- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2403-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05314-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė, Juozas Šarka
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.) – 100 Lt bauda;
2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 542 straipsniu, paleistas lygtinai; Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 12 d. nutartimi grąžintas į bausmės atlikimo vietą atlikti 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmę;
3) Jonavos rajono apylinkės teismo 1988 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 dalies turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.) – 6 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu; Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 11 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 10 d.), paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę ir panaikinant turto konfiskavimą;
6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
10) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme;
Žemesnės instancijos teismas
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
12) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
13) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 28 parų arešto bausme;
Žemesnės instancijos teismas
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 punktais, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
17) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme;
Žemesnės instancijos teismas
18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
21) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;
22) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) 30 parų arešto bausme;
23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 30 dienų laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi skirtos bausmės subendrintos bausmes visiškai sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nutartis neįsiteisėjusi.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Lidl Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo lentynų paėmė vieną 10 vienetų 0,7 litro talpos butelių viskio „Jack Daniels“, kurio vieno vertė 19,99 Eur, bendrai 199,90 Eur vertės, kuriuos sudėjo į prekių vežimėlyje gulinčią rankinę, ir praėjo pro parduotuvės automatines įėjimo duris nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį 199,99 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu R. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Užėjo, pasiėmė 10 butelių ir išėjo, pardavė, pinigus išleido savo reikmėms. Pirko maisto, cigarečių, narkotikų. Jis nesigydo, kam to reikia. Jis ir toliau išėjęs vogs. Jei ,,zonoje“ yra ką pavogti, jis pavagia. Gydymo programų nenori, tai nepadeda, jei pats nenori. Nevaikšto į reabilitacijas. Turi sūnų. Su ieškiniu sutinka, jei gaus darbą, tegu atskaičiuoja.
Kadangi kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. S. nurodė, kad supranta kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Jis nesigydė psichikos gydymo įstaigose, narkotikus vartoja, bet nėra gydytas priklausomybės ligų gydymo įstaigose, sunkių galvos traumų neturėjo. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Nurodytą pranešime apie įtarimą dieną, tai galėjo būti žiemą, 2022 m. vasario 14 d., dienos metu, atėjo į parduotuvę ,,Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Turėjo tikslą pavogti kokių nors prekių ar alkoholinių gėrimų, kad vėliau parduoti pigiau. Jis buvo vienas, kaip tuo metu buvo apsirengęs, tiksliai nepamina, galimai buvo apsirengęs juoda striuke su balta juosta, kurios dabar nebeturi. Jis pasiėmė prekių vežimėlį, į kurį padėjo savo rankinę. Po to nuėjo į prekybos salę, ten pamatė, kad du apsaugos darbuotojai vaikšto po salę. Suprato, kad per parduotuvės vaizdo kameras tikriausiai niekas salės