Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 25 d. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 25 d. 15.05 val., Šilalės r. sav., Kvėdarnos mstl., Šilalės g. 43, vairuodama automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešusi policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 9, 220 ir 222 punktų reikalavimus. Tokie A. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutarimu A. K. pripažino kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirti galutinė subendrinta nuobauda – 600 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LAVT) 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Dėl nuobaudos už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantė A. K. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotus nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas A. K. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės A. K. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino jos kaltės turinį. Byloje nustatyta, kad A. K., vairuodama atbula, atsitrenkė į kitą automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apeliantė neneigia, kad ji administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairuodama automobilį pažeidė KET, dėl to buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina, kad važiuodama atbula nepajuto atsitrenkusi į stovėjusį automobilį, nes jos automobilyje garsiai grojo muzika, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, iš byloje esančių įvykio vietos bei nukentėjusiosios automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas gana žymiai – subraižytos abejos durelės, įlenktas automobilio slenkstis, buvo akivaizdžiai apgadintas automobilio, kurį įvykio metu vairavo A. K., galinis buferis, todėl akivaizdu, jog A. K. negalėjo nepajusti ir neabejotinai pajuto atsitrenkusi į stovintį automobilį, nepaisant to, jog, kaip ji teigia, kad jos vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika. Apgadintų transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų ir lokalizacija sutampa. Atsižvelgdamas į automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad A. K. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai, ignoruodama KET reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. K. veiksmuose teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. kaltė, padarius jai inkriminuotus nusižengimus, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindo, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad prieš pradėdama važiuoti A. K. nepakankamai įsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl neatsargumo kliudė stovintį automobilį, neplikdama saugaus atstumo bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešusi policijai, tokiais savo veiksmais pažeisdama KET reikalavimus. Tokie A. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai buvo kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu ir galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

2017-01-01 įsigaliojo ANK, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Dėl A. K. pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, apylinkės teismas dėl pasikeitusio įstatymo, kuris švelnina pažeidėjos atsakomybę, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytą žalos dydį automobiliui (nukentėjusioji sutiko su draudimo įmonės pasiūlyta 480 Eur dydžio žala, t. y. padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), A. K. veiką pagrįstai perkvalifikavo iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Dėl šio nusižengimo padarymo nutraukti A. K. bylą, kaip to prašoma jos apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis, pagrindo nėra.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, kuriame buvo numatyta, kad administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir kurį skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pastebėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ANK yra įtvirtintas 423 straipsnis, kuris, be kita ko, reglamentuoja, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (1 dalis); neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (3 dalis). Minėtas straipsnis neapima situacijos, kai KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir nevengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartojęs alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. K. teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, nenustatyta, kad ji būtų neblaivi, apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar atitiktų kitas ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl, kaip teisingai nurodoma A. K. apeliaciniame skunde, šiuo atveju veikos perkvalifikavimas pagal ANK 423 straipsnį negalimas. Tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, ANK išlieka atsakomybė asmenims už KET pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 8 dalis). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padaryti KET pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jos veika – važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį bei jį apgadino – atitinka ir apylinkės teismo pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Išdėstyti argumentai paneigia A. K. apeliacinio skundo argumentus, kad ji pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį apylinkės teismo buvo nubausta nepagrįstai.

Tačiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas A. K. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 850 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 Eur iki 1 500 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje, be kita ko numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, kaip matyti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privalomas, ši administracinio poveikio priemonė už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą numatyta kaip alternatyvi. Apylinkės teismas A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 600 Eur – bei paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, A. K. apylinkės teismo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė.

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad A. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos ir nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus. Kaip nustatyta, A. K., sužinojusi, kad jos ieško policija, netrukus pati atvyko ir pareigūnams neneigė, kad galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį ir tokiu būdu padėjo išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes bei patį pažeidėją (tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nebuvo nustatyta). A. K. nurodė, kad po pažeidimo padarymo ji susisiekė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, taip pat ir į nukentėjusiosios draudimo bendrovę, taigi ji sutinka atlyginti žalą. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad A. K. administracine tvarka buvo baudžiama pirmą kartą, duomenų apie tai, kad ji būtų padariusi kitų teisės pažeidimų, nepateikta, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, taip pat į formuojamą LAT praktiką panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, apygardos teismas mano, kad už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė, todėl yra pagrindas, pritaikius ANK 35 straipsnio 5 dalies, nuostatas, atimti teisę vairuoti A. K. trumpesniam terminui, nei numatyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje, – šešiems mėnesiams. Tokiam terminui nustatyta administracinio poveikio priemonė, apygardos teismo vertinimu, nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), t. y. nubaudžiant A. K. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (LAT nutartys 2AT-21/2014; 2AT-66/2014, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-87-693/2016, 2AT-88-697/2016).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą pakeisti:

A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, remiantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, pritaikius ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. pagal ANK 417 striapsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą nuobaudą – 600 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimą dalį palikti nepaeistą.

Nutartis neskundžiama.