Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1550-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: e2A-1550-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17908-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „T.V.K. Verdiktas“
Atsakovas: A. G., M. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1550-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17908-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.20.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) A. G. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.V.K. Verdiktas“ ieškinį atsakovams A. G. ir M. G. dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „T.V.K. Verdiktas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. G. ir A. G. 3360 Eur atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 5 procentus metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovė nurodė, kad viena iš pagrindinių jos veiklos sričių yra nekilnojamo turto pardavimas ir bei tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą. Nuo 2016 iki 2017 metų tarp ieškovės ir atsakovų vyko aktyvus bendradarbiavimas dėl atsakovams priklausančio 3,1641 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tarp ieškovės ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo surasti potencialų parduodamo žemės sklypo pirkėją, o sklypo pardavėjai atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas.

3. Ieškovės teigimu, 2008 metais ji bendradarbiavo su atsakovų senele, kuriai tuo metu priklausė nurodytas žemės sklypas. Ieškovė teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant žemės sklypą, tačiau dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos žemės sklypas liko neparduotas. Mirus atsakovų senelei, šį žemės sklypą paveldėjo atsakovai. 2016 metais ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą dėl galimybės parduoti paveldėtą žemės sklypą. Aktyvus bendravimas dėl žemės sklypo pardavimo tarp ieškovės vadovo Ž. D. ir atsakovų vykdavo betarpiškai susitikimų metu, telefoniniais pokalbiais ir susirašinėjant elektroniniais laiškais. Atsakovai perdavė ieškovei žemės sklypo planą, teikė kitą informaciją, susijusią su parduodamu žemės sklypu. Atsakovams buvo pateikta tiesiogiai ir persiųsta elektroniniu paštu sutartis su ieškove už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių atsakovai šios sutarties nepasirašė. 2017 m. balandžio 22 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovus, ragindamas pasirašyti tarpininkavimo sutartį, tačiau atsakovai nurodė, kad tarpininkavimo sutartis bus pasirašyta tada, kai bus numatyta tiksli sutarties dėl žemės sklypo pardavimo pasirašymo data. Atsakovai tarpininkavimo sutarties sąlygų neginčijo ir iš esmės su jomis sutiko. Reklama apie parduodamą žemės sklypą buvo talpinama ieškovės interneto tinklapyje www.verdiktas.lt. Atsiradus potencialiam sklypo pirkėjui R. M. (UAB „Velaura“ akcininkui), vyko intensyvios derybos dėl sklypo pardavimo kainos. Ieškovė savo lėšomis parengė žemės sklypo vizualizaciją, sklypo vystymo galimybių projektą ir žemės sklypo galimybių kalkuliaciją. Ieškovė aktyviai bendradarbiavo su potencialiais investuotojais – mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“, degalinių tinklo „Baltic Petroleum“ atstovais. Vėliau buvo tariamasi su potencialiu pirkėju dėl notarinės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo datos. 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovus, kad vyksta baigiamosios derybos su potencialiu pirkėju ir bus reikalinga, kad jie atvyktų pasirašyti notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai nurodė, kad sutinka atvykti dėl notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

4. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, savo pastangomis surado žemės sklypo pirkėją R. M. Ieškovės žiniomis, nurodytas pirkėjas pats asmeniškai susisiekė su atsakovais ir susitarė dėl žemės sklypo pardavimo sutarties įforminimo pas notarą. Notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta neinformuojant ieškovės. Sužinojusi apie šį faktą, ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, pagal kurią mokėtina suma – 5445 Eur (įskaitant PVM). Ieškovės atlygį sudaro 3 procentai nuo žemės sklypo pardavimo kainos, kuri derybų metu buvo sutarta tarp ieškovės ir atsakovų, t. y. 150 000 Eur. Tarpininkavimo atlygis buvo aptartas susitikimo su atsakovais metu ir kaip viena iš sąlygų numatytų tarpininkavimo sutartyje, kurios atsakovai piktybiškai vengė pasirašyti, nors iš esmės su sutarties sąlygomis sutiko. Dėl neapmokėtos sąskaitos ieškovė pateikė atsakovams pretenziją, tačiau atsakovai atsakė, kad reikalavimas yra nepagrįstas, jokia sutartis tarp ieškovo ir atsakovų sudaryta nebuvo, todėl atsakovams nekyla prievolė atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4907 atsakovai pardavė pirkėjai UAB „Velaura“ žemės sklypą už 112 000 Eur, šią sumą sumokant per UAB „Velaura“ akcininką R. M. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad R. M. yra UAB „Velaura“ vienintelis akcininkas, o tai patvirtina aplinkybę, kad jis, bendradarbiaudamas su ieškove dėl žemės sklypo įsigijimo, veikė UAB „Velaura“ interesais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai žemės sklypą trečiajam asmeniui pardavė už 112 000 Eur, ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl atlygio priteisimo nuo sandorio sumos, t. y. 3360 Eur (112 000 Eur x 3 proc.).

Atsiliepimas

5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Atsakovai nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovai su ieškove konkliudentiniais veiksmais sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo surasti pirkėją atsakovams priklausančiam žemės sklypui, o atsakovai už suteiktas paslaugas atsiskaityti, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir visiškai neatitinka tikrųjų atsakovų ir ieškovės bendravimo aplinkybių ir tikslų.

7. Atsakovų teigimu, 2016 metų pabaigoje pati ieškovė savo iniciatyva (atsakovai į ieškovę dėl paslaugų niekada nėra kreipęsi) susisiekė su atsakovais ir nurodė turintis konkretų pirkėją, kuris pageidauja įsigyti atsakovams priklausantį žemės sklypą. Nors atsakovai nuo 2016 metų pabaigos buvo įtikinėjami apie tariamai esantį pirkėją ir tuoj įvyksiantį sandorį, jokie veiksmai ar konkretūs pirkėjų pasiūlymai sudaryti pagrindinę ar bent preliminarią sutartį iš ieškovės nebuvo gauti iki pat faktinio žemės sklypo pardavimo. Iš pradžių atsakovai neturėjo pagrindo įtarti, kad ieškovės teiginiai apie esantį pirkėją yra melagingi ir pateikti tik siekiant, kad atsakovai pasirašytų su ieškovu tarpininkavimo paslaugų sutartį, todėl su ieškovės atstovu buvo susitikę, bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Tačiau visas bendravimas su ieškove vyko ne kaip su nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų teikėja, o kaip su esamo potencialaus žemės sklypo pirkėjo (kuris faktiškai niekada neatsirado bei nebuvo įvardytas) atstovu. Ieškovės atstovas tiek žodžiu, tiek raštu daug kartų atsakovams yra patikinęs, kad ieškovės klientas yra pasirengęs pirkti žemės sklypą už 155 000 Eur kainą.

8. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovams kelis kartus siuntė tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovai kaip klientai paveda ieškovei kaip tarpininkei vykdyti žemės sklypo pirkėjų paiešką. Kadangi potencialių žemės sklypo pirkėjų paieškos paslauga atsakovų nedomino (pirkėjų paieška užsiėmė patys atsakovai), jie su ieškovės pasiūlymu sudaryti tarpininkavimo paslaugų sutartį niekada ir jokia forma nesutiko ir tokios sutarties nepasirašė. Atsakovų nuomone, įvertinus ieškovės primygtinį ir nuolatinį spaudimą pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutartį, taip pat tai, kad beveik metus laiko nebuvo sudaryta net preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, akivaizdu, kad apskritai jokio konkretaus (realaus) žemės sklypo pirkėjo, ieškovei kreipusis į atsakovus, nebuvo, o ieškovė tik nesąžiningai siekė, kad atsakovai pasirašytų tarpininkavimo paslaugų sutartį. Pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad įsigyti žemės sklypą ji siūlė keletui asmenų patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių melavo atsakovams apie esantį klientą ir, neturėdamas jokių atsakovų įgaliojimų, savo rizika vykdė žemės sklypo pirkėjų paiešką. Joks pirkėjas nebuvo nurodytas ir atsakovams siųstoje preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties projekte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu patenkino ieškinį – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 3360 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3360 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 12 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 1651 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar konkliudentiniais veiksmais tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo.

11. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

12. Byloje ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, o atsakovas teigė, jog tarp ginčo šalių nebuvo jokių sutartinių santykių. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis parduoti atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovų elgesį bendraujant su ieškove: atsakovas M. G. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad perdavė ieškovės vadovui Ž. D. žemės sklypo, kurį siekė parduoti, planą; iš ieškovės atsakovui M. G. 2016 m. gruodžio 6 d. rašytinio elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovai jau anksčiau yra aptarę žemės sklypo pardavimo klausimą; ieškovė teikė pasiūlymus potencialiems pirkėjams; ieškovė 2016 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovams tarpininkavimo sutarties projektą, kurį prašė pasirašyti; 2017 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakovams dar kartą išsiuntė tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą ir nurodė, kad yra pirkėjas, kuris žemės sklypą pirktų už 155 000 Eur; 2017 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku ieškovė paklausė atsakovų, kodėl jie nepasirašo sutarties su ieškove; atsakovai 2017 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku atsakė, kad jie nevengia pasirašyti sutarties, kartu nurodydami, kad jiems yra keista, kodėl nuo lapkričio mėnesio girdint kalbas apie žemės sklypo pardavimą iki šiol nieko neįvyko, taip pat kad „kai bus nurodyta galutinė sutarties pasirašymo data, mes su jumis susitinkam ir pasirašom tą sutartį, mes tame jokios problemos nematom“. Iš nurodyto laiško turinio teismas padarė išvadą, kad atsakovai pažadėjo ieškovei pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Iš ieškovės atsakovui M. G. 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašyto elektroninio laiško turinio („Prisegu Tau preliminarią Turto pardavimo sutartį ir Verdikto atstovavimo paslaugų. Laukiu pasirašytos Verdikto sutarties, taip pat pastabų ar pasiūlymų dėl preliminarios sutarties. Įrašykite savo asmens duomenis, adresus, banko sąskaitas“) teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovai yra suderinę tarpininkavimo paslaugų santykius, ieškovė pateikia atsakovams žemės sklypo preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties projektą, o atsakovai, tęsdami elektroninį susirašinėjimą dėl sklypo pardavimo, neatsisako ieškovės paslaugų ir nenurodo, kad nepasirašys tarpininkavimo paslaugų sutarties. Ieškovės elektroniniai laiškai, siųsti UAB „Sanitex“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, prekybos centrui „Depo“, patvirtina ieškovės teiginius, kad ieškovė ieškojo potencialių žemės sklypo pirkėjų.

14. Iš antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo konstatuotas ieškovės vadovo Ž. D. ir atsakovo M. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas su ieškovės vadovu bendravo kaip su tarpininko paslaugas atliekančiu asmeniu (2017 m. birželio 5 d. SMS žinute atsakovas M. G. ieškovei rašė: „Sveiki Ž., galėtumėt per artimiausias kelias dienas susisiekti su tais žmonėmis, konkrečiai sužinoti, kokia yra esama situacija ar padarė sutartį, aplamai perka ar ne, nes bėga laikas reikia žinot kada užsakyti bilietus“; 2017 m. spalio 4 d. SMS žinute ieškovė atsakovui rašė: „Dabar negaliu kalbėti, paskambinsiu netrukus“, į tai atsakovas ieškovui atsakė: „Vėliau aš negalėsiu, aš Jūsų nesuprantu, keičiat numerius, kažkur slapstotės tai čia man reikia pinigų ar jums“. Įvertinęs nurodytų SMS žinučių turinį, teismas sprendė, kad atsakovas aiškiai suprato, jog ieškovė ieško žemės sklypo pirkėjų už atlygį, atsakovo žodžiai „čia man reikia pinigų ar jums“ rodo, jog atsakovai ir ieškovė buvo aptarę ieškovės teikiamų paslaugų (žemės sklypo pirkėjų paieškos) kainą.

