Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-13-843/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: 1A-13-843/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: T. P., ir M
Advokatai: Edgaras Jautakis

Kategorijos

1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-843/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38877-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.4; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Šarūnui Astrauskui, Artūrui Urbeliui,nuteistajam T. P. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. P. paskirta galutinė penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

T. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl 199 vnt. tablečių su MDMA įgijimo ir jų platinimo), išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. S. bei E. Š., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas gauti neteisėtų pajamų iš prekybos psichotropinėmis medžiagomis, 2019 m. lapkričio 21 d., apie 15.05 val., prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai atgabeno 499 vnt. tablečių, kurių masė yra 273,31 g, ir kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 82,988 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei šias psichotropines tabletes tolesnio realizavimo tikslu neteisėtai perdavė M. S., kuris jas 2019 m. lapkričio 21 d., apie 15.20 val., neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „Savas“, esančio Kaune, Savanorių pr. 346, kur už 1 120 eurų šias tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinės medžiagos, neteisėtai pardavė E. Š., veikusiam pagal 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, t. y. siekdamas gauti neteisėtų pajamų iš prekybos psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, T. P. ne vėliau kaip 2020 m. kovo 9 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo: nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 733 vnt., tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 110,801 g psichotropinės medžiagos MDMA; kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 196,191 g psichotropinės medžiagos MDMA; miltelių, kurių sudėtyje yra 2,924 g psichotropinės medžiagos MDMA; miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 41,776 g psichotropinės medžiagos amfetamino, bei psichotropinės medžiagos glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių sudėtyje yra 8,062 g psilocino. Šiuos miltelius, tabletes, kristalinę medžiagą ir grybus, supakuotus įvairiais kiekiais plastikinėse pakuotėse, neteisėtai laikė daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrose rūsio patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. kovo 9 d., dalį – 130 vnt. šių psichotropinių tablečių tolimesnio realizavimo tikslu neteisėtai perdavė M. S., taip pat tą pačią dieną, apie 17.57 val., prie transformatorinės, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai atgabeno kitą dalį – 504 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 73,781 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei šias psichotropines tabletes tolesnio realizavimo tikslu neteisėtai perdavė M. S., kuris jas prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), apie 18.06 val., už 1 070 eurų neteisėtai pardavė E. Š., veikusiam pagal 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti NVIV. Likusias psichotropines tabletes, miltelius, kristalinę medžiagą, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, bei psichotropinius grybus neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), bendrose rūsio patalpose iki 2020 m. kovo 9 d., 20.30 val., kai kratos metu policijos pareigūnų jos buvo rastos ir paimtos.

2. Be to, T. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas gauti neteisėtų pajamų iš prekybos psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2020 m. vasario 14 d. neteisėtai įgijo: kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 1,435 g psichotropinės medžiagos MDMA; psichotropinės medžiagos – glotniagalvių genties grybų, turinčių savo sudėtyje psilocibino ar psilocilo, kurio masė yra 1,828 g; miltelių, kurių sudėtyje yra 0,058 g psichotropinės medžiagos amfetamino; taip pat 0,419 g narkotinės medžiagos kokaino; įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje yra bendras kiekis – 0,428 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,0017 g psichotropinės medžiagos amfetamino; bei 10 perforuoto popieriaus lapelių, kurių sudėtyje yra 0,000058 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD). Šias medžiagas neteisėtai laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei dalį šių medžiagų, supakuotų įvairiais kiekiais į 7 plastikinius paketus, 2020 m. vasario 15 d., apie 2.00 val., neteisėtai atsigabeno į naktinį klubą „Loftas“, esantį Vilniuje, T. Ševčenkos g. 29, kur dalį kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,070 g psichotropinės medžiagos MDMA, siūlydamas pabandyti suvartoti, neteisėtai perdavė policijos pareigūnui M. J. (M. J.), tačiau buvo sulaikytas, ir apie 2.30 val. jo asmens kratos metu, 7 maišeliai su juose supakuotais milteliais, tablečių fragmentais, grybais bei perforuoto popieriaus lapeliais, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo paimti, o dar 5 perforuoto popieriaus lapelius, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų lizergido (LSD), bei tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 15 d., 4.39 val., kai kratos metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais.

3.1. Nėra jokių įrodymų, kad jis įgijo su tikslu platinti ir laikė savo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje rastas medžiagas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad netiki ir nesivadovauja jo parodymais teisme, kad šias medžiagas namo rūsyje paliko ne jis ir jos jam nepriklausė. Pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra, nes jos paremtos prielaidomis ir spėjimais. Įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimus. Iš nuosprendžio spręstina, kad teismo vidinį įsitikinimą lėmė tik Vilniuje rastų medžiagų įvairovė ir analogiškas pobūdis su medžiagomis, rastomis jo namo rūsyje.

3.2. Atkreipia dėmesį, kad net pats teismas nevertino 2020 m. vasario 15 d. Vilniuje padarytos veikos kaip vėlesnės tęstinės nusikalstamos veikos epizodo. Neįvertinta ir įrodymais nepaneigta, kad jis tiek Vilniuje, tiek vėlesniuose epizoduose tabletes ir kitas medžiagas įgijo iš to paties šaltinio D.. Todėl visiškai logiška, kad D. rūsyje laikytos ir kratos metu rastos tabletės ir kitos medžiagos yra panašios į surastas 2020 m. vasario 15 d. Vilniuje. Teismas neįvertino nuoseklių, kitais įrodymais patvirtintų jo parodymų, kad pas D. jis užsakydavo tabletes tik gavęs konkretų užsakymą ir rūsyje tablečių ir kitokių medžiagų atsargų nelaikė. Apie jo gyvenamojo namo rūsyje šiukšlių maiše rastas medžiagas jis nieko nežinojo. Parodymų metu sakė, kad su D. buvo sutarę vietą pinigams ir jo užsakytoms tabletėms bei medžiagoms palikti – rūsio koridoriuje esančioje skylėje. Jis buvo tą vietą D. parodęs, tačiau medžiagos buvo rastos ne jų sutartoje vietoje. Jis taip pat buvo davęs D. rūsio rakto kopiją, tad į rūsį jis galėjo pateikti bet kada. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Be to, ant kratos metu rastų plastikinių maišelių nebuvo surasta jo DNR ar pirštų atspaudų. Nėra ir kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad plastikiniuose maišeliuose rastos medžiagos ir tabletės yra jo. Kadangi nėra įrodyta, jog šias medžiagas įgijo ir laikė bendrose rūsio patalpose būtent jis, šios aplinkybės turi būti pašalintos iš nuosprendžio.

