Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-993/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-04-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
1-389-993/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30677-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
D. O.
Civilinis atsakovas
AAS
Advokatai
Vytautas Klimavicius, Arturas Zablackas, Simona Balčiauskaitė, Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-993/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30677-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.4.2.5; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, Laurai Ražanskaitei, Ausmai Mackevičienei, Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant vertėjai Aušrai Gudavičiūtei,prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam D. O., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Simonai Balčiauskaitei,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams advokatui Vytautui Klimavičiui advokato padėjėjui Artūrui Zablackui, direktoriui A. G.,

civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Neįrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Pradiniu kaltinimu D. O. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 27 d. 13.36 val. Kauno r., kelio (duomenys neskelbtini), 41,438 km., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini). Nr. 3 vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi link Kauno pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 15 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (kai alkotesteriu buvo nustatyta 0,58 promilės girtumo laipsnis), prieš pradėdamas važiuoti ir kelionės metu neužtikrino vairuojamos transporto priemonės tvarkingo techninio stovio ir dėl to lūžus krovininio automobilio IVECO (duomenys neskelbtini) priekabos vilkimo elementui, atitrūkusi priekaba nevaldomai išvažiavo į priešingo eismo krypties juostą, kur susidūrė su dviratininku (duomenys neskelbtini) piliečiu R. P. M. T. ir dviratininke M. J. H. T., važiavusiais kelio važiuojamąja dalimi kryptimi link (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas R. P. M. T., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Bylos nagrinėjimo eigoje prokuroras pateikė prašymą kaltinime išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, papildomai inkriminuojant KET 207 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą, nurodant, kad D. O. neužtikrino, kad vežamo krovinio masė ir transporto priemonių junginio ašių apkrova nebūtų didesnė už nustatytas tai transporto priemonei (4 t., b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. O. kaltu neprisipažino, teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)“, iki įvykio jo pareigos buvo vežioti krovinius. Bendrovėje dirba apie 7-8 metus. Vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs dar 1973 metais, turi teisę vairuoti visas transporto priemones. Savo kelionę jis pradėjo 2018 m. birželio 26 d. Įmonės vadovas jam pavedė surinkti buitinę techniką. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Pasikrovęs krovinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Kadangi jau buvo vėlus metas, nusprendė (duomenys neskelbtini) aikštelėje permiegoti ir kitos dienos rytą tęsti kelionę. Vakare jis su Kaliningrado vairuotoju išgėrė stipraus alkoholio, kiek tiksliai nepamena, bet galėjo išgerti apie 150 ml. Išgėręs nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte, jautėsi gerai, todėl važiavo į (duomenys neskelbtini), kur dar pasikrovė buitinės technikos. Iš (duomenys neskelbtini) pajudėjo link (duomenys neskelbtini). Prieš kelionę pasitikrino automobilį, priekabą, kablį, viskas buvo gerai, kablys nejudėjo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), pravažiavęs (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per veidrodėlį, pamatė, kad atsikabinusi priekaba guli griovyje. Iš karto sustojo, o atėjęs prie priekabos pamatė du dviratininkus, vienas jų gulėjo, bet dar kvėpavo. Jam buvo šokas, neprisiminė net greitosios numerio, kažkas iš netrukus sustojusių vairuotojų ją iškvietė. Vėliau atvažiavo įmonės darbuotojai, jie surinko išsimėčiusią buitinę techniką. Visa buitinė technika buvo priduota į M. J. labai gaila žuvusio žmogaus, tačiau jis nėra kaltas, kad atsikabimo priekaba, jokių kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, galvojo, kad vairuoja techniškai tvarkingą transporto priemonę. Yra ją vairavęs ir ankščiau, tačiau jokių įtarimų dėl kablio konstrukcijos jam nekilo, kad kablys netinkamai įrengtas jis nesuprato, nežinojo, kad esant liftui, kablio negalima įrengti. Prieš įvykį jis dvi savaites atostogavo, todėl kaip buvo atlikta techninė apžiūra jis nežino, joje nedalyvavo, jis tik prieš važiuodamas pasiėmė techninį pasą, pasižiūrėjo, kad apžiūra galioja, todėl minčių, kad kažkas negerai, net nekilo. Jo nuomone, jis nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų, nes važiuodamas nesijautė apsvaigęs, o alkoholį gėrė iš vakaro, įvykio dieną jo nevartojo. Kas liečia krovinių svorį, tai jis svėrė krovinius prieš kraudamas į sunkvežimį ir priekabą, dabar neatsimena, kiek viskas svėrė, galėjo visų prekių iš eilės ir nesverti, bet yra įsitikinęs, kad viršsvorio nebuvo. Apytiksliai pasižiūrėjo, nes skaičiavo daiktus, o kai kurių daiktų svorį jis ir taip žinojo. Prieš kraudamas, jis visada pasižiūri, kiek svorio galima krauti, skirtingose priekabose gali būti skirtingi svoriai. Į šią priekabą jis galėjo pakrauti 800 kg. Į sunkvežimį IVECO taip pat galima pakrauti 800 kg. Visi daiktai priekaboje buvo pritvirtinti diržais. Buvo trys diržai. Krovinys iškrito, nes priekaba vertėsi. Visas įvykio aplinkybes labiau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.

D. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos yra vairuotojas – ekspeditorius. Visoje Lietuvoje surinkinėja seną sugedusią buitinę techniką ir kitus elektroninius įtaisus. 2018 m. birželio 27 d. dirbo įprastą darbą. Važiavo surinkti technikos į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tiksliai kokiam mieste, kiek ir kokios technikos pasikrovė neprisimena, tačiau po kiekvieno pakrovimo jo ranka buvo pildyti priėmimo perdavimo aktai, juose buvo fiksuojama technikos kiekis vienetais ir bendras jų svoris. Svorį pats pasverdavo, naudodamas elektrines svarstykles, kurios priklauso įmonei. Svarstyklės yra licencijuotos. Šie aktai vėliau pateikiami įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Atvežus į įmonę techniką, joje yra kiekvienas daiktas pasveriamas atskirai, po to pasveriamas bendras jų svoris. Įmonė išduoda deklaraciją, kurioje yra pateikiami visi duomenys apie kiekį ir svorį. (duomenys neskelbtini) pasikrovė paskutinius daiktus ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Vairavo krovininį automobilį IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta priekaba BOECKMANN CR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo būdamas neblaivus. To neneigia. Iš vakaro buvo išgėręs naminės degtinės. Tą dieną, kai vairavo automobilį, alkoholio nevartojo. Jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs. Prieš pradėdamas kelionę transporto priemonių techninės būklės netikrino. Transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, abi jos buvo apdraustos ir turėjo reikalingus eksploatavimui dokumentus. Naudojantis transporto priemone nepastebėjo, kad būtų atsiradę kokių nors techninių trūkumų dėl ko nebūtų galima jų eksploatuoti. Kiekvieną kartą prieš sėsdamas už automobilio vairo po automobiliu nelindo ir nežiūrėjo ar yra kokių nors pažeidimų. Kuomet kraudavosi daiktus ne kartą buvo atkabinęs ir prikabinęs priekabą. Jokių pažeidimų nepastebėjo, jų nebuvo. Tvirtinimo mechanizmas veikė puikiai, nebuvo jokių klibėjimų ir panašiai. Šiuo automobiliu ir priekaba naudojosi keletą dienų. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilis buvo pakrautas pilnai, taip pat pilnai buvo pakrauta ir priekaba. Negali kategoriškai teigti, kad nebuvo viršijamas bendras automobilio priekabos ir krovinio maksimalus leistinas svoris. Tikslų svorį nustatydavo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu buvo tik pravažiavęs (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiavo maždaug apie 70 km/h greičiu, o gal ir mažiau. Matė, kad priekyje, priešingos eismo krypties juosta važiavo dviratininkai – vyras ir moteris. Vyras važiavo priekyje, o moteris gale. Jie buvo apsikrovę kuprinėmis. Vyras dviračiu tempė nedidelę priekabėlę su daiktais. Juos pamatęs iš tolo dar šiek tiek sumažino savo važiavimo greitį. Tuo momentu, kai su jais susilygino, išgirdo didelį trenksmą, pažvelgęs per galinį kairės pusės vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jo tempiama priekaba ir joje esanti buitinė technika virsta į griovį. Visa buitinė technika išsivartė dideliu spinduliu. Prieš tai nei pajuto, kad atsikabino velkama priekaba, nei girdėjo kokį nors įtartiną garsą, jog galėtų taip atsitikti. Išvydęs, kad priekaba nulėkė į griovį, nedelsdamas sustabdė savo automobilį. Kelyje apsisuko. Tuo metu, kai apsisuko ir privažiavo tą vietą, kurioje nulėkė priekaba, pamatė ant kelio gulinčius tuos pačius dviratininkus. Suprato, kad priekaba juos kliudė. Matė, kad dviratininkas vyras buvo sunkiai sužalotas, o dviratininkė moteris buvo šalia jo. Kol apsukinėjo savo automobilį, kažkas iš kitų žmonių sustojo eismo įvykio vietoje ir iškvietė medikus bei policiją. Pats buvo šoko būsenoje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad priekaba neatsikabino nuo prikabinimo įtaiso, o nuo automobilio nulūžo automobilio rėmo detalė, prie kurios tvirtinamas priekabos jungties mechanizmas. Buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų dviratininkų, tačiau su jais pabendrauti nepavyko. Į įvykio vietą atskubėjo medikai, jie dar bandė gaivinti vyrą, tačiau jo atgaivinti nepavyko. Atvykę pareigūnai patikrino blaivumą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,58 promilės girtumo laipsnis. Buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten paėmė kraujo mėginį tiksliam girtumo laipsniui nustatyti. Negali tiksliai atsakyti ar dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Tiesiogiai negalėjo niekaip padaryti įtakos detalės lūžimui. Tik po įvykio pastebėjo, kad rėmo dalis buvo surūdijusi. Mano, kad dėl svorio bei korozijos poveikio detalė galėjo neatlaikyti ir ji lūžo. Nuoširdžiai labai gaila, kad įvyko ši tragedija, dėl to labai išgyvena (1 t., b. l. 150-151).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis juos palaikė.

Nukentėjusioji M. J. H. T. teismo posėdžio metu apklausta vaizdo konferencijos būdu parodė, kad 2018 m. birželio 27 d. ji su vyru dviračiais važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ketino važiuoti į kempingą, kuris buvo netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Abu keliavo dviračiais po Europą. Buvo šviesus paros metas ir sausa, važiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies kelkraščio. Jos vyras važiavo priekyje. Matė, kad priešinga eismo kryptimi atvažiuoja krovininis automobilis. Kokiu atstumu jis tuo metu važiavo negali įvardinti. Jis buvo netoli. Tuo pat metu, visai netikėtai iš po sunkvežimio išvydo atsikabinusią priekabą, kuri lėkė į jų važiavimo juostą. Viskas vyko staiga ir netikėtai. Per kelias akimirkas priekaba kliudė keliu važiavusį jos vyrą. Jis nespėjo net sureaguoti. Ji persivertė per priekį ir užkrito ant savo vyro dviračio. Matė, kaip priekaba kliudė jo dešinę pusę ir jį pargriovė. Po susidūrimo vyras liko gulėti, jis nejudėjo, ji nieko jam nebegalėjo padėti, plovė vandeniu jo veidą, bet jis nereagavo. Sunkvežimio vairuotojas jam nepadėjo. Eismo įvykio vietoje sustojo nepažįstamas žmogus, jo vardas V., jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, visą laiką ja rūpinosi, vėliau suteikė nakvynę savo namuose, nes jokių pažįstamų Lietuvoje neturėjo. Atvykę medikai bandė gaivinti vyrą, tačiau neatgaivino. Pati eismo įvykio metu rimtų sužalojimų nepatyrė, tik susižalojo kelį. Dėl eismo įvykio ji patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą, savo civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis R. B. M. T. teismo posėdžio metu apklaustas vaizdo konferencijos būdu parodė, kad apie eismo įvykį jis sužinojo kai paskambino mama ir apie tai pranešė. Ji papasakojo, kad priekaba kliudė tėtį ir jis mirė. Mama buvo labai susijaudinusi, šoke, o jam rūpėjo kuo greičiau atvažiuoti ir pasirūpinti mama. Savo ieškinį palaiko. Visa šeima patyrė didelę žalą, didelių nepatogumų, didelių rūpesčių.

Nukentėjusioji M. V. M. O. T. teismo posėdžio metu apklausta vaizdo konferencijos būdu parodė, kad ji apie įvykį sužinojo kai jai paskambino brolis. Ji negalėjo patikėti, jautė didelį sielvartą, ruošėsi kuo skubiau vykti į Lietuvą. Oro uoste ją pasitiko V., kuris nuvežę ją pas mamą. Mama buvo šoke. Savo ieškinį taip pat palaiko.

Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog šioje byloje jis vykdė ikiteisminio tyrimo veiksmus. Įvykio dieną gavo nurodymą vykti į įvykio vietą, Važiavo kartu u tyrėju J. K.. Atvykę į vietą, pamatė du dviratininkus, (duomenys neskelbtini) piliečius. Vienas buvo žuvęs, moteris buvo nežymiai sužalota. Jie aiškinosi įvykio aplinkybes, fiksavo pėdsakus, fotografavo, bendravo su vairuotoju D. O., jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis aiškino, kad gėrė iš vakaro. Įvykio vietoje griovyje gulėjo priekaba, iš kurios dideliu spinduliu visur buvo išsimėtęs buitinės technikos laužas. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas su kitais asmenimis, jie rinko išmėtytą buitinę techniką ir krovė ir atvykusius autobusiukus. Ar krovė į D. O. vairuotą IVECO, jis nematė. Be bet IVECO taip pat buvo prikrautas buitinės technikos, tai ten sukrauti visų daiktų nebūtų pavykę. Gal ir būtų tilpę kokie 2-3 šaldytuvai. Du autobusiukai atvyko. Savininkas sakė, kad buitinė technika bus priduota į įmonę, į kurią ir buvo vežami. Jis apžiūrėjo tiek automobilį, tiek priekabą. Priekaba buvo atsikabinusi nuo automobilio, matėsi nulūžęs metalinis balkis. Vėliau IVECO, kurioje taip pat buvo pakrauti daiktai, buvo pasverta. Priekabos nesvėrė, nes iš jos daiktai buvo iškritę. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pristatė dokumentus dėl priekabos vežamų daiktų svorio. Atlikus svorio matavimus, buvo nustatytas viršsvoris. Buitinė technika transporto priemonėje IVECO nebuvo pritvirtinta, sutvirtinimo diržų jis nematė.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonės direktorius A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė užsiima krovinių gabenimu. D. O. dirbo vairuotoju, kroviku, atliko ir kitus darbus, susijusius su transportu. Įvykio metu D. O. vairavo jo įmonei priklausančią transporto priemonę IVECO, atliko darbines funkcijas. Šią transporto priemonę įmonė įsigijo jau su įrengtu kabliu. Apie įvykį jis sužinojo po to, kai jam paskambino D. O.. Jis pasakė, kad užmušė žmogų, buvo šoko būsenoje. Prieš savaitę iki įvykio jie pastebėjo, kad juda kablys, todėl nuvažiavo į servisą, paprašė jį sutvarkyti. UAB (duomenys neskelbtini) specializuojasi kablių įrengimu, todėl vyko į šią įmonę. Kablys buvo sutvarkytas, todėl jie galėjo toliau eksploatuoti šį automobilį. Kitų sukabinimo įtaiso gedimų nepastebėjo. Kas įrengė kablį ir, ar tinkamai jis įrengtas, jis nežinojo, tuo nesidomėjo. Ta dalis, kuri nulūžo vizualiai net nesimato. Jis pats dalyvavo atliekant sunkvežimio techninę apžiūrą, specialistai tikrino sunkvežimio kablį, pastabų nepateikė. Kas liečia transporto priemonių svorį, tai kiekvieną kartą vairuotojai turi pasverti krovinį. Koks krovinio svoris buvo transporto priemonėse dabar sunku nustatyti, nes po įvykio iš priekabos visas krovinys išsibarstė. Atvykę įmonės darbuotojai daiktus krovė į kitus sunkvežimius. Daiktų iš priekabos galėjo patekti ir į D. O. vairuotą sunkvežimį. Jo nuomone, civilinis ieškinys yra per didelis.

Civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kilus įvykiui jų bendrovei kilo pareiga atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nes sunkvežimis, kurį vairavo D. O. buvo draustas jo atstovaujamojoje bendrovėje. Vadovaujantis 1971 m. Hagos konvenciją yra taikomos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis taisyklės. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, bendrovė atlygins 5000 Eur neturtinę žalą. Kita neturtinės žala, atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat turi būti mažinama. Bendrovė taip pat atlygins ir turtinę žalą, kurią sudaro laidotuvių išlaidos, išlaidos notarui, tačiau reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurios vertinamos kaip negrąžintos paskolos suma, yra nepagrįstas. Prarastos pajamos, jo nuomone, turi būti mokamos periodinėmis išmokomis, nuo įvykio dienos iki nukentėjusiosios mirties.

V. Z., teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialių žinių turtinis asmuo, paaiškino, jog jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovė užsiima vilkimo kablių montavimu. Tokius darbus paprastai atlieka lengvosioms mašinoms ir mikroautobusams. UAB (duomenys neskelbtini) buvo jų klientas. Kiek jį informavo bendrovės darbuotojai, 2018 m. birželio 20 d. šios bendrovės sunkvežimiui buvo keičiamas kablio antgalis. Kablys šioje transporto priemonėje buvo nestacionarus, klibėjo, todėl klientas prašė jį pakeisti. Tai bendrovės darbuotojas pakeitė tik kablio antgalį, jokių suvirinimo darbų jie neatliko, viso mazgo nekeitė, antgalis buvo pritvirtintas prie metalinės konstrukcijos. Viso mechanizmo pakeisti jie net nebūtų turėję galimybių, nes nebuvo tokios detalės atitikmens. Ant jų sumontuoto kablio buvo galima tempti tik 3,5 t. svorį. Įvykio metu dėl korozijos lūžo tvirtinimo konstrukcija, bet ne jų taisytas kablio antgalis. Kai keitė antgalį, visos konstrukcijos būklės jie nevertino. Jo nuomone, kaltinamajam buvo buvę sunku nustatyti, kad konstrukcija yra surūdijusi, bet važiuojant paprastai girdisi bildesys, girgždesys. Akivaizdu, kad konstrukcija buvo nepatikima, ji buvo surūdijusi, tokia korozija susidaro maždaug per keturis metus ir tik laiko klausimas kada ji būtų nulūžusi.

P. Z., teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialių žinių turtinis asmuo, paaiškino, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Yra įgijęs transporto inžinerijos magistro laipsnį. Įmonė užsiima kablių montavimu. Pamena, kad pas juos į įmonę atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, prašė pakeisti sukabinimo įtaisą. Jis pasakė, kad viso įtaiso pakeisti negali, nes jų sunkvežimis neįvažiuoja į servizą, kad būtų galima palysti po transporto priemone. Tačiau klientas pasakė, kad reikia pakeisti tik įtaisą, kuris matosi, t. y. kablio antgalį. Matė, kad tas antgalis klibėjo. Kadangi tokį įtaisą jie turėjo, patys kabliais prekiauja, tai atsuko senąjį kablio antgalį ir prisuko naują. Toks kablys gali temti iki 3,5 tonų svorį. Kaip ten visas mechanizmas buvo sumontuotas ir kokios jis būklės, jie nematė, įvertinti negalėjo. Pagal konstrukcijos nuotraukas matyti, kad ji labai surūdijusi, tam reiktų apie 5-6 metų. Sunkvežimiai su tokiomis konstrukcijomis negali būti eksploatuojami, todėl jam nesuprantama, kaip technikinės apžiūros specialistai to nepastebėjo ir leido eksploatuoti. Pagal įrengtą konstrukciją aiškiai matyti, kad ji įrengta ne pagal instrukcijas, nes sunkvežimiuose yra montuojamas arba tiltas, arba kablys. Nurodymą pakeisti kablio antgalį jis davė darbuotojui A. J..

A. J., teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialių žinių turtinis asmuo, paaiškino, jog jis dirba auto šaltkalviu UAB (duomenys neskelbtini). Pamena, kad meistras P. Z. nurodė jam pakeisti kablio antgalį, nes jis klibėjo. Jis atsuko du varžtus, nukabino senąjį kablio antgalį ir prisuko naują antgalį. Panaudojo naujus varžtus. Kaip tas visas įtaisas buvo sumontuotas, jis nesigilino. Paties įtaiso jie neapžiūrėjo, nes sunkvežimis net netelpa pas juos į servisą. Su asmeniu, kuris atvarė transporto priemonę, jis nebendravo.

V. B., teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialių žinių turtinis asmuo, paaiškino, jog jis dirba vadovu UAB (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujama įmonė yra IVECO krovininių automobilių ir autobusų atstovai Lietuvoje. Apie įvykyje dalyvavusį sunkvežimį sužinojo tik prieš ateidamas į teismą. Automobilį matė tik iš nuotraukų. Su IVECO automobiliais dirba 12 metų ir dar nėra matęs, kad kabys būtų sumontuotas ant lifto konstrukcijos. Tokiose sunkvežimiuose kaip papildoma įranga yra montuojamas liftas. Šiame IVECO taip pat buvo sumontuotas liftas. Patikrinus automobilio identifikacinį numerį, gamykliniame variante prikabinimo įtaisas nebuvo sumontuotas. Sumontuoti prikabinimo įtaisą šiame IVECO taip pat yra galimybė, tačiau gamintojas yra numatęs konkrečią prikabinimo įtaiso sumontavimo vietą. Gale prie automobilio rėmo montuojasi skersinis traversas, kuri yra pritaikytas sukabinimo įtaisui sumontuoti. Šiuo atveju, sukabinimo įtaisas primontuotas prie lifto rėmo. Be to sukabinimo įtaisas turi būti prisuktas, nieko negalima virinti, tačiau šiuo atveju sukabinimo įtaisas buvo privirintas.