15. Iš kito atsakovų ieškovei rašyto elektroninio laiško turinio („peržiūrėjome preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jos sudėtis iš esmės mus tenkina, išskyrus sklypo pardavimo kainą bei pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Mūsų norima kaina būtų 155 000 Eur mūsų manymu yra teisinga bei patraukli, pirkėjo atžvilgiu dėl visiems suprantamų priežasčių. Kitas punktas, pagrindinė sutarties pasirašymo data, ar būtų galimybė ją pirkėjui pasirašyti iki balandžio 31 dienos“) teismas padarė išvadą, kad atsakovai susipažino su žemės sklypo preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodė, kokia sklypo pardavimo kaina juos tenkintų, ir iki kokios datos norėtų parduoti žemės sklypą.

16. Teismas vertino, kad 2017 m. liepos 18 d. atsakovo ieškovei rašyto elektroninio laiško turinys („Taip galiu atskristi pasirašyti notarinę sutartį, jei įmanoma, būtų puiku orientuotis į darbo savaitės pabaigą, t. y. ketvirtadienį, penktadienį, bet iš anksto savaitę turiu žinoti, kad užsakyti bilietus pirmyn atgal“), rodo, kad buvo surastas žemės sklypo pirkėjas ir atsakovas nurodė ieškovei, kokiomis sąlygomis jis gali atvykti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį.

17. Remdamasis atsakovų parodymais, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. pirkėjas R. M. pats atvyko į atsakovų namus ir tada susitarė dėl žemės sklypo kainos, ir byloje esančiais elektroniniais laiškais tarp ieškovės ir R. M., teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo pirkėjas informaciją apie pardavėjus buvo gavęs iš ieškovės. Teismas sprendė, kad ieškovės direktoriaus 2017 m. balandžio 25 d. elektroninio laiško, siųsto R. M. (duomenys neskelbtini), turinys patvirtina, kad su šiuo adresatu ieškovė bendrauja ne pirmą kartą ir paneigia atsakovų teiginius, jog jie patys surado žemės sklypo pirkėją.

18. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovai konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria atsakovai, tarpininkaujant ieškovei, pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad atsakovai ilgą laiko tarpą bendravo su ieškove dėl žemės sklypo pardavimo, atsakovai nurodinėjo ieškovei, kokią kainą jie norėjo gauti už žemės sklypą, atidavė ieškovei žemės sklypo dokumentus, priekaištavo ieškovei dėl ilgo pardavimo proceso ir pan., o ieškovė ieškojo potencialių žemės sklypo pirkėjų, siųsdama jiems pasiūlymus, sklypo atidalinimo variantus, vizualizaciją, teikė atsakovams informaciją apie surastus potencialius pirkėjus, derino pardavimo kainą, surado pirkėją UAB „Velaura“, kurios vienintelis akcininkas yra R. M., siuntė atsakovams tarpininkavimo paslaugų sutarties projektus, kurių atsakovai nepasirašė. Ieškovės 2017 m. rugsėjo 18 d. elektroninis laiškas, siųstas R. M. jau po sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovė šį pirkėją buvo suradusi, tačiau pirkėjas ir pardavėjai, aplenkdami tarpininką, tiesiogiai sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

19. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė pati surado atsakovus ir pasiūlė tarpininkavimo paslaugas, neturi jokios reikšmės tarp ieškovės ir atsakovų susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Atsakovai ieškovės pasiūlymą priėmė. Ieškovė šią aplinkybę paaiškino tuo, kad ji tarpininkavimo paslaugas teikė buvusiai žemės sklypo savininkei (atsakovų senelei, kurios palikimą priėmė atsakovai) ir, kaip šios srities verslininkė, matydama, kad žemės sklypas neparduotas, pasiūlė savo paslaugas atsakovams, kurie, nenorėdami šių paslaugų, iš karto turėjo ieškovei atsakyti neigiamai, tačiau elgėsi priešingai –atiduodami ieškovei žemės sklypo dokumentus, daugiau nei 10 mėnesių bendravo su ieškove dėl žemės sklypo pardavimo.

20. Nustatęs, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurią ieškovė įvykdė, o atsakovai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, įvertinęs aplinkybę, kad žemės sklypas parduotas už 112 000 Eur kainą, o tarpininkavimo atlyginimas – 3 procentai nuo pardavimo kainos, teismas ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 3360 Eur už atliktas tarpininkavimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo surasti pirkėją atsakovams priklausančiam žemės sklypui, o atsakovai už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad atsakovas M. G. ieškovės vadovui Ž. D. susitikimo metu perdavė žemės sklypo plano kopiją, ir po to vykusiu bendravimu elektroniniais laiškais.

21.2. Pati ieškovė savo iniciatyva susisiekusi su atsakovu M. G. nuo pat pradžių tikino apie savo klientų tarpe turimą konkretų pirkėją, kuris pageidauja įsigyti atsakovams priklausantį žemės sklypą. Nors apklausiamas bylos metu ieškovė atstovas šias aplinkybes bandė neigti, tačiau iš ieškovės atsakovui siųstų elektroninių laiškų turinio akivaizdu, kad atsakovui nuo pat pradžių buvo formuojamas įvaizdis apie neva esantį pirkėją. Tai, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. vasario 6 d. elektroninių laiškų turinys neatitinka tikrovės ir juos siųsdama ieškovė jokio kliento, kuris būtų suinteresuotas įsigyti atsakovams priklausantį žemės sklypą, neturėjo, patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktų elektroninių laiškų kopijos (b. l. 101, 102, 108, 110, 112, 115). Iš šių elektroninių laiškų kopijų matyti, kad ieškovė pasiūlymus dėl žemės sklypo įsigijimo (tiksliau – dėl bendradarbiavimo vystant žemės sklypą) keliems neva potencialiems klientams pradėjo siuntinėti tik 2017 metų vasario – birželio mėnesiais. Žemės sklypą faktiškai nupirkusios UAB „Velaura“ akcininkui R. M., kuris, kaip teigia ieškovė, neva buvo jo surastas pirkėjas, komercinis bendradarbiavimo pasiūlymas išsiųstas tik 2017 m. balandžio 25 d.