3.3. Apeliantas teigia, kad priimdamas nuosprendį teismas neįvertino, jog 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2020 m. kovo 9 d. epizodai yra provokacijos rezultatas. BPK 159 straipsnyje minimas pasiūlymas padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant, kuriam esant leidžiama atlikti NVIV, paprastai patvirtinamas jį gavusio asmens parodymais. Nors E. Š. tvirtina, kad M. S. jam siūlė įsigyti psichotropinių medžiagų, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti visiškai kitokią išvadą. 2019 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokole E. Š. nurodo: „Jei pavyks, galiu pagelbėti policijos pareigūnams nustatyti tokias nusikalstamas veikas darančius asmenis“. Jau vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad iniciatyvą padėti išprovokuoti draudžiamų medžiagų pardavimą parodė E. Š.. Su tuo, kaip matyti iš vėlesnių įvykių, pareigūnai ne tik sutiko, bet ir skatino jį tai daryti. Byloje yra E. Š. nufotografuotas susirašinėjimas programėlėje „Wickr me“, kurios specifika ta, jog joje žinutės automatiškai išsitrina. Be to, visais atvejais iniciatyvą įsigyti draudžiamų medžiagų rodė asmuo, susirašinėjimo programėlėje pasivadinęs „p.“, t. y. E. Š., kuris susirašinėjo su M. S.. E. Š. tą darė neturėdamas pinigų įsigyti psichotropines medžiagas, ką jis patvirtino teisme. Logiška, kad asmuo, neturintis lėšų psichotropinėms medžiagoms įsigyti, neprašytų jų parduoti, jeigu nebūtų iš anksto užtikrintas, kad tokių lėšų duos pareigūnai. M. S. nuosekliai tvirtino, kad E. Š. rodė iniciatyvą įsigyti draudžiamas medžiagas, jis prašė jam jų parduoti. Prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neginčijo, kad iniciatyvą įsigyti draudžiamas medžiagas rodė būtent E. Š.. Taigi, E. Š. veikė ne savo iniciatyva, o skatinamas pareigūnų, kurie ne tik pažadėjo duoti pinigų įsigyti psichotropinių medžiagų, bet ir jų davė. Akivaizdu, kad ne E. Š. sugalvojo ir išsaugojo susirašinėjimo žinutėmis turinį. Apelianto vertinimu, yra pagrindas konstatuoti provokaciją, nes surinkti įrodymai leidžia teigti, kad nebuvo ne tik tinkamo faktinio pagrindo priimti sprendimą dėl NVIV, tačiau ir nusikalstamos veikos imitavimo dalyviai peržengė teisėtas nusikalstamos veikos imitavimo ribas, skatino nusikalstamos veikos padarymą. Provokaciją patvirtina ir tai, kad pareigūnai nesulaikė jo ir M. S. po 2019 m. lapkričio 21 d. epizodo, o pasinaudodami E. Š., finansuodami draudžiamų medžiagų įsigijimą, siekė pasunkinti jų atsakomybę. Visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažinti neleistinais.

3.4. Jis nuo 2010 m. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro žinioje. Teismas be pagrindo nesiaiškino, ar dėl jam diagnozuotų psichikos sutrikimų jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistiesiems, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgusi į apeliacinio skundo motyvus bei proceso dalyvių argumentus, išsakytus apeliacinės instancijos teismui, dar kartą įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, tarp jų ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atliktos nuteistojo T. P. stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodomas jo dalis nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo sprendimas dėl nustatytos T. P. įvykdytos tęstinės BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo, jos teisinio kvalifikavimo, yra teisėtas ir pagrįstas, už šią veiką jam buvo paskirta ne per griežta bausmė.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo 2020 m. kovo 9 d. epizodo faktinių aplinkybių