T. Š., teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialių žinių turtinis asmuo, paaiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Bendradarbiavo su pareigūnais nustatant eismo įvykio priežastis. Tyrėjo J. G. prašymu buvo atlikti automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svorio matavimai. Matavimai buvo atlikti panaudojant mobiliąsias svarstykles, kurios turi meteorologinę patikrą ir su kuriomis dirbama kelyje. Matuojant buvo pasirinkta lygi kelio danga, patiesiamas svėrimo kilimėlis, ant kurio užvažiuojama. Pagal registracijos liudijimą maksimalus šios transporto priemonės svoris gali būti 3500 kg, tačiau pasvėrus ją nustatytas 5250 kg svoris. Sunkvežimio temptos priekabos didžiausia leistina masė – 2000 kg. Taigi viso junginio didžiausia leistina masė galėjo būti 5500 kg. Nors buvo matuojamas tik sunkvežimio svoris, nes priekabos policijos aikštelėje nebuvo ir jie neturėjo galimybių svorio išmatuoti, be to iš priekabos įvykio metu buvo iškritę daiktai, tačiau jau ir taip aišku, kad buvo viršyta ne tik sunkvežimio masė, bet ir viso junginio masė. Šios priekabos svoris be krovinio yra 770 kg, tai šį skaičių pridėjus prie nustatytos sunkvežimio masės, gautas svoris viršija 5500 kg. Viršytas svoris galėjo turėti įtakos priekabos atitrūkimui. Be to krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas, todėl judant daiktams, transporto priemonių junginys galėjo būti nestabilus. Jis taip pat aiškinosi aplinkybes dėl sukabinimo įtaiso įrengimo. Buvo bendrauta su IVECO atstovais, reikalaujami duomenys iš VĮ „Regitra“. IVECO atstovai patvirtino, kad šis automobilis iš gamyklos išvažiavo be sukabinimo įtaiso. Pirmos registracijos metu 2015 m. liepos 1 d. sukabinimo įtaiso taip pat nebuvo. Buvo sumontuotas tik liftas. Po liftu buvo įrengta apsauga – plokštelė, kad kita mašina nepalįstų. Šiuo atveju konstrukcija buvo pakeista – prie lifto privirintas sukabinimo įtaisas, kas yra neleidžiama. Sukabinimo įtaisas turi būti prisuktas. Priekabos atsikabinimui netinkamas sukabinimo įtaiso įrengimas tyrėjo įtakos. Dabar sunku pasakyti ar technikinio patikrinimo metu tas sukabinimo įtaisas buvo sumontuotas, bet jo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kad prieš apžiūrą kablys nusukamas, tokiu atveju kontrolierius netikrina sukabinimo įtaiso. Kablį galėjo nusukti ir šiuo atveju. Taip pat nori paaiškinti, jog išvakarėse ta pati transporto priemonė – priekaba buvo fiksuota kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Nustatytas viso junginio svoris 6887 kg. Vaidinasi taip pat buvo viršytas leistinas svoris.

2018 m. birželio 27 d. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK patrulės D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešta apie tai, kad 2018 m. birželio 27 d. dirbant kartu su patruliu P. K. tarnybiniu automobiliu iš budėtojo gavo nurodymą vykti į įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), likus apie 1-2 km iki (duomenys neskelbtini), kur ten įvykęs eismo įvykis, kliudytas dviratininkas, jis yra be sąmonės. Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas dviratininkas be sąmonės, gulintis ant važiuojamosios kelio dalies, šalia buvo ir moteris, kuri kaip paaiškėjo yra J. M., o nukentėjusysis yra jos vyras R. P. M.. Netrukus atvyko ir Kauno GMP, kuri teikė pagalbą nukentėjusiajam. Tada bendravo su transporto priemonės vairuotoju D. O.. Šis paaiškino, kad tempėsi kartu prikrauta pilną priekabą buitinės technikos ir pajuto, kaip ji atsikabino nuo transporto priemonės ir kliudė dviračio vairuotoją. Vairuotojui patikrinus blaivumą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0054, patikros Nr. 0801234, jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Vairuotojas D. O. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) VŠĮ ligoninės priėmimo skyrių, paimti kraujo mėginį. Ir vėliau perduotas Kauno apskrities VPK ekipažui, kadangi eismo įvykis įvykęs Kauno r. Po GMP apžiūros dviračio vairuotojui buvo konstatuota mirtis (1 t., b. l. 5).

2018 m. birželio 27 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta ir užfiksuota eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) km., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini., apžvelgtas transporto priemonių išsidėstymas. Nustatyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą, matomas krovininis automobilis „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priekiu yra pasisukęs kryptimi link (duomenys neskelbtini). Stovi kelio važiuojamoje dalyje, kurios kryptis veda link (duomenys neskelbtini). Priekine rato ašimi nuo važiuojamosios dalies skirtingas eismo kryptis skiriančios brūkšnine linija yra nutolęs 1,9 m., galine ašimi 1,8 m. Galine ašimi nuo kelio ženklo Nr. 620 (kilometrinis kelio ženklas) kryptimi link (duomenys neskelbtini) yra nutolęs 438,7 m. Priekine ašimi nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) nutolęs 142 m. Transporto priemonė po eismo įvykio buvo judinama – kelyje buvo apsukta. Eismo įvykio vietoje žvelgiant kryptimi link (duomenys neskelbtini), dešiniame griovyje yra matoma priekaba „BOECKMANN CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekabos priekinė dalis nuo krovinio automobilio galinės ašies yra nutolusi 4,5 m. atstumu kryptimi link (duomenys neskelbtini). Priekabos jungtis iki kelio važiuojamosios dalies kraštą žyminčios brūkšninės linijos yra nutolusi 3 m. atstumu. Nuo priekabos priekinės dalies iki krovininio automobilio galinės ašies 5,6 m. atstumu, nuo priekabos galinės ašies – 7,1 m. atstumu. Eismo įvykio vietoje ant kelio, žvelgiant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) matomi du dviračiai KOGA. Vienas dviratis guli kelio dešinėje pusėje ant žalios vejos. Dviratis priekiu pasisukęs link (duomenys neskelbtini) pusės. Priekine savo ratų ašimi nuo kelio važiuojamosios dalies kraštą žyminčios brūkšninės linijos yra nutolęs 1,2 m. atstumu, galine ašimi – 1,5 m. atstumu. Priekine ašimi nuo krovininio automobilio IVECO priekinės ašies yra nutolęs 35,8 m. atstumu. Galine ašimi nuo pastato (duomenys neskelbtini), yra nutolęs 104,7 m. atstumu. Eismo įvykio vietoje ant kelio, kryptimi link (duomenys neskelbtini) matomas kitas dviratis pavadinimu KOGA, kuris yra su spec. dviračio priekaba. Dviratis guli skersai kelio važiuojamosios dalies, priekine dalimi guli ant dešinio kelkraščio ir žalios vejos. Galine dalimi ir priekaba ant kelio važiuojamosios dalies. Dviračio priekinė ašis nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), yra nutolęs 103,5 m. atstumu, galine 102,8 m. atstumu. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 6-8, 9, 11-17).