21.3. Negali būti sureikšminama aplinkybė, kad, atsakovui patikėjus ieškovės melagingais teiginiais apie neva esantį žemės sklypo pirkėją, atsakovas buvo susitikęs su ieškovės vadovu, kuriam perdavė žemės sklypo plano kopiją. Tiek perduodant žemės sklypo plano kopiją, tiek vėliau su ieškove bendrauta tik kaip su neva esančio pirkėjo, suinteresuoto įsigyti atsakovams priklausantį žemės sklypą, atstovu. Be to, žemės sklypo plano kopija ieškovei buvo perduota dar iki 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. iki atsakovui pirmą kartą persiunčiant tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą, todėl šie atsakovo veiksmai (žemės sklypo plano kopijos perdavimas) apskritai negali vertinami kaip konkliudentiniai veiksmai, kuriais atsakovai neva pritarė kažkuriam iš ieškovės vėliau persiųstų tarpininkavimo paslaugų sutarties projektų.

21.4. Analizuodamas 2016 m. gruodžio 6 d., 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. elektroninius laiškus ir prie jų pridėtus tarpininkavimo sutarčių projektus teismas visiškai nevertino to, kad atsakovui elektroniniu paštu siųstų tarpininkavimo paslaugų projektų sąlygos yra skirtingos ir neatitinka pačios ieškovės ieškinyje deklaruojamų tariamo susitarimo su atsakovais sąlygų. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tariamai buvo susitaręs su atsakovais, kad jiems priklausantis žemės sklypas bus parduotas už 150 000 Eur kainą, tačiau tokia kaina nėra įtvirtinta nė viename iš atsakovui siųstų tarpininkavimo paslaugų sutarčių projektų.

21.5. Teismas iš atsakovo ieškovei 2017 m. balandžio 22 d. siųsto elektroninio laiško turinio padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai pažadėjo ieškovei pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Šiame elektroniniame laiške atsakovas tik dar kartą nurodė, kad bet kokių sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas ieškovės atžvilgiu būtų galimas tik realiai esant konkretiems ieškovės kliento įsipareigojimams sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovų pageidaujamomis sąlygomis. Nurodytos sąlygos nesant, atsakovai jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu nesiekė prisiimti ir jų neprisiėmė.

21.6. 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės elektroninis laiškas atsakovui buvo atsiųstas jau po faktinio žemės sklypo pardavimo, kuris įvyko 2017 m. rugpjūčio 18 d., ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jokio susirašinėjimo tarp ginčo šalių dėl žemės sklypo pardavimo ar dėl tarpininkavimo paslaugų šio elektroninio laiško gavimo apskritai nevyko. Tai, kad kartu su 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės elektroniniu laišku atsakovui buvo atsiųstas tuščias šabloninės preliminariosios sutarties projektas ir tarpininkavimo sutarties projektas įrodo, kad ieškovė jokio pirkėjo nebuvo suradusi ir kad pati ieškovė aiškiai suvokė, jog jokia tarpininkavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta, t. y. kad ieškovės ir atsakovų nesieja jokie sutartiniai santykiai.

21.7. Teismas, iškindamas atsakovo ieškovei siųstoje SMS žinutėje parašytus žodžius „čia man reikia pinigų ar jums“, kaip neva patvirtinančius, kad atsakovai suvokė, jog ieškovė ieško žemės sklypo pirkėjų už atlygį ir tai, kad atsakovai ir ieškovė buvo aptarę ieškovės teikiamų paslaugų (pirkėjų paieškos) kainą, ignoravo aplinkybes, kurių kontekste šie žodžiai buvo pavartoti. Atsakovas nurodytą žinutę nusiuntė ieškovei po to, kai gavo ieškovės 2017 m. spalio 2 d. pretenziją, kurioje nepagrįstai reikalaujama susimokėti už neva teiktas tarpininkavimo paslaugas, bei nesėkmingai bandė susisiekti su ieškove telefonu ir viską išsiaiškinti. Žinutės tekste nurodomu klausimu „čia man reikia pinigų ar jums“ buvo ironizuojami pretenzijoje iškelti reikalavimai. Teismas nustatinėdamas aplinkybes byloje bei darydamas išvadas privalo kiekvieną įrodymą įvertinti ne izoliuotai, bet atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, iš kurio šiuo atveju matyti, kad minėto išsireiškimo traktavimas kaip sutikimo apmokėti už neva suteiktas paslaugas, visiškai prieštarautų kitiems byloje surinktiems įrodymams, iš kurių akivaizdu, kad tokio pobūdžio paslaugos atsakovų niekada nedomino ir jų įsigyti atsakovai nepageidavo.

Žemesnės instancijos teismas

21.8. Teismas sprendė, kad 2017 m. kovo 6 d. atsakovo elektroninis laiškas ieškovei patvirtina aplinkybę, kad atsakovai susipažino su sklypo preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodė, kokia žemės sklypo pardavimo kaina juos tenkintų, ir iki kokios datos norėtų parduoti šį žemės sklypą. Atsakovai niekada neneigė, kad susipažino su ieškovės siųsta preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau tai nepatvirtina teismo išvados, kad atsakovai sutiko su ieškovės siūloma tarpininkavimo paslaugų sutartimi. Nurodytame elektroniniame laiške parašydamas pastabas dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas siekė suderinti tik preliminarios–pirkimo pardavimo sutarties, o ne tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas. Be to, tai, kad ieškovės siųstose preliminariose pirkimo–pardavimo sutartyse net nebuvo nurodomi pirkėjo rekvizitai, leidžia manyti, jog ieškovė, siųsdamas atsakovui šablonines ir neindividualizuotas sutartis, toliau nesąžiningai klaidino atsakovą, siekdamas laimėti laiko pirkėjų paieškai.

21.9. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo 2017 m. liepos 18 d. elektroninio laiško turinys rodo, jog yra surastas žemės sklypo pirkėjas ir atsakovas nurodo ieškovei, kokiomis sąlygomis jis gali atvykti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodytu elektroniniu laišku atsakovas atsakė į Ieškovės 2017 m. liepos 18 d. elektroninį laišką, kuriame ieškovė tikino apie neva „dar šiais metais“ įvyksiantį sandorį ir teiraujasi, kada būtų galimybė atsakovui grįžti į Lietuvą. Ieškovės 2017 m. liepos 18 d. elektroniniame laiške, kurio pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, nenurodoma nei kas yra pirkėjas, nei kada konkrečiai planuojamas sudaryti sandoris, todėl laikytina, kad teismo išvada, jog atsakovo 2017 m. liepos 18 d. elektroninio laiško turinys rodo, kad yra surastas žemės sklypo pirkėjas ir šalys derina tik atsakovų atvykimo laiką, yra visiškai nepagrįsta.

