Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovo advokato Aivaro Gilio 2022 m. rugsėjo 21 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82.2 ir 127 punktų reikalavimus, nes 2022 m. sausio 22 d., 00.30 val., vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) sankryžose, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui.

2. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 25 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 450 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. A. T. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 4, 9, 82.2 ir 127 punktų reikalavimus, nes 2022 m. sausio 22 d., 00.30 val., vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) sankryžose, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikuoti A. T. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį bei paskirti jam atitinkamą nuobaudą. Šioje dalyje pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma ANK 417 straipsnio 8 dalis (pagal kurią prašoma perkvalifikuoti A. T. padarytą administracinį nusižengimą) reglamentuoja atvejus, kuomet pažeidėjui už atitinkamų ANK 417 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Matyti, jog nesutinkant su padarytu A. T. veiksmų kvalifikavimu yra prašoma perkvalifikuoti A. T. veiksmus į ANK 417 straipsnio 7 dalį, apeliaciniame skunde klaidingai vadovaujantis sena ANK 417 straipsnio redakcija (galiojusia iki 2020 m. sausio 1 d.). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimant tiek Institucijos nutarimą, tiek ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą buvo nepagrįstai remtasi byloje esančiais vaizdo įrašais, nebuvo išreikalauti kiti A. T. gynybai reikšmingi duomenys bei nesiremta formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, dėl ko A. T. veiksmai buvo nepagrįstai pripažinti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose.

9. Pirmiausia, apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog dėl neva policijos pareigūnų padarytų pažeidimų, t. y. vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ vaizdo fiksavimo kameromis ir tarnybiniuose automobiliuose įrengtomis vaizdo fiksavimo kameromis, neišsaugojimo ir nepateikimo, nulėmė priimtų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs A. T. prašymą išreikalauti minėtus vaizdo įrašus, tačiau gautame 2022 m. liepos 15 d. atsakyme Dėl dokumentų pateikimo nurodoma, jog vaizdo ir garso įrašai, daryti tarnybiniuose automobilyje 2022 m. sausio 22 d., apie 00.10 - 01.30 val. pateikti negali, nes jie buvo saugomi ne ilgiau nei 14 dienų. Taip pat, gautame atsakyme nurodyta ir tai, jog nerasta tinkamų pateikti įrašų darytų „Body“ kameromis bendraujant su A. T.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų įrodymų pakako pagrįsti A. T. atliktus veiksmus, t. y. privertimą transporto priemonę slysti šonu, o taip pat ir pagrįsti A. T. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Vien aplinkybė, jog nebuvo galimybės pateikti prašomų vaizdo įrašų, neleidžia kategoriškai teigti, jog priimti tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra neteisėti ir dėl to turi būti naikintini. Priešingai, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, o taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirti įrodymai buvo pakankami ir išsamūs objektyvioms įvykio aplinkybėms nustatyti ir atitinkamam procesiniam sprendimui priimti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog vaizdo įrašai, kuriais remtasi priimant skundžiamus nutarimus, yra gauti neteisėtais būdais ir todėl negalėjo būti pripažinti įrodymais, o be to, dėl šių vaizdo įrašų prastos kokybės (raiškos) yra visiškai neaišku ar juose užfiksuotas automobilis yra būtent A. T. vairuotas automobilis. Šioje dalyje pažymėtina, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose matomas juodos spalvos automobilis, kuris užfiksuotas mieste, gatvių sankryžose slystantis šonu buvo sustabdytas policijos pareigūnų iškart po užfiksuotų KET pažeidimų (tai matoma ir vaizdo įrašuose). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti ir tai, kad minėtą automobilį sustabdę policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes su šio automobilio vairuotoju, jog šio automobilio vairuotojas buvo būtent A. T.. Pats A. T. neneigė automobilio vairavimo fakto, policijos pareigūnams nurodė, jog vairavo užfiksuotu būdu, kadangi „norėjo išbandyti automobilio galimybes“. Tvirtinimas, jog dėl minėtų vaizdo įrašų prastos kokybės (raiškos) neva kyla pagrįstų abejonių ar vaizdo įrašuose yra fiksuotas A. T. vairuojamas automobilis, vertintinas kaip pasirinktas gynybos būdas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esanti medžiaga nekelia abejonių, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas A. T. vairuojamas automobilis, o vien apeliacinio skundo argumentai, jog vaizdo įrašai yra gauti neteisėtais būdais, kadangi nėra aišku nei kada, nei kur, nei kokia vaizdo fiksavimo įranga jie padaryti, yra prastos kokybės, nesuteikia pagrindo pripažinti šiuos duomenis kaip nepatikimais ar gautais neteisėtais būdais ir todėl neturinčiais įrodomosios galios. Vadovaujantis tuo, darytina išvada, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdami skundžiamus sprendimus pagrįstai vadovavosi byloje esančiais vaizdo įrašais, įrodant, jog juose užfiksuota transporto priemonė buvo vairuojama A. T..