2018 m. birželio 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – krovininis automobilis IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2019 m. gegužės 11 d. Apžiūros metu nustatyta, kad išorinių apgadinimų nėra, galinėje dalyje matoma atitrūkusi vilkimo kablį laikančioji dalis, ši dalis paveikta korozijos, padangų būklė atitinka reikalavimus, transporto priemonė pilnai pakrauta buitine technika, jį nepritvirtinta, stabdymo sistemos gedimų nenustatyta, apšvietimas veikia, stiklų valytuvai be pažeidimų. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 18-19, 20-24).

2018 m. birželio 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – priekaba Boeckmann CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad po eismo įvykio priekaba apvirtusi, krovinys išsibarstęs. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – išlūžęs priekabos bortas, nukritęs dengiamasis tentas, nutrūkę elektros laidai. Priekaba sujungta su vilkimo kabliu, kablį laikanti dalis yra atitrūkusi nuo automobilio IVECO (duomenys neskelbtini). Metalinis balkis paveiktas korozijos, ties sujungimu matomos virinimo žymės, jos aprūdijusios. Vežamas krovinys – buitinė technika. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 28-32).

VĮ „Regitra“ išduotuose registracijos liudijimuose nurodyta, kad transporto priemonė IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota A. G. vardu, o priekaba BOECKMAN CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota UAB (duomenys neskelbtini) vardu (1 t., b. l. 110).

Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 001-1542024 nurodyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. transporto priemonei IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta techninė apžiūra. Išvada – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2019 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 111).

Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 003-0073909 nurodyta, kad 2016 m. liepos 8 d. transporto priemonei BOECKMAN CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta techninė apžiūra. Išvada – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2018 m. liepos 8 d. (1 t., b. l. 112).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos matyti, kad ši bendrovė išrašė sąskaitą pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) už automobilio kablį ir jo montavimą (1 t., b. l. 76).

2018 m. liepos 2 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – dviratis KOGA, pakrautas specialiomis dviračio kuprinėmis, prie dviračio prikabinta speciali dviračio priekaba. Išoriniai sugadinimo požymiai – nulūžęs dviračio vairas, sulūžusi priekinė dviračio šakė, sulankstytas priekinis dviračio ratas. Apšvietimo signalų prietaisai veikia, mechanizmui būdingų gedimų nėra. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 33-34, 35-37).

2018 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas metalinis balkis – krovininio automobilio IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos vilkimo – kablio tvirtinimo elementas, kuris atitrūko nuo krovininio automobilio tempiant priekabą BOECKMAN CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, kad metalinis balkis yra gausiai paveiktas korozijos. Prie metalinio balkio yra pritvirtintas kablys priekabai vilkti (sujungti). Ties metalinio balkio galu yra virinimo siūlės, Metalinio balkio galo briaunos yra aprūdijusios. Vietomis matomas korozijos nepaveiktas metalas. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 41-42, 43-47).

Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. ašinėmis svarstyklėmis atlikus transporto priemonės „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svėrimą ir išanalizavus duomenis nustatyta 5250 kg. bendroji masė. Pagal registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė 3500 kg, taigi transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė viršyta 1750 kg. Taip pat nustatyta, kad vairuojamosios ašies apkrova 2100 kg., didžiausioji gamintojo nurodyta leidžiamoji vairuojamosios ašies apkrova 1900 kg, taigi vairuojamosios ašies apkrova viršyta 200 kg. Varančiosios ašies apkrova 3150 kg., didžiausioji gamintojo nurodyta leidžiamoji varančiosios ašies apkrova 2600 kg, taigi varančiosios ašies apkrova viršyta 550 kg. (1 t., b. l. 26-27).

Iš priėmimo perdavimo aktų, atliekų deklaracijų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 26 d. priėmė atliekas – buitinę techniką iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 28 d. Atliekų deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) perduotas bendras svoris – 673 kg., o atliekų deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 597 kg. (1 t., b. l. 77-81).

Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad D. O. alkoholio kiekis buvo tikrinamas alkotesteriu Alcotest 6810, patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. rugsėjo 2 d. Nustatytas alkoholio kiekis – 0,58 promilės (2 t., b. l. 52, 53-54).

Biologinės terpės siuntime chemijos laboratorijai Nr. 1040 nurodyta, kad iš D. O. 2018 m. birželio 27 d. 14.55 val. buvo paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (1 t., b. l. 106).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 6456/2018(01) nurodyta, kad D. O. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,46 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 589/2018(02) konstatuota, kad R. P. M. T. mirties priežastis politrauma – odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, pakaušyje, dešiniame petyje, pereinant į krūtinę, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nosyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, pereinant į alkūnę, dilbį, poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda kaktoje, pereinant į dešinį antakį, muštinė žaizda dešiniame skruoste, muštinė – plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje krūtinės sienoje, dešiniame petyje, nugaroje, kaktoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu pakaušinėse skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėse momeninėje, pakaušinėje, smilkininėje skiltyse, dešinio žastikaulio proksimalinio galo, dešinio alkūnkaulio distalinio galo, dešinio III-o delnakaulio atviras, dešinės menties skeveldrinis, dešinių 2/8 šonkaulių lūžiai, dešinio stipinkaulio distalinio galo išnirimas, dešinės pusės tarpšonkaulinių raumenų plyšimas ir kraujosruvos, dešinio peties nervų rezginio sužalojimas, dešinių pažasties arterijų ir venos pažeidimai. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į dešinės pusės krūtinės, peties ir nugaros minkštuosius audinius, nukraujavimu, šoku (1 t., b. l. 130-134).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. O., nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo protokolo, autoavarijos vietos schemos, paaiškinimų, nuotraukų ir tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2014 m. gruodžio 29 d. D. O. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios netvarkingas priekabos sukabinimo įtaisas ir tempdamas puspriekabę, kuri atsikabinusi kliudė jo vairuojamą transporto priemonę, stovėjusį automobilį VW GOLF ir gyvenamojo namo stogo vandens drenažo konstrukciją ir juos apgadino. Krovininiam automobiliui IVECO administraciniu sprendimu buvo panaikinta techninė apžiūra, kadangi netvarkingas priekabos sukabinimo mechanizmas (1 t., b. l. 138-141, 2 t., b. l. 61-80).

V. R. autoserviso (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 31 d. rašte nurodyta, kad automobilis IVECO (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintas be priekabai vilkti sukabinimo įtaiso ir jo tvirtinimo elementų. Pagal tyrėjo J. G. pateiktas nuotraukas aiškiai matyti, kad sukabinimo įtaisas sumontuotas ne automobilio gamintojo numatytoje vietoje, o ant papildomai sumontuoto įrenginio (2 t., b. l. 57).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų nuotraukų matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. registruojant automobilį IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo fotografuojamas. Iš nuotraukų matyti, kad tuo metu jame nebuvo įrengto priekabai vilkti skirto įrenginio (2 t., b. l. 98, 99-102).

Iš fiksavimo duomenų matyti, kad 2018 d. birželio 26 d. 11:10:54 buvo užfiksuota tempiama puspriekabė BOECKMAN CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas viso įrenginio svoris 6887 kg. (3 t., b. l. 31-32).