6. Nuteistasis T. P. nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinta tęstine – susidedančia iš dviejų, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2020 m. kovo 9 d. nusikalstamos veikos epizodų. Nuteistasis T. P. nesutinka su dalimi 2020 m. kovo 9 d. epizode nustatytų faktinių aplinkybių. Jo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ne vėliau kaip 2020 m. kovo 9 d. įgijo tikslu platinti ir daugiabučio namo rūsyje laikė: 99 tabletes, kurių sudėtyje yra 16,995 g psichotropinės medžiagos MDMA; kristalinę medžiagą, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 196,191 g psichotropinės medžiagos MDMA; miltelių, kurių sudėtyje yra 2,924 g psichotropinės medžiagos MDMA; miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis 41,766 g psichotropinės medžiagos amfetamino; bei psichotropinės medžiagos – glotnagalvių genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių sudėtyje yra 8,062 g psilocino. Pasak nuteistojo, nustatydamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Nuteistasis T. P. pirmosios instancijos teismui raštu pateiktuose savo paaiškinimuose ir duodamas parodymus (t. 6, b. l. 37–39, 40–44) nurodė, kad psichotropines medžiagas įgydavo iš byloje nenustatyto asmens, nuteistojo įvardijamo kaip D.. Iš jo įgytas medžiagas pardavė ir M. S.. Jis pripažino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atgabeno prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pardavė M. S. 500 tablečių, kad 2020 m. vasario 14 d. įgijo įvairių rūšių draudžiamų medžiagų, jas laikė išnuomotame bute Vilniuje, dalį jų gabeno į naktinį klubą ir išplatino, kad 2020 m. kovo 6 d. įgijo ir pardavė M. S. 150–160 tablečių, o po kelių dienų, 2020 m. kovo 9 d. atgabeno prie parduotuvės „Maxima“ ir pardavė M. S. dar 500 tablečių. Kartu tvirtino, jog kitos rūsyje šiukšlių maiše rastos skirtingų rūšių medžiagos yra ne jo. Pasak nuteistojo, jos galimai priklausė būtent D., kuris galėjo ten jas laikyti, nes turėjo jo duotą rūsio bendrų durų raktą. Tarp jo ir D. buvo susiklosčiusi narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimo vienas kitam praktika. Pastarasis nenorėjo tiesiogiai kontaktuoti su kitais, liepė jam įsigyti atskirą telefoną ir bendrauti tik juo. Kadangi buvo kalba tik apie tabletes, jis D. parašydavo tik skaičių, kiek tablečių reikės atvežti ir palikti sutartoje vietoje rūsyje – koridoriuje esančioje skylėje, priešais jo sandėlį, prie vamzdžio. Savo ruožtu D. jam pranešdavo, kai šias medžiagas ten palikdavo. Po to jis tą pačią arba kitą dieną toje pačioje vietoje palikdavo jam pinigus už medžiagas. Pasak nuteistojo, tokiu būdu medžiagų perdavimas vyko mažiausiai tris kartus – jo nurodytomis 2019 m. lapkričio 21 d., 2020 m. kovo 6 d. ir 9 d.

8. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ta nuteistojo T. P. parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Prieš pateikiant išsamesnę surinktų įrodymų analizę, paminėtina, kad T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus dėl aplinkybių, teismo kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atsisakė. Savo paaiškinimus jis pateikė tik po to, kai susipažino su visa bylos medžiaga ir joje surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus. Asmens apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo ir jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis ir pats savaime neįrodo jo kaltės, tačiau šie duomenys turi reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-788/2021, Nr. 2K-232-697/2022). Teisme kaltinamojo duoti parodymai, kaip ir visi kiti bylos duomenys, turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, lyginant juos tarpusavyje ir darant apibendrinančias išvadas.

9. Kaip ir nurodo apeliantas, byloje esanti 2020 m. birželio 16 d. specialisto išvada patvirtina, kad rankų pėdsakai ant objektų, paimtų 2020 m. kovo 9 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rūsyje, o būtent ant maišelio „Maxima“, jame buvusių pakuočių, trijų užspaudžiamų maišelių, netinka asmeniui identifikuoti (t. 2, b. l. 1–4). Iš 2020 m. spalio 13 d. specialisto išvados matyti, kad ant minėtų objektų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 2, b. l. 5–8). Sutiktina ir su nuteistojo skundo argumentais, kad byloje nėra ir jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad rūsyje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ir laikė T. P.. Visgi pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019).

10. Nors nuteistasis T. P. teigė, kad iš D. įgydavo tik tabletes, be to, nekaupdavo jų atsargų, žinutes dėl reikiamo tablečių kiekio D. rašydavo tik gavęs užsakymą, šiuos jo parodymus paneigia ginčijamu nuosprendžiu nustatytos ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos kitos T. P. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Nuteistasis T. P. pripažino, kad 2020 m. vasario 14 d. sutikęs D. sakė, kad važiuoja į Vilnių, prašė jo daugiau skirtingų narkotikų, kad būtų pigiau. Pigiau įsigijus turėjo likti vėlesniam laikotarpiui. Tą kartą iš D. su nuolaida nusipirko jo turėtą visą paketą, kuriame buvo kokaino, grybų, MDMA, amfetamino. Visas šias medžiagas pasiėmė su savimi, laikė jas išnuomotame bute Vilniuje, dalį jų vartojo. MDMA kristalų buvo pasiėmęs į naktinį klubą, pasiūlė jų, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnui. Kaip patvirtina 2020 m. vasario 15 d. atliktos T. P. asmens kratos protokolo ir 2020 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados duomenys, naktiniame klube „Loftas“ kartu su savimi striukės kišenėje ir apatiniuose T. P. turėjo 7 pakuotes su įvairiais kiekiais psichotropinių ir narkotinių medžiagų, o būtent: kristaline medžiaga su psichotropine medžiaga MDMA; milteliais su narkotine medžiaga kokainu ir (ar) psichotropine medžiaga amfetaminu; įvairių spalvų (rausvos, oranžinės, rudos, gelsvos, baltos) tabletėmis, jų fragmentais su psichotropine medžiaga amfetaminu ir (ar) psichotropine medžiaga MDMA; 5 perforuotais popieriaus lapeliais su psichotropine medžiaga lizergidu (LSD); augalinės kilmės medžiaga grybais su psichotropine medžiaga glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibino ar psilocino (t. 3, b. l. 178–189; t. 4, b. l. 27–29). Kaip patvirtina kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), bei jau minėtos specialisto išvados duomenys, T. P. šiame bute laikė dar 5 perforuoto popieriaus lapelius, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), pilkos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA. Bute taip pat rastas suplėšytas plastikinis maišelis, ant kurio vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos amfetamino ir narkotinės medžiagos kokaino pėdsakai. Taip pat rastas smulkintuvas, ant kurio vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 3, b. l. 162–165, 178–189). T. P. parodymai ir Vilniuje jo dispozicijoje rastų psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekis leidžia spręsti, kad nuteistasis neapsiribojo vien disponavimu psichotropinių medžiagų tabletėmis ir puikiai suvokė ekonominį naudingumą perkant didesnį draudžiamų medžiagų kiekį, tokiu būdu kaupiant jų atsargas. Be to, aptiktų medžiagų didelė įvairovė, tarp jų rastos tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos, kokios buvo rastos ir rūsyje (duomenys neskelbtini), leidžia sieti pastarąsias su T. P.. Tokią išvadą sustiprina ir kiti netiesioginiai bylos duomenys.

