Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nukentėjusiųjų J. M. H. T., M. V. M. T. O., R. B. M. T. atstovei advokatei Simonai Balčiauskaitei,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “K“ atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio, nukentėjusiųjų J. M. H. T., M. V. M. T. O., R. B. M. T. atstovės advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiųjų M. J. H. T., M. V. M. O. T. ir R. B. M. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiųjų išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad D. O. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 27 d. 13.36 val. (duomenys neskelbtini), 41,438 km., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Nr. 3 vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio ,,I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Kauno, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 15 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (kai alkotesteriu buvo nustatyta 0,58 promilės girtumo laipsnis), prieš pradėdamas važiuoti ir kelionės metu neužtikrino vairuojamos transporto priemonės tvarkingo techninio stovio ir dėl to lūžus krovininio automobilio ,,I“ priekabos vilkimo elementui, atitrūkusi priekaba nevaldomai išvažiavo į priešingo eismo krypties juostą, kur susidūrė su dviratininku, (duomenys neskelbtini) piliečiu R. P. M. T. ir dviratininke M. J. H. T., važiavusiais kelio važiuojamąja dalimi link Jurbarko, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas R. P. M. T., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje prokuroras pateikė prašymą kaltinime išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, papildomai inkriminuojant KET 207 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą, nurodant, kad D. O. neužtikrino, kad vežamo krovinio masė ir transporto priemonių junginio ašių apkrova nebūtų didesnė už nustatytas tai transporto priemonei.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų J. M. H. T., M. V. M. T. O., R. B. M. T. atstovė advokatė Simona Balčiauskaitė prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: D. O. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; priteisti J. M. H. T. 132 615,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AAS „(duomenys neskelbtini)“, filialo Lietuvoje, UAB „K“ ir D. O.; priteisti M. V. M. T. O. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AAS „(duomenys neskelbtini)“, filialo Lietuvoje, UAB „K“ ir D. O.; priteisti R. B. M. T. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AAS „(duomenys neskelbtini)“, filialo Lietuvoje, UAB „K“ ir D. O.; priteisti proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti 1 500 Eur, vertimo išlaidas 1 099,70 Eur, apostilizavimo išlaidas 84 Eur.

Dėl BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

9. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą D. O. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų ir, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, šioje dalyje teismas pagrįstai priėmė D. O. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad teismas išsamiai išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė išvadas dėl išteisinimo. Kolegija konstatuoja, kad išteisinimas yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad išteisintasis D. O. nepadarė veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra teisingos. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek D. O. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl D. O. išteisinimo, įvertinęs tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją veikos pusę.

15. KET 15 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, KET 234 punkte nustatytus atvejus.

17. Be to, KET 207 punkte numatyta, jog vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę. Draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas.

18. Siekiant tinkamai nuspręsti, ar padaryta BK 281 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, vertindamas vairuotojo veiksmus, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad išsamus eismo įvykio aplinkybių nustatymas ypatingą reikšmę turi tais atvejais, kai teismai kaip įrodymu vadovaujasi sąlyginio pobūdžio specialisto išvada ar ekspertizės aktu, t. y. kai specialisto ar eksperto atsakymas į jam pateiktus klausimus yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis. Aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, teismas turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-511/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir faktinių aplinkybių aspektu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl D. O. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisykles.

20. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad proceso metu būtų pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos – ignoruojami arba iškraipomi bylos duomenys, nepašalinti prieštaravimai, remiamasi neleistinais ar nepatikimais duomenimis ar daromi kiti procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apelianto pateikta įvykio interpretacija buvo atmesta remiantis teisiniais argumentais, pagrįstais išsamia bylos duomenų analize. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir „in dubio pro reo“ principams.

21. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad D. O. padarytoje veikoje nepagrįstai nenustatytas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė. Teiginį dėl netinkamo D. O. kaltės nustatymo apeliantas iš esmės argumentuoja ginčydamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, kuris, kaip pirmiau minėta, tokių trūkumų, kokius nurodo apeliantas, neturi.

22. Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lotynų klaba, casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

23. Apelianto argumentų dėl kaltės nustatymo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės forma, jos rūšis ir turinys atskleidžiami ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo atlikti, asmens elgesį po šių veiksmų atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius D. O. atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad nekilo ginčo dėl eismo įvykio laiko, vietos, eismo įvykio mechanizmo ir padarinių, jog 2018 m. birželio 27 d. 13.36 val. (duomenys neskelbtini) km, ties pastatu adresu, (duomenys neskelbtini), D. O. vairuojant transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio „I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulūžo priekabos sukabinimo įtaisas, todėl atitrūkusi priekaba išvažiavo į priešingos eismo krypties juostą, kurioje susidūrė su važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu važiavusi dviratininku.

25. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas ekspertas V. Š. patvirtino, kad priekaba nuo sunkvežimio galėjo atsiskirti ir be krovinio, kad galutiniam priekabos atitrūkimui krovinio svoris įtakos neturėjo. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas pilnai patvirtino šioje byloje pateiktą sako ekspertizės aktą. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatuoti, kad per didelė vežamo krovinio masė ir transporto priemonių junginio ašių apkrova buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, neturėjo jokio pagrindo. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas taip pat patvirtino, kad D. O. neblaivumas techniniu požiūriu jokios įtakos eismo įvykiui kilti neturėjo, nes ir vairuojant blaiviam priekabos prikabinimo įtaisas būtų taip pat nulūžęs. Be to, ekspertas nurodė, kad išteisintasis, kaip vairuotojas, negalėjo pats aptikti metalo korozijos ir vargu ar galėjo suprasti, kad sukabinimo įtaisas įrengtas ne pagal techninius reikalavimus. D. O. važiuojant sukabinimo įtaisas atitrūko labai greitai, todėl vairuotojas nieko pakeisti jau nebegalėjo. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai ir teisingai nustatė, jog transporto priemonėje „I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs priekabos sukabinimo įtaisas įrengtas ne automobilio gamintojo numatytoje vietoje, o ant papildomai sumontuoto įrenginio. Šias aplinkybes patvirtino krovininių automobilių ,,I“ atstovo Lietuvoje autoserviso „M“ raštas bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas bendrovės vadovas V. B., kuris nurodė, kad sukabinimo įtaisas turi būti montuojamas, t. y. varžtais prisuktas prie automobilio rėmo, o šiuo atveju jis buvo privirtintas prie lifto rėmo, ko techniškai negalima daryti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas patvirtina, kad automobilio „I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos prikabinimo įtaisas yra savadarbis, kad jis buvo įrengtas ne pagal gamyklos – gamintojos reikalavimus, t. y. buvo pritvirtintas ne prie automobilio rėmo, prisukant varžtais su veržlėmis, o privirintas prie automobilio krovininio lifto laikančiosios skersinės sijos. Nors šios aplinkybės rodo, kad D. O. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kas yra draudžiama pagal KET 15 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas žmogus, tačiau, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nenustatė eismo įvykį sukėlusio asmens D. O. neatsargios kaltės (pasitikėjimas arba nerūpestingumas), teismo argumentacijai bei motyvams, teisėjų kolegija pritaria. D. O. ne tik, kad nesuvokė, kad elgiasi pavojingai, nenumatė, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidžia KET 15 punkto reikalavimus, bet ir negalėjo ir neturėjo numatyti, kad KET 15 punkto reikalavimų pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kitam asmeniui.

26. Byloje nėra duomenų, jog D. O. turėjo rūpintis minėtų transporto priemonių technine būkle, išmanyti priekabos sukabinimo įrengimo techninius reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją, prieš pradėdamas darbą D. O. tik privalėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, techninį automobilio pasą, techninės apžiūros taloną (t. y., šiuos dokumentus jis ir turėjo), turėti kelionės lapą, vizualiai patikrinti automobilio techninę būklę, o pastebėjęs bet kokį gedimą, apie tai pranešti vadovui, ir darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, po krovinio pakrovimo, jis be kita ko turėjo patikrinti, ar priekabos sukabinimo su sukabinimo su automobiliu įtaisas neleis priekabai savaime atsikabinti. Šiuos reikalavimus D. O. teigė įvykdęs, nes prie važiuodamas jis pasižiūrėdavo ar priekaba tvirtai prikabinta, ar nekliba kablys ir jokių įtarimų jam nekilo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog eismo įvykio metu išteisintasis D. O. dirbo UAB „K“ ir atliko jam pavestas darbines funkcijas. Atsižvelgtina ir į tai, kad šio eismo įvykio metu, pagal registracijos liudijimus minėtų transporto priemonių valdytojai buvo A. G. ir UAB „K“, o pagal techninės apžiūros rezultatų kortelėse nurodytus duomenis abi minėtos transporto priemonės eismo įvykio metu atitiko techninius reikalavimus ir jų techninė apžiūra galiojo.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog KET 227 punkte numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Išteisintojo vairuoto sunkvežimio priekabos prikabinimo įtaisas prieš avariją buvo remontuojamas specializuotame servise, sunkvežimiui buvo atlikta techninė apžiūra, jis buvo pripažintas techniškai tvarkingu ir jam leista dalyvauti eisme. Esant tokioms aplinkybėms, kad D. O. nebuvo šios transporto priemonės nei savininkas, nei valdytojas, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priekabos prikabinimo įtaisą įrengė būtent jis, išteisintasis negali atsakyti už nelaimės metu įvykusius padarinius, tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso tvarka.

