Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovui J. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo – R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas J. K. ir L. K. (buv. A.) yra nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 9).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 13B-1299 „Dėl laikinosios globos nustatymo J. K.“ (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 10) nustatoma, kad J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. liepos 4 d. ir laikinąja globėja paskirta R. A., nustatyta J. K. globos vieta kartu su globėja.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. K. jo nepilnamečio sūnaus J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes tėvas tinkamai vaiku nesirūpina, neužtikrina jam tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimu neterminuotai apribota L. K. motinos valdžia nepilnamečio J. K. atžvilgiu.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 13B-487 (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 73) J. K. įrašytas į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nustačius jo nepilnamečiui sūnui J. K. laikinąją globą.

Ieškovo atstovo ir trečiojo asmens R. A. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas J. K. su vaiku J. K. nebendrauja, jo nelanko, vaiku nesirūpina, jo neauklėja nuo 2017 metų. Atsakovas išlaikymą pradėjo teikti tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, t. y. po to, kai buvo atlikta ekspertizė, patvirtinusi jo tėvystę vaiko atžvilgiu. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje, o tai iš tikrųjų objektyviai apsunkina jo bendravimą su vaiku. Tačiau ir gyvendamas Lietuvoje, atsakovas nebendravo su vaiku, neteikė jam išlaikymo ir nesirūpino vaiku. Trečiojo asmens R. A. paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2017 metų, t. y. per trejus metus, atsakovas buvo atvykęs aplankyti vaiką iš viso keturis kartus, iš jų – tik vieną kartą blaivus. Išlaikymo iki 2020 m. rugsėjo mėn. visiškai neteikė. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad atvykęs į Lietuvą ekspertizės atlikimo tikslu, atsakovas net vykdamas vienu automobiliu į Vilnių, su sūnumi nebendravo, daugiau pas vaiką atvykęs nebuvo. Taip pat trečiasis asmuo R. A. nurodė, kad 2020 m. atsakovas jai paskambino vieną kartą, paklausė, ar ji gavo pervestus pinigus, tačiau vaiku nesidomėjo, su juo nepageidavo pasikalbėti, nesidomėjo jo sveikata. Kitą kartą gavusi pinigus, skirtus J. K. išlaikymui, ji pati parašė žinutę atsakovui. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo ir kuo toliau, tuo labiau stengiasi šių pareigų neatlikti. Atsakovas nebendrauja su vaiku, iki 2020 m. neteikė vaikui materialinio išlaikymo, t. y. atsakovas nevykdė pareigos rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata, o šiuo metu vykdo tik pareigą teikti vaikui materialinį išlaikymą, kuris iš dalies buvo pradėtas mokėti tik šio proceso metu. Tai, kad atsakovas du kartus pervedė po 180 Eur vaiko išlaikymui į trečiojo asmens sąskaitą, negalima laikyti tinkamu ir pakankamu rūpinimusi vaiku, dalyvavimu jo auklėjime, negalima laikyti tai tinkamu tėvo pareigų atlikimu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir J. K. ryšys yra nutrūkęs, atsakovas neketina vykdyti tėvo pareigų, net esant galimybei, nesiekia atkurti ryšio su vaiku, kas parodo, kad jis vengia savo pareigų vykdymo.

Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovas ilgą laiką, t. y. nuo 2017 m. J. K. neaugina, juo nesirūpina ar rūpinasi tik iš dalies, su juo nebendrauja net susitikęs, nerodo jokio dėmesio vaikui, nesidomi jo gyvenimu, sveikata ir pan. Atsakovo paaiškinimas, kad jis ateityje ketina bendrauti su vaiku, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, be to siejamas ne su vaiko, o paties atsakovo asmenybe, jo galimybėmis ir pan., o faktinės aplinkybės patvirtina visiškai priešingus atsakovo veiksmus. Todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovui J. K. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo vaiko J. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei įrodoma, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos ir globėjo paskyrimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovas savo ieškinyje prašo paskirti R. A. vaiko J. K. globėja.

Ieškovas ieškinyje yra pateikęs duomenis ir pareiškęs savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaikų globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens R. A. pasirengimą būti globėja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu tėvo ir motinos valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 13B-1299 (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 10) J. K. nuo 2017 m. liepos 4 d. buvo nustatyta laikina globa, jo globėja paskirta R. A. ir nustatyta vaiko globos vieta kartu su globėja.

Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad J. K. ir R. A. gyvena D. A. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. 2018 m. lapkričio 16 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-160 ir 2018 m. gegužės 2 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu Nr. 14V-23 (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 26-32) duomenimis nustatyta, kad J. K. kambaryje gyvena kartu su broliu D. Ž., jam yra sudarytos tinkamos ir saugios buities sąlygos, kambarys nėra labai šviesus, tačiau tvarkingas, vaikas turi daug žaislų, globėja leidžia žaisti dideliame kambaryje, kur yra daugiau erdvės. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos, maistas pakankamai įvairus ir pakankamo kiekio. Jonas turi kalbos sutrikimų, lankosi pas logopedą, pradėjo kalbėti. Vaikas ugdomas ir auklėjamas pagal jo amžių, vaikas yra ganėtinai lėtas ir paklusnus. Jonas šeimoje jaučiasi gerai, su globėja sutaria gerai, palaiko gerus santykius ir gerai sutaria su kitais globėjos šeimos nariais. Vaikui bendrauti sunkiau, nes jis turi kalbos sutrikimą.

2019 m. lapkričio 13 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. 4GVA-1005 (civilinės bylos Nr. 2-2309-559/2020 2 t., b. l. 115-117) nustatoma, kad J. K. gyvenimo ir buities sąlygos saugios ir tinkamos, yra visi namo patogumai, kambaryje yra lovos, rašomasis stalas, didelė spinta, televizorius, kambariu dalinasi su broliu. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos. Berniukas turi visas reikalingas ugdymuisi priemones. Rūbai perkami pagal jo poreikius, atsižvelgiant į norus. Jonas lanko darželį Kulvoje. Globėjos šeimoje Jonas jaučiasi gerai, su globėja sutaria gerai, palaiko gerus santykius. Jono tėvas gyvena užsienyje, vaiku nesidomi, su motina bendrauja epizodiškai, motina paskutiniu metu pradėjo daugiau rūpintis vaikais, su gimine – tetomis, dėdėmis palaiko šiltą bendravimą, ryšiai nenutrūkę. Globėja yra motyvuota, reikalui esant, lankosi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bendradarbiauja su globotinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigomis.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis R. A. ir kartu su ja gyvenantis sutuoktinis D. A. neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka jie nebausti.

2019 m. birželio 19 d. medicininiu pažymėju Nr. 1-89 (civilinė byla Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 17) nustatoma, kad ligų, dėl kurių R. A. negalėtų globoti anūkų, nenustatyta.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SPĮ – 119 (civilinė byla Nr. 2-2309-559/2020 1 t., b. l. 12) nustatoma, kad R. A. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą, teismas sprendžia, kad R. A. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku J. K., todėl R. A. skirtina vaiko J. K. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti mažametį J. K., nėra.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikas J. K. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, J. K. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.

Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.

Ieškovas prašo priteisti iš J. K. materialinį išlaikymą J. K. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.

Šioje byloje vertinant atsakovo J. K. turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, dokumentų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas atsakovas nepateikė, tačiau su prašomu priteisti 180 Eur materialinio išlaikymo dydžiu sutinka. Atsakovo atstovo paaiškinimu, atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apie 1300-1400 Eur.

Viešųjų registrų duomenimis ( b. l. 24-28) nustatyta, kad atsakovas J. K. nuosavybės teise valdo butą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kito registruotino kilnojamojo turto neturi. Byloje atsakovas nepateikė duomenų apie savo kreditorius ar kitus išlaikytinius.

Atsakovo sūnus J. K. gyvena globėjos namuose nuo 2017 m., ir teismo posėdyje trečiasis asmuo R. A. patvirtino, kad atsakovas du mėnesius, t. y. 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais pervedė jai po 180 Eur vaiko išlaikymui, anksčiau atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, vaiką išlaikė ji – R. A..

Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaikų poreikių neįrodinėja. Augančiam vaikui, kuris šiuo metu yra 6 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, be to ir nėra būtina, nes prašomo išlaikymo dydis yra mažesnis už nustatytą objektyvųjį kriterijų – minimalios mėnesinės algos pusę. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius būtinus poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovas sutinka vaikui mokėti po 180 Eur materialinį išlaikymą. Atsakovas dirba Airijoje, jo darbo užmokesčio tikslus dydis teismui nėra žinomas, tačiau, kaip jau minėta, galimas darbo užmokestis yra apie 1300-1400 Eur (atsakovo atstovo paaiškinimu), todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas yra jaunas, darbingas ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jo sveikatos būklę ir iš darbo gauti atitinkamų pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo darbingumo lygis būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovas Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto, visiškai buvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, dirbdamas darbą Airijoje ir gaudamas ten darbo užmokestį, tik 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais teikė materialinį išlaikymą vaikui, t. y. tik po bylos iškėlimo teisme. Šios aplinkybės patvirtina aplaidų atsakovo elgesį, teikiant išlaikymą savo vaikui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), atsakovo sutikimą, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. K. po 180,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

J. K. globėja bei turto administratore paskyrus R. A., ji skirtina ir vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo ir motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, o teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio todėl iš atsakovo nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja bei jam priklausančio turto administratore R.. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., materialinį išlaikymą nepilnamečiui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki J. K. pilnametystės.

Pavesti J. K. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.

Išaiškinti R. A., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.