Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Z. ir jos gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R. Z. priteista 54 000 Lt GNSB „K“ naudai ir 1 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

R. Z. laikinas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėms:

R. Z., būdama Asociacijos gyvenamųjų namų statybos bendrijos „K“, įmonės kodas XXXX įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybėje pagal adresą (duomenys neskelbtini), pirmininke ir buhaltere, pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti asociacijos GNSB „K“ piniginėmis lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą bei pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. vasario 12 d. tyčia iš GNSB „K“ priklausančios sąskaitos LTXXXX, esančios AB „S“, mokėjimo pavedimais neteisėtai pervedė pinigus į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S“:

2009 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 222 – 19 000 Lt.

Taip R. Z. per tris kartus iš asociacijos GNSB „K“ sąskaitos LTXXXXX, esančios AB banko „S“, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S“, neteisėtai persivedė 54 000 Lt, t. y. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – asociacijai GNSB „K“ priklausantį didelės vertės turtą – 54 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Z. 2008 m. gruodžio 17 d. remdamasi sutartimi Nr. XXX (ta pačia, kuria buvo pervesti pinigai į GNSB „K“ sąskaitą) iš GNSB „K“ sąskaitos LT, esančios AB „S“, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, mokėjimo nurodymu Nr. 206, pervedė 20 000 Lt (2 t., 22 b. l.). R. Z. 2009 m. vasario 12 d. remdamasi ta pačia sutartimi Nr. XXX iš GNSB „K“ sąskaitos LT, esančios AB „S“, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, mokėjimo nurodymu Nr. 222, pervedė 19 000 Lt (2 t., 23 b. l.). Iš nuteistosios R. Z. parodymų matyti, kad pinigus iš asociacijos sąskaitos atsiėmė todėl, kad jais galėtų atsilyginti už savo prisiimtus įsipareigojimus pagal tris sutartis dėl gręžinio, elektros linijų atšakų, gatvių apšvietimo įrengimo, nes nutarė neeikvoti savo santaupų, tuos pinigus panaudojo antrą kartą kitam tikslui, kad sumokėtų už savo, kaip fizinio asmens, įsipareigojimus, kurie sudarė apie 35 000 Lt (4 t., 116-117 b. l.). Šios aplinkybės įrodo, kad nuteistoji R. Z. iš GNSB „K“ banke esančios sąskaitos pervestus pinigus į banko asmeninę sąskaitą panaudojo ne GNSB „K“ interesams, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, t. y. jais disponavo savo nuožiūra. Iš 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB „T. V.“ buhalterinės pažymos Nr. 2009/09-08 matyti, kad R. Z. yra viena iš didžiausių bendrijos skolininkių (skola – 34 165 Lt) (t. 2, b. l. 90). Iš 2009 m. spalio 9 d. GNSB „K“ visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad iš bendrijos (asociacijos) už skolas buvo šalinami kai kurie jos nariai, tačiau R. Z. savęs skolininke neįvardijo, nors visus įnašus iš bendrijos sąskaitos banke buvo susigrąžinusi 2009 m. vasario 12 d. (1 t., 62-63 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji Z. tai darė sąmoningai, nes tokiu būdu nuo kitų bendrijos (asociacijos) narių slėpė tikrąją padėtį, nes aukščiau paminėtais nusikalstamais veiksmais jau buvo pasisavinusi minėtai bendrijai priklausantį turtą, t. y. nusikalstama veika jau buvo baigta. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Z. tokiais savo veiksmais, turėdama vieningą tyčią, per du kartus pasisavino svetimą turtą, t. y. 39 000 Lt ir tai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip civilinės teisės deliktas. Nuteistosios apeliacinio skundo teiginys, kad GNSB „K“ nepasisavino priklausančių pinigų, nes jie jai (nuteistajai) priklausė arba kad pinigus į savo asmeninę sąskaitą pervedė išsigandusi, kad kitas bendrijos vadovas jos pinigų nepasisavintų ar neiššvaistytų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka bylos aplinkybių. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tarp nuteistosios ir kai kurių asociacijos narių santykiai buvo įtempti, dėl to vyko teisminiai ginčai, tačiau tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui šioje baudžiamojoje byloje. Nuteistosios R. Z. teiginiai dėl to, kad GNSB „K“ jai nesumokėjo atlyginimo arba dėl užskaitymų už darbą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai akivaizdžiai yra civilinių teisinių santykių nagrinėjimo objektas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Z. pasinaudodama savo, kaip asociacijos pirmininkės ir buhalterės pareigomis, iš GNSB „K“ sąskaitos banke AB „S“ į savo asmeninę sąskaitą banke būtent per du kartus persivedė 39 000 Lt todėl, kad labai žymus vienkartinis lėšų sumažėjimas asociacijos bankinėje sąskaitoje atkreiptų asociacijos narių dėmesį. Akivaizdu, kad šių lėšų persivedimas į asmeninę sąskaitą per du kartus nėra toks žymus ar pastebimas. Pasisavinto turto vertė viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl R. Z. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisingai.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2013 m. sausio 14 d. specialisto išvados Nr. 4019(1202) ir AB „S“ suvestinės matyti, kad 2007 m. liepos 11 d. R. Z. iš asmeninės sąskaitos banke į GNSB „K“ pervedė 15 000 Lt už vandentiekio, nuotekų ir vidaus statybinių kelių komunikacijas, tačiau 2007 m lapkričio 30 d. ši suma grąžinta į nuteistosios sąskaitą banke ir nurodyta „Klaidos atitaisymas iš 2007 m. liepos 7 d. už komunikacijų sklypą“ (2 t., 17-20 b. l., 3 t., 70-83 b. l.). Nuteistoji R. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl banko darbuotojų kaltės buvo padaryta techninė klaida, todėl pinigai buvo grąžinti ne į GNSB „K“, o į jos asmeninę banko sąskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įtikinamų ir objektyvių duomenų, kad R. Z. būtent nusikalstamais veiksmais tyčia pasisavino 15 000 Lt, nes aukščiau paminėtuose dokumentuose nurodyta, kad pinigai sugrąžinti dėl klaidos atitaisymo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ar prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms, R. Z. iš kaltinimo šalinama kaltinime nurodyta aplinkybė, kad ji 2007 m. lapkričio 30 d. pasisavino GNSB „K“ priklausančius 15 000 Lt.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Z. nebuvo išaiškinta, kokiam asmeniui – kaip juridinio asmens vadovei (pirmininkei) ar asociacijos narei buvo pareikšti įtarimai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Z. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad ji (R. Z.) būdama Asociacijos gyvenamųjų namų statybos bendrijos „K“, įmonės kodas XXXX, 2007-04-13 įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybėje pagal adresą (duomenys neskelbtini), pirmininke ir buhaltere, pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti asociacijos GNSB „Kuliškių sodybos“ piniginėmis lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą bei pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pasisavino didelės vertės svetimą turtą (4 t., 61-63, 74 b. l.). Akivaizdu, kad R. Z. įtarimas buvo pareikštas kaip asociacijos GNSB „K“ pirmininkei ir buhalterei. Pažymėtina, kad R. Z. pareikšto įtarimo turinys ir forma atitinka BPK 21 straipsnio ir BPK 187 straipsnio reikalavimus, todėl jokių pažeidimų dėl to nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio ir bausmės