28. Byloje nėra duomenų, kad D. O. 2018 m. birželio 27 d. 13.36 val. (duomenys neskelbtini) km., ties pastatu, adresu: (duomenys neskelbtini) vairo transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio ,,I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos ,,B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam priklausytų kaip valdytojui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas techninę apžiūrą atlikęs L. B. patvirtino, kad 2018 m. gegužės 11 d. surašyta kortelė patvirtina, kad viskas buvo tvarkinga, kad transporto priemonė (sunkvežimis ,,I“) atitiko techninius reikalavimus ir jo techninė apžiūra galiojo. Taigi, išteisintasis neturėjo jokios galimybės vizualiai nustatyti sukabinimo įtaiso vidinės korozijos, suabejoti jo patikimumu, žinoti ar bent nujausti jo atitrūkimo galimybę

29. Įvertinus visą tai kas išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl D. O. kaltės, nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės advokatės apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindais naikinti/keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

30. Pagal šias byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 6 dalis – D. O. atžvilgiu netaikytas tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimybė kilti baudžiamajai atsakomybei.

Dėl civilinio ieškinio

31. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė nesutinka su civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikimu nenagrinėtu.

32. Kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymima, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018).

33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta A. G. ir UAB „K“ nuosavybės teise priklausančiais didesnio pavojaus šaltiniais (1 t., b. l. 110 – 112) – A. G. nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklauso krovininis automobilis ,,I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „K“ nuo 2016 m. liepos 9 d. – priekaba ,,B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių junginį eismo įvykio metu vairavo D. O.. Jis yra UAB „K“ samdomas darbuotojas (vairuotojas).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad išteisintasis D. O. į eismo įvykį pateko vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, kurio valdytojai nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavė UAB „K“ ir A. G., veikdamas būtent UAB „K“ interesais, todėl šiuo atveju UAB „K“ ir A. G. turėtų būtį atsakingi dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir turėtų atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą žalą.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokias savo išvadas grindžia remdamasi byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kad eismo įvykio metu D. O. vairavo savo darbovietės automobilį, kad juo jis atliko savo darbines funkcijas.

36. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kad į eismo įvykį D. O. pateko vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, kurio valdytoja nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavė UAB „K“ ir A. G., kad vairuodamas transporto priemonę jis veikė UAB „K“ interesais, todėl jie turi pareigą atlyginti nukentėjusiesiems žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – krovininio automobilio ,,I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – valdytojai (CK 6.270 straipsnis).

37. Darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 2K-188-648/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog D. O. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti pagrįstai.

Dėl proceso išlaidų

39. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė apeliaciniame skunde prašo priteisti proceso išlaidas (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, vertimo išlaidos, apostilizavimo išlaidos).

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų atstovės advokatės bei prokuroro apeliaciniai skundai netenkinami, todėl prašymas priteisti proceso išlaidas (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, vertimo išlaidos, apostilizavimo išlaidos), negali būti tenkinamas.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados yra teisingos ir abejonių nekelia. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovė advokatė apeliaciniais skundais prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir D. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Šis prašymas negali būti tenkinamas, nes įstatyminio pagrindo tam nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. O. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio, nukentėjusiųjų J. M. H. T., M. V. M. T. O., R. B. M. T. atstovės advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinius skundus atmesti.