Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos R. Z. nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2S-732-163/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-732-163/2017, pagal apeliantės R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1397-991/2017 pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – I. M., BGNSB „Kuliškių sodybos“, antstolis G. J., M. K., antstolė V. D., kartu su nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka klaidingai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-895-613/2016 pagal ieškovės LGNSB „Kuliškių sodybos“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo. Nagrinėdami minėtą bylą Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, neturėdami tam reikiamos kompetencijos, netinkamai vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282/2014. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja nurodė nepasitikinti visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, kurie yra šališki ir korumpuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. Z. nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams iš esmės reiškia vieninteliu pagrindu, t. y. kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-895-613/2016 buvo priimtas klaidingas sprendimas, o bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija neturėjo kompetencijos vertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282/2014, t. y. nepagrįstai ir netinkamai vertino bei aiškino aukštesnės instancijos teismo nutartį.

Nurodyti pareiškėjos argumentai, susiję su Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjant konkrečią civilinę bylą (Nr. 2A-895-613/2016), nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, jog pareiškėjai buvo ir yra žinomos teismo procesinių sprendimų kontrolės formos – 2016 m. liepos 11 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gauti pareiškėjos kasaciniai skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-895-613/2016, tačiau šiuos skundus atsisakyta priimti. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus – nenurodyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008, 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-29-943/2017).

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-732-163/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos R. Z. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-732-163/2017 nagrinėjimo.