11. Nuteistasis M. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, be aplinkybių, pagrindžiančių teismo nustatytas ir apelianto neginčijamas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, taip pat nurodė, kad pas jį kratos metu rastas tabletes, viso 150 vienetų, jis įsigijo iš T. P.. Su pastaruoju jie yra draugai, pažįsta jį apie kelis metus, juos sieja bendras draugų ratas, prekyba narkotinėmis medžiagomis. Jo žiniomis, T. P. narkotinių ir psichotropinių medžiagų gauna iš kažkokių vilniečių ir vyresnių asmenų. M. S. taip pat nurodė, kad T. P. be psichotropinių tablečių laiko ir MDMA kristalų, kokaino, amfetamino, kad tablečių nelaiko namuose, jas laiko savo daugiabučio namo rūsyje. Taip tvirtino todėl, kad T. P. ne kartą jam yra siuntęs ir rodęs fotografijas su narkotinėmis medžiagomis ir rūsio vaizdu. Jų naudojamoje bendravimo programėlėje „Wickr Me“ tos nuotraukos vėliau išsitrynė. Jis nežino, ar ten T. P. konkretus rūsys, ar kokio kaimyno, bet gali būti, kad jis medžiagas laikydavo ne konkrečiai savo rūsyje, nes yra jam pasakojęs, kaip kažkada kažkoks kaimynas yra radęs jo padėtą amfetaminą. Be to, jis yra ne kartą matęs, kaip T. P. būtent iš to namo rūsio išeidavo ir atnešdavo nemažus kiekius psichotropinių medžiagų. Kai pirmą kartą pardavė E. Š. tabletes, jas gabeno nuo T. P. namų (duomenys neskelbtini). Nuo ten T. P. atėjo ir tada, kai 2020 m. kovo 9 d. perdavė jam 500 tablečių (t. 5, b. l. 105–107, 117–118, 120–121; t. 6, b. l. 21–22, 43). Pagrindo netikėti minėtais M. S. parodymais teisėjų kolegija neturi. T. P. ir M. S. bendravo, kalbėjosi narkotinių medžiagų platinimo temomis, tai nurodė ir T. P., todėl yra pagrindas išvadai, jog M. S. žinojo T. P. laikomų ir parduodamų draudžiamų medžiagų asortimentą, jų laikymo vietą. Byloje esančiame 2021 m. balandžio 2 d. slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl slapto sekimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atliekant slaptą M. S. sekimą užfiksuota, jog jis 14.52 val. atėjo į Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio, esančio Kaune, Pramonės 31, vidinį kiemą, kur pradėjo laukti. 15.05 val. susitiko su nežinomu vyru Nr. 1 ir abu tarpusavyje bendraudami atėjo prie namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Čia M. S. ir nežinomas vyras Nr. 1 išsiskyrė. Pastarasis atėjo į namą (duomenys neskelbtini), o M. S. išvažiavo. 15.13 val. jis susitiko su E. Š.. Slapto sekimo metu užfiksuotas nežinomas vyras Nr. 1 pagal išorės požymius panašus į T. P. (t. 3, b. l. 14–16). 2020 m. balandžio 7 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad T. P. 2020 m. kovo 9 d. apie 17.50 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo rūsį. Apie 17.54 val. T. P. išėjo iš rūsio ir (duomenys neskelbtini) namų kiemais nuėjo (duomenys neskelbtini) link, kur 17.58 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato susitiko su M. S.. 18.02 val. jie išsiskyrė, o 18.08 val. jiedu vėl susitiko. 18.12 val. jie abu buvo sulaikyti (t. 3, b. l. 79–82).

12. Iš 2020 m. gegužės 6 d. specialisto išvados, kurios metu tirti kratos rūsyje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti objektai, matyti, jog tarp tyrimui pateiktų objektų yra plastikinis maišelis, kuriame yra 99 kvadrato formos rausvos spalvos tabletės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA (t. 1, b. l. 193–199). Iš 2020 m. kovo 9 d. asmens kratos protokolo matyti, jog sulaikant M. S. pas jį rasta ir paimta įvairių formų medžiagų, tarp kurių ir 8 vienetai tablečių plastikiniame maišelyje (t. 5, b. l. 78–80). Pateikus šias medžiagas specialisto tyrimui, be kita ko, nustatyta, jog tai rausvos spalvos kvadrato formos tabletės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA. Taigi, dalis M. S. sulaikymo metu pas jį rastų psichotropinių medžiagų (8 kvadrato formos rausvos spalvos tabletės) savo forma ir spalva sutampa su tabletėmis, rastomis rūsyje.

13. Padarytas išvadas papildo ir tai, kad iš 2020 m. kovo 9 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), rūsio bendro naudojimo koridoriuje, protokolo duomenų matyti, jog visos psichotropinės medžiagos buvo rastos vienoje vietoje – rūsyje esančiame metaliniame kibire, suvyniotos į plastikinį maišą (t. 1, b. l. 182–189). Kitoje vietoje, tai yra koridoriuje prie vamzdžių, šalia medinių durų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti įkišti 3 vienetai užspaudžiamų permatomų maišelių su miltelių (kaip vėliau nustatyta – kokaino) liekanomis, apnašomis. Gretinant kratos metu gautus duomenis su nuteistojo T. P. parodymais, jo nubraižytoje schemoje (t. 3, b. l. 39) nurodyta jo parodymuose minėta skylės vieta, sutiktina su apeliantu, kad ji nesutampa su vieta, kur buvo rastos psichotropinės medžiagos. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra apelianto ginčijamas faktines aplinkybes paneigiantys duomenys. Iš kratos protokolo duomenų, pridėtų nuotraukų taip pat matyti, kad metalinis kibiras su jame įdėtomis medžiagomis rūsio patalpoje buvo laikomas pakankamai atvirai. Vizualiai toks objektas buvo labai panašus į šiukšlių pilną seną kibirą. Ne namo gyventojui, nežinančiam kaimynų įprastinio elgesio, lankymosi bendrose rūsio patalpose dažnumo, tvarkos palaikymo tradicijų ir panašiai, toks draudžiamų medžiagų laikymas būtų ne tik apsunkintas ir nepatogus, bet ir keliantis bereikalingą riziką atsitiktinai prarasti tokį kiekį medžiagų, turinčių ir materialinę vertę, pavyzdžiui, kitiems namo gyventojams išmetus kibirą kaip šiukšlę. O minėtame name gyvenusiam T. P. paminėtos aplinkybės buvo žinomos. Be to, abi minimos vietos jam buvo laisvai prieinamos. T. P. asmens kratos metu buvo rastas jo su savimi nešiotas rūsio bendrų durų raktas, kurį naudodami ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pateko į rūsio patalpas kratos metu (t. 1, b. l. 182–189; t. 4, b. l. 39–42, 43–50). Nurodytus duomenis ir argumentus vertinant kartu su jau aptartais įrodymais, jie papildomai paneigia nuteistojo iškeltą versiją ir sustiprina teismo padarytas apkaltinančias išvadas.