21.10. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktu buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai.

21.11. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nepagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės ieškinį. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nuosekliai patvirtina tai, kad atsakovai niekada nesiekė ir jokia forma nesudarė jokių tarpininkavimo paslaugų sutarčių su ieškove. Bylos medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, apgaulės būdu (meluodama apie neva esantį žemės sklypo pirkėją), siekė, kad atsakovai sudarytų tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria prisiimtų įsipareigojimus, dėl kurių šalys niekada nesitarė ir kurie iš esmės buvo nepriimtini atsakovams.

21.12. Ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Elgdamasi profesionaliai ir matydama, kad atsakovai nepageidauja pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutarties, ieškovė turėjo nutraukti bendravimą su atsakovais, o ne reikalauti primygtinai pasirašyti sutartį. Tačiau ieškovė elgėsi visiškai priešingai – nepaisė aiškiai išreikštos atsakovų valios, jog jie nepageidauja tarpininkavimo paslaugų ir net tris kartus siuntė atsakovui tarpininkavimo paslaugų sutarties projektus vis siūlydamas juos pasirašyti. Vien tokie ieškovės, kaip savo srities profesionalės, veiksmai patvirtina, kad pati ieškovė aiškiai suvokė, jog ginčo šalys jokia forma nėra susitarusios dėl tarpininkavimo paslaugų.

21.13. Žemės sklypas priklausė abiem atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise, todėl tam, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl bendrosios nuosavybės objekto pardavimo apskritai galėtų būti sudaryta, reikėtų abiejų bendrasavininkų aiškiai išreikštos valios. Tačiau byloje nėra ginčo, kad visas ieškovės bendravimas vyko tik su atsakovu M. G. Ieškovas patvirtino, kad su atsakovu A. G. apskritai jokia forma nėra bendravęs. Nors atsakovus sieja giminystės ryšiai, tačiau atsakovas M. G. nėra ir niekada nebuvo atsakovo A. G. nei įstatyminiu, nei sutartiniu atstovu, įgaliotu atstovauti parduodant žemės sklypą. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė buvo ignoruota ir neįvertinta.

21.14. Teismo išvada, kad ieškovė surado pirkėją UAB „Velaura“, kurios vienintelis akcininkas yra R. M., yra niekuo neparemta. Pareiga įrodyti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis ne tik buvo sudaryta bet ir tinkamai įvykdyta, tenka ieškovei, tačiau į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. iš tiesų bendradarbiavo su ieškove, buvo suinteresuotas ir sutiko sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis ir kaina (už 155 000 Eur), pavedė ieškovei derėtis dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pan. Iš byloje surinktos medžiagos matyti tik tai, kad ieškovė R. M., kaip ir keliems kitiems asmenims, siuntė pasiūlymą dėl žemės sklypo įsigijimo (tiksliau, dėl bendradarbiavimo ar paskolos suteikimo), tačiau jokių įrodymų, kad ieškovė būtų vedusi derybas ir susitarusi su R. M. ar jo valdoma UAB „Velaura“ dėl žemės sklypo pirkimo atsakovų pageidaujamomis sąlygomis byloje nėra (nėra net jokio R. M. atsakymo į ieškovės siųstą elektroninį laišką, įrodymų, kad jis ieškovės laišką gavo, taip pat kad tarp R. M. ir ieškovės apskritai vyko derybos dėl žemės sklypo pirkimo).

21.15. Vien tai, kad ieškovė R. M. išsiuntė komercinį bendradarbiavimo pasiūlymą nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį (jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad tokia sutartis buvo sudaryta) ir surado žemės sklypo pirkėją. Ieškovės atsiųsto paslaugų sutarties projekto 2.6 punkte buvo nustatyta, kad tarpininkas (šiuo atveju – ieškovė), esant kliento pageidavimui, privalo informuoti klientą (šiuo atveju – atsakovus), apie kiekvieną surastą potencialų turto pirkėją. Jokiu pranešimu apie esamus pirkėjus, sutinkančius pirkti žemės sklypą atsakovų nustatytomis sąlygomis, ieškovė nė vienam iš atsakovų ir jokia forma nėra niekada pateikęs, nors atsakovas M. G. daug kartu teiravosi ieškovės dėl sutarties sudarymo termino ir pirkėjų. Aplinkybę, kad jokio konkretaus žemės sklypo pirkėjo atsakovams niekada nėra nurodžiusi, teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovės vadovas Ž. D. Nepaisant to, kad dėl aplinkybės, jog atsakovai apie jokį potencialų pirkėją informuoti nebuvo, teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teikė atsakovams informaciją apie surastus potencialius pirkėjus, derino pardavimo kainą.

21.16. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas darė prielaidą, kad pirkėjas R. M. atsakovų kontaktinius duomenis sužinojo iš ieškovės, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie duomenys jam buvo siųsti. Byloje pateiktas išrašas iš interneto tinklapio www.aruodas.lt patvirtina, kad patys atsakovai savarankiškai ieškojo pirkėjo žemės sklypui.

21.17. Atsakovai, sudarydami žemės sklypo pardavimo sandorį su R. M. kontroliuojama UAB „Velaura“, veikė sąžiningai ir nieko apie ieškovės bendravimą su šiuo asmeniu nežinojo. Aplinkybę, kad atsakovams apie R. M., kaip ieškovės neva surastą žemės sklypo pirkėją, nebuvo žinoma, ir atsakovai neturėjo bei nesiekė išvengti jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo (jeigu būtų pripažinta, kad tarpininkavimo sutartis tarp šaliu buvo sudaryta), patvirtina ir ta aplinkybė, kad žemės sklypą atsakovai UAB „Velaura“ pardavė už 112 000 Eur, t. y. 43 000 Eur mažesnę kainą nei deklaruoja ieškovė. Žinodami, kad R. M. ar bet kuris kitas asmuo pageidauja įsigyti žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą, akivaizdu, kad atsakovai nebūtų pardavę žemės sklypo už mažesnę kainą.

Atsiliepimas

22. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką bylose dėl atlygintinų paslaugų sutarčių sudarymo, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma.

