Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. S. surašytas už tai, kad 2016 m. gruodžio 6 d, apie 09.30 val., Kaune, Studentų g. ties namu Nr. 71, O. S. vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi 100, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW 320D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, nepranešęs apie įvykį policijai arba nukentėjusiajam, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 219.1.; 222 punktų reikalavimus. Tokie jo veiksmai protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. S. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 6d. jis kartu su draugu V. B. važiavo į darbą. Iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo nedideliu greičiu, nes joje buvo kitų automobilių ir jie trukdė pravažiavimui. Blogai įvertinęs atstumą, atsitrenkė į stovinčio automobilio kablį. Išgirdęs garsą, suprato, kad nukrito jo automobilio priekinis buferis, kuris dėl automobilio senumo vos laikėsi. Pajutęs smūgį, iš automobilio išlipo ir apžiūrėjo tiek savo, tiek kitą automobilį. Ant kliudyto automobilio nematė jokių apgadinimų. Kliudytą automobilį apžiūrėjo ir V. B., kuris taip pat nepastebėjo jokių apgadinimų. Kadangi ant kito automobilio nematė jokių techninių apgadinimų, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Po kurio laiko O. S. paskambino mama ir pasakė, kad jo dėl padaryto eismo įvykio ieško policija. O. S. iš karto grįžo į įvykio vietą ir pats priėjo prie pareigūnų automobilio bei pasakė, kad gali būti, kad jis padarė eismo įvykį. Įvykio vietoje buvo kito automobilio savininkas O. J., kuris ir parodė ant jo automobilio esantį nežymų dažų nubraukimą. Kadangi O. J. pasakė, kad visą žalą jam atlygins draudimas, todėl po keleto dienų O. S. susisiekė su draudimo bendrove ir jiems atlygino padarytą žalą.

Liudytojas O. J. parodė, kad 2016 gruodžio 6d. ryte po 10 val. Facebook paskyroje pamatė savo automobilio nuotraukas bei komentarus, kad yra apgadintas jo automobilis. Kadangi tuo metu liudytojas skubėjo į paskaitas, tai automobilį matė tik iš tolo ir tuo metu policijos nekvietė. Pasibaigus paskaitoms bei priėjęs prie pat automobilio ir jį apžiūrėjęs, ant jo galinio bamperio pamatė dažų brūkšnį ir jo automobilio dažai buvo sutrūkinėję. Kai atvyko policijos pareigūnai ir apžiūrėjo O. J. automobilį, tai pasakė, kad sutrūkinėję dažai yra nuo to kontakto, o kiti apgadinimai galėjo būti anksčiau atsiradę. Po kurio laiko atėjo įvykio kaltininkas ir jie kartu apžiūrėjo apgadinimus. O. S. pripažino atsitrenkęs į liudytojo automobilį, tačiau sakė, kad jis manė, kad neapgadino O. J. automobilio. Draudimo bendrovė jo automobilio apgadinimą įvertino 130 Eur.

Liudytojas V. B. parodė, kad ryte kartu su O. S. važiavo automobiliu. Dėl aikštelėje pastatytų automobilių važiavo labai lėtai ir pajuto, kad atsirėmė į kitą automobilį. O. S. pavažiavo atgal ir jie išgirdo lūžio garsą. Abu išlipo iš automobilio ir pamatė, kad yra nukritęs O. S. automobilio priekinis bamperis. Abu priėjo prie kliudyto automobilio ir jį gerai apžiūrėjo, tačiau abu nematė jokių apgadinimų. Kadangi nematė jokių apgadinimų, išvažiavo iš įvykio vietos.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5), O. S. paaiškinimas (b. l. 6), O. J. paaiškinimas (b. l. 7), V. P. paaiškinimas (b. l. 8), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 9), foto lentelė Nr. 11-14), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16-17).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 4) matyti, kad ant automobilio BMW 320 D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai – apgadintas užpakalinis bamperis. Automobilio Audi 100, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas, ANK dekriminalizuoti, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį O. S. atžvilgiu negalima ir nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 6 p.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad O. S. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. S. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad pajautęs, jog į kažką atsirėmė, sustojo bei išlipęs apžiūrėjo tiek savo, tiek kliudytą automobilį, tačiau matomų apgadinimų ant kliudyto automobilio nepastebėjo. Ant nurodyto automobilio apgadinimų nematė ir jo draugas V. B.. Nors nuo O. S. vairuojamo automobilio nukrito priekinis bamperis, tačiau O. S. teigimu, jis galėjo nukristi dėl vibracijos, nes jo automobilis yra senas ir bamperis vos laikėsi. Kadangi nematė aiškių apgadinimų, todėl nemanė, jog reikalinga pasilikti įvykio vietoje ir kviesti policiją. Jei būtų pastebėjęs, kad padarė apgadinimus kliudytam automobiliui, tikrai nebūtų išvykęs iš įvykio vietos. Po to kai policija pranešė apie eismo įvykį, O. S. iš karto grįžo į eismo įvykio vietą, pats prisistatė policijos pareigūnams bei kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo jo automobilį. Nukentėjusysis jam parodė, kuriuos apgadinimus galėjo padaryti O. S.. Po keleto dienų O. S. susisiekė su draudimo bendrove ir atlygino jų nurodytą žalą. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad O. J. automobiliui padaryti apgadinimai yra sunkiai įžiūrimi ir labai nežymūs.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog O. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl konstatuojama, kad O. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju O. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo O. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.