14. Jungiant pirmiau nurodytų įrodymų analizės pagrindu nustatytus faktus ir padarytas išvadas į vientisą grandinę, vertinant tai, jog nuteistasis Vilniuje disponavo didele psichotropinių ir narkotinių medžiagų įvairove, iš dalies sutapusia su rasta rūsyje, turėjo medžiagų atsargų, suvokė jų kaupimo ekonominį naudingumą; M. S. žinojo, kad T. P. užsiima ne tik psichotropinių medžiagų tablečių pavidalu platinimu, o draudžiamas medžiagas laiko daugiabučio namo rūsyje, siuntė iš ten jų nuotraukas; pats T. P. ir jo tiekėjas turėjo aiškų susitarimą dėl konkrečių veiksmų perduodant medžiagas ir nesitarė, jog tiekėjas taip pat laikys medžiagas rūsyje; pas M. S. kratos metu rasta iš T. P. įgyta dalis psichotropinių medžiagų savo spalva ir forma sutapo su dalimi rūsyje rastų medžiagų; T. P. kaip namo gyventojui buvo žinomos aplinkybės, svarbios apsisprendžiant dėl medžiagų laikymo vietos bendro naudojimo rūsio patalpose, jis turėjo laisvą priėjimą prie šios vietos, šių netiesioginių įrodymų pagrindu galima daryti apibendrinančias išvadas, kad rastomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo būtent nuteistasis T. P.. Jis pats šias medžiagas įgijo ir laikė daugiabučio namo rūsyje, iki kol kratos metu jos buvo rastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Ši veika yra teismo nustatytos tęstinės, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos dalis. Nuteistojo prašymas pašalinti šias faktines aplinkybes iš ginčijamo nuosprendžio yra atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad rūsyje rastų psichotropinių medžiagų priskyrimas T. P. dispozicijon šiuo atveju nelėmė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis neginčijo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. perdavė M. S. 499 vienetus tablečių, kurių masė yra 273,31 g, ir kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 82,988 g psichotropinės medžiagos MDMA (t. 3, b. l. 36–38), o 2020 m. kovo 9 d. perdavė M. S. viso 634 tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 93,806 g psichotropinės medžiagos MDMA (t. 3, b. l. 111–120). Esant tęstinei nusikalstamai veikai, neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai sumuojami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-159/2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 1 sąrašo 45 punktu, MDMA yra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Daugiau kaip 100 g pripažįstama labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu.

Dėl NVIV teisėtumo ir provokacijos

16. Prieš pateikdama išsamią byloje surinktų įrodymų analizę minėtu apelianto iškeltu klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo T. P. gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė surinktų įrodymų vertinimą ir argumentus, kuriais grindė savo poziciją dėl provokacijos, tačiau ginčijamame nuosprendyje nėra motyvų, kuriais minėta gynybos versija būtų motyvuotai atmesta. Tai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau tai nesutrukdė teismui priimti teisingo nuosprendžio. Ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme.

17. Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais imituojant nusikalstamą veiką, teismai privalo patikrinti šios procesinės prievartos priemonės taikymo bei įgyvendinimo teisėtumą. Vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos imitavimo vykdymo teisėtumo reikalavimų yra draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatavus, jog veikos padarymą lėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2012, Nr. 2K-375-895/2015). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime bei kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso (ar Kriminalinės žvalgybos) įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai remiantis ištirtos bylos aplinkybėmis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (EŽTT 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; EŽTT 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, Nr. 2K-418/2010, Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą, bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kuris asmuo (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-234-895/2018).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi NVIV taikymo, taip pat jų realizavimo teisėtumą bei proporcingumą, įstatymo reikalavimų pažeidimų, tarp jų ir provokacijos požymių nenustatė. Nagrinėjamoje byloje vykdyti NVIV buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. sausio 22 d. nutartimis. Kaip matyti iš pirmosios nutarties, leidimo E. Š. atlikti NVIV M. S. ir jo bendrininkų (kartu veikiančių asmenų) atžvilgiu faktiniu pagrindu buvo prokuroro pateikti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, jog M. S. narkotines ar psichotropines medžiagas platinimo tikslais siūlo įgyti E. Š. ir kitiems asmenims, todėl nutarta, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d. taikant NVIV gali būti nustatytas nusikalstamą veiką vykdančių asmenų ratas, nusikalstamos veikos vykdymo mechanizmas, narkotinių, psichotropinių medžiagų saugojimo vietos, gabenimo keliai ir realizavimo būdai, gauti kiti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys (t. 3, b. l. 7–9). Iki NVIV sankcionavimo, 2019 m. rugsėjo 10 d. įtariamojo apklausos metu E. Š. nurodė, kad 500 psichotropinių tablečių, kurių dalis buvo rasta pas jį, jis įsigijo iš asmens, kurio vardo ir pavardės nežino, žino tik tai, jog programėlėje „Wickr me“ jis pasivadinęs slapyvardžiu „M.“. Prieš tai yra iš jo pirkęs 700 tablečių. Bendraujant šis asmuo jam buvo nurodęs, kad gali gauti psichotropinių tablečių dideliais kiekiais (po 500 tablečių), jas gauna kažkur Lietuvoje. Su šiuo asmeniu jį supažindino draugas S. (pavardės nežino), kuriam jis (E. Š.) buvo pardavęs dalį įgytų tablečių. S. iš „M.“ tiesiogiai nepirko todėl, kad galimai yra jam skolingas (t. 5, b. l. 7–10). 2019 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu E. Š. iš pateiktų nuotraukų atpažino M. S. kaip asmenį, pasivadinusį „M.“ ir pardavusį jam psichotropines tabletes (t. 5, b. l. 12–16). Šių duomenų pagrindu, remiantis 2019 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo leista M. S. atžvilgiu atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kurios metu užfiksuotų pokalbių ir trumpųjų žinučių turinys leido manyti, kad M. S. galimai neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jas pardavinėjo kitiems asmenims, šiais klausimais bendravo tik su iki tol pažinotais asmenimis (t. 2, b. l. 110–114, 125–127). 2019 m. lapkričio 13 d. papildomos apklausos metu E. Š. nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį atsitiktinai sutikęs „M.“ Kaune, prie Soboro, šis pokalbio metu jam pasiūlė įsigyti psichotropinių tablečių „ratų“. Pasiteiravus kainos nurodė, kad 500 kainuotų po 2,20 Eur, o 1000 – po 2 Eur. Jis (E. Š.) atsakė, kad jie susirašys. Tą vaikiną paskui yra matęs ir klube. Susirašinėdami jie kalbėjosi apie tikslesnę pasiūlytų tablečių kainą, ar šis jų tikrai turi. Suprato, kad minėtas asmuo ir toliau platina psichotropines tabletes, siūlo jas ne tik jam, bet ir klubuose (t. 5, b. l. 18–19). Taigi, pagal surinktus duomenis buvo pagrindo manyti, kad dar iki NVIV taikymo M. S. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais, ketino jas platinti ir platino, pateikė E. Š. pasiūlymą įsigyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurių buvo jam pardavęs ir anksčiau. Taigi, NVIV M. S. nebuvo įtrauktas ar aktyviais veiksmais priverstas padaryti nusikalstamą veiką. NVIV dalyvis E. Š. tik prisidėjo prie jau daromos tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Be to, iš gautų duomenų buvo pagrindas manyti, kad M. S. galimai vykdyta nusikalstama veika turi platesnį mastą, kad draudžiamas medžiagas jis tiekia ne tik E. Š., bet ir kitiems asmenims, žino savo paties tiekėjus. Informacija, kurią buvo siekiama gauti taikant NVIV, ikiteisminio tyrimo institucijai nebuvo žinoma ir atitiko baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgus į tirtos nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo E. Š. nurodytą bendravimui naudotą konspiracinio pobūdžio programėlę, M. S. bendravimą tik su pažįstamais asmenimis, yra spręstina, kad taikyti NVIV buvo pagrįsta, proporcinga ir būtina procesinės prievartos priemonė numatytiems tikslams pasiekti tiek apimties, tiek ir taikymo laikotarpio prasme.

19. NVIV veiksmai 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu buvo taikomi ir po 2019 m. lapkričio 21 d. veiksmų atlikimo metu užfiksuotų nusikalstamos veikos požymių, ką apeliantas taip pat vertina kaip provokaciją, kuria, pasak jo, buvo siekiama pasunkinti jo atsakomybę. Teisėjų kolegija sutinka, kad nusikalstamos veikos imitavimas yra teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019). Žmogaus privatumą varžantys ir atskiro leidimo reikalaujantys žvalgybiniai ar procesiniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-7-165-648/2021). Šiuo klausimu EŽTT yra nurodęs, kad tokia taktika, kai su įtariamuoju sudaromi keli neteisėti sandoriai, yra leidžiama nusikaltimų tyrimo priemonė tais atvejais, kai tiriamas nusikaltimas, kurį sudaro ne vienkartinis, atskiras neteisėtas veiksmas, bet tęstinė nusikalstama veika. Praktikoje ši tyrimo taktika gali būti taikoma, siekiant įgyti įtariamojo pasitikėjimą, nustatyti įtariamojo nusikalstamos veikos apimtį ar atskleisti didesnį nusikaltimų ratą (EŽTT 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Grba prieš Kroatiją, peticijos Nr. 47074/12).

20. Kaip matyti iš minėtos 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria M. S. buvo dar kartą leista E. Š. atlikti NVIV nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. kovo 22 d., šia procesinės prievartos priemone buvo siekiama iš esmės tų pačių procesinių tikslų, kurie buvo įvardyti ir 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje. 2020 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad analizuojant nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. sausio 21 d. slaptus tyrimo veiksmus, taikytus M. S. atžvilgiu, nustatyta, kad vienas iš M. S. bendrininkų yra T. P., kuris NVIV metu galimai M. S. neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, kurias M. S. vėliau pardavė E. Š.. Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad nustatyti ne visi asmenys, kurie galimai užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtu platinimu, todėl taikant NVIV bei kitas procesines prievartos priemones bus siekiama identifikuoti visus asmenis, susijusius su M. S. ir T. P. galimai vykdoma sunkia ar labai sunkia nusikalstama veika (t. 3, b. l. 51–53). Iš 2020 m. sausio 11 d. telefoninių pokalbių suvestinės matyti, jog M. S. tariasi su nenustatytais asmenimis dėl galimai draudžiamų medžiagų perdavimo, pokalbiuose naudojamos tokios frazės kaip „turiu CC“, „M. labas, cia g. u. drauge. as noriu 2@“ ir pan. (t. 2, b. l. 93–97). Būtinybė ir toliau taikyti NVIV buvo grindžiama tuo, kad pilna informacija apie nusikalstamą veiką vykdančių asmenų ratą, tikslų nusikalstamos veikos vykdymo mechanizmą, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo vietas, jų gabenimo kelius ir realizavimo būdus, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinoma. Tai įvertinus spręstina, kad NVIV po 2019 m. lapkričio 21 d. buvo tęsiami ne siekiant dirbtinai pasunkinti T. P. ar kitų asmenų atsakomybę, padidinti tiriamos nusikalstamos veikos mastą, o esant teisėtam pagrindui, siekiant nustatyti tyrimui reikšmingus duomenis, kas atitinka baudžiamojo proceso tikslus. Surinkus pakankamai duomenų apie įvykdytas nusikalstamas veikas, veikos bendrininkus, NVIV taikymas buvo nutrauktas, o tai patvirtina, kad asmenys toliau daryti nusikalstamas veikas provokuojami nebuvo.

