- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- TA-16-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01168-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, pataisos įstaiga, atsakovo atstovas) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 3, 2021 m. vasario 24 d. apie 18 val. 45 min. už sienos esančioje kameroje Nr. 2 kilo gaisras, dėl kurio į pareiškėjo gyvenamąją kamerą sklido dūmai ir smalkės. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo išvestas iš kameros ir apie 2 val. laikomas laikino sulaikymo kameroje. Pareiškėjui grįžus į kamerą Nr. 3, kamera buvo aprūkusi smalkėmis ir pareiškėjui teko visą vakarą iki išnaktų tvarkytis. Pareiškėjas tvirtino, kad besitvarkant ir kvėpuojant užterštu oru jam pasidarė bloga, jį pradėjo pykinti, ėmė skaudėti galvą, pareiškėjas jautė svaigulį. Pareiškėjas teigė paprašęs Vilniaus PN administracijos vaistų nuo pykinimo, bet administracija atsakė, kad naktį nėra medikų. Pareiškėjas, ryte besijausdamas blogai, raštu kreipėsi į medikus. Atėjusi medicinos sesutė davė pareiškėjui vaistų ir kitą dieną užrašė jį pas gydytoją, kuris, apžiūrėjęs pareiškėją, skyrė jam gydymą nuo apsinuodijimo smalkėmis.
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl gaisro tvaiko jautė diskomfortą, o siekdamas jį panaikinti turėjo įvairių sunkumų (rūbų plovimas). Pažymėjo, kad kamerose neįrengtas gaisro daviklis, tinkamai neveikia vėdinimo sistema, dėl įdėtų grotų neatsidaro langai ir nėra galimybės tinkamai prieiti prie langų. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, neužtikrino saugumo ir saugios sveikatai aplinkos, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, po gaisro nesuteikė tinkamos medicinos pagalbos, nepatikrino patalpų tinkamumo gyventi, neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, tuo sukėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai ir pavojų gyvybei bei padarė pareiškėjui dvasinę skriaudą, pažemino pareiškėjo orumą ir atėmė teisę savimi pasirūpinti pačiam.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepimą, nurodė, kad kilus gaisrui jis buvo laikinai išvestas iš kameros į laikino sulaikymo kamerą, o jį parvedus atgal pareigūnai buvo su vaizdo registratoriais, todėl iš vaizdo įrašų galima įvertinti, ar kamera buvo išsivėdinusi ar joje buvo pilna dūmų. Teigė, kad keletą dienų po gaisro pareiškėjui teko valyti smalkes nuo kameros sienų, grindų, baldų. Pareiškėjas tvirtino daug kartų dėl to kreipęsis pagalbos į Vilniaus PN administraciją.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. apie 19 val. 1 min. kameroje Nr. 2 vienas iš laikomų nuteistųjų sukėlė gaisrą. Pastebėjus dūmus, laikantis atsargumo priemonių, 2-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – 2 SVS) pareigūnai nedelsiant reagavo ir visus 2-ame gyvenamajame korpuse laikomus nuteistuosius išvedė į pasivaikščiojimo kiemus ir į laikino sulaikymo patalpas. Buvo evakuoti 29 nuteistieji, 13 nuteistųjų liko savo kamerose, nes jose dūmų nebuvo ir kvapo stipraus nesijautė. Teigė, kad nuteistųjų buvo pasiteirauta dėl savijautos ir sveikatos, tačiau pastarieji nurodė, kad jaučiasi gerai ir kamerose sąlygos geros. Pažymėjo, kad gaisras visiškai užgesintas apie 20 val., o prasisklaidžius dūmams nuteistieji buvo gražinti į kameras. Pabrėžė, kad pakartotinai apie nusiskundimus nuteistųjų buvo teirautasi 22 val. vakarinio patikrinimo metu, tačiau nusiskundimų niekas neišsakė.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios būklė po įvykio buvo gera, pareiškėjas nusiskundimų nereiškė. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas išsamus 2 SVS pareigūno tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistųjų sveikatos po gaisro“, kuris patvirtina faktą, kad nusiskundimų dėl sveikatos nei vienas nuteistasis neišsakė, nuteistųjų sveikatos būklė buvo gera. Teigė, kad 2021 m. balandžio 13 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl 2021 m. vasario 24 d. įvykusio gaisro bei 2 SVS pareigūnų veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnai tinkamai sureagavo į kilusį gaisrą, operatyviai likvidavo gaisro židinį bei ėmėsi visų priemonių, jog nenukentėtų kitose kamerose laikomi nuteistieji, gaisro likvidavimo metu buvo priimti tinkami sprendimai – evakuoti nuteistieji iš gretimų kamerų, o taip pat ir pareiškėjas, kuris tą dieną buvo laikomas kameroje Nr. 3, visiems nuteistiesiems paaiškinta situacija, grėsmės lygis, siekiant išvengti trumpo jungimo, atjungtas elektros tiekimas į kamerą Nr. 2, panaudoti gesintuvai, dujokaukės. Užgesinus gaisrą kelis kartus buvo teirautasi kitose kamerose laikomų nuteistųjų dėl su sveikata susijusių nusiskundimų.
