Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nutraukti santuoką, įregistruotą 1996 04 20 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 13, tarp ieškovės ir atsakovo dėl R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltės;nustatyti šalių nepilnametės dukters S. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1996 m. spalio 29 d., gyvenamąją vietą kartu su motina J. S.;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę – S.;priteisti iš atsakovo R. S. nepilnametės dukters S. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šią pinigų sumą pervedant į atsakovės J. S., AB"Swedbank" (duomenys neskelbtini), kodas 73000, iki einamojo mėnesio pabaigos;paskirti nepilnametės S. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną J. S.;padalinti santuokos metu įgytą bendrąją jungtinę šalių nuosavybę tokiu būdu:

šalių banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančias ir faktiškai kiekvienos iš jų valdomas pinigines lėšas bei privačius pensijų fondus, sukauptus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, palikti tos iš šalių asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko mokėjimo kortelė, ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos;

nekilnojamąjį turtą, bendros 22300,00 Lt rinkos vertės, t.y., žemės sklypą, esantį Varėnos r.

sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2009 08 25

pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RM-3467, kurio vidutinė rinkos kaina 1200,00 Lt; nebaigtos

statybos pastatas-sodo namas, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2010 08 31 Statybos inspektoriaus pažymą, kurio vidutinė rinkos kaina 21100,00 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei Jūratei

S.;

nekilnojamąjį turtą, bendros 1400,00 Lt rinkos vertės, t.y žemės sklypas, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2010 07 29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3149, vidutinė rinkos kaina 1400,00 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. S.;

registruoti privalomą kilnojamąjį turtą: Renault Megane , vals. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini)., kurios rinkos vertė yra 5000,00 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. S.;

Šalių kreditinius įsipareigojimus padalinti tokiu būdu:

pagal kredito gavėjų J. S. ir R. S. su AB „Swedbankas" banku (buvęs pavadinimas AB Hansabankas, įm.k. (duomenys neskelbtini), Konstitucijos per. 20A, Vilnius) 2010 10 07 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 10-075372-FA (kredito suma ĮOO'OOO Lt) visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pripažinti asmenine ieškovės prievole ir priteisti J. S.;

pagal kredito gavėjų J. S. ir R. S. su AB „Svvedbankas" banku (buvęs pavadinimas AB Hansabankas, įm.k. (duomenys neskelbtini), Konstitucijos per. 20A, Vilnius) 2008 09 12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 08-105977-VA (kredito suma 14481,00 eurų, pagal oficialiųjų Lietuvos banko nustatyto lito ir euro santykį suma litais yra 50000,00 Lt, (kredito likutis ieškinio pateikimo dienai - 1098,50 Lt), visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) padalinti Šalims lygiomis dalimis po 1/2 dalį, t.y. asmeniškai ieškovei J. S. ir atsakovui R. S. priteisti po 549,25 Lt šio skolinio įsipareigojimo.

1996 m. spalio 29 d. gimė dukra S. S., a/k (duomenys neskelbtini). Daugiau su atsakovu vaikų neturi.

Santuokoje de jure išgyveno ilgiau kaip 17 metų, tačiau dėl dažno vyro girtavimo ši santuoka faktiškai iširo kur kas anksčiau. Jau kurį laiką su atsakovu, nors ir gyvena po vienu stogu, neveda bendro ūkio, negyvena jokio intymaus gyvenimo, dukra rūpinasi atskirai. Todėl ilgiau atidėti santuokos nutraukimą nėra galimybių. Ilgą laiką ragino atsakovą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių sutikimu, tačiau nepavyko.

