymėju Nr. 1-89 (1 t., b. l. 17) nustatoma, kad ligų, dėl kurių R. A. negalėtų globoti anūkų, nenustatyta.
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SPĮ – 119 (1 t., b. l. 12) nustatoma, kad R. A. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad R. A. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku D. Ž., todėl R. A. skirtina vaiko D. Ž. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti mažametį D. Ž., nėra.
Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikas D. Ž. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, D. Ž. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.
Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).
CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.
Ieškovė prašo priteisti iš L. K. materialinį išlaikymą D. Ž. ir J. K. iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinių interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.
Šioje byloje vertinant atsakovės L. K. turtinę padėtį, atsižvelgtina į Užimtumo tarnybos duomenis (1 t., b. l. 71), kuriais nustatoma, kad atsakovė L. K. šioje tarnyboje neregistruota, VSDFV duomenimis (2 t., b. l. 97) nustatoma, kad L. K. niekur nedirba. Atsakovė L. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba pas ūkininką ir skina uogas, darbo užmokestis jai mokamas pagal kvitus, šis darbas sezoninis, per dieną ji uždirba 21 Eur, ji negauna jokių socialinių išmokų. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovė L. K. nurodė, kad teismas yra priteisęs iš jos įsiskolinimą už butą, kuriame ji gyveno su vaikais, 2500 Eur ir šios skolos yra nesumokėjusi.
Atsakovės L. K. vaikai D. Ž. ir J. K. gyvena globėjos namuose, teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ji neprisideda prie vaikų išlaikymo, o jos vaikus išlaiko jos motina ir vaikų globėja R. A..
Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaikų poreikių neįrodinėja. Augantiems vaikams, kurie dabartiniu metu yra 7 metų ir 6 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaikų poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Atsakovė L. K. sutinka kiekvienam vaikui mokėti po 100 Eur materialinį išlaikymą.
Atsakovei yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 78), tačiau jai nenustatytas nedarbingumo lygis, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė yra darbinga ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jos sveikatos būklę ir iš darbo gauti pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikams, todėl dėl sveikatos būklės mažinti atsakovės teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir visiškai nusišalinusi nuo darbo paieškų, dirba sezoninį darbą ir gaudama darbo užmokestį, net minimaliai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidų atsakovės elgesį, siekiant susirasti nuolatinį darbą ir teikti išlaikymą savo vaikams. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaikų amžių, jų poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiams sūnums D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu iš atsakovo M. Ž. buvo priteistas materialinis išlaikymas D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovo M. Ž. materialinį išlaikymą vaikui, bei neprašo jį padidinti. Ieškovė prašo šiomis lėšomis pavesti disponuoti globėjai R. A..
D. Ž. globėja bei turto administratore paskyrus R. A., ji skirtina ir vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
J. K. priteisto iš L. K. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja R. A..
Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo ir motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Atsakovams L. K. ir M. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimais Nr. (8.2)TP-20-T-1705-5535 ir Nr. (8.2) TP-20-T-1706-5536 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., motinos valdžią nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečiui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.
Paskirti nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja bei jam priklausančio turto administratore R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis ) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki D. Ž. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis ) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki J. K. pilnametystės.
Pavesti D. Ž. ir J. K. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinių interesais.
Iki šio sprendimo įsiteisėjimo D. Ž. gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti R. A., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečių vaikų padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.
Sprendimą dalyje dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.