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad iš nuteistojo asmens sveikatos istorijos 2021 m. vasario 26 d. išrašo matyti, jog pareiškėjas planinio vizito metu skundėsi galvos skausmais, pykinimu. Atlikus apžiūrą buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra sąmoningas, orientuotas, mąstymas nuoseklus, jutimas, koordinacija normoje, širdies veikla ritmiška, pykinimo ir vėmimo lygis nustatytas balais (lygus nuliui), rekomenduota gerti skysčius.
9. Atsakovo atstovas pareiškėjo teiginius vertino kaip nepagrįstus, neturinčius tiesioginio ryšio tarp aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Mano, kad įstaigos pareigūnai ir sveikatos priežiūros darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, o skundo argumentai grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovo atstovas nurodo neteisėtų veiksmų neatlikęs, todėl nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog gaisrą sukėlė šalia pareiškėjo, kuris buvo kameroje Nr. 3, kameroje Nr. 2 buvęs nuteistasis. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su gaisro trukme, iš esmės sutampa su viešai internete esančia informacija apie gaisrą, iš kurios matyti, kad jis (gaisras) truko apie 1 val. Taip pat aplinkybėmis, kad gaisrą užgesino atsakovo atstovo pareigūnai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neprireikė.
12. Nors pareiškėjas teigė, kad kilus gaisrui jis iš kameros buvo išvestas ir apie 2 val. laikomas laikino sulaikymo kameroje, tačiau, teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog užgesinus gaisrą, dar tebesant dūmams patalpoje, jis buvo grąžintas į kamerą Nr. 3. Tai patvirtina ir byloje esantys pareiškėjo asmens sveikatos dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjui 2021 m. vasario 26 d. buvo suteikta planinė pagalba, kurios metu pareiškėjas skundėsi, kad apie 2 dienas pykina ir skauda galvą. Medicininės apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo paskirtas gydymas.
13. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas E. A. 2021 m. balandžio 1 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nuteistųjų sveikatos po gaisro“ Nr. 51-1220 (2) informavo, kad iš uždūmintų kamerų buvo evakuoti 29 nuteistieji, 13 nuteistųjų liko savo gyvenamosiose kamerose, nes jose dūmų nebuvo ir stipraus kvapo nesijautė, nuteistieji sakė, kad jaučiasi gerai ir kamerose sąlygos geros. Gaisras buvo užgesintas apie 20 val. Prasisklaidžius dūmams pirmo aukšto koridoriuje nuteistieji, kurie buvo išvesti iš kamerų į laikino laikymo kameras ir pasivaikščiojimų kiemelius, buvo grąžinti į gyvenamąsias kameras. Visų asmenų buvo teirautasi apie sveikatos būklę, ar niekas nenukentėjo nuo gaisro, tačiau nusiskundimų dėl sveikatos nei vienas nuteistasis neišsakė. Vakarinio patikrinimo metu pakartotinai buvo teirautasi apie sveikatos būklę, tačiau nusiskundimų niekas neišsakė.
14. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, susiję su kameroje po gaisro buvusiomis smalkėmis, neatitinka tikrovės, nes viešai prieinamoje informacijoje smalkės (anglies monoksidas) yra bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių, lengvesnės už orą dujos, kuriomis dažniausiai apsinuodijama uždaruose garažuose, šildantis automobiliuose arba per anksti uždarius kūrenamas krosnis. Teismo nuomone, pareiškėjas negalėjo nei justi, nei matyti smalkių, kaip ir negalėjo jomis būti užteršta pareiškėjo kamera ir joje esantys daiktai. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas buvo gydomas dėl apsinuodijimo smalkėmis, todėl šie pareiškėjo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-2967-1047/2021, kurioje 2021 m. rugsėjo 23 d. priimtas sprendimas ir kurioje pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus PN buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, apsunkinamos kalinimo sąlygos, žeminamas orumas bei trikdoma sveikata, be kita ko, ir dėl 2021 m. sausio 24 d. Vilniaus PN 2-ojo korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 2 įvykusio gaisro, dėl kurio visi jo rūbai smirdėjo nuo smalkių, o pareiškėjui, pasikreipus į Vilniaus PN administraciją, nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti rūbų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas vertino, kad nors iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Vilniaus PN buvo kilęs gaisras, tačiau pareiškėjo teisė į saugią aplinką buvo užtikrinta – jis buvo perkeltas į saugią patalpą, suteikta medicininė pagalba, dėl kurios pareiškėjas priekaištų nereiškė. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad gaisrą sukėlė patalpoje Nr. 2 buvęs nuteistasis, o ne Vilniaus PN pareigūnai. Priešingai, iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė taip, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į saugią aplinką, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus Vilniaus PN veiksmus.
17. Nagrinėjamuoju atveju konstatavęs, kad Vilniaus PN, iš kurios pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų neatliko, teismas sprendė, kad neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, kaip neįrodytas ir neturtinės žalos egzistavimo faktas, todėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo atstovo neturtinės žalos atlyginimą.
III.
18. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, o tai nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad į teismą su skundu kreipėsi, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų, dėl kurių kilo gaisras, kurio metu pareiškėjas patyrė šoką, baimę, ir kuris turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai. Teismas, nagrinėjamas pareiškėjo skundą, neįžvelgė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neva kalinimo sąlygos buvo saugios ir pareigūnai elgėsi tinkamai. Pareiškėjas su tokiais teismo argumentais nesutinka, teigdamas, jog saugi kalinimo aplinka nebuvo užtikrinta, nes kilo gaisras kaimyninėje kameroje. Pareiškėjo įsitikinimu, jau vien šis faktas patvirtina, jog Vilniaus PN nebuvo užtikrintas saugumas.
20. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas vertino pareigūnų elgesį gaisro metu ir po jo, pripažindamas, kad pareigūnai elgėsi tinkamai, tačiau teismas neįvertino pareigūnų elgesio iki gaisro, neiškėlė klausimo, ar pareigūnai elgėsi tinkamai (ėmėsi visų priemonių), kad gaisras nekiltų, ar laiku pastebėjo gaisrą. Pareiškėjas paaiškina, kad nuteistasis, kuris sukėlė gaisrą, yra nevisai stabilios psichikos, galintis užpulti, jis grasino Vilniaus PN administracijai, jog sukels gaisrą, todėl šios aplinkybės atsakovo atstovui buvo žinomos. Pareiškėjo teigimu, gaisrą sukėlusiam asmeniui buvo skirta sustiprinta priežiūra, tačiau Vilniaus PN pareigūnai aplaidžiai vykdė savo pareigas ir minėto nuteistojo stebėseną. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus PN pareigūnai gaisrą pastebėjo pavėluoti, tada, kai gaisras jau buvo įsiliepsnojęs ir visas koridorius pilnas dūmų, pareiškėjas iš kameros nebuvo iš karto išvestas, nes pareigūnai neturėjo aiškaus evakuacijos plano.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjo teigimu, teismas paviršutiniškai vertino jam sukeltas neigiamas gaisro pasekmes, visiškai neatsižvelgdamas, kokią traumuojančią psichinę patirtį pareiškėjas patyrė, kai greta jo kameros kilo gaisras. Be to, teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo vaizdo registratoriaus medžiagos, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, jog po gaisro jis buvo grąžintas į dūmų pilną kamerą, kurioje būnant pareiškėjui pablogėjo sveikata.
22. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai neatliko savo tiesioginių pareigų, o tai nulėmė nesaugias kalinimo sąlygas su visomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjo sveikatai (fiziniai ir psichiniai). Pasak pareiškėjo, jeigu pareigūnai butu elgęsi tinkamai, gaisras nebūtų kilęs, arba jis būtų užgesintas dar pačioje jo pradžioje. Pareiškėjo įsitikinimu, tokios išgyventos emocijos, baimė sudaro pagrindą kilti neturtiniai žalai.