Gyvenant santuokoje atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - abipusės pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialiosios paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas (LR CK 3.26, 3.27, 3.165 straipsniai). Atsakovui šeima ir geri tarpusavio santykiai nėra vertybės. Dėl dažno alkoholio vartojimo jo elgesys tapo nelogiškas, neprognozuojamas, prieštaringas. Per daugiau kaip 17 bendro santuokinio gyvenimo metų nesuformavo savo supratimo apie šeimą kaip vertybę. Atsakovas tapo nesugyvenamo charakterio, konfliktiškas, impulsyvus, iškilus nesutarimams nebando ieškoti kompromisų, be jokių argumentų stengiasi primesti savo nuomonę. Būdamas neblaivus, ieškovei nepritarus atsakovo nuomonei prasidėdavo pykčio priepuoliai, kurių metu atsakovas panaudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, vadino necenzūriniais žodžiais, konfliktuodamas, girdint dukrai, ieškovę žemindavo. Situacija šeimoje visiškai pablogėjo atsakovui netekus darbo valstybės tarnyboje. Ilgą laiką vyras buvo be darbo, todėl nuolat vartojo alkoholį, ko pasekoje, smurtavo prieš ieškovę, ne kartą teko kreiptis netgi į policiją. Baisiausia, kad būdamas neblaivus priekabiauja ne tik prie ieškovės, bet ir prie nepilnametės dukros, grasindamas ir kalbėdamas necenzūrinius žodžius, kenkia mergaitės psichikai ir formuojama neigiamą supratimą apie šeimyninį gyvenimą. Gyventi po vienu stogu tapo nesaugu ne tik ieškovei, bet ir mergaitei.

Savo elgesiu bei veiksmais atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas t.y., pažeidė lojalumo, sutuoktinių teisių lygiateisiškumo, savitarpio pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikų, bendrais šeimos ir kito sutuoktinio - atsakovės poreikių tenkinimu bei interesais, moralinės bei materialinės paramos, ir yra faktiškai kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi, pagal LR CK sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama esant bent vienam iš LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų. Tuo tarpu šios bylos atveju, atsakovas būdamas neblaivus nuolat naudoja psichologinį spaudimą, dėl ko pakriko ieškovės nervų sistema, ieškovė su dukra priversta kęsti dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinę depresiją kadangi pastoviai trunka nervinė įtampa, jaučiamas nesaugumo jausmas. Toks sutuoktinio elgesys nepriimtinas nei moralės nei teisės požiūriu, padarė didelę žalą ir sukėlė dvasinius išgyvenimus ir dvasines kančias ne tik ieškovei, bet svarbiausia savo dukrai, neigiamai paveikdamas vaiko psichiką kas neišvengiamai turės neigiamą įtaką formuojant mergaitės požiūrį į šeimos vertybes, į santykius kuriant savo šeimą ir pan.

Dukros gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su motina.Dėl bendravimo su vaiku tvarkos problemų iki šio nebuvo, todėl nėra tikslinga prašyti teismo sprendimu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką.Nutraukiant santuoką dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymas.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Mergaitė yra sveika ir neturi jokių specialiųjų poreikių, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, kaip matyti iš teismo pateiktos vaiko poreikių lentelės, kas mėnesį reikalingi pinigai maistui, drabužiams, vitaminams, mokyklinės reikmės bei higienos priemonėms, viso kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 1300 Lt.

Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą investicijas, sveikatą išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010); Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutarti priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 5.755, 3.165 straipsniai);

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas atsakovo gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šio ginčo atveju, atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, ir jeigu nevartotų alkoholio, turėdamas teisinį išsilavinimą galėtų susirasti gerai apmokamą darbą todėl yra pajėgus teikti dukrai ieškinyje prašomo dydžio išlaikymą. Priteisus iš atsakovo 650 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą atsakovui būtų priežastis susirasti geriau apmokamą darbą ar ieškoti kitų galimybių uždirbti tiek, kad būtų pajėgus savo vaikui skirti reikiamą mergaitės poreikiams patenkinti išlaikymą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; irkt.).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (LR CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Gyvendami santuokoje įsigijo šį nekilnojamą turtą: žemės sklypas, esantis Varėnos r. sav., Matuizų kaime, Tulpių g. 21, unikalus Nr. 3833-0001-0046, įgytą 2010 07 29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3149, vidutinė rinkos kaina 1400,00 Lt; žemės sklypą esantį Varėnos r. sav., Matuizų kaime, Tulpių g. 19, unikalus Nr. 3833-0001-0047, įgytą pagal 2009 08 25 pirkimo -pardavimo sutartį Nr. RM-3467, kurio vidutinė rinkos kaina 1200,00 Lt; nebaigtos statybos pastatas-sodo namas, esantis Varėnos r. sav., Matuizų kaime, Tulpių g. 19, unikalus Nr. 4400-2049-2373, įregistruotas pagal 2010 08 31 Statybos inspektoriaus pažymą kurio vidutinė rinkos kaina 21100,00 Lt.Šiam nekilnojamajam turtui įsigyti paėmė banko kreditus: AB „Swedbanke" (buvęs pavadinimas AB Hansą bankas), įm.k. 112029652, Konstitucijos per. 20A, Vilnius, 1) pagal 2010 10 07 sudarytą kredito sutartį Nr. 10-075372-FA (kredito suma ĮOO'OOO Lt), 2013 06 10 kredito likutis yra 133 430,51 Lt (94 524,58 Lt paskola, 38 905,93 Lt palūkanos); 2) pagal 2008 09 12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 08-105977-VA (kredito suma 14481,00 eurų, pagal oficialiųjų Lietuvos banko nustatyto lito ir euro santykį suma litais yra 50000,00 Lt), 2013 06 10 kredito likutis yra 318,15 EUR (315,08 EUR paskola, 3,07 EUR palūkanos).