Iš darbo sutarties Nr. 4 matyti, kad D. O. 2012 m. liepos 2 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Jis buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, gaisrinės saugos instrukcijomis, baigė mokymo programą „Darbuotojams, tvarkantiems krovinius rankomis“ (2 t., b. l. 84-96).

UAB (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta ir su darbuotojų atstovu suderinta Krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5, kurioje aptarti darbuotojo veiksmai ir pareigos prieš darbo pradžią ir darbo metu (3 t., b. l. 34-42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-1298(19)/11-1762(19) konstatuota, kad:

1. Priešpriešinio prasilenkimo su dviratininkais metu, įvyko priekabos „BOECKMANN- CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabinimo įtaiso gedimas – iš automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinių lifto laikančiosios skersinės sijos, palei priekabos savadarbio prikabinimo įtaiso išilginės kablio sijos privirinimo perimetrą, dėl nuovarginių įtrūkimų ir korozijos susilpnėjusios sienelės metalo, išplyšo galinės ir viršutinės sienelės lopai – dėl ko kartu su prikabinimo įtaisu atsikabino šio automobilio priekaba.

2. Automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos prikabinimo įtaisas yra savadarbis ir buvo įrengtas ne pagal gamyklos – gamintojos reikalavimus, t. y. buvo pritvirtintas ne prie automobilio rėmo, prisukant varžtais su veržlėmis, o privirintas prie automobilio krovininio lifto laikančiosios skersinės sijos.

3. Šiuo atveju apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas tuo momentu, kada nuo automobilio atsikabino priekaba „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima.

4. Esant pakrautai priekabai „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padidėjo apkrovos automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos prikabinimo įtaiso išilginės sijos ir jo krovininio lifto skersinės sijos sujungimo vietoje, kas šiuo atveju pagreitino lifto skersinės sijos sienelės pagal suvirinimo siūles įrimo procesą.

5. Tikėtinos automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini) priekabos „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviratininko padėtys prieš pat susidūrimą yra pavaizduotos tiriamosios dalies 21-23 pav.

6. Priekaba „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsikabinusi nuo automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) riedėdama link kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės šalikelės, susidūrė su priešpriešais ties kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu važiavusiu dviratininku, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkdama į dviračio „Koga“ vairo dešinę rankeną, o dešiniojo šono priekine dalimi – dviračio priekinį ratą. Susidūrimo metu buvo nulaužtas dviračio vairas, deformuotas priekinis dviračio ratas ir priekinio rato šakių vamzdžiai.

7. Nukentėjęs dviratininkas neturėjo techninės galimybės sustabdyti dviračio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su priekaba „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, dviratininkui ir sustabdžius dviratį ties kelio (duomenys neskelbtini) dešiniuoju kraštu, priekabai „BOECKMANN-CH“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), toliau riedant link šio krašto, šis eismo įvykis vis vien būtų įvykęs.

8. Dviratininko veiksmai – šviesiu paros metu važiavo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu buvo priimtini ir techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu.

9. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad eksploatuojant automobilį „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios prikabinimo įtaisas įrengtas ne pagal gamyklos – gamintojos reikalavimus, eksploatacijos metu atsiradus įtrūkimams įtaiso išilginės sijos sujungime su automobilio krovinių lifto skersine rija, priešpriešinio prasilenkimo su dviratininkais metu atsikabinusi priekaba „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įriedėjo į dviratininkų eismo juostą, sudarydama priekyje važiavusiam nukentėjusiajam dviratininkui neišvengiamą kliūtį (3 t., b. l. 168-181).

Ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu savo ekspertizės akto išvadas palaikė ir paaiškino, jog susipažinus su bylos medžiaga ir apžiūrėjus automobilį IVECO buvo atliktas tyrimas ir surašytas ekspertizės aktas. Tyrimo metu buvo nustatyta pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis – eksploatuojant transporto priemonę, atsikabimo priekaba, kuri nuvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė dviratininką. Dviratininkas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, net ir tuo atveju jei jis būtų sustabdęs dviratį. Jis vis tiek būtų būtu pakliuvęs į priekabos riedėjimo juostą. Priekaba atsikabino, nes sukabinimo įtaisas buvo įrengtas ne pagal gamyklinius reikalavimus, konstrukcija buvo nepatikima. Kadangi buvo įrengtas liftas, negali būti įrengtas sukabinimo įtaisas. Gali būti įrengiamas arba liftas, arba sukabinimo įtaisas, nes sukabinimo įtaisas neleidžia funkcionuoti liftui ir atvirkščiai. Galutiniam atitrūkimui įtakos turėjo sukabinimo įtaiso nuovarginiai įtrūkimai, kurie eksploatacijos metu plėtėsi, rūdijo ir susidariusi korozija neišlaikė priekabos apkrovos. Taip eksploatuojama priekaba vėliau ar ankščiau būtų atsikabinusi, todėl krovinio svoris šiuo atveju įtakos neturėjo, tai tik galėjo pagreitinti atsikabinimo procesą. Priekaba galėjo atsikabinti ir be krovinio. Važiuojant sukabinimo įtaisas atitrūksta labai gretai, todėl sunku pasakyti ar vairuotojas galėtų pajusti atsikabinimo momentą. Net ir pajautus vairuotojas jau nieko nebegalėtų padaryti. Toks metalo sutrupėjimas galėjo atsirasti ir vienerių metų laikotarpiu, priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų, dažnumo. Jo nuomone, vairuotojas vargu ar galėjo suprasti, kaip turi būti įrengtas kablys. Jis tik pats ekspertizės darymo metu sužinojo, kad liftas ir kablys yra nesuderinami įrenginiai. Be to, šiuo atveju kablys įrengtas ne pagal techninius reikalavimus, tai savadarbis įrengimas ir tokio automobilio eksploatacija yra draudžiama. Kaip matyti iš žemėlapio, galutinis atitrūkimas įvyko kelio vingyje į dešinę. Jei būtų vingis į kairę, atsikabinusi priekaba nebūtų kliudžiusi dviratininko. Jo nuomone, vairuotojas negalėjo aptikti metalo suskilinėjimo, būtų važiavęs jis ar kitas vairuotojas, priekaba vis vien būtų atsikabinusi. Techniniu požiūriu įtakos eismo įvykiui neturėjo ir vairuotojo neblaivumas, nes ir blaivam ji būtų atsikabinusi. Klausimo dėl krovinių pritvirtino jis nesprendė, bet jo nuomone, toks krovinys negalėjo turėti įtakos transporto priemonės stabilumui, nebent būtų vežama cisterna su skysčiu, nes skysčio masė vežama slankioja.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018).

Iš pareikšto pradinio kaltinimo matyti, jog D. O. yra kaltinamas pažeidęs KET 9, 14, 15 punktų reikalavimus. Prašyme pakeisti kaltinimą, inkriminuotas ir KET 207 punkto pažeidimas.

KET 9 punkte numatyti bendrieji reikalavimai, keliami eismo dalyviams, o būtent eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, KET 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, o KET 207 punktas reglamentuoja, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę.