Šalies argumentai

22.2. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo plano kopijos, kurios nesunkiai gali būti gaunamos iš viešo registro, perdavimas ieškovei negali būti vertinamas kaip konkliudentinis veiksmas, išreiškiantis atsakovų pritarimą ieškovės pateiktos tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai žemės sklypo plano kopiją ieškovei perdavė savo iniciatyva (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek ir atsakovai), todėl apelianto argumentas, kad ieškovė plano kopiją galėjo nesunkiai gauti iš viešo registro, laikytina nereikšminga. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teismų praktika tokio pobūdžio bylose, parduodamo turto planų perdavimas ir šalių bendravimas dėl parduodamo turto turi didelę įrodomąją reikšmę nustatant tikrąją šalių valią ir sutartinius teisinius santykius.

22.3. Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės atstovu susitiko asmeniškai 2016 metų rudenį ir perdavė žemės sklypo, kurį siekė parduoti, planą. 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovui M. G. elektroninį laišką, kuriame, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, jie buvo informuojami apie potencialius žemės sklypo pirkėjus. Iš nurodyto elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovai dar anksčiau nei šis elektroninis laiškas buvo aptarę žemės sklypo pardavimo klausimą bei išreiškę savo valią bendradarbiauti. 2017 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku ieškovė pakartotinai išsiuntė atsakovams tarpininkavimo paslaugų sutartį su raginimu ją pasirašyti.

22.4. Apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jiems 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. vasario 6 d. elektroniniais laiškais siųstos tarpininkavimo sutarties sąlygos yra skirtingos. Nurodytais elektroniniais laiškais ieškovės siųstose tarpininkavimo sutartyse yra nurodytos identiškos sąlygos tiek specialiojoje, tiek bendrojoje sutarties dalyse. Atsakovų teiginys, kad pateiktų sutarčių dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo projektuose yra nurodomas ir kitas žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams (duomenys neskelbtini), paneigia apeliantų gynybinę poziciją apie tai, kad ieškovė į atsakovus kreipėsi nurodydama, jog turi konkretų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją. Nurodyto žemės sklypo pardavimo kaina buvo derinama su atsakovais vėlesniais elektroniniais laiškais, kurių turinį išsamiai išanalizavo pirmos instancijos teismas. Šalių valia kaip esminė tarpininkavimo sutarties sąlyga dėl parduodamo žemės sklypo buvo suderinta. Atsakovai niekada ir jokia forma nebuvo informavę ieškovės, kad atsisako tarpininkavimo paslaugų parduodant jiems priklausantį žemės sklypą. Priešingai, atsakovai pakankamai aiškią išreiškė valią bendradarbiauti su ieškove kaip tarpininke, kuri ieško potencialių žemės sklypo pirkėjų.

22.5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 straipsnis). CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutarties sudarymo tikslas – atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovai, sudarydami šią sutartį, siekė per ieškovę parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovams priklausantį turtą. Taigi ieškovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovų nekilnojamojo turto pardavimas. Šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovai, pasinaudodami ieškovės profesionalumu nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, – gauti už tai atlyginimą.

22.6. Atsakovai teigia, kad byloje pateiktas išrašas iš internetinio tinklapio www.aruodas.lt, patvirtina, jog patys atsakovai savarankiškai ieškojo žemės sklypo pirkėjų. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. patvirtino aplinkybę, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. pirkėjas R. M. pats asmeniškai atvyko į jo namus iš anksto nesitariant. Tai, kad ieškovė ir žemės sklypo pirkėjo UAB „Velaura“ akcininkas R. M. bendravo, patvirtina ir ieškovės atsakovui siųstų 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. elektroninių laiškų turinys. Vertinant byloje pateiktų rašytinių įrodomų, atsakovų paaiškinimų visumą, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. M. informaciją apie atsakovus ir parduodamą žemės sklypą sužinojo iš ieškovės vadovo Ž. D. 2017 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške vartojami išsireiškimai („dar trumpa info“, „susisieksime kitą savaitę“) rodo, kad su R. M. dėl žemės sklypo ieškovė bendrauja ne pirmą kartą. Tai, kad tarp ieškovės ir R. M. vyko bendradarbiavimas, patvirtina ir ieškovės 2017 m. rugsėjo 18 d. elektroninis laiškas, siųstas R. M. jau po faktinio sklypo pardavimo. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai savo nekilnojamąjį turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovė surado potencialų pirkėją, kuriam apie atsakovų parduodamą turtą be ieškovės tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų tikslas – faktinis atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjui, kurį surado ieškovė, ieškovė už suteiktas paslaugas, dėl kurių buvo parduotas turtas, turi gauti atlyginimą.

22.7. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypas priklausė abiem atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise, todėl tam, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto pardavimo apskritai galėtų būti sudaryta, reikėtų abiejų bendrasavininkų aiškiai išreikštos valios. Aplinkybę, kad A. G. buvo žinoma apie brolio M. G. bendradarbiavimą su ieškove dėl jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo patvirtina atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – susirašinėjimai elektroniniais laiškais (juose vartojami išsireiškimai, tokie kaip „peržiūrėjome“, „mus tenkina“, „mūsų norima“, „mūsų manymu“, „supraskite mus teisingai“, „mes girdime“ ir pan., o laiškų pabaigoje pasirašoma abiejų atsakovų vardu). Byloje esančių elektroninių laiškų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovai turėjo bendrą suinteresuotumą bendradarbiauti su ieškove. Tai, kad atsakovas M. G. tarėsi su broliu žemės sklypo pardavimo klausimais, pastarasis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie ieškovę ir kad bendravimas su ja dėl žemės sklypo pardavimo vyksta per brolį.

22.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįvykdė pareigos informuoti atsakovus apie potencialius pirkėjus. Tokia atsakovų pozicija yra nepagrįsta, nes tarpininkavimo sutarties 2.6 punkte buvo numatyta ieškovės pareiga klientų (atsakovų) pageidavimu teikti informaciją apie sutarties vykdymą, informuoti klientus (atsakovus) apie kiekvieną surastą potencialų turto pirkėją, tačiau šiuo atveju atsakovai nebuvo išreiškę pageidavimo informuoti juos apie surastą potencialų žemės sklypo pirkėją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atlygintinų (tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą) paslaugų teikimo sutarties sudarymo

25. Byloje yra kilęs ginčas dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už užmokestį surasti atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, teigė, kad tarp šalių jokie sutartiniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę.

26. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

27. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (atsakovai ilgą laiko tarpą bendravo su ieškove dėl žemės sklypo pardavimo, nurodinėjo jai, už kokią kainą norėtų jį parduoti, perdavė ieškovei žemės sklypo dokumentus, priekaištavo jai dėl ilgo pardavimo proceso, ieškovė ieškojo potencialių žemės sklypo pirkėjų, siuntė jiems pasiūlymus, sklypo atidalinimo variantus, vizualizaciją, teikė atsakovams informaciją apie surastus potencialius pirkėjus, derino pardavimo kainą, siuntė atsakovams tarpininkavimo paslaugų sutarties projektus), padarė išvadą, jog ieškovė ir atsakovai konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę tarpininkavimo paslaugų sutartį.

30. Atsakovai (apeliantai), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pažeidė kasacinio teismo suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nepagrįstai nusprendė patenkinti ieškovės ieškinį. Atsakovų nuomone, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai niekada nesiekė ir jokia forma nesudarė su ieškove tarpininkavimo paslaugų sutarties.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taip pat yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties (ne)sudarymą, teismo nebuvo įvertinti.

33. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose šalių ir jų atstovų teiktus paaiškinimus, sutinka su šio teismo išvada, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

34. Byloje nustatyta, kad 2016 metų rudenį ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą dėl galimybės parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pirmo susitikimo metu atsakovas perdavė ieškovės vadovui parduodamo žemės sklypo planą. Nuo to laiko tarp ieškovės ir atsakovo dėl žemės sklypo pardavimo prasidėjo bendravimas (daugiausia telefonu ir elektroniniais laiškais), kuris tęsėsi iki 2017 metų vasaros. Bylos duomenimis, ieškovė dar 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovams siųstame elektroniniame laiške aptarė bendrus su atsakovams priklausančio žemės sklypo pardavimu susijusius klausimus (potencialiems pirkėjams pateiktus pasiūlymus, planuojamus atlikti veiksmus, poreikį turėti atstovavimo sutartį), kartu pateikdamas jiems tarpininkavimo sutarties projektą, kurį prašė pasirašyti (b. l. 14). 2017 m. vasario 6 d. siųstu elektroniniu laišku ieškovė pakartotinai pateikė atsakovams tarpininkavimo sutarties projektą, prašydama jį pasirašyti ir informuodama atsakovus apie planuojamą žemės sklypo pardavimą už 155 000 Eur kainą (b. l. 11). Ieškovei 2017 m. balandžio 20 d. pasiteiravus, kodėl atsakovai vengia pasirašyti tarpininkavimo sutartį, šie 2017 m. balandžio 22 d. elektroniniame laiške atsakė, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties pasirašyti nevengia, tam nėra jokių problemų, tačiau ją pasirašyti pageidautų tada, kai bus žinoma tiksli galutinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo data (b. l. 17). Nurodytas elektroninis susirašinėjimas neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad atsakovams nuo pat bendravimo su ieškove pradžios buvo žinomas ir suprantamas jos siekis bendradarbiauti su atsakovais būtent tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą pagrindu. Iš 2017 m. balandžio 22 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad atsakovai ieškovės pateiktos tarpininkavimo sutarties pasirašyti iš esmės neatsisakė, taip pat nekvestionavo ir nereiškė pastabų dėl jos sąlygų, tik išreiškė pageidavimą ją pasirašyti vėliau.

35. Pažymėtina, kad atsakovai, gavę ieškovės pasiūlymą tarpininkauti, parduodant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir žinodami sąlygas, kuriomis kaip savo srities profesionalė veikia ieškovė (atsakovai byloje patvirtino, kad jie su ieškovės 2016 m. gruodžio 6 d. siųstu tarpininkavimo sutarties projektu buvo susipažinę), toliau tęsė bendravimą su ieškove – teikė jai nurodymus dėl pageidaujamos žemės sklypo kainos, teikė pastabas dėl ieškovės parengtos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, derino pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datą, reiškė priekaištus dėl užsitęsusio žemės sklypo pardavimo proceso, prašė ieškovės susisiekti su pirkėjais dėl informacijos pateikimo (b. l. 12, 15, 29, 103).

36. Byloje taip pat svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, kokius veiksmus atliko ieškovė atsakovų naudai, ir koks šių veiksmų sąsajumas su ieškovės įrodinėjama tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškojo potencialių žemės sklypo pirkėjų, siuntė jiems pasiūlymus, projektinę vizualizaciją, teikė informaciją apie žemės sklypo vystymo galimybes, savo interneto svetainėje reklamavo parduodamą žemės sklypą, derino su atsakovais žemės sklypo pardavimo kainą, siuntė jiems preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tarėsi dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datos (b. l. 11, 12, 14, 100-101, 108, 110, 112, 134).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės (nutarties 34–36 punktai) teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovai, bendradarbiaudami su ieškove, siekė per ją parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovams paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovams priklausantį turtą. Šalys bendradarbiavo, veikė kryptingai ir turėjo bendrą tikslą – parduoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 straipsnis).

38. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde pabrėžia, kad bendrauti su ieškove dėl žemės sklypo pardavimo pradėjo ir bendravimą tęsė dėl to, kad buvo suklaidinti melagingų ieškovės teiginių apie neva egzistuojantį žemės sklypo pirkėją.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant tarpininkavimo paslaugų sutarties (ne)sudarymo fakto kausimą, aplinkybė, susitarimo metu potencialus pirkėjas jau buvo ar dar ne, neturi esminės teisinės reikšmės, nes tarpininkavimo paslaugų sutartis savo esme ir yra sutartis dėl parduodamo turto pirkėjo paieškos. Atsakovų procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybė, kad jie buvo suklaidinti, galėtų būti laikoma teisiškai reikšminga tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama dėl paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ar apgaulės (CK 1.91 straipsnis), bet ne dėl sutarties sudarymo fakto apskritai. Kita vertus, nei šalių susirašinėjimas, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neteikia pagrindo konstatuoti, kad, šalims pradėjus bendrauti dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ieškovė būtų teigusi, jog tuo metu jau buvo konkretus žemės sklypo pirkėjas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu neigė ir pats ieškovės vadovas.

40. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad visas bendravimas dėl žemės sklypo pardavimo vyko tik tarp ieškovės ir atsakovo M. G., nors ginčo žemės sklypas priklausė abiem atsakovams (M. G. ir A. G.) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to, atsakovų manymu, tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutarčiai sudaryti turėtų būti aiškiai išreikšta abiejų bendraturčių valia.

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo su ieškove tiesiogiai bendravo atsakovas M. G.. Kita vertus, sprendžiant, ar tarpininkavimo sutarties sudarymas atitiko abiejų brolių (atsakovų) valią, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad didžioji dalis ieškovei siųstų elektroninių laiškų buvo pasirašyti abiejų atsakovų vardu („A., M. G.“). Ieškovei siųstuose elektroniniuose laiškuose vartoti išsireiškimai, tokie kaip „peržiūrėjome“, „mus tenkina“, „mūsų norima“, „mūsų manymu“, „supraskite mus teisingai“ ir pan., taip pat leidžia teigti, kad bendradarbiavimas su ieškove dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo pardavimo vyko abiejų atsakovų valia ir interesais. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pačių atsakovų teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai. Esant tokioms aplinkybėms, vien tai, kad tiesioginis bendravimas dėl turto pardavimo vyko tik su vienu iš brolių, neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo teisingai išvadai, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta su abiem atsakovais.

42. Apeliantų nuomone, ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl, elgdamasi profesionaliai ir matydama, kad atsakovai nepageidauja pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutarties, ieškovė turėjo nutraukti bendravimą su atsakovais.

43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei, kaip verslininkei ir savo srities profesionalei, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kita vertus, vien ši aplinkybė nereiškia, kad tarp ieškovės, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą, ir jos klientų teisiniai santykiai negali susiklostyti konkliudentinių veiksmų pagrindu. Pažymėtina tai, kad iškovė, toliau bendradarbiaudama su atsakovais ir ieškodama potencialių parduodamo turto pirkėjų, nesant šalių pasirašytos tarpininkavimo paslaugų sutarties, prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokėjimo, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją. Tačiau vien tai, kad ieškovei nepavyko pasiekti, jog tarp šalių būtų sudaryta rašytinė tarpininkavimo paslaugų sutartis, savaime nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ši sutartis buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais.

Dėl atlyginimo už tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugų suteikimą

44. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai ginčo žemės sklypą už 112 000 Eur kainą pardavė UAB „Velaura“ (b. l. 19-27). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad tai ji surado nurodytą turto pirkėją. Ieškovės teigimu, ji su UAB „Velaura“ akcininku R. M. vedė intensyvias derybas dėl žemės sklypo pardavimo kainos ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos, tačiau šis pats asmeniškai susisiekė su atsakovais ir, neinformavęs ieškovės, sudarė su jais pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovai byloje teigė, kad jie patys surado pirkėją, patalpinę žemės sklypo skelbimą interneto tinklapyje www.aruodas.lt.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės siųstų R. M. elektroninių laiškų turinį ir šalių teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad jie patys surado žemės sklypo pirkėją, ir padarė išvadą, jog žemės sklypo pirkėjas informaciją apie pardavėjus gavo būtent iš ieškovės.

46. Atsakovai (apeliantai) su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Jų nuomone, vien tai, kad ieškovė R. M. išsiuntė komercinį bendradarbiavimo pasiūlymą, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir surado žemės sklypo pirkėją.

47. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad iš ieškovės R. M. 2017 m. balandžio 25 d. siųsto elektroninio laiško turinio matyti, jog ieškovė su šiuo asmeniu bendrauja ne pirmą kartą (šią aplinkybę patvirtina laiške vartojami išsireiškimai, tokie kaip „dar trumpa info apie projektą“, „susisieksime kitą savaitę“) (b. l. 100). Šiame elektroniniame laiške ieškovė nurodė ne tik pagrindinę informaciją apie parduodamą žemės sklypą (jo plotą, kainą), bet ir išdėstė žemės vystymo galimybes (projekto koncepciją), pridėjo projektinę vizualizaciją. Tai, kad tarp ieškovės ir R. M. būta bendravimo dėl žemės sklypo, taip pat patvirtina ir jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovės R. M. siųstas laiškas, kuriame ieškovė informavo jį apie darbų ir projektų, susijusių su žemės sklypu, tęstinumą, planavo ir siekė tolesnio bendradarbiavimo (b. l. 113).

48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pats atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. M. tartis dėl žemės sklypo pardavimo atvyko tiesiai į namus, t. y. prieš tai net nesusisiekęs su atsakovais. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nežino, ar pirkėjas R. M. apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš atsakovų patalpinto skelbimo interneto svetainėje, nes pirkėjas to nenurodė. Byloje nesant jokių įrodymų, kad R. M. apie parduodamą žemės sklypą sužinojo ne iš ieškovės, o kitų šaltinių, byloje nustačius, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovė bendravo su R. M. ir teikė jam, kaip potencialiam pirkėjui, su žemės sklypu ir jo vystymu susijusią informaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad žemės sklypo pirkėją surado būtent ieškovė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – faktinis atsakovų nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjui, kurį surado ieškovė, konstatuoja, jog ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, turi gauti už tai atlyginimą. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jie apie ieškovės bendravimą su žemės sklypą nupirkusiu pirkėju nežinojo, šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste laikytina neturinčia teisinės reikšmės ir neteikiančia pagrindo kitaip vertinti situaciją.

50. Ieškovės atsakovams pateiktame tarpininkavimo paslaugų sutarties projekte, su kuriuo atsakovai buvo susipažinę, buvo numatytas 3 proc. dydžio atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo parduotas už 112 000 Eur kainą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 3360 Eur dydžio atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (112 000 Eur x 3 proc.).

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

56. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti atsakovų apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T. V. K. Verdiktas“ (juridinio asmens kodas 301085832) lygiomis dalimis iš atsakovų M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Asta PikelienėLaima RibokaitėMargarita Stambrauskaitė