Kreditoriui apie bylą dėl santuokos nutraukimo pranešta registruotu laišku. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą prašau padalinti natūra nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. Manau, kad mūsų su atsakovu bendrą turtą padalinti natūra po ½ būtų neteisinga ir netikslinga dėl šių priežasčių: 1. Priteisus kiekvienam iš sutuoktinių po ½ sodo namo, nukentėtų negyvenančio sodo name asmens turtiniai interesai. Logiška, kad nutraukus santuoką bendras gyvenimas po vienu stogu su nuolat girtaujančiu buvusiu sutuoktiniu neįmanomas, todėl vienam iš mūsų tektų išsikraustyti kitur. Taigi turimu turtu pasinaudoti jame gyvenant kartu po santuokos nutraukimo bus negalima; 2. Nutraukus santuoką atsidalinti savo dalį iš priteistos bendrosios dalinės nuosavybės negalima, kadangi žemės sklypas yra per mažas (nuosavybės teise registruojama tik į didesnį negu 3 arai žemės sklypą); Tokiu būdu tiek mano, tiek atsakovo galimybės parduoti, išnuomoti ar kitaip naudotis natūra po Vi padalintu turtu tampa labai sudėtinga ar netgi neįmanoma. 3. Atsakovas ilgą laiko nedirbo ir kreditus iš savo uždirbtų pajamų dengė ieškovė. Todėl atsakovui, šiuo metu gaunant minimalią algą jis irgi nebūtų pajėgus dengti kredito. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad po santuokos nutraukimo mūsų dukra lieka gyventi su manimi ir svarbu užtikrinti vaiko galimybę turėti ir gyventi savo namuose, bei į tai, kad aš kitos man nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos neturiu, prašau teismo santuokoje įgytą žemės sklypą (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) su namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, prisiimant ir skolinius įsipareigojimus bankui pagal , 2010 10 07 sudarytą kredito sutartį Nr. 10-075372-FA. Tokiu būdu padalinus santuokoje įgytą aukščiau išvardintą turtą teismo sprendimas atitiktų ir LAT praktiką.

Žemės sklypą, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2010 07 29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3149, vidutinė rinkos kaina 1400,00 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paskirtinas atsakovui.

Dėl turto padalijimo natūra priteisiant ieškovei visą turtą bei skolinį įsipareigojimą neprieštarauja ir kreditorius. Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007).

Atsižvelgiant į bylos medžiagą matyti, jog pagal teismui pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, abiejų žemės sklypų vertė bei nebaigtos statybos pastatas - sodo namas įvertintas 23700,00 Lt suma (1200 Lt+1400 Lt + 21100,00 Lt). Tuo tarpu ieškovės prašomo priteisti jai išmokėtino kredito bankui pagal , 2010 10 07 sudarytą kredito sutartį Nr. 10-075372-FA yra daug didesnė t.y., 133430,51 Lt. Todėl piniginė kompensacija už santuokoje įgytą atsakovo turto dalį, atsižvelgiant į turimus sutuoktinių kreditorinius įsipareigojimus, nepriteistina iš ieškovės.