nestebi, todėl nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, kur nuo lentynų paėmė alkoholinių gėrimų, tai yra ,,Jack Daniels“ viskio, dešimt butelių. Tikslios vertės vieno butelio nepamena, atrodo buvo iki 29 Eur, gal iki 20 Eur. Matė, kad šalia jo nėra apsaugos darbuotojų, jo niekas nematė, todėl sudėjęs butelius į savo rankinę, gulėjusią prekių vežimėlyje, išėjo iš parduotuvės pro pagrindinį įėjimą. Pavogtus butelius pardavė arba Šeškinės turguje, arba Kalvarijų turguje nepažįstamiems žmonės. Pirkėjų visada atsiranda, kai parduodi per pusę pigiau. Atsimena, kad tą dieną, kai pavogė alkoholį, po kažkiek laiko, pardavęs pavogtus butelius, grįžo į tą pačią parduotuvę, tačiau joje sulaikė apsaugos darbuotojai ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams nurodė savo duomenis, jį patikrino tarnybiniame automobilyje per duomenų bazes ir išrašė šaukimą apklausai. Negali nurodyti dėl kokios priežasties apklausai neatvyko. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, jam reikėjo pinigų pragyvenimui, neturi darbo, gyvenamosios vietos (b. l. 110-112).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. nurodė, kad ji dirba apsaugos darbuotoja UAB ,,Lidl Lietuva“ parduotuvėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jai dirbant 2022 m. vasario 14 d., apie 17.40 val., vaikščiojo prekybos salėje, prižiūrėjo bendrąją tvarką, stebėjo žmones ir nusprendė nueiti į monitorinę pažiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Ji pradėjusi žiūrėti vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad apie 17.48 val., nežinomas jai vyras atėjo į prekybos centrą ,,Lidl“, pasiėmė vežimėlį, įsidėjo į prekybinį vežimėlį gėlių, įsidėjo savo juodos spalvos sportinį krepšį ir nuėjo į alkoholio skyrių, kur paėmęs alkoholio ,,Jack Daniels“ 10 vnt. butelių, po 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina 19,99 Eur, susidėjo į prekybiniame vežimėlyje buvusį savo juodos spalvos sportinį krepšį. Tada nuėjęs į gėlių skyrių padėjo atgal gėles, palaukė prie vandens butelių skyriaus, kuris įrengtas šalia įėjimo durų. Palaukęs kol kažkas įeis pro įėjimą ir atsidarys įėjimo durys, sulaukė ateinančios iš lauko moters ir jai įeinant, kuomet atsivėrė durys, su prekybiniu vežimėliu ir alkoholio 10 vnt. butelių pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes. UAB ,,Lidl Lietuva“ dėl šio įvykio padaryta 199,90 Eur turtinė žala. 2022 m. vasario 14 d., apie 20.20 val., jai būnant prekybos salėje pamatė, kad vėl į parduotuvę ,,Lidl“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atėjo tas pats asmuo, kuris 17.48 val. įvykdė vagystę. Ji palaukė kada asmuo ateis prie prekybos kasų, atėjo prie kasos Nr. 1 ir bando atsiskaityti už prekes, kurias turėjo su savimi, tačiau jam neužteko pinigų. Tada ji priėjo prie asmens ir pasakė, kad ji jį turi sulaikyti už pavogtas prekes. Kaip kalbėjo su asmeniu, pro ją prabėgo mergina, kuri buvo su juo, tačiau jos gerai neįsiminė, atpažinti negalėtų, mergina buvo apsirengusi kailine liemene, daugiau neprisimena aprangos detalių. Nuo merginos sklido pelėsio kvapas, kaip ir nuo nežinomo asmens, kuris įvykdė vagystę. Paklausus vyro, ar mergina atėjo kartu su juo, jis patvirtino, kad tai jo draugė, kuri dirba (duomenys neskelbtini). Sulaikius vyrą, pranešė policijos pareigūnams, kad sulaikė asmenį, kuris prieš tai įvykdė vagystę. Šį asmenį pirmą kartą mato, nežino ar prieš tai jis buvo įvykdęs dar daugiau vagysčių (b. l. 23-25).
UAB ,,Lidl Lietuva“ pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 14 d., apie 17.45 val. parduotuvėje Nr. 182, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmuo (vyras) iš prekybos salės pasisavino prekes ,,Jacj Daniels“ (viskis) 10 vnt., 1 vnt. kaina 19.99 Eur, bendrai 199.90 Eur vertės. Prašo pardėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).