21. Apeliantas provokacijos versiją grindžia ir argumentais, kad draudžiamų medžiagų pardavimo iniciatyvą rodė ne M. S., o E. Š., skatinamas policijos pareigūnų, kad taip nusikalstamos veikos imitavimo dalyvis peržengė teisėtas nusikalstamos veikos imitavimo ribas, skatino nusikalstamos veikos padarymą. Išanalizavusi bylos įrodymus šiuo aspektu, teisėjų kolegija su pateiktais argumentais nesutinka.

22. Nuteistasis E. Š., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (t. 5, b. l. 7–10, 18–19, 21–22, 24–25, 29–30; t. 6, b. l. 19–22, 43–44), nuosekliai tvirtino, kad tablečių su psichotropine medžiaga MDMA pardavimo iniciatorius buvo M. S.. Jo teigimu, jį ir M. S. siejo šių medžiagų prekyba, jis iki sulaikymo buvo du kartus iš M. S. pirkęs psichotropinių tablečių. Jis taip pat tvirtino, kad po sulaikymo, 2019 m. spalio mėnesį, jis atsitiktinai susitiko su M. S. Kaune, prie Soboro. Besikalbant M. S. pasiūlė jam įsigyti psichotropinių tablečių „ratų“, nurodė, kad 500 kainuotų po 2,20 Eur, o 1 000 – po 2 Eur. Jis atsakė, kad pagalvos ir praneš. Apie šių tablečių kainą, ar jas M. S. tikrai turi, jis ir M. S. vėliau susirašinėjo per programėlę „Wickr Me“, kurią bendravimui apie psichotropines tabletes jie naudojo ir iki tol. 2019 m. lapkričio 21 d. jis minėta programėle susirašė su M. S. pasiūlydamas susitikti. M. S. parašė, kad jo nepamiršo, kad viskas kainuos daugiau – 1 120 Eur. Tą dieną jie susitiko, M. S. padavė jam maišelį su tabletėmis, o jis padavė policijos pareigūnų duotus 1 120 Eur. Tabletes ir telefoną su susirašinėjimu perdavė policijos pareigūnams. 2020 m. kovo 9 d. per minėtą programėlę jis vėl susirašė su M. S.. Kažko jo neutraliai paklausė, taip pat pasakė, kad jam reikėtų 500, nes šis anksčiau jam buvo pardavęs 500 vienetų. M. S. nurodė, kad 500 tablečių atiduos pigiau, už 1 070 Eur. Susitikus M. S. padavė pakuotę su tabletėmis, o jis jam padavė iš pareigūnų gautus 1 070 Eur. Tabletes perdavė policijos pareigūnams. E. Š. taip pat nurodė, kad kreipėsi į policijos pareigūnus savo nuožiūra, nes galėjo padėti atskleisti nusikalstamą veiką. Tai padarė po to, kai po sulaikymo gavo iš M. S. pasiūlymą įsigyti psichotropines tabletes. Pareigūnai jam už tai nieko nežadėjo. Jis veikė savanoriškai, savo paties iniciatyva, nes suprato, kad daro blogus dalykus. Norėjo tai sustabdyti. Kaip matyti iš kito nuteistojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų (t. 5, b. l. 105–107, 117–118, 120–121, 125–126; t. 6, b. l. 21–22, 43), jis nors ir pripažino, kad jį ir E. Š. siejo psichotropinių medžiagų vartojimas, prekyba jomis, tačiau tvirtino, kad tabletėmis prekiavo ne jis, o E. Š.. Jis taip pat neigė, kad būtent jis pasiūlė parduoti E. Š. tabletes su psichotropine medžiaga. Anot jo, tai E. Š. 2019 m. spalio-lapkričio mėnesį rašė jam žinutes, prašė parduoti 500 tablečių MDMA. Reikėjo pinigų, todėl sutiko. Susitikus perdavė E. Š. tabletes, paėmė iš jo pinigus ir atidavė juos T. P.. 2020 m. kovo 9 d. E. Š. vėl prašė 500 tablečių. Jis jas vėl paėmė iš T. P. ir perdavė E. Š.. Tą pačią dieną ar dieną prieš vienas jo draugas norėjo įsigyti 100 tablečių. Jis (M. S.) pasakė, kad gerai, jei didelį kiekį ima, tai kartu paims tablečių ir sau, kad būtų pigiau. Tą dieną paprašė pas T. P. apie 150–160 tablečių, kurių 50 turėjo būti jam. Šiuo atveju iniciatyvą rodė jis pats. M. S. taip pat nurodė, kad T. P. mažais kiekiais neprekiavo, siūlė jam imti didesnį kiekį, sakė, kad jei bus žmonių, norinčių pirkti, kad siųstų pas jį.

