- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-255-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14000-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. Š., K. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RFY“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „K4 Group LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Š. ir K. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RFY“ ieškinį atsakovams D. Š. ir K. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „K4 Group LT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2024 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų priteisti 7 385,28 Eur skolą, 295,41 Eur pinigų permoką, 14 175,00 Eur delspinigių, 4 725,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reiškiamo reikalavimo ribose, t. y. 26 579,69 Eur sumoje areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir/ar turtines teises, ir/ar pinigines lėšas, esančias tiek pats atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl prašoma priteisti 26 579,69 Eur suma yra labai didelė kaip fiziniams asmenims. Atsakovai gali slėpti turtą, jį parduoti ar kitokiu būdu perleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą D. Š. nekilnojamajam turtui, priklausančiam jam nuosavybės teise, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei apriboti nuomos teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, D. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose ne didesnei kaip 26 579,69 Eur sumai; – areštą K. K. nekilnojamajam turtui, priklausančiam jai nuosavybės teise, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei apriboti nuomos teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, K. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose ne didesnei kaip 26 579,69 Eur sumai.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, ir šiuo pagrindu teismas neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas nurodė, kad kilęs ginčas yra turtinis ginčas, ieškovės pareikštų reikalavimų suma yra 26 579,69 Eur, kuri fiziniam asmeniui laikytina didele. Bylos duomenimis nustatė, jog atsakovai su ieškove sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios 1.1. punktą skolininkė UAB „K4 Group LT“ ir laiduotojai K. K. ir D. Š. pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. 230823-01 atsako solidariai. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovai ar UAB „K4 Group LT“ tinkamai įvykdė 2023 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. 230823-01. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į ieškovės nurodomas aplinkybes, jog 2024 m. sausio 15 d. priedu prie sutarties Nr. 230823-01 darbų kaina buvo sumažinta, o atsakovai tą pačią dieną laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai su įmone atsakyti pagal sudarytą sutartį. Tokiu būdu laiduotojai prisiėmė riziką neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį atsakyti savo turtu, kurį atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, gali imtis priemonių paslėpti arba sumažinti savo turimą turto kiekį.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovų atžvilgiu laikytina didele pinigų suma, byloje esant duomenims apie galimą atsakovų nesąžiningumą, sprendė, kad yra pakankamas teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindas bei egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovų galimybių disponuoti jų turimu turtu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas K. K. nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
1.1. Teismo išvados, kad atsakovė nesąžininga ir gali atlikti veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas yra visiškai nepagrįstos. Atsakovė yra dirbantis asmuo, jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Atsakovei yra išduotos kelios paskolos bankuose. Pradelstų mokėjimų bankams atsakovė neturi.
1.2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi ieškovė UAB „RFY“ turėjo pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti ar turtui nuslėpti. Ieškovė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai preziumavo atsakovės nesąžiningumą remiantis prielaidomis, keliamomis ieškinyje, o ne įrodymais.
1.3. Atsakovės nekilnojamojo turto vertė akivaizdžiai viršija ieškinio reikalavimų sumą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų tapti negalimas, o pati ieškinio suma savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas D. Š. nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms pas jį, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
1.4. Atsakovo laidavimu buvo užtikrintas sutarties įvykdymas tarp UAB „K4 Group LT“ ir UAB „RFY“. Šioje byloje atsakovu turėtų būti būtent UAB „K4 Group LT“ sudariusi sutartį su UAB „RFY“. Tačiau UAB „RFY“ ieškinį pateikė būtent fiziniams asmenims, D. Š. ir K. K., pačią įmonę UAB „K4 Group LT“ paliekant trečiuoju asmeniu. Tai yra verslo santykiai, suma nėra didelė, UAB „K4 Group LT” yra visiškai pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus.
1.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas fiziniams asmenims šioje byloje yra perteklinė procesinė prievartos priemonė, kuri negali būti taikoma nepateikus jokių įrodymų dėl galimo atsakovo D. Š. nepatikimumo ar nesąžiningumo kaip fizinio asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „RFY“ prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
1.6. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-293-464/2024; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-330/2023).
1.7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-892-370/2018).
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir yra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 26 579,69 Eur sumai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovų atžvilgiu laikytina didele pinigų suma, byloje esant duomenims apie galimą atsakovų nesąžiningumą, sprendė, kad yra pakankamas teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindas bei egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovų galimybių disponuoti jų turimu turtu.
Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiama 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, be to, ieškinio suma nėra didelė.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamos atsakovo teisių suvaržymui (turto bei piniginių lėšų areštui), jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę nuo galbūt būsimo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).
Kaip yra išaiškinta aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
Taigi, vadovaujantis teismų praktika, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje yra duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, tačiau sutiktina su apeliantais, jog ieškovė duomenų, liudijančių apie apeliantų nesąžiningumą, sudarantį pagrindą tikėtis, kad apeliantai gali imtis veiksmų, apsunkinant ir padarant būsimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu, į bylą nepateikė.
CPK nėra įtvirtinta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri prašo taikyti disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1361-943/2020, 10 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui, priklausančiam jam nuosavybės teise, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei apriboti nuomos teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, D. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose ne didesnei kaip 26 579,69 Eur sumai; areštas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui, priklausančiam jai nuosavybės teise, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei apriboti nuomos teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, K. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose ne didesnei kaip 26 579,69 Eur sumai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RFY“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.