UAB ,,Lidl Lietuva“ tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 14 d., vyras trumpai kirptais plaukais su žydra med. kauke, pilka striuke su ryškiai balta juosta per nugarą ir rankoves, šviesiai baltai - pilkomis spalvos sportinėmis kelnėmis, naujais juodais sportbačiais su baltu padu, išsivežė vežimėlyje 10 but. ,,Jack Daniel“ viskio, 07 l., 1 vnt. 19.90 Eur vertės, iš viso 199.90 Eur vertės. Vyras nenusakomo amžiaus 25-39 m., išlaukė žmogaus- moters, kuri ėjo į parduotuvę ir ramiai išsivežė vogtą alkoholį. Galimai buvo paruošęs krepšį, kuriame signalizacija išsijungia ir taip be garsinio signalo praeina pro vartelius. Vogė vienas (b. l. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta UAB ,,Lidl Lietuva“ parduotuvė adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įėjimas į parduotuvę yra iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Užėjus į parduotuvės vidų, dešinėje pusėje yra įėjimas į parduotuvės salės vidų, kairėje pusėje yra išėjimas iš parduotuvės salės. Užėjus į salės vidų, kairėje pusėje yra prekystaliai, apsauginiai varteliai, priešais yra įvairių produktų skyriai. Salės gale yra alkoholio skyrius. Ant lentynos stovi ,,Jack Daniel's“ buteliai, 40 proc. alkoholio tūrio, 19,99 Eur vertės, 0,7 litro talpos. Parduotuvė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Pridėta fotolentelė (b. l. 16-17, 18-20).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 14 d. apie 22:45 val., buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nustatyta, kad policijos patrulis kartu su apsaugos darbuotoja R. S. ,,LIDL“ parduotuvėje buvo sulaikę vyrą, kuris galimai dieną buvo apsivogęs parduotuvėje. Apsaugos darbuotoja R. S. paaiškino, kad minėtas asmuo galimai yra padaręs nusikalstamą veiką- vagystę. Sulaikytas vyras su savimi asmens dokumento neturėjo, tačiau pasakė, paprašius prisistatyti, savo asmens kodą, vardą ir pavardę. Patikrinus centrinėje duomenų bazėje ,,POLIS naršyklė II” ir ,,VRIS naršyklė” vyro pasakytus asmens duomenis, buvo nustatyta, kad tai yra R. S.. Vyras paieškomas nebuvo, todėl buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą (b. l. 26).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro garso įrašai (2), kurio pavadinimas BPC skambučio įrašas ID 91538974326, skambučio pradžia 2022 m. vasario 14 d., 21 d., 24 d., 38 d., ir ID 91538974326, skambučio pradžia 2022 m. vasario 14 d., 22 01 00), yra užfiksuotas telefoninis pokalbis į bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112. Garso skambučiai perkelti iš policijos registruojamų įvykių registro (ROIK 0122000095278). Nustatyta, kad pranešėja apsaugos darbuotoja R. S. informuoja, jog ,,prekybos centre ,,Lidl“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, įėjo į parduotuvę vagis, kuris šiandieną penktą valandą pavogė dešimt ,,Jack Daniels“. Vagis dabar vaikšto prekybos salėje, dieną jo nespėjo sulaikyti. Ir aš norėčiau, kad policija labai greitai supakuotų. Nes jis vaikšto (duomenys neskelbtini)“. Antras garso įrašas: Pranešėja (moteris), dėl (duomenys neskelbtini), ,,Lidlo“ sulaikyto vagies, (duomenys neskelbtini), kuris sakė, kad gavo jau vakar 250 Eur baudos už vagystę. Dabar šalia jo stovi, jį sulaikė ir nori žinoti kada atvyks policija į (duomenys neskelbtini) ,,Lidlą“ (b. l. 35-36).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:
1) Vaizdo įraše Nr. 2 filmuojama parduotuvės ,,Lidl“ alkoholinių gėrimų skyrius. Apatiniame kairiajame kameros kampe nurodyta 2021 m. vasario 14 d., 16.55 val., Et.5.1. 15.56 val. į nurodytą skyrių ateina vyras, kuris apsirengęs juoda striuke, su balta horizontalia juosta per striukės vidurį ir gaubtuvu, pilkomis sportinėmis kelnėmis, juodais sportbačiais su baltais padais. Vyriškis tamsių trumpai kirptų plaukų, vidutinio sudėjimo, ant veido užsidėjęs medicininę kaukę. Vyriškis stumia prekių vežimėlį, kuriame guli juoda rankinė, ant vežimėlio viršutinės lentynėlės padėtas vazonas su gėle ir dar kažkokios prekės. Vyras ilgą laiką apžiūri alkoholinius gėrimus, stovinčius ant lentynos iš dešinės. Jis paima vieną ar kitą butelį, juos apžiūri ir padeda atgal ant lentynos. 16.58 val. vyras su vežimėliu prieina arčiu kameros esančios lentynos ir į padėtą vežimėlyje gulinčią juodą rankinę pradeda dėti butelius (konkrečiai butelių apytikslė talpa ir gėrimų pavadinimų nesimato).Vyras įdeda į rankinę dešimt butelių, uždarė rankinę ir su vežimėliu nuėjo į parduotuvės salę, už kameros ribų. Bendra įrašo trukmė 1.02 val., kiti šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenis ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi.