Kreditą pagal 2008 09 12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 08-105977-VA (kredito suma 14481,00 eurų, pagal oficialiųjų Lietuvos banko nustatyto lito ir euro santykį suma litais yra 50000,00 Lt), 2013 06 10 kredito likutis yra 318,15 EUR (315,08 EUR paskola, 3,07 EUR palūkanos), nutraukiant santuoką palikti solidariąją sutuoktinių prievole ir iš kiekvieno sutuoktinio priteisti lygiomis dalimis t.y., po 549,25 Lt arba 159,08 euro.

Su atsakovu, gyvendami santuokoje esame įsigijo transporto priemonę - Renault Megane , vals. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 5000,00 Lt. Neprieštarauja, kad šis automobilis po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui.

Daugiau nekilnojamojo ar registruotino turto gyvendami santuokoje neįgijo. Padalinus turtą ieškovės prašomu būdu, būtų laikytasi aukščiau išvardintų LAT nurodytų kriterijų, užtikrinti nepilnametės dukros interesai, nenukentėtų kreditoriaus teisėti interesai.

Ginčo dėl kilnojamųjų santuokoje įgytų daiktų nėra, šalys laiko, kad šie daiktai yra pasidalinti.

Ieškovė yra darbinga, todėl išlaikymas iš buvusio sutuoktinio nereikalingas.

Bankas, R. S. ir J. S. 2008-09-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-105977-VA, remiantis kuria buvo suteiktas 14 481 EUR (keturiolika tūkstančių keturi šimtai [aštuoniasdešimt vienas euras) dydžio kreditas. Prievolė pagal kredito sutartį yra bendra ir solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti R. S. ir J. S.. Nurodo, kad negavus išankstinio „Svvedbank", AB sutikimo, prieštarauja dėl įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį padalijimo.

Bankas ir R. S. 2008-04-01 sudarė Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 08-029002-RK, remiantis kuria buvo suteiktas 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio kreditas. Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, todėl Bankas neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų R. S..

Bankas ir J. S. 2010-05-20 sudarė Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-031284-RK, remiantis kuria buvo suteiktas 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio kreditas. Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, todėl Bankas neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų J. S..

Atsakovas atsiliepimo į ieįkinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, nepateikė jokių atsikirtimų į ieškinį, nedavė jokių paaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai ir negauta jokių prašymų.

Ieškovė J. S. ir atsakovas R. S. sudarė santuoką ir ją įregistravo 1996 04 20 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 13 tarp ieškovės ir atsakovo dėl R. S. ( b.l. 37).

Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Ieškovė nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio R. S. kaltės. Santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo. Jau kurį laiką su atsakovu, nors ir gyvena po vienu stogu, neveda bendro ūkio, negyvena jokio intymaus gyvenimo, dukra rūpinasi atskirai. Gyvenant santuokoje atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - abipusės pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialiosios paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigasAtsakovui šeima ir geri tarpusavio santykiai nėra vertybės. Dėl dažno alkoholio vartojimo jo elgesys tapo nelogiškas, neprognozuojamas, prieštaringas. Atsakovas tapo nesugyvenamo charakterio, konfliktiškas, impulsyvus, iškilus nesutarimams nebando ieškoti kompromisų, be jokių argumentų stengiasi primesti savo nuomonę. Būdamas neblaivus, ieškovei nepritarus atsakovo nuomonei prasidėdavo pykčio priepuoliai, kurių metu atsakovas panaudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, vadino necenzūriniais žodžiais, konfliktuodamas, girdint dukrai, ieškovę žemindavo. Situacija šeimoje visiškai pablogėjo atsakovui netekus darbo valstybės tarnyboje. Ilgą laiką vyras buvo be darbo, todėl nuolat vartojo alkoholį, ko pasekoje, smurtavo prieš ieškovę, ne kartą teko kreiptis netgi į policiją. Baisiausia, kad būdamas neblaivus priekabiauja ne tik prie ieškovės, bet ir prie nepilnametės dukros, grasindamas ir kalbėdamas necenzūrinius žodžius, kenkia mergaitės psichikai ir formuojama neigiamą supratimą apie šeimyninį gyvenimą. Gyventi po vienu stogu tapo nesaugu ne tik ieškovei, bet ir mergaitei.Savo elgesiu bei veiksmais atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas t.y., pažeidė lojalumo, sutuoktinių teisių lygiateisiškumo, savitarpio pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikų, bendrais šeimos ir kito sutuoktinio - atsakovės poreikių tenkinimu bei interesais, moralinės bei materialinės paramos, ir yra faktiškai kaltas dėl santuokos iširimo.

Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo ieškovei 2011-06-28 (b.l. 13-14); nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 15-16).

Atsakovas, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl jo, kaip sutuoktinio kaltės, neprieštarauja dėl savo kaltės ir nenurodo faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 str.1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> žiauriai elgesi su kitu sutuoktiniu (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė tokias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje, o atsakovas nepateikė jokių atsikirtimų. Taigi įrodytas atsakovo žiaurus elgesys dėl smurtinių veiksmų prieš šeimos narius, o tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo R. S. kaltės.

Vaiko S. S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su motina. Vaiko motina turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir gauna legalias pajamas. Dėl jos netinkamai elgesio vaiko atžvilgiu duomenų nėra.

Išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaiko ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Prašymų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nėra gauta, todėl nėra tikslinga prašyti teismo sprendimu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Nutraukiant santuoką dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymas.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Mergaitė yra sveika ir neturi jokių specialiųjų poreikių, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, kaip matyti iš teismo pateiktos vaiko poreikių lentelės, kas mėnesį reikalingi pinigai maistui, drabužiams, vitaminams, mokyklinės reikmės bei higienos priemonėms, viso kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 1300 Lt.

Ieškovė nurodo, kad vaikui kas mėnesį reikalinga : 220 litų knygoms, rašymo priemonėms, sąsiuviniai, pratybos ir kt.; 400 Lt rūbai, avalynė, pramogos (kinas, teatras ir kitoks laisvalaikio praleidimas);100 Lt kosmetika, kirpykla( b.l. 36).

CPK 3.192 str.1 d. numatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Tai, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia atsakovas nurodė ieškovė, o atsakovas tokių aplinkybių neginčijo.

Ieškovė atskleidė savo turtinę padėtį ir nurodė gaunas pajamas kas mėnesį. Atsakovas jokių atsikirtimų nepateikė, savo turtinės padėties nenurodė.

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia skirti : 220 litų knygoms, rašymo priemonėms, sąsiuviniai, pratybos ir kt.; 400 Lt rūbai, avalynė, pramogos (kinas, teatras ir kitoks laisvalaikio praleidimas); 100 Lt kosmetika, kirpykla.

Vaiko poreikiai turi būti realūs, o ne tiek kiek nustato vienas iš tėvų ar pats vaikas nori. Tai susiję ir su tėvų turtine padėtimi, jų realiomis finansinėmis galimybėmis teikti tam tikro dydžio išlaikymą.

Priteistas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Daroma išvada, kad šiuo metu vaikui išlaikymo dydis yra 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė nurodo, kad gyvendami santuokoje įsigijo šį nekilnojamą turtą: žemės sklypas, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2010 07 29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3149, vidutinė rinkos kaina 1400,00 Lt; žemės sklypą esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2009 08 25 pirkimo -pardavimo sutartį Nr. RM-3467, kurio vidutinė rinkos kaina 1200,00 Lt; nebaigtos statybos pastatas-sodo namas, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2010 08 31 Statybos inspektoriaus pažymą kurio vidutinė rinkos kaina 21100,00 Lt.Šiam nekilnojamajam turtui įsigyti paėmė banko kreditus: AB „Swedbanke" (buvęs pavadinimas AB Hansą bankas), įm.k. (duomenys neskelbtini), Konstitucijos per. 20A, Vilnius, 1) pagal 2010 10 07 sudarytą kredito sutartį Nr. 10-075372-FA (kredito suma ĮOO'OOO Lt), 2013 06 10 kredito likutis yra 133 430,51 Lt (94 524,58 Lt paskola, 38 905,93 Lt palūkanos); 2) pagal 2008 09 12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 08-105977-VA (kredito suma 14481,00 eurų, pagal oficialiųjų Lietuvos banko nustatyto lito ir euro santykį suma litais yra 50000,00 Lt), 2013 06 10 kredito likutis yra 318,15 EUR (315,08 EUR paskola, 3,07 EUR palūkanos).