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu asociacijos GNSB „K“ narių iniciatyvinė grupė nutarė samdyti advokatą ir suteikti jam visus įgaliojimus atstovauti šioje baudžiamojoje byloje (4 t., 110 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu advokatas J. S. į bylą pateikė advokato orderį Nr. 266614, kuriame nurodė, jog pagal 2013 m. balandžio 29 d. teisinių paslaugų sutartį apygardos teisme atstovauja GNSB „K“, kaip nukentėjusįjį asmenį (1 t., 33 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 14 d. advokatas J. S. buvo pripažintas civilinio ieškovo GNSB „K“ atstovu ir leista jam dalyvauti procese (2 t., 35, 36 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu advokatas J. S. 2013 m. gegužės 13 d. savo vardu, atstovaudamas GNSB „K“, surašė ieškinį atsakovei (nuteistajai) R. Z. ir pateikė Klaipėdos VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (užregistruota 2013 m. gegužės 14 d.) (2 t., 34 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme advokatas J. S. atstovavo GNSB „K“, tačiau savo procesinę padėtį patvirtinančio dokumento į bylą nepateikė (4 t., 115 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 680424, iš kurio matyti, kad už advokato paslaugas (1 000 Lt) sumokėjo A. K. (4 t., 173).

Pažymėtina, kad BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturinę žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje R. Z. pareikšti įtarimai ir ji nuteista už pinigų pasisavinimą iš GNSB „K“, kuri užregistruota juridinių asmenų registre, o nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šios asociacijos pirmininkė bei buhalterė (2 t., 48-56 b. l.). Pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnį, GNSB „K“ Įstatų 12.1 punkto esmę matyti, kad asociaciją (bendriją) kitose institucijose gali atstovauti kitas asmuo, kurį įgalioja pirmininkas arba asociacijos suvažiavimas. Kaip jau minėta aukščiau, šioje baudžiamojoje byloje, advokatą nutarė samdyti GNSB „K“ narių iniciatyvinė grupė, kaip fiziniai asmenys, kurie šioje byloje nėra proceso dalyviai. Byloje nėra GNSB „K“, kaip juridinio asmens, įgaliojimo ar kito dokumento, kuris suteiktų teisę advokatui J. S. atstovauti GNSB „K“, kaip juridinį asmenį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas J. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nepateikė jokio dokumento (įgaliojimo), kuris patvirtintų jo, kaip civilinio ieškovo atstovo, įgaliojimus, taip pat ir teisę pareikšti ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį juridinio asmens GNSB „K“ vardu pareiškė ir jį atstovavo tam neįgaliotas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, civiliniam ieškovui GNSB „K“ priteistas 54 000 Lt civilinis ieškinys turi būti atmestas bei panaikinama nuosprendžio dalis dėl 1 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

Klaipėdos apygardos teismas skirdamas bausmę R. Z. atsižvelgė į tai, kad padarė sunkų nusikaltimą veikdama tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau neteista (3 t., 139-140 b. l.), dirba (4 t., 154, 155-162 b. l.), išsituokusi, išlaiko du nepilnamečius vaikus (3 t., 137-138 b. l.), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl padarė išvadą, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio, BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada sutinka tik iš dalies. Nuteistajai R. Z. taikyti BK 62 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes nėra juose numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-508/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nuteistosios R. Z. pavojingumą nulemiančių aplinkybių nėra, t. y. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamojoje teisėje nurodoma (BK 1 straipsnis), kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurį R. Z. šioje byloje turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai. Teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, o taip pat ir į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Svarbu pažymėti tai, kad R. Z. padarytas nusikaltimas kelia grėsmę nuosavybei, nuosavybės teisėms ir turtiniams interesams, t. y. veika yra ne smurtinio pobūdžio, be to, sumažėjo kaltinimo apimtis dėl 15 000 Lt pasisavinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika padaryta 2007 m. lapkričio mėnesio – 2009 m. vasario mėnesio laikotarpiu, jos ištyrimas ir išnagrinėjimas užsitęsė, nors baudžiamosios bylos apimtis nėra didelė arba ji itin sudėtinga. Akivaizdu, kad R. Z. izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jos socialiniams ryšiams ir santykiams su šeima (vaikais). Be to, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Z. skiriant laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Todėl, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad R. Z. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (bauda). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas R. Z. užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą. Apeliacinis teismas R. Z. skirdamas bausmę (baudą) vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuris už sunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudos dydį iki 300 MGL. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir R. Z. asmenybę, baudos dydis nustatomas arčiau baudžiamojo įstatymo minimumo.

Kadangi civilinis ieškinys atmetamas, todėl R. Z. paskirtas laikinas apribojimas į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. XXX, panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

R. Z. iš kaltinimo pašalinti aplinkybę dėl 2007 m. lapkričio 30 d. 15 000 Lt pasisavinimo.

R. Z. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Įpareigoti R. Z. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. Z. priteista 54 000 Lt ir 1 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti civiliniam ieškovui GNSB „K“ naudai.

GNSB „K“ civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti R. Z. paskirtą laikiną apribojimą į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. XXX.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.