Byloje nekyla ginčo dėl eismo įvykio laiko, vietos, eismo įvykio mechanizmo, padarinių. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. 13.36 val. (duomenys neskelbtini) km., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), D. O. vairuojant transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulūžo priekabos sukabinimo įtaisas, todėl atitrūkusi priekaba išvažiavo į priešingos eismo krypties juostą, kurioje susidūrė su važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu važiavusi dviratininku. Šias aplinkybes patvirtina po eismo įvykio surašyti Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, daikto – metalinio balkio apžiūros protokolas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad dviratininkas R. P. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos politraumos.

Byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonėje IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs priekabos sukabinimo įtaisas įrengtas ne automobilio gamintojo numatytoje vietoje, o ant papildomai sumontuoto įrenginio. Šias aplinkybes patvirtina net tik krovininių automobilių IVECO atstovo Lietuvoje autoserviso (duomenys neskelbtini) raštas, bet ir teismo posėdžio metu apklaustas šios bendrovės vadovas V. B.. Jis teisme paaiškino, jog sukabinimo įtaisas turi būti montuojamas, t. y. varžtais prisuktas prie automobilio rėmo, o šiuo atveju jis buvo privirtintas prie lifto rėmo, ką techniškai negalima daryti. Bylos nagrinėjimo eigoje paskyrus eismo įvykio ekspertizę, buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriame iš tikrųjų konstatuota, kad automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos prikabinimo įtaisas yra savadarbis ir buvo įrengtas ne pagal gamyklos – gamintojos reikalavimus, t. y. buvo pritvirtintas ne prie automobilio rėmo, prisukant varžtais su veržlėmis, o privirintas prie automobilio krovininio lifto laikančiosios skersinės sijos. Priešpriešinio prasilenkimo su dviratininkais metu, įvyko priekabos „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabinimo įtaiso gedimas – iš automobilio „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinių lifto laikančiosios skersinės sijos, palei priekabos savadarbio prikabinimo įtaiso išilginės kablio sijos privirinimo perimetrą, dėl nuovarginių įtrūkimų ir korozijos susilpnėjusios sienelės metalo, išplyšo galinės ir viršutinės sienelės lopai – dėl ko kartu su prikabinimo įtaisu atsikabino šio automobilio priekaba, ši priekaba įriedėjo į dviratininkų eismo juostą, sudarydama priekyje važiavusiam nukentėjusiajam dviratininkui neišvengiamą kliūtį ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Taigi, šios aplinkybės rodo, kad D. O. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kas yra draudžiama pagal KET 15 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas žmogus. Tačiau, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis D. O. savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nurodė, jog įvykio metu atliko savo darbines funkcijas, vairavo darbdaviui priklausančią transporto priemonę IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta priekaba BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių abejonių, kad transporto priemonė gali būti techniškai netvarkinga, jam nekilo, nes jis pasitikrino dokumentus, iš kurių matė, kad techninė apžiūra galioja, o kad sukabinimo įtaisas surūdijęs nežinojo ir nematė. Važiuojant kelyje jokių įtarimų taip pat nekilo, priekaba atsikabino staiga, išgirdęs triukšmą jis pamatė, kad priekaba jau guli nuvirtusi griovyje.

Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje ištirti įrodymai. Iš byloje esančios darbo sutarties, transporto priemonės IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos BOECKMANN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), registracijos liudijimų, šių transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo paaiškinimų, priėmimo perdavimo aktų, atliekų deklaracijų matyti, kad:

- eismo įvykio metu kaltinamasis D. O. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir atliko jam pavestas darbines funkcijas – surinkęs ir į transporto priemones sukrovęs buitinę techniką, vežėjas priduoti į (duomenys neskelbtini) esančią UAB (duomenys neskelbtini);

- eismo įvykio metu jis vairavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. priklausančią transporto priemonę IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruota priekaba BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

- eismo įvykio metu transporto priemonės IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. gegužės 11 d., o priekabos BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2018 m. liepos 8 d.

Taigi, pagal registracijos liudijimus transporto priemonių valdytojai buvo atitinkamai A. G. ir UAB (duomenys neskelbtini), o pagal techninės apžiūros rezultatų kortelėse nurodytus duomenis abi transporto priemonės eismo įvykio metu atitiko techninius reikalavimus ir jų techninė apžiūra galiojo. Pažymėtina ir tai, kad prieš įvykį buvo pakeistas transporto priemonės IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukabinimo įtaiso dalis, o būtent kablys, ką patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita ir teismo posėdžio apklaustų UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. Z. ir kitų darbuotojų P. Z. ir A. J. paaiškinimai. Šie asmenys teisme nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas kreipėsi į įmonę su prašymu pakeisti kablio antgalį, nes jis klibėjo, visas sukabinimo įtaisas nebuvo apžiūrėtas, nes išoriškai nesimato, norint apžiūrėti reikia įvažiuoti į servisą ir palįsti po transporto priemonės apačia, o ši transporto priemonė pas juo netelpa. Teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykio ekspertizę atlikęs ekspertas V. Š. nurodė, kad vairuotojas negalėjo pats aptikti metalo korozijos ir vargu ar galėjo suprasti, kad sukabinimo įtaisas įrengtas ne pagal techninius reikalavimus, jam važiuojant sukabinimo įtaisas atitrūko labai greitai, todėl vairuotojas nieko pakeisti jau nebegalėjo. Kad priekaba atitrūko labai greitai teisme patvirtino ir pati įvykį mačiusi nukentėjusioji M. J. H. T..

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ir tai, kad pagal KET 227 punktą viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Kaip minėta transporto priemonės IVECO (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas buvo ne D. O., o atitinkamai A. G. ir UAB (duomenys neskelbtini). D. O. pagal darbo sutartį dirbo pagalbiniu darbuotoju, kaip paaiškino įmonės vadovas A. G., jam taip jam būdavo pavedama vairuoti krovininį automobilį. Duomenų, kad jis turėjo rūpinti automobilių technine būkle, išmanė priekabos sukabinimo įrengimo techninius reikalavimus, byloje nėra. Pagal krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją, prieš pradėdamas darbą jis tik privalėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, techninį automobilio pasą, techninės apžiūros taloną (šiuos dokumentus jis ir turėjo), turėti kelionės lapą, vizualiai patikrinti automobilio techninę būklę, o pastebėjęs bet kokį gedimą, apie tai pranešti vadovui, ir darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, po krovinio pakrovimo, jis be kita ko turėjo patikrinti, ar priekabos sukabinimo su sukabinimo su automobiliu įtaisas neleis priekabai savaime atsikabinti. Šiuos reikalavimus kaltinamasis teigė įvykdęs, nes prie važiuodamas jis pasižiūrėdavo ar priekaba tvirtai prikabinta, ar nekliba kablys ir jokių įtarimų jam nekilo.

Šios aplinkybės vis dėl to rodo, kad D. O. pagrįstai tikėjosi, jog vairuoja techniškai tvarkingą transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, jis net tik, kad nesuvokė, kad elgiasi pavojingai, nenumatė, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidžia KET 15 punkto reikalavimus, bet ir negalėjo ir neturėjo numatyti, kad KET 15 punkto reikalavimų pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kitam asmeniui. Todėl, teismo vertinimu, eismo įvykį sukėlusio asmens D. O. neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas) šioje byloje nenustatyta.