Atsiliepimas
23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovo atstovas atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, nenurodė, kodėl būtent jo prašoma priteisti suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo priteisimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos fakto dėl 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 2 kilusio gaisro.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, nes vertino tik pareigūnų elgesį gaisro metu ir po jo, pripažindamas, kad pareigūnai elgėsi tinkamai, tačiau teismas neįvertino pareigūnų elgesio iki gaisro, neiškėlė klausimo, ar pareigūnai elgėsi tinkamai (ėmėsi visų priemonių), kad gaisras nekiltų, ir ar jie laiku pastebėjo gaisrą. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai neatliko savo tiesioginių pareigų, o tai nulėmė nesaugias kalinimo sąlygas su visomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjo sveikatai (fiziniai ir psichiniai). Pasak pareiškėjo, jeigu pareigūnai butu elgęsi tinkamai, gaisras nebūtų kilęs, arba jis būtų užgesintas dar pačioje jo pradžioje. Pareiškėjas pažymi, kad teismas paviršutiniškai vertino jam (pareiškėjui) sukeltas neigiamas gaisro pasekmes, visiškai neatsižvelgdamas, kokią traumuojančią psichinę patirtį pareiškėjas patyrė, kai greta jo kameros kilo gaisras. Taip pat teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo vaizdo registratoriaus medžiagos, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtintų jo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis po gaisro buvo grąžintas į dūmų pilną kamerą, kurioje būnant pareiškėjui pasidarė bloga (pykino, skaudėjo galvą).
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su 2021 m. vasario 24 d. apie 19 val. Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 2 kilusiu gaisru, kurį sukėlė minėtoje kameroje buvęs nuteistasis, ir dėl gaisro metu bei po jo Vilniaus PN pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad Vilniaus PN pareigūnai per vėlai sureagavo į kilusį gaisrą, į pareiškėjo beldimą dėl kameroje Nr. 3 tvyrančių dūmų pareigūnai sureagavo tik po 20 minučių, tačiau liepė pareiškėjui toliau laukti kameroje. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo išvestas iš kameros Nr. 3 ir 2 val. buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje. Pareiškėjas po gaisro numalšinimo buvo sugrąžintas atgal į kamerą Nr. 3, kurioje buvo pilna dūmų, ir šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, gali patvirtinti vaizdo registratoriaus medžiaga ir kameros Nr. 3 fotonuotraukos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog dėl kameros Nr. 3 būklės po gaisro jis kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, po kurios apsilankymo pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 7. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl dūmų kameroje Nr. 3 jautėsi blogai (pykino, skaudėjo galvą), jam buvo paskirtas gydymas vaistais, simptomus teismo posėdžio metu teigė jautęs 5–6 dienas. Pareiškėjas pažymėjo, kad kilęs gaisras turėjo neigiamą poveikį jo fizinei ir psichinei sveiktai, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).
31. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.
33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis buvo grąžintas į kamerą Nr. 3 dar tebesant kameroje dūmams, motyvuodamas tuo, jog tokie pareiškėjo teiginiai yra mažai tikėtini. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra nei motyvuota, nei pagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo prašymo dėl vaizdo registratoriaus duomenų išreikalavimo iš atsakovo atstovo, kurie galbūt galėtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjo teiginius dėl jo grąžinimo į kamerą metu patalpoje buvusių dūmų. Taip pat teismas nesprendė klausimo dėl su minėtais įvykiais susijusių Vilniaus PN pareigūnų iškvietimo į teismo posėdį, papildomų įrodymų, kurie paaiškėjo teismo posėdžio metu, t. y. dėl pareiškėjo skundo Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl sąlygų kameroje Nr. 3, išreikalavimo, siekiant visapusiškai išsiaiškinti su byla susijusias aplinkybes.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat atsižvelgė į Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto E. A. 2021 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistųjų sveikatos po gaisro“ Nr. 51-1220 (2) nurodytus argumentus, jog nuteistieji jokių nusiskundimų nereiškė, tačiau byloje pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas skundėsi dėl blogos savijautos, pykinimo, galvos skausmo, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
36. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, neatskleista bylos esmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir šią bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų apie kilusį gaisrą, kurių jis nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – kad jis neturtinę žalą kildina ir iš atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų, dėl kurių kilo gaisras, t. y. jog Vilniaus PN pareigūnai aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nuteistojo, kuris sukėlė gaisrą, stebėseną, pavėluotai pastebėjo gaisrą, neturėjo evakuacijos plano, delsė atlikti veiksmus. Todėl bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar yra pagrindas siūlyti pareiškėjui tikslinti savo skundo faktinį pagrindą ir dalyką (ABTĮ 12 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.