2) Vaizdo įraše Nr. 1 pavaizduotos parduotuvės įėjimo automatiškai atsidaromos stiklinės durys ir apsauginiai varteliai. Apatiniame kairiajame kameros kampe nurodyta 2021 m. vasario 14 d., 16.55 val., Et.4. 17.00 val. prie įėjimo parduotuvės durų ir apsauginių vartelių prieina tas pats vyras, kuris pavaizduotas vaizdo įraše Nr. 2. Vyras stumia prekių vežimėlį, kuriame matosi juoda rankinė, kuri atrodo pilna. Kitų prekių, kurios matėsi vaizdo įraše Nr. 2, vyro prekių vežimėlio papildomoje lentynėlėje, nėra. Vyras sulaukia, kol į parduotuvę užeis moteris ir atsidarius parduotuvės įėjimo automatinėms durims, vyras kartu su prekių vežimėliu ir jame esančia rankine išeina pro apsauginius vartelius iš parduotuvės. Bendra įrašo trukmė 1.02 val., kiti šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenis ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi (b. l. 33-34).
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 14 d., 21.24 val. gautas pranešimas, jog PC ,,Lidli“ vaikšto asmuo, kuris šiandien 17 val. apsivogė, bet nebuvo sulaikytas (b. l. 13).?
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad užėjo, pasiėmė 10 butelių ir išėjo, pardavė, pinigus išleido savo reikmėms. Pirko maisto, cigarečių, narkotikų. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojos R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės
Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. visų pirma atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas 1 baudžiamasis nusižengimas.
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.
Teismas pažymi, kad nors R. S. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismas nenustatė jo nuoširdaus gailėjimosi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ir toliau išėjęs į laisvę vogs, net ir pataisos įstaigoje vagia, jeigu būna ką vogti. Iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad R. S. nesigaili dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia aplinkybe.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė prašė pripažinti R. S. lengvinančia aplinkybę ir tai, kad jis veiką padarė dėl beviltiškos padėties.
Beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Teismas nemano, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė esant beviltiškoje padėtyje. Byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, kad nors kaltininko turtinė padėtis nėra gera, tačiau nusikalstamas veikas daro dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.
Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių irgi nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nedirbantis (b. l. 64), teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 91-103), baustas administracine tvarka (b. l. 67-90). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismo vertinimu, R. S. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priešingas teisei, nusikalstamą veiką padarė jo atžvilgiu esant priimtiems kitiems teismo nuosprendžiams ir baudžiamiesiems įsakymams. Iš ankstesnių teismo procesinių sprendimų jo atžvilgiu bei baustumų administracine tvarka R. S. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Visa tai rodo, kad R. S. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti. Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad savo elgesio nekeis ir toliau darys nusikalstamas veikas.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiais skirtas bausmes, teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės rodo, kad R. S. nepaiso ir ignoruoja jo atžvilgiu taikomas griežtas poveikio priemones. Nepaisydamas to, jis ir toliau veikia neteisėtai ir nusikalstamai, todėl, teismo įsitikinimu, tik griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali apriboti jo galimybes daryti nusikalstamas veikas bei, galbūt, sudaryti sąlygas jam pakeisti savo elgesį ateityje.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje paskyrus 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis, kuria subendrintos kaltinamajam paskirtos bausmės. Visgi, ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nebendrintina.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).
Šioje byloje UAB ,,Lidl Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 199,90 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl pavogtų 10 alkoholinių gėrimų butelių ,,Jack Daniels“, kurio vieneto kaina 19,99 Eur (b. l. 38). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, tačiau į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teismas, įvertinęs civilinio ieškinio dydį, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, prašoma priteisti suma reali, atsižvelgiat į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasi civilinį ieškinį pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir civilinio ieškovo prašoma priteisti suma, sudaranti bendrovės patirtą turtinę žalą, priteistina iš kaltinamojo R. S..
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus esančius voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2022 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 136,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą R. S..
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. S., ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Juozas Šarka. Bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, kaltinamajam paskirtas gynėjas BPK 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Šioje byloje, vertinant R. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis šiuo metu niekur nedirba, kitų lėšų neturi, šiuo metu atlieka bausmę pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo R. S. turtinę padėtį. Manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės R. S. bausmės atlikimo pradžios.
UAB ,,Lidli Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. S. priteisti 199,90 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus saugomus voke prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. S. atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.