23. Nors nuteistieji M. S. ir E. Š. skirtingai nurodė, kuris iš jų pirmas pasiūlė (paprašė) parduoti tabletes su psichotropine medžiaga MDMA, visgi iš jų abiejų parodymų spręstina, kad jų bendravimas programėle „Wickr Me“ apie minėtų tablečių pirkimą-pardavimą jiems abiem nebuvo naujiena, abu nurodė prekiavę draudžiamomis medžiagomis ir iki NVIV taikymo. Nors E. Š. jau 2019 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams galintis padėti nustatyti tokias nusikalstamas veikas darančius asmenis, visgi apie M. S. pasiūlymą jam įsigyti psichotropines tabletes jis pranešė tik 2019 m. lapkričio 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad savo iniciatyva paprašyti M. S. parduoti jam draudžiamas medžiagas jis galėjo bet kada anksčiau, nes naudojosi minėta programėle „Wickr Me“, žinojo M. S. programėlėje naudojamą vardą. Iš byloje fiksuoto nuteistųjų E. Š. ir M. S. bendravimo turinio matyti, jog pastarasis nebuvo verčiamas ar įkalbinėjamas parduoti psichotropines medžiagas. Priešingai, iš M. S. ir E. Š. pokalbio vykdant NVIV 2019 m. lapkričio 21 d. (t. 3, b. l. 10–12) matyti, kad M. S. patvirtino E. Š. parduodamų tablečių kainą, didesnę 20 Eur, nurodė argumentus, kuriais grindė jų pabrangimą, į E. Š. klausimą atsakė, kad nežino kur gauti pigesnių. Iš E. Š. savanoriškai pateiktų ir apžiūrėtų jo ir M. S. susirašinėjimo minėta programėle 2019 m. lapkričio 21 d. nuotraukų (t. 3, b. l. 39–49) matyti, kad minėti asmenys tarėsi dėl susitikimo laiko ir vietos, M. S. informavo, kad užtruko. Iš M. S. ir E. Š. pokalbio vykdant NVIV 2020 m. kovo 9 d. (t. 3, b. l. 61–63) matyti, kad E. Š. pasiteiravus apie M. S. atneštas medžiagas, pastarasis nurodė, kad tai tokie patys „ratai“, tik skiriasi forma, spalva, kad jie žmonėms labai patinka, nes yra kvapas, spalva. Iš E. Š. savanoriškai pateiktų ir apžiūrėtų jo ir M. S. susirašinėjimo minėta programėle 2020 m. kovo 4 ir 9 d. nuotraukų (t. 3, b. l. 131–138) matyti, kad minėti asmenys tarėsi dėl medžiagų įgijimo kainos, rūšies. E. Š. paklausė, kokia būtų 500 kainą, į ką M. S. nurodė – „2.2”. E. Š. pasiteiravo – „2.1 gal padarytum?“, į ką M. S. atsakė – „galiu 1070. 30 euru nuleist“, tai yra jis sutiko parduoti medžiagas ir už mažesnę kainą. Paskui asmenys tarėsi dėl susitikimo laiko ir vietos.

24. Tai, kad E. Š. 2019 m. rugsėjo 10 d. apklausoje nurodė gynėjo akcentuotą frazę: „Jei pavyks, galiu pagelbėti policijos pareigūnams nustatyti tokias nusikalstamas veikas darančius asmenis“, kad jis pateikė pareigūnams išnykstančio susirašinėjimo su M. S. nuotraukas, patvirtina nuteistojo E. Š. teiginius apie jo norą padėti atskleisti nusikaltimus, o ne provokacijos buvimą. Be kita ko, susirašinėjimo nuotraukos buvo padarytos tuo metu, kai jau buvo sankcionuoti NVIV. Padarytų išvadų nekeičia ir tai, kad E. Š. kalbėjosi su M. S. dėl medžiagų pirkimo neturėdamas pinigų, jas įgijo už pareigūnų duotas lėšas. Tokia yra įprastinė NVIV vykdymo praktika, nekelianti abejonių dėl galimo provokacijos buvimo.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje NVIV buvo taikyti ir realizuoti teisėtai bei pagrįstai, laikantis proporcingumo principo ir kitų BPK nustatytų reikalavimų. Nei aktyvios (lenkimo, skatinimo disponuoti dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais), nei pasyvios (nusikalstamų veikų „tiražavimo“) provokacijos tiriant šią baudžiamąją bylą, taikant NVIV, nenustatyta. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad taikant neviešas procesinės prievartos priemones surinkti įrodymai buvo gauti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, kad jie neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų.

Dėl T. P. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti

26. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. 2022 m. spalio 31 d. – lapkričio 17 d. atliktos ekspertizės duomenimis nustatyta, jog T. P. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu netrukdo jam visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. T. P. pagal savo psichikos būklę gali dalyvauti teismo procese, gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, ir duoti parodymus. Nuteistajam nėra reikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. 7, b. l. 2–11). Taigi, byloje gautos ekspertizės išvados paneigia apelianto keltas abejones dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Dėl bausmės

27. Apeliaciniame skunde neprašoma pakeisti ar sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo prašymą nutraukti bylos dalį dėl T. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija įvertina ir nuteistajam už šią nusikalstamą veiką paskirtos, taip pat galutinės bausmės pagrįstumą bei teisėtumą. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

28. T. P. be sukaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažintas kaltu padaręs ir vieną labai sunkią, tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Buvo disponuota labai dideliu kiekiu įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų iš prekybos jomis. Padaryti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar spontaniški. Jie buvo nevienkartiniai, apgalvoti, atlikti turint tikslą pasipelnyti. Kaltinamasis ne tik įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų platinimo tikslu, taip pat narkotines medžiagas, bet ir jas platino. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie nustatytos tęstinės veikos pavojingumą. Byloje nėra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. T. P. anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos negalioja, yra sumokėtos (t. 4, b. l. 149–169). Charakterizuojamas teigiamai, dirba (t. 6, b. l. 35). Įvertinusi visumą aptartų, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. P. pirmosios instancijos teismo už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, taip pat taikant dalinį bausmių sudėjimą paskirta galutinė bausmė, nėra per griežtos, todėl nėra keičiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. P. apeliacinį skundą.

Teisėjai Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėErnestas Rimšelis