11. Galiausiai, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai kvalifikavo A. T. veiksmus kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. T. veiksmuose nebuvo įrodyti du būtinieji šio administracinio nusižengimo požymiai, t. y. chuliganiškos paskatos ir pavojaus eismo saugumui sukėlimas. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019, kuria buvo konstatuota, jog pažeidėjo veiksmai (automobilio vairavimas tokiu būdu, kad šis slidinėtų į šonus) buvo pagrįstai pripažinti kaip nepadaryti iš chuliganiškų paskatų. Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėta situacija nėra visiškai analogiška šiai (skiriasi administracinio nusižengimo padarymo vieta ir kitos aplinkybės), tačiau joje formuojama teismų praktika, o taip pat ta, kuria buvo vadovaujamasi priimant minėtą nutartį, aktuali ir šiuo nagrinėjamu atveju.

12. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

13. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl A. T. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad A. T. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais būtų demonstravęs visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų. Institucijos priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, o taip pat ir skundžiamoje nutartyje nėra konkretizuota, kaip A. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams būtų sukėlęs jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Institucijos nutarime nedetalizuojant nurodoma, jog A. T. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinamą požiūrį visuomeninei tvarkai. Kaip ir buvo pažymėta skundžiamoje nutartyje, įvykio metu, įvykio vietoje aplink kitų žmonių ar transporto priemonių nebuvo, kadangi buvo tamsus ir vėlus paros metas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Nors ir negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bet kuriuo metu šalia pavojingai vairuojamo automobilio galėjo atsirasti kitas ar kiti automobiliai ar pėstieji, nes gatve eismas specialiai nebuvo sustabdytas, o A. T. veiksmai sudarė riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos chuliganiškoms paskatoms nustatyti. Vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negali būti preziumuojama, kad privertimas automobilį slysti šonu, neatsižvelgiant į įvykio vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada privalo būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Minėta, kad teismas, konstatuodamas chuliganišką vairavimą, turi remtis bylos aplinkybių visuma, leidžiančia spręsti apie dėl chuliganiškų paskatų sukeltą pavojų.

14. Teiginiai, kad A. T. savo veiksmais siekė demonstruoti savo išskirtinumą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, nepagarbą kitiems vairuotojams, yra deklaratyvūs, nes pagrįsti ne konkrečiais bylos duomenimis, o subjektyviu vertinimu. Todėl, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo A. T. veiksmus vertinti kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, A. T. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pripažįstama, jog A. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ne iš chuliganiškų paskatų, todėl ši aplinkybė, o taip pat ir jam pareikštame administraciniame kaltinime nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis tyčia rodė nepagarbą žmonėms ir visuomenei, naikintinos. Taip pat, pripažįstama, jog A. T. nepažeidė KET 4 punkto reikalavimų.

15. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta viena A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, penkerių metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už įvairius KET pažeidimus, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

16. Pripažinus, kad A. T. padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl A. T. padaryto administracinio nusižengimo aprašymo jo atžvilgiu surašytame nutarime administracinio nusižengimo byloje, nenagrinėtini, nes yra nebeaktualūs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

A. T. atstovo advokato Aivaro Gilio 2022 m. rugsėjo 21 d. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apskrities VPK 2022 m. kovo 25 d. nutarimą bei Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir A. T. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.