Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo T. J. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 30 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje dėl T. J. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį dalyje, kurioje T. J. skundas dėl jo nepagrįsto pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atmestas, bylą jo atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Kasatorės nuomone, žemesnės instancijos teismų sprendimai nėra įtikinami, šiuose dokumentuose nurodytos išvados nepagrįstos ištirtais įrodymais, nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų parodymų, be to apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi argumentai iš esmės skirti paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, t. y. nuteistojo T. J. kaltę dalyvavus plėšime. Kasatorė tvirtina, kad byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę nusikalstamą veiką ir davę parodymus apie jos įvykdymo aplinkybes, vieninteliai parodymai yra tik pačių nukentėjusiųjų, kurie nepatvirtino, kad T. J. jų atžvilgiu vartojo fizinį ar psichinį smurtą, kad pagrobė ar kėsinosi pagrobti jiems priklausantį turtą. Toliau kasaciniame skunde detaliai analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai ir pateikiamas savas situacijos vertinimas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis remtis, o kuriuos atmesti. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde – deklaratyvūs, nes kasatorė tik pateikia nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo apeliacinio skundo motyvus, o kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo neišnagrinėti – kasatorė nekonkretizuoja.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. J. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.