Kaltinamojo kaltės šiuo atveju nepagrindžia ir aplinkybės, kad ankščiau jis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas transporto priemonę IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios netvarkingas priekabos sukabinimo įtaisas ir tempdamas puspriekabę, kuri atsikabinusi kliudė jo vairuojamą transporto priemonę, stovėjusį automobilį VW GOLF ir gyvenamojo namo stogo vandens drenažo konstrukciją ir juos apgadino. Eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, be to baustumas administracine tvarka ir negali patvirtinti ar paneigti kaltės padarius šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką.

D. O. inkriminuoti ir kiti KET pažeidimai, o būtent KET 9, 14, 207 punktų pažeidimai, be to nukentėjusiųjų atstovės nuomone, D. O. pažeidė ir KET 208, 209, 234 punktų reikalavimus.

Taigi, D. O. buvo kaltinamas, kad neužtikrino, kad vežamo krovinio masė ir transporto priemonių junginio ašių apkrova nebūtų didesnė už nustatytas tai transporto priemonei. Ši kaltinimo dalis grindžiama Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad atlikus transporto priemonės „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svėrimą ir išanalizavus duomenis buvo nustatyta 5250 kg. bendroji masė, kai pagal registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė 3500 kg., todėl transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė buvo viršyta 1750 kg. Taip pat nustatyta, kad vairuojamosios ašies apkrova 2100 kg, nors didžiausioji gamintojo nurodyta leidžiamoji vairuojamosios ašies apkrova yra 1900 kg., taigi vairuojamosios ašies apkrova viršyta 200 kg., o varančiosios ašies apkrova 3150 kg., kai didžiausioji gamintojo nurodyta leidžiamoji varančiosios ašies apkrova 2600 kg., taigi varančiosios ašies apkrova buvo viršyta 550 kg. Teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius T. Š. patvirtino minėtoje pažymoje nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad nors priekabos masė nebuvo išmatuota, nes po įvykio visi daiktai iš priekabos iškrito, tačiau atlikus paskaičiavimus buvo viršyta ne tik sunkvežimio „IVECO“ masė, bet ir visa junginio masė. Taip pat jis buvo kaltinamas ir tuo, kad vairavo neblaivus ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad D. O. alkoholio kiekis buvo 0,58 promilės etilo alkoholio.

Šios aplinkybės rodo, kad D. O. nesilaikė KET 14, 207 punktų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad šios kategorijos bylose turi būti nustatytas priežastis ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, kuris padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-373-976/2018).

Minėtoje Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte kategoriškai nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad eksploatuojant automobilį „IVECO (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios prikabinimo įtaisas įrengtas ne pagal gamyklos – gamintojos reikalavimus, eksploatacijos metu atsiradus įtrūkimams įtaiso išilginės sijos sujungime su automobilio krovinių lifto skersine rija, priešpriešinio prasilenkimo su dviratininkais metu atsikabinusi priekaba „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įriedėjo į dviratininkų eismo juostą, sudarydama priekyje važiavusiam nukentėjusiajam dviratininkui neišvengiamą kliūtį. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. be kita ko nurodė, kad priekaba galėjo atsikabinti ir be krovinio, galutiniam priekabos atitrūkimui krovinio svoris įtakos neturėjo. Taigi konstatuoti, kad per didelė vežamo krovinio masė ir transporto priemonių junginio ašių apkrova buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, nėra pagrindo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priekabos masė, kartu su joje vežta buitinė technika, taip ir nebuvo tiksliai nustatyta, ji nebuvo išmatuota, ką patvirtino liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs J. G., nes priekaboje vežtas krovinys po eismo įvykio iškrito, todėl teigti, kad per didelė tempiama krovinio masė turėjo įtakos priekabos atsikabinimui, o tuo pačiu ir eismo įvykiui kilti, nėra pagrindo. Kad KET 14 punkto pažeidimas taip pat neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti byloje taip pat patvirtino ekspertas V. Š.. Teismo posėdyje jis nurodė, kad asmens neblaivumas techniniu požiūriu įtakos eismo įvykiui kilti neturėjo, nes ir vairuojant blaiviam priekaba būtų atsikabinusi. Teismas taip pat pažymi, kad nors Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims (KET 14 punktas), tačiau BK 281 straipsnio 6 dalies konstrukcija „tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ rodo, kad šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas jau įtrauktas į nusikaltimo sudėtį, todėl, be kaltininko apsvaigimo, turi būti nustatomi kiti KET pažeidimai, nes apsvaigimo faktas, kaip toks, nors ir būdamas šiurkštus KET pažeidimas, pats savaime negali sukelti BK 281 straipsnyje numatytų padarinių.

Taigi minėti KET pažeidimai nebuvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, tačiau už vairavimą esant neblaiviam ir nustatytus automobilyje IVECO vežamo krovinio, ašių apkrovos pažeidimus D. O. gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Nors kaltinime ir yra nurodytas dar vienas KET pažeidimas, o būtent KET 9 punkto pažeidimas, tačiau šis pažeidimas yra bendrojo pobūdžio ir pagal teismų praktiką yra perteklinis. Nesilaikant specialiųjų eismo dalyviams keliamų reikalavimų, kartu pažeidžiami ir KET 9 punkto reikalavimai, tačiau tokiu atveju kaltinime paprastai turi būti nurodomas tik specialaus KET reikalavimo pažeidimas (žr. pvz. kasacinę nutartį Nr. 2K-541-511/2015). Šiuo atveju specialieji reikalavimai, numatyti KET 15 ar 207 punkte, išplaukia iš bendrojo KET 9 punkte nustatyto reikalavimo eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tik pastarąjį susiaurina ir sukonkretinta – nustato vairuotojo pareigą vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę, neviršyti nustatytų krovinio svorių, ašies apkrovų.

2018 m. birželio 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad krovininis automobilis IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilnai pakrautas buitine technika ir jį nepritvirtinta. Tuo tarpu transporto priemonės – priekabos „BOECKMANN-CH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad priekaba atvirtusi, o krovinys išsibarstęs. Kaltinamasis nurodė, jog priekaboje vežtas krovinys buvo pritvirtintas diržais, tačiau buitinė technika iš priekabos išsibarstė, nes pati priekaba apvirto. Nors įrodymų apie priekaboje vežtų krovinių privirtinimą nėra, tikėtina, kad jis nebuvo tinkamai pritvirtintas, tačiau neatmestina galimybė, kad jis išsibarstė dėl to, kad priekaba apvirto. Kita vertus, šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos nustatant būtinąją sąlygą eismo įvykiui kilti. Kaip teisme nurodė apklaustas ekspertas V. Š., toks krovinys, o būtent buitinė technika, negalėjo turėti įtakos transporto priemonės stabilumui.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad D. O. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiųjų M. J. H. T., M. V. M. O. T. ir R. B. M. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – priekabos sukabinimo įtaisas, sunaikintinas kaip menkavertis, prie bylos esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamojo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/3 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turimą turtą: automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); automobilį „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, kad nukentėjusysis R. B. M. T. sumokėjo 1000 Eur už teisines paslaugas (3 t., b. l. 67). Kadangi kaltinamasis išteisintas, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. O. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio IVECO (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos sukabinimo įtaisą, sunaikinti, kaip menkavertį, kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į kaltinamojo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/3 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turimą turtą: automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) automobilį „Iveco Daily“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Nukentėjusiųjų M. J. H. T., M. V. M. O. T. ir R. B. M. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu. Nukentėjusiųjų išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti medžiagą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. O. taikymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodomas pageidavimas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